Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1295-836/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-18
Bylos Nr.
1-1295-836/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25449-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Civilinis ieškovas
N. J., D. J., S. J.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kaltinamasis
M. J.
Advokatai
Raimondas Garlauskas, Aušra Ručienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1295-836/2018Proceso Nr. 1-01-1-25449-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.9.7.; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 18 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:prokurorui Mindaugui Šukiui,dalyvaujant nukentėjusiesiems - civiliniams ieškovams N. J., D. J.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Raimondui Garlauskui,civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui,kaltinamajam M. J., gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,nedalyvaujant nukentėjusiajam - civiliniam ieškovui S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1986 m. vasario 9 d., Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) - direktoriumi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta V. K. g. 20-4, Pelėdnagių k., Kėdainių r., neteistas, 2016 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartimi jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas LR BK 38 str. tvarka susitaikius kaltininkui su nukentėjusiaisiais, kurio kaip nurodė prokuroras 2018 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nuspręsta neatnaujinti, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J., 2017 m. gegužės 24 d., 15.00 val. Kėdainiuose, Respublikos g., vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas kryptimi nuo J. Basanavičiaus g. link Liaudies g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 129 punkto reikalavimus tuo, kad ties namu Nr. 8, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, važiavo apie 105 km/h greičiu, ženkliai viršydamas leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, ir prarasdamas galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko atsitrenkė į priekyje apsisukinėjusį automobilį „Audi A2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. J., kuris po susidūrimo sukdamasis atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ko pasekoje mirtinai sužalojo A. J. bei automobilio „Audi A2“ keleivei N. J. padarė sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gegužės 24 d., apie 15.00 val., važiavo Respublikos g., savo automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo J. Basanavičiaus g. link Liaudies g. ir atsiradus kliūčiai, atsitrenkė į kitą automobilį „Audi A2“. Pažymėjo, kad jo važiuojamoje dešinėje pusėje, šalikelėje stovėjo automobiliai, tačiau jis kliūties nematė. Parodė, kad dabar sužinojo, jog Respublikos g. leidžiamas 50 km/h greitis, ankščiau, kol nebuvo sukurtos automobilių stovėjo vietos, buvo leidžiamas 70 km/h greitis. Nurodė, kad su ekspertų išvada sutinka, jog jo važiavimo greitis buvo apie 105 km/h. Parodė, kad savo važiavimo kryptyje apie 40-50 metrų atstume staiga iš stovėjimo vietos pastebėjo automobilį, kuris pradėjo apsisukimo manevrą. Automobilis buvo tarp sustatytų automobilių ir jį išvydo jau išvažiavusį į važiuojamą dalį, iš dešinės pusės, nuo šaligatvio. Respublikos g. važiuojamosios dalies dešinės pusės atkarpoje yra nubrėžtos stovėjimo vietos. Jį išvydo prieš save, antroje eismo juostoje ir bandydamas išvengti auto įvykio, jis pasuko į kitą priešpriešą, nes kito automobilio ir posūkio- nematė. Pamatęs automobilį suprato, kad sustabdyti neįmanoma. Įvertinęs situaciją suvokė, kad būtų efektyviau bandyti aplenkti automobilį, o ne stabdyti. Jo, kaip vairuotojo, sprendimas buvo -aplenkti. Automobilis, kurį vairavo mirusysis, ketino apsisukti, bet jis (M. J.) posūkio nepastebėjo. Pažymėjo, kad tikėjosi, jog to automobilio vairuotojas stabtelės savo dešinės pusės juostoje. Susidūrimas, smūgis įvyko priešpriešinėje eismo juostoje. Iš automobilio trajektorijos suprato, kad jis (mirusysis) ruošiasi apsisukti, nes buvo pilnai susukti automobilio ratai ir pradėjo važiuoti iš vietos, posūkio nematė (M. J.). Įsitikinęs, kad nebandė stabdyti, nes suprato, kad nelabai suspės sustabdyti, bandydamas atlikti manevrą, mestis į kitą pusę ir jį apvažiuoti. Atsipeikėjo tik sustojus automobiliui. Pats sužalojimų jokių nepatyrė, nes suveikė automobilio priekinės oro pagalvės, saugos diržai, o po susidūrimo jo automobilis atsitrenkė į „bordiūrą“ (kelkraščio atitvarą). Pripažįsta, kad įvykis įvyko dėl viršyto greičio. Jei būtų važiavęs nustatytu greičiu, būtų turėjęs galbūt mažą galimybę pamatyti tą kliūtį ir išvengti susidūrimo. Neigiamai vertina savo padarytą veiką. Gailisi. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Po įvykio bandė aplankyti nukentėjusiąją Kauno klinikose, bet jam personalas duomenų neteikė ir į skyrių neįleido. Apie laidotuves sužinojo vėliau, gavęs kaltinamąjį aktą su nukentėjusiosios adresu, pas ją nuvažiavo.

Gynėjos ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2017-05-24 15.00 val. Respublikos gatvėje, prieš Respublikos g. 8-ą namą, Kėdainių m., automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pirminiais duomenimis blaivus, M. J., važiuodamas link Liaudies gatvės, susidūrė su iš sustojimo vietos pajudėjusiu automobiliu Audi A2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. J.. Eismo įvykio metu buvo stipriai sužalotas automobilio Audi A2 vairuotojas, kuris dėl galvos traumos reanimobiliu pervežtas į LSMUL Kauno klinikas ir gale sėdėjusi jo sutuoktinė N. J., kuri dėl įvairių traumų išvežta į LSMUL Kauno klinikas. Audi A6 Avant vairuotojas nenukentėjo. Paimti abiejų automobilių vairuotojų kraujo mėginiai blaivumui nustatyti. Taip pat eismo įvykio metu buvo apgadintas ir automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo stovėjimo vietoje, jame žmonių nebuvo. Automobiliai Audi nuvežti saugojimui į aikštelę Respublikos g. 12A, Kėdainių m. M. J. apklaustas ir paleistas (1 t. b. l. 12, 13, 15).

apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog 2017-07-04 buvo apžiūrėtas A. J. lavonas, padarytos fotonuotraukos (1 t. b. l. 22-27, 31-35).

specialisto išvada Nr. M664/2017 (02) dėl A. J. mirties priežasties nustatymo, kurioje konstatuojama, kad mirties priežastis yra liekamieji reiškiniai po sunkios galvos smegenų traumos: būklė po kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, daugybiniai smegenų ir smegenų kamieno sumušimai, kraujo išsiliejimo į smegenų skilvelius, komplikuota koma ir progresuojančiu poliorganiniu nepakankamumu (1 t. b. l. 37-44).

kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuota apžiūrėta įvykio vieta, eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, nubraižytas eismo įvykio vietos planas, padarytos fotonuotraukos (1 t. b. l. 45-59).

transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais (1 t. b. l. 60-64, 71-75, 91-98).

specialisto išvada Nr. T-A5241/2017 (01), kurioje konstatuojama, kad A. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t. b. l. 85).

policijos suvestinių išrašu (1 t. b. l. 110).

nukentėjusiosios atstovo pateikta į bylą fotonuotrauka (1 t. b. l. 115).

liudytojos A. Ž. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2017 m. gegužės 24 d., apie 15.00 val. jai einant Respublikos g. šaligatviu išgirdo stiprų susidūrimo garsą, po to „skriejantį“ automobilį. Po to automobilis „nusileido“ ant asfalto, todėl ji suprato, kad transporto priemonė važiavo dideliu greičiu. Paties susidūrimo momento ji nematė. Matė stovintį apgadintą tamsios spalvos automobilį, prie kurio vairo sėdėjo vyras, o ant galinės sėdynės sėdėjo moteris. Minėto automobilio valstybinių numerių ji nežino. Dar vienas automobilis stovėjo skersai Respublikos g. taip pat tamsios spalvos, kurio valstybinio numerio ji taip pat nežino. Taip pat buvo kliudytas dar vienas automobilis, kuris stovėjo Respublikos g. prie šaligatvio. Minėtą automobilį kliudė „atskridęs“ automobilis (1 t. b. l. 124-125).

liudytojos M. L. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2017 m. gegužės 24 d., apie 15.00 val. jai einant Kėdainiuose, Respublikos g., girdėjo greitai atvažiuojančio automobilio garsą, kuris važiavo kryptimi link Liaudies g. Matė, kaip minėtas automobilis ties namu Nr. 8, atsitrenkė į nuo minėto namo pradėjusį važiuoti automobilį. Po susidūrimo buvo kliudytas dar vienas automobilis, kuris stovėjo prie šaligatvio. Automobilių valstybinių numerių ji neįsidėmėjo (1 t. b. l. 127-128).

liudytojo Ž. D. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2017 m. gegužės 23 d. paliko stovėti prie Kėdainiuose, Respublikos gatvėje, ties namu Nr. 8, prie šaligatvio, leistinoje automobiliams sustoti ir stovėti vietoje priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis jokių apgadinimų neturėjo. 2017 m. gegužės 24 d., apie 15.00 val. ėjo prie automobilio ir jam dar esant namo Nr. 8 laiptinėje išgirdo lauke triukšmą, garsus, panašius į eismo įvykį, automobilių susidūrimą. Išėjęs iš laiptinės pastebėjo Respublikos gatvėje įvykusį eismo įvykį, „išsibarsčiusius“ po gatvę du apgadintus automobilius ir jam priklausantį automobilį, pajudėjusį į priekį nuo stovėti paliktos vietos apie 1,5 metro. Arčiau jo automobilio buvo automobilis „Audi A2“ ant šaligatvio, „Audi A6“ buvo priekyje eismo įvykio vietos link Liaudies gatvės, apie 20, o gal ir daugiau metrų, pirmoje eismo juostoje. Buvo šviesus paros metas, giedra, asfaltas sausas. Jam priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo labai stipriai apgadintas - visa galinė dalis, visas automobilio kėbulas deformuotas nepataisomai ir techniniai vidiniai apgadinimai, dėl ko draudimo bendrovė „Compensa“ jo automobilį nurašė kaip nepataisomą ir įvertino turtinę žala -890-900 eurų (1 t. b. l. 130-131).

liudytojos I. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2017 m. gegužės 24 d. apie 15.00 val. Kėdainiuose, važiavo kaip keleivė automobiliu „Audi A2“, kurį vairavo A. J., ji sėdėjo priekyje, dešinėje pusėje, N. J. sėdėjo gale. Važiavo Respublikos gatve, nuo J. Basanavičiaus gatvės link Liaudies gatvės, pirma juosta. A. J. Respublikos gatvėje, prie šaligatvio, sustojo prie namo Nr. 8 jos išleisti. Iš priekio, ir iš galo buvo paliktų stovėti automobilių. A. J. sustojo tarpe tarp jų. A. J. sustojo trumpam, net variklio neišjungė. Eidama ji išgirdo garsą - kaip automobilio padangų cypimo ir dūžio ir ji iš karto atsisuko į Respublikos gatvę veidu ir pamatė Respublikos gatvės pirmoje eismo juostoje du automobilius - vieną pirmoje eismo juostoje važiavusį link Liaudies gatvės ir jos dėdės A. J. automobilį „Audi A2“, kuris tuo momentu pakyla į viršų, į orą Respublikos gatvės pirmoje eismo juostoje, prie eismo juostas skiriančios linijos. Pakyla į orą būdamas šonu, kairiu šonu į kitą automobilį ir skrieja atgal link šaligatvio skriedamas kliudo prie šaligatvio sustojusio kito automobilio galinę dalį, ir nuskrieja ant šaligatvio, nukritęs ant šaligatvio priekiu į Respublikos gatvę. O kitas automobilis, važiavęs pirma eismo juosta, tiesiai po susidūrimo slydo savo važiavimo kryptimi nuo įvykio vietos, su ratų padangų cypimu, šį automobilį „mėtė“ į šalis. Automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje, vairuotojas pribėgo prie „Audi A2“, prie jos dėdės ir tetos. Eismo įvykio dieną meteorologinės sąlygos buvo geros - šviesus paros metas, giedra, saulėta, asfaltas sausas, matomumas meteorologinis geras. Eismas Respublikos gatvėje nebuvo intensyvus. Respublikos gatvėje dėl neintensyvaus eismo ištisai mato kaip automobiliai, motociklai nepaiso kelių eismo taisyklių ir važinėja labai dideliu greičiu, “laksto“. (1 t. b. l. 133-134).

specialisto išvada Nr. G1945/2017(02), kurioje nurodyta, kad N. J. konstatuotas galvos sumušimas, poodinės kraujosrūvos kūne, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 85).

nukentėjusiosios N. J. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2017 m. gegužės 24 d., apie 15.00 val. Kėdainiuose, važiavo automobiliu „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Respublikos gatve, nuo J. Basanavičiaus gatvės link Liaudies gatvės. Vairavo sutuoktinis A. J., ji sėdėjo gale, dešinėje pusėje, kartu važiavo keleivė I. K. kuri sėdėjo priekyje dešinėje pusėje. Važiuodami Respublikos gatve sustojo prie namo Nr. 8 išleisti keleivės Ilonos, sustojo prie šaligatvio, prie „bordiūro“. Prie minėto šaligatvio prie „bordiūro“ buvo palikta stovėti automobilių. Minėtoje vietoje nėra draudžiančio ženklo sustoti ir stovėti. Išlipus Ilonai, uždarius automobilio dureles, sutuoktiniui tik pradėjus važiuoti kairiau į eismo juostą, pro kairės pusės langą pamatė automobilį, tamsios spalvos, kuris stipriai atsitrenkė į jų automobilį. Daugiau nieko nepamena, nes prarado sąmonę, dėl ko eismo įvykio, aplinkybių išsamiau paaiškinti negali. Buvo šviesus paros metas, asfaltas sausas, nelijo, matomumas geras. Po eismo įvykio su sutuoktiniu buvo pristatyta į medicinos įstaigas - Kėdainių ligoninę, Kauno klinikas, ambulatoriškai gydėsi Kėdainių PSPC. Sutuoktinis po eismo įvykio buvo pristatytas į Kauno klinikų Reanimacijos skyrių. Dėl eismo įvykio patyrė fizinės, moralinės ir turtinės žalos (1 t. b. l. 150-151).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2276(17), kurioje nurodyta, jog automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai - važiavo viršydamas leistiną maksimalų gyvenvietėje 50 km/h greitį (važiavo 105 km/h greičiu), dėl ko susidūrė su apsisukinėjusiu automobiliu „Audi A2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kada vairuotojas važiuodamas ne didesniu kaip 50 km/h greičiu ir reaguodamas stabdyti, kai automobilis „Audi A6 Avant“ nuo susidūrimo vietos buvo 33,5 m atstumu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (1 t. b. l. 191-200).

Alkoholio kiekio matuoklio kvitas, iš kurio matyti, 2017-05-24 15.27 val. M. J. blaivumo testo rezultatas – 0,00 promilės (2 t., b. l. 7).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (2 t., b. l. 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5242/2017(01), kurioje nurodyta, kad M. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 13).

AB „Lietuvos draudimas“ pranešimai apie žalos atlyginimą nukentėjusiesiems (2 t., b. l. 108-110).

2018-04-27 nukentėjusiųjų pareiškimas, kuriame nurodyta, jog civilinius ieškinius kaltinamasis atlygino ir kaltinamajam jokių turtinių pretenzijų nebereiškia, su kaltinamuoju susitaiko ir ateityje jam jokių pretenzijų nereikš (2 t., b. l. 111).

2018-04-27 pakvitavimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamasis atlygino neturtinę žalą nukentėjusiesiems, viso 25 000 eurų (2 t., b. l. 112).

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. asmens žūties. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (žr. LAT nutartis byloje Nr. 2K-38/2008). Kaltininko veika laikoma susijusi priežastiniu ryšiu su pasekmėmis tada, kai jam laikantis KET reikalavimų, o kitiems dalyviams jas pažeidus, eismo įvykis neįvyktų. Taigi, šioje byloje būtina įvertinti abiejų eismo dalyvių pažeidimų reikšmę pasekmių atsiradimui.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo M. J. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2017-05-24 15.00 val. Kėdainiuose, Respublikos g., vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas kryptimi nuo J. Basanavičiaus g. link Liaudies g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 129 punkto reikalavimus tuo, kad ties namu Nr. 8, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, važiavo apie 105 km/h greičiu, ženkliai viršydamas leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, ir prarasdamas galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko atsitrenkė į priekyje apsisukinėjusį automobilį „Audi A2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. J., kuris po susidūrimo sukdamasis atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ko pasekoje mirtinai sužalojo A. J. bei automobilio „Audi A2“ keleivei N. J. padarė sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, taip pat jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: specialistų išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais. Eismo įvykio metu žuvimo faktą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. M664/2017 (02). Kaltinime nurodyto eismo įvykio mechanizmą patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. Nr. 11-2276(17), išvadų 2-ame punkte nurodoma, kad automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai - važiavo viršydamas leistiną maksimalų gyvenvietėje 50 km/h greitį (važiavo 105 km/h greičiu), dėl ko susidūrė su apsisukinėjusiu automobiliu „Audi A2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kada vairuotojas važiuodamas ne didesniu kaip 50 km/h greičiu ir reaguodamas stabdyti, kai automobilis „Audi A6 Avant“ nuo susidūrimo vietos buvo 33,5 m atstumu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Taigi, įvertinus kaltinamojo parodymus, specialistų išvadas, rašytinius įrodymus, kurie yra nuoseklūs ir neprieštarauja vieni kitiems, teismas sprendžia, iš tiesų pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo kaltinamojo veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Teismas neabejoja, tuo, kad kaltinamasis M. J., vairuodamas transporto priemonę ir turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti pasekmes, sukėlė eismo įvykį dėl kurio žuvo žmogus. Todėl M. J. veiksmai yra nusikalstami ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, apibūdinantis vairuotojo, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. M. J. nebuvo atidus, dėmesingas bei atsakingas, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymą, dėl kurio kilo atitinkami padariniai – žuvo A. J., o N. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamasis pagal savo asmenines savybes, buvusias eismo bei oro sąlygas bei būdamas atidus ir dėmesingas, galėjo teisingai vertinti situaciją, t. y. turėjo ir galėjo numatyti, kad neatidumas bei nedėmesingumas gali lemti veiką, dėl kurios gali kilti BK numatyti padariniai.

Bausmės skyrimas

M. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Nusikaltimą kaltinamasis padarė neatsargia kaltės forma, nusikaltimas baigtas. M. J. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 4-5), administracine tvarka baustas vieną kartą (2 t., b. l. 6), dirbantis Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 87). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taigi įvertinus, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, sukeltos sunkios pasekmės – žmogaus žūtis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Įstatymas už veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą yra nustatęs vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, todėl M. J. skirtina bausmė įtvirtinta įstatyme, parenkant jos trukmę mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Teismas mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo: ši veika padaryta dėl neatsargumo, pagal bylos duomenis kaltinamasis tik kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baudą sumokėjo (2 t., b. l. 6), neteistas, dirba, išlaiko šeimą, turi mažametį vaiką, neįgalų tėvą, kuriuo kaip nurodė rūpinasi (2 t., b. l. 90, 91-93), ėmė paskolą žalos atlyginimui, savo noru atlygino žalą, patys nukentėjusieji kaltinamajam pretenzijų neturi, todėl šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis – bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant tik įpareigojimą dirbti, arba registruotis darbo biržoje, arba mokytis (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kaltinamasis dirba užsienyje (Didžiojoje Britanijoje), turi namus tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje, teismo vertinimu netikslinga skirti jam dar vieną prokuroro prašomą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., kadangi tai būtų nesuderinama su paskirtu įpareigojimu kaltinamajam dirbti, nes kaip minėta pastovi jo darbo vieta yra užsienyje.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013 m. liepos 13 d., Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiai kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokuroras prašė taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2013).

Kaltinamojo gynėja advokatė A. Ručienė prašė netaikyti atėmimo teisės vairuoti transporto priemonės motyvuodama, jog kaltinamasis nėra kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Jis vairuoja kultūringai ir laikosi visų norminių aktų, teisės aktų, nedaro administracinių nusižengimų, tai yra atsitiktinis įvykis, dėl ko pastarasis labai pergyvena. Jo mažametis vaikas gyvena Lietuvoje, darbo vieta yra užsienyje-Didžiojoje Britanijoje, nemano, kad bus padaryta kažkam kažkokia papildoma žala, ar jausis kažkokios tai dar moralinės nuoskaudos, jeigu bus netaikyta specialios teisės atėmimas ir nebus atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kaltinamojo mažametis vaikas yra silpnos sveikatos, dažnai iš kaimo tenka vežti pas gydytojus ir į įvairias gydymo įstaigas esančias ne tik Kėdainiuose. Kaltinamojo tėtis yra neįgalus, pas kurį jis važinėja ir rūpinasi-atveža produktus, vaistus, veža pas gydytojus. Be to turi dar vieną naštą ant pečių, tai finansinių įsipareigojimų, turi įsiskolinimų, kuomet neturint teisės vairuoti jam bus labai sunku tai įvykdyti.

M. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Dėl tokių veiksmų žuvo žmogus bei buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Taigi jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra pavojinga. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis iki įvykio administracine tvarka už KET pažeidimus baustas tik kartą, po įvykio jis nėra baustas administracine tvarka. Teisę vairuoti transporto priemones turi pakankamai ilgo laiko tarpą, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, dirba užsienyje, turi mažą vaiką, vaiko mama nedirba, nes augina vaiką, kaltinamasis vienas išlaiko šeimą, pripažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiaisiais, jie jam pretenzijų neturi, paėmė paskolą, savo noru atlygino žalą (25 000 eurų), tai rodo, kad kaltinamasis jaučia nuoširdžią užuojautą ir atgailą dėl padarytos veikos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, šis įvykis yra atsitiktinio pobūdžio, todėl jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones. Paskirtas uždraudimas naudotis specialia teise varžytų kaltinamąjį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. M. J., kuris yra darbingas ir gauna nuolatines pajamas, vietoje uždraudimo naudotis specialia teise tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas sprendžia, kad jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta artima minimaliam dydžiui įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių sumokėjimo terminą.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Automobilis, kurį vairuodamas M. J. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu (1 t., b.l. 98).

Nukentėjusieji N. J., D. J. ir S. J. baudžiamojoje byloje buvo pareiškę ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 159-178, 2 t., b. l. 58-64; 68-76), tačiau kaltinamasis M. J. nukentėjusiesiems žalą atlygino (2 t. b. l. 112-118), nukentėjusieji kaltinamajam pretenzijų nereiškia, su kaltinamuoju susitaikė, civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atsisako (2 t., b. l. 111). Nukentėjusioji N. J. teisme paaiškino, jog ieškinio atsisako, turtinė ir neturtinė žala sumokėta, liko negautos pajamos. Nukentėjusioji D. J. teisme paaiškino, jog turtinė ir neturtinė žala atlyginta, pretenzijų neturi, palūkanų neprašo, dėl bylinėjimosi išlaidų sutarta, atsiskaityta. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas R. Garlauskas teismo posėdžio metu parodė, kad jo atstovaujamieji nukentėjusieji atsisako bet kokių civilinių ieškinių kaltinamajam, tiek dėl turtinių žalų, tiek dėl neturtinių žalų, nes susitarė, žalą atlygino, todėl civilinių ieškovų N. J., D. J. ir S. J. ieškinių atsisakymai priimami ir procesas dėl pareikštų ieškinių nutraukiamas.

Nukentėjusioji N. J. reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimui“ dalyje dėl negautų sutuoktinio pajamų (1 t., b. l. 159-167).

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas R. Garlauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad N. J. klausimą su draudimu dėl negautų pajamų, dėl A. J. mirties, teismas gali spręsti, gali palikti spręsti civilinio proceso tvarka.

Civilinio atsakovo atstovas G. Tunkevičius apklaustas teisme paaiškino, kad visi žalos klausimai išspręsti, išskyrus vieną. Kyla ginčas dėl pareikšto reikalavimo už 15 metų į priekį negautų pajamų žuvusiojo sutuoktinei. Žuvusiojo pajamos buvo 255,89 Eur, o nukentėjusiosios N. J. senatvės pensija 326,83 Eur. Civilinis kodeksas numato, kad sutuoktiniai turi tarpusavio prievolę vienas kitą išlaikyti. Gaunasi, kad finansiškai sudėjus, po sutuoktinio žūties N. J. tenka mažiau skirti, nes jos visa gaunama pensija lieka jai. N. J. savo sutuoktiniui turėjo skirti daugiau, o gaudavo mažiau, nes sutuoktinio pajamos buvo mažesnės. Jeigu žiūrėti į skaičius, tai jokių negautų pajamų nesusidaro. Per 15 metų į priekį nežinoma kokia bus našlės pensija. Mano, kad klausimą dėl negautų pajamų reikėtų palikti spręsti civilinio proceso tvarka. Realaus sprendimo šiame procese nereikėtų daryti, kadangi civilinis procesas daugiau pritaikytas tokių klausimų sprendimams.

Prokuroras palaikė civilinio atsakovo poziciją ir nurodė, kad civilinis procesas daugiau pritaikytas tokių klausimų sprendimams. Šiame procese kaltinamajam nelieka jokių pretenzijų. Linkęs palaikyti civilinio atstovo nuomonę dėl civilinio proceso ir čia šio klausimo nenagrinėti.

Nukentėjusioji N. J. šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas R.Garlauskas nurodė, kad iš principo galima sutikti su civilinio atsakovo atstovu, kad tai civilinės teisės klausimas, tačiau baudžiamose bylose tas klausimas sprendžiamas. Jei teismas mano, kad būtų teisingiausia, kad užbaigti greitą procesą, kad neapkrauti teismo papildomais įrodymais, gal šalys pageidautų dar ką teikti, nemano, kad nukentėjusiosios pozicija būtų pažeista ir tą ginčą išsispręsti kitame teisme, neapsunkinant kitų proceso dalyvių dalyvavimo.

Kaltinamojo gynėja advokatė A. Ručienė nurodė, kad vyksta baudžiamoji byla. Jokių pretenzijų nukentėjusioji kaltinamajam neturi, o kas liečia ginčą tarp nukentėjusiųjų ir draudimo, tikslinga būtų spręsti civiline tvarka. Kaltinamasis palaikė gynėjos nuomonę.

Turtinė žala baudžiamojoje byloje priteisiama tais atvejais, kai jos dydis yra įrodytas objektyviais bylos duomenimis ir jį galima tiksliai apskaičiuoti. Teismo vertinimu, civilinė ieškovė, pateikdama teismui ieškinį dėl turtinės žalos dalyje dėl negautų pajamų konkrečiai nedetalizavo patirtos žalos, todėl teismui būtina negautų pajamų detalizacija, nes turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kilus ginčui dėl žalos dydžio paskaičiavimo, dėl jos mokėjimo formos ir laikotarpio, nesant duomenų apie civilinės ieškovės tikslias negautas pajamas, teismas pats negali tiksliai paskaičiuoti patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio, sutinkant su nukentėjusiosios atstovo bei civilinio atsakovo pozicija, kad reikia atlikti papildomus, išsamius skaičiavimus, todėl civilinei ieškovei pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dalyje dėl negautų pajamų atlyginimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam bausmę - 3 (tris) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam bausmę – 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu pareigą: dirbti arba registruotis darbo biržoje arba mokytis.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 71 straipsniais, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimt) MGL (376,60 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ši įmoka turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės D. J. atsisakymą nuo civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priimti ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti, nes žala atlyginta.

Civilinio ieškovo S. J. atsisakymą nuo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti priimti ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti, nes žala atlyginta.

Civilinės ieškovės N. J. atsisakymą nuo civilinio ieškinio turtinei (išskyrus dalį dėl negautų pajamų) ir neturtinei žalai atlyginti priimti ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti, nes žala atlyginta.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. J. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Henryta Gerdvilė