Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

2020-01-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-58-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-14
Bylos Nr.
II-58-946/2020
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00152-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Arūnas Purvainis (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatas
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-58-946/2020Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00152-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.1; 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 14 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, Almai Kazlauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. rugsėjo 11 d. priimto nutarimo Nr. 63-ANR_N-1432-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 63-ANR_N-1432-2019 A. S. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos ANK) 422 straipsnio 5 dalyje skirta 800,00 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S., nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 63-ANR_N-1432-20199, pateikė teismui skundą (b. l. 3-4), kuriuo prašo skirtą 800,00 Eur nuobaudą sumažinti, kadangi yra 40 proc. darbingas ir pinigai yra skirti pastoviam gydymui bei nepaskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 12 mėn., kadangi turintis invalidumą ir neteks darbo, pragyvenimo šaltinio. Skunde, be kitų argumentų, nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. kelyje Kaišiadorys-Žiežmariai sustabdytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio alkotesteriu buvo nustatomas blaivumas. Tris kartus pūtęs į alkotesterį, jo nepripūtė, tada patrulis iš kažkur išėmęs kitą alkotesterį, įdėjo jį į burną kartu su panaudotu vamzdeliu ir pasakė, jog rezultatas 0,5 prom. tačiau alkotesterio rezultato neparodė. Po šio veiksmo pareigūnas nuėjo į tarnybinį automobilį rašyti administracinio nusižengimo protokolo. Įvykio vietoje jis bei kartu su ja vykę du keleiviai praleido apie 1 val., policijos pareigūnai nedavė antrą kartą pūsti į alkotesterį. Kadangi jis pastoviai naudoja vaistus, alkoholis jam yra griežtai draudžiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. palaikė skundą − prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą. Paaiškino, kad jam policijos pareigūnas davė pūsti į alkotesterį, kuris alkoholio kiekį matuoja per atstumą, jis tris kartus pūtė į alkotesterį. Kadangi alkotesteris neužfiksavo rezultato, policijos pareigūnas liepė pūsti į kitą alkotesterį, kurį ištraukė pasisukęs į dešinę pusę ir kurio antgalis nebuvo pakeistas ir tuomet buvo užfiksuotas 0,5 prom. girtumas. Jis prašė leisti pūsti į alkotesterį antrą kartą, tačiau niekas jo neklausė. Jis po protokolu pasirašė dėl pasimetimo, kadangi nesuvokė kas vyksta. Taip pat tądien surašytas administracinio nusižengimo protokolas vėliau, t. y. 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo perrašytas jo namuose, kadangi rašant buvo suklysta kvalifikuojant veiką, tačiau paaiškinimo raštu pareigūnui jis nepateikė, taip pat į protokolą neįrašė nesutikimo todėl, kad tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai. Atsiliepime į skundą prašo skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą su skunde išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Pažymėta, kad apelianto padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi jis, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, nutarimą priėmusi institucija prašo skundo netenkinti (b. l. 51-52).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gruodžio 5 d., metu apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis Nerijus Čekanauskas parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. policinės priemonės vykdymo metu, apie 10.20 val., sustabdė nuo Kaišiadorių m. iki Žiežmarių mstl. važiuojantį automobilį bei vairuotojo paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojo akys buvo paraudusios, iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas, susidarė įspūdis, jog vairuotojas galėjo būti vartojęs alkoholio, todėl jis paklausė vairuotojo, ar pastarasis nėra vartojęs alkoholio. Vairuotojas neneigė iš vakaro vartojęs alkoholį, taip pat paaiškino, jog maždaug prieš valandą iki sustabdymo buvo pavalgęs. Kadangi jis pats neturėjo alkoholio kiekio matuoklio, pakvietė kolegą Marių Jasevičių, kuris vairuotojo girtumą bandė nustatyti bekontakčiu alkoholio detektoriumi, parodančiu, ar tikrinamojo asmens iškvėptame ore yra alkoholio. Vairuotojui nesugebėjus į alkoholio detektorių tinkamai įpūsti iškvepiamą orą – prietaiso ekrane nebuvo rodomas joks simbolis, buvo nuspręsta vairuotoją patikrinti alkoholio kiekio matavimo prietaisu. Jis stovėjo šalia ir prižiūrėjo jaunesnio pareigūno darbą, todėl matė, kaip pareigūnas Marius Jasevičius, paėmęs alkotesterį, prieš tai paklausęs vairuotojo nuomonės dėl alkotesterio antgalio išpakavimo bei vairuotojui neprieštaraujant, kad antgalį išpakuotų pareigūnas, vairuotojui stebint, t. y. pareigūnui stovint prie pat automobilyje sėdinčio vairuotojo, iš celofaninio įdėklo išėmęs antgalį laikantis instrukcijos jį uždėjo ant alkotesterio bei, prieš tai paklausęs kada vairuotojas vartojo alkoholį bei ar nėra valgęs ar gėręs ne mažiau nei prieš 15 min., patikrino vairuotojo blaivumą. Vairuotojui buvo nustatytas 0,5 prom. girtumas, todėl pastarasis buvo pakviestas į tarnybinį automobilį administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Pradžioje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už pakartotinį vairavimą neblaiviam, tačiau gavus duomenų apie anksčiau paskirtos baudos už vairavimą neblaiviam sumokėjimą, ko sistemoje iš karto nebuvo matyti, jis pats asmeniškai nuvykęs į A. S. namus, perrašė administracinio nusižengimo protokolą, kur veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 422 straipsnio 5 dalį. A. S. paaiškino, kad jis nedaug vartojo alkoholio, tačiau kadangi jis vartoja vaistus, galbūt jo organizmas labai lėtai skaido alkoholį.

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gruodžio 5 d., metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis Marius Jasevičius parodė, jog jis bandė patikrinti vairuotojo A. S. neblaivumą bekontakčiu alkoholio detektoriumi, tačiau vairuotojui nepavykus 4 ar 5 kartus tinkamai įpūsti ir detektoriui neužfiksavus jokio rezultato, jam paklausus kada vairuotojas vartojo alkoholį ir gavus atsakymą, jog negėrė ir nevalgė valandą laiko, paėmęs alkotesterį bei prie vairuotojo akių stovint šalia automobilio vairuotojo pusėje iš pakuotės išėmęs naują antgalį bei uždėjęs jį ant alkotesterio patikrino vairuotojo blaivumą. Vairuotojui buvo nustatytas 0,5 prom. girtumas, su kuriuo vairuotojas sutiko. Kartu su juo, tikrinant vairuotojo blaivumą, buvo pareigūnas Nerijus Čekanauskas. Mano, kad A. S. neteisingai pūtė į bekontaktį alkoholio detektorių, vengdamas patikrinimo. Prašymo dėl pakartotinio neblaivumo patikrinimo vairuotojas neišreiškė.

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gruodžio 5 d., metu apklausta liudytoja Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Jūratė Banevičienė parodė, jog ji surašė A. S. nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjant administracinio nusižengimą bei priimant nutarimą, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens jokių pretenzijų, abejonių ar pastabų dėl galimų matuojant jam alkoholio kiekį taisyklių nesilaikymo ar procedūrinių pažeidimų nebuvo gauta. Buvo tik išsakytas pastebėjimas, jog bet koks priimtas sprendimas bus skundžiamas teismui. Ji priėmė nutarimą remdamasi 2019 m. rugpjūčio 30 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu.

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gruodžio 5 d., metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad tądien jis vyko A. S. vairuojamu automobiliu, sėdėjo keleivio sėdynėje automobilio gale. A. S. vairuojamą automobilį sustabdžius policijos pareigūnui, pastarasis davė A. S. pūsti į alkotesterį, po to, ištraukęs iš kišenės kitą alkotesterį, neuždėjęs antgalio, liepė pūsti į kitą alkotesterį. A. S. buvo nustatytas girtumas, tačiau jis pats alkotesterio parodymų nematė. A. S. su alkotesterio parodymais sutiko, jų neginčijo. Jis matė, kad nebuvo pakeistas alkotesterio antgalis, tačiau jokių pastabų policijos pareigūnui nepareiškė. A. S. dėl to, jog nebuvo pakeistas alkotesterio antgalis, susirgo, todėl ir skundžia policijos priimtą nutarimą. A. S. dėl policijos pareigūnų veiksmų pastabų nereiškė, pakluso jų reikalavimams, taip pat protokolo surašymui nuėjo į policijos automobilį.

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gruodžio 5 d., metu apklausta liudytoja D. J. parodė, kad tądien ji važiavo kartu su A. S., jo vairuojamu automobiliu, kai netoli Žiežmarių mstl. automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnas davė tris kartus A. S. pūsti į alkotesterį, matuojantį per atstumą, tačiau A. S. į alkotesterį įpūsti nepavyko. Tuomet policijos pareigūnas, stovėdamas prie automobilio, iš kažkur, galbūt iš kišenės ištraukė kitą alkotesterį ir liepė pūsti. Po pūtimo alkotesterio rezultato neparodė, tik pasakė, jog yra pripūsta 0,5 prom. ir nuėjo į tarnybinį automobilį. Atliekant neblaivumo matavimą, prie automobilio visą laiką buvo tik vienas pareigūnas. Ji sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje, todėl viską aiškiai matė. Kiek jai yra žinoma, prieš duodant vairuotojui pūsti į alkotesterį, pakeičiamas antgalis, o šiuo atveju alkotesteris buvo visas jau sudėtas ir niekas nebuvo keičiama. Kadangi A. S. praeityje sirgęs erkiniu encefalitu, jam susinervinus jis nebegali kalbėti, todėl šiuo atveju jis negalėjo pareikšti pastabų dėl alkoholio matavimo procedūros pažeidimo. Ji internete pasidomėjo apie alkotesterio veikimą ir sužinojo, jog nepakeitus alkotesterio antgalio, blaivus vairuotojas, pūsdamas į prieš tai neblaivaus vairuotojo pūstą alkotesterį, gali pripūsti, kadangi pačiame alkotesterio antgalyje lieka alkoholio koncentracija. Tą dieną A. S. alkoholio tikrai nevartojo, o iš vakaro, kiek jai yra žinoma, pas jį į namus kažkas buvo atėjęs, tačiau ar buvo vartojamas alkoholis, ji nežino.

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gruodžio 5 d., metu apklausta liudytoja Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistė A. K. parodė, kad tądien ji bendravo su tuomet prie automobilio, kuriame ji sėdėjo, priėjusiu administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Ji pastebėjo, jog A. S. akivaizdžiai buvo neblaivus - nuo jo sklido alkoholio kvapas, veidas buvo raudonas, o akys – stiklinės, lūpos pabalusios. Nors A. S. nurodė, jog yra po akių operacijos, tačiau jai nekilo jokių abejonių, jog asmuo yra neblaivus. Pradžioje A. S. su nusižengimu sutiko, tačiau jai nurodžius, jog teisė vairuoti jam negalės būti gražinama anksčiau nei po 10 metų, kadangi jau yra baustas už vairavimą neblaiviam, tada pradėjo nebesutikti su administraciniu nusižengimu. Nebuvo ginčijamasi, jog asmuo nėra vartojęs alkoholio, buvo teigiama, kad tiek, t .y. 0,5 prom. jis negalėjo pripūsti. Pradžioje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 427 straipsnio 1 dalį, tačiau perdavimus administracinio nusižengimo bylą administracinės veiklos skyriui paaiškėjo, kad paskirta bauda už vairavimą neblaiviam yra sumokėta, todėl protokolas buvo perrašytas, kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ji pati vairuotojui A. S. matuojant alkoholio koncentraciją, nedalyvavo, betarpiškai su juo bendravo jau nustačius alkoholio kiekį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. J. parodė, kad vykstant policinėms priemonėms, dirba bendrai visi – du, trys ar keturi ekipažai, pusė pareigūnų dirba vienoje kelio pusėje, kita – kitoje kelio pusėje. Dirba su pareigūnus prižiūrinčiu atsakingu asmeniui, tikrina vairuotojų blaivumą, taip pat vykdo vairuotojo pažymėjimo, automobilio techninės apžiūros, draudimo, registracijos galiojimo kontrolę. Tądien, kiek prisimena, A. S. neblaivumą tikrino kitas ekipažas, o būtent pareigūnas Marius Jasevičius. Jis buvo priėjęs prie A. S. vairuoto automobilio tuo metu, kai vairuotojui buvo matuojamas blaivumas ir kai buvo „forminama“, prisimena, jog buvo kilusi diskusija apie tai, jog vairuotojas tvirtino, jog yra įvykdęs nuobaudą, skirtą už vairavimą neblaiviam, tačiau pareigūnas, „forminantis“ nusižengimą, tokių duomenų neturėjo. Dėl neblaivumo nustatymo procedūrų pažeidimų jokių ginčų nebuvo. A. S. buvo išlipęs iš savo automobilio, stovėjo prie tarnybinio automobilio, kol jam buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas. Vėliau A. S. automobilis buvo nutransportuotas į aikštelę. Neblaivumą A. S. tikrino pareigūnas Marius Jasevičius, tačiau jis patikrinimo procedūros nematė. Visais neblaivumo patikrinimo atvejais, alkotesterio atgalį iš pakuotės išima vairuotojas arba antgalis iš pakuotės išimamas matant vairuotojui. Alkotesterio atgalių turi begalę, todėl nėra jokio tikslo duoti vairuotojui pūsti į tą patį antgalį, be to, tai yra neetiška ir nehigieniška, be to, aplinkui yra filmavimo kameros, todėl lengva tokius atvejus būtų nustatyti, todėl nėra prasmės taip elgtis. A. S. sustabdė ne jis.

Teismo posėdžio metu apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis P. M. parodė, kad tądien kartu su vyriausiuoju patruliui A. J. vykdė policinę priemonę nežymėtu tarnybiniu automobiliu kartu su kito tarnybinio automobilio ekipažu – A. K. ir dar dviem policijos pareigūnais, Kaišiadorių rajono savivaldybėje tikrino visas transporto priemones. Sustabdant A. S. vairuotą automobilį bei šiam vairuotojui tikrinant girtumą, jis nedalyvavo, kadangi tuo metu rašė kitam asmeniui administracinio nusižengimo protokolą, A. S. matė tik tuo metu, kai buvo priėjęs prie kito tarnybinio automobilio, kuriame buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas A. S.. Kiek girdėjo bei prisimena, ginčas buvo kilęs tik dėl to, jog A. S. veika buvo kvalifikuota kaip pakartotinis vairavimas būnant neblaiviam, kadangi sistemoje nebuvo atžymos apie baudos sumokėjimą. Ar A. S. buvo išlaipintas iš tarnybinio automobilio, pasakyti negali.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. V. parodė, kad tą dieną ji, atvykusi į vietą, kur buvo sustabdytas A. S. automobilis, matė A. S. išlipant iš savo automobilio. Taip pat matė įvykio vietoje buvusius keturis policijos pareigūnus, taip pat tarnybiniame automobilyje sėdinčius civilius asmenis, kuriems buvo duota antrą kartą pūsti į alkotesterį. Kaip A. S. buvo nustatomas blaivumas nematė, atvyko jau po neblaivumo nustatymo. Jai atvykus vienas pareigūnas pasakė, jog automobilis bus atiduotas, tačiau priėjęs kitas pareigūnas griežtai pasakė, jog automobilis nebus atiduotas, kadangi sistemoje buvo matyti kiti padaryti nusižengimai. Nors ji ir patvirtino, kad bauda už ankstesnį padarytą nusižengimą sumokėta, tačiau automobilis vis tiek nebuvo grąžintas. Jai paskambino brolis, kuris pranešė, jog tėtį pagavo su automobiliu, todėl reikia paimti automobilį. Negali pasakyti, ar tėtis buvo neblaivus, jai tuomet ne tas rūpėjo, jai reikėjo paimti tik automobilį. Dėl neblaivumo nustatymo jokių ginčų tuomet nebuvo kilę.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

A. S. 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1432-2019 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800,00 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 10.28 val. kelio Kaišiadorys-Žiežmariai 5 km, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,50 prom. girtumas ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje (b. l. 15). Analogiškos aplinkybės nurodomos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio Vyriausiojo patrulio Nerijaus Čekanausko A. S. 2019 m. rugpjūčio 30 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 12-13).

Administracinio nusižengimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio Vyriausiojo patrulio Nerijaus Čekanausko A. S. 2019 m. rugpjūčio 24 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-67173-2019, kurį surašant administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog iš vakaro gėrė alkoholį, šiandien negėrė ir prieš tikrinantis nevalgė (b. l. 5-6); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio Vyriausiojo patrulio Nerijaus Čekanausko A. S. 2019 m. rugpjūčio 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-68344-2019 (b. l. 12-13); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Tyrėjos Jūratės Banevičienės A. S. 2019 m. rugsėjo 11 d. surašytas nutarimas Nr. 63-ANR_N-1432-2019 (b. l. 15); alkotesterio šaknelė, kurioje užfiksuoti duomenys, jog A. S. 2019 m. rugpjūčio 24 d. 10.27 val. nustatytas 0,50 prom. girtumas (b. l. 24); priverstinio transporto nuvežimo aktas (b. l. 8); 2019 m. rugpjūčio 28 d. A. S. prašymas grąžinti transporto priemonę (b. l. 10); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio Vyriausiojo patrulio Nerijaus Čekanausko 2019 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo (b. l. 30); Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 34).

Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai, jog jis 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 10.28 val. kelio Kaišiadorys-Žiežmariai 5 km, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,50 prom. girtumas.

Teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. nurodė, kad jam alkotesteris buvo pateiktas su įdėtu panaudotu vamzdeliu, todėl buvo iškraipyti alkotesterio parodymai bei jam nebuvo galimybė dar kartą pūsti į alkotesterį. Teismo vertinimu, šie skundo argumentai nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo 4 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 6 ir 6.1 punktais, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus, policijos ar administracijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė ir esant pagrįstiems įtarimams, kad vairuotojas yra neblaivus, jo patikrinimas tęsiamas Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas A. S. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių.

Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nekilo. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas A. S. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.) (b. l. 61). Ta aplinkybė, jog tik sustabdžius A. S. bei policijos pareigūnui įtarus, jog vairuotojas yra neblaivus, siekiant nustatyti ar buvo vartota alkoholio, buvo naudotas bekontaktis alkoholio detektorius, negali paneigti alkotesteriu Alcotest 6810 nustatyto rezultato, kadangi šie bekontakčiai alkoholio detektoriai naudojami tik aptikti tikrinamojo asmens iškvėptame ore alkoholio ir jį aptikus toks asmuo nedelsiant turi būti patikrintas alkoholio kiekio matavimo prietaisu. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta ir iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų pareigūnų Nerijaus Jasevičiaus bei Mariaus Čekanausko parodymų, šiuo alkoholio detektoriumi tikrinant A. S., po kelių bandymų detektorius jokio rezultato neužfiksavo (nei teigiamo, nei neigiamo), ir tai, anot pareigūnų galėjo atsitikti netinkamai pučiant į detektorių, todėl pareigūnai, nustatę požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus - iš A. S. burnos sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios - šias aplinkybes patvirtino ir betarpiškai su A. S. bendravusi pareigūnė A. K., be to, pats A. S. nurodė iš vakaro vartojęs alkoholio, jo patikrinimas pagrįstai buvo tęsiamas Taisyklių nustatyta tvarka, t. y. vairuotojas patikrintas alkoholio kiekio matavimo prietaisu. Nors tiek teismo posėdžio metu, tiek skunde A. S. nurodė, kad jam nebuvo atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas, tačiau teismas pažymi, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, jei jis nesutinka su alkotesterio duomenimis, kad jis būtų dar kartą patikrintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12/2014). Taigi asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte (jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis). Be to, liudytojas Nerijus Čekanauskas teisme paaiškino, kad sustabdžius A. S. vairuojamą automobilį, tikrinant dokumentus nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, jog alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, todėl buvo nutarta patikrinti jo neblaivumą. Taigi priešingai nei tvirtina skundą padavęs asmuo, įvertinus tai, kad A. S. tvirtino, jog alkoholį vartojo iš vakaro, pareigūnas neturėjo jokio pagrindo laukti 15 minučių tam, kad atliktų pakartotinį neblaivumo patikrinimą. Iš administracinio protokolo matyti, kad A. S. nurodė, jog gėrė alkoholį iš vakaro, prieš tikrinantis negėrė ir nevalgė. Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, tiek Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punkte tiek Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242, 5.5 punkte, nustatyta, jog policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Iš aptartų nuostatų yra visiškai akivaizdu, jog pareiga atlikti pakartotinį transporto priemonės vairuotojo neblaivumo patikrinimą, kai jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija neviršija 1,5 promilių, tačiau viršija 0,40 promilių, kyla tik tuomet, kai neblaivumu įtariamas transporto priemonės vairuotojas yra susijęs su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad A. S. būtų susijęs su eismo įvykiu, kurio metu būtų sukelti aukščiau nurodyti padariniai, todėl policijos pareigūnui nebuvo teisinio pagrindo privalomai atlikti pakartotinį A. S. neblaivumo patikrinimą.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad policijos pareigūnai netinkamai tikrino jo neblaivumą, nes alkotesterio šiaudelis nebuvo pakeistas, be to, neblaivumo patikrinimą atliko vienas pareigūnas, nežinia iš kur buvo gautas alkotesteris.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai pareigūnai Nerijus Čekanauskas ir Marius Jasevičius nurodė, kad Nerijui Čekanauskui sustabdžius A. S. vairuojamą automobilį ir pagal išorinius požymius įtarus, kad vairuotojas gali būti neblaivus bei pačiam vairuotojui neneigiant, jog vartojo alkoholį iš vakaro, Marius Jasevičius, po nesėkmingų A. S. bandymų alkoholio detektoriui paimti pakankamo oro mėginio ištyrimui, paėmęs alkotesterį bei prieš tai A. S. paklausęs dėl alkotesterio pūstuko išpakavimo bei vairuotojui neprieštaraujant, kad pūstuką išpakuotų pareigūnas, vairuotojui stebint, t. y. pareigūnui stovint prie pat automobilyje sėdinčio vairuotojo, iš celofaninio įdėklo išėmęs pūstuką laikantis instrukcijos jį uždėjo ant alkotesterio bei, prieš tai paklausęs kada vairuotojas vartojo alkoholį bei ar nėra valgęs ar gėręs ne mažiau nei prieš 15 min., patikrino vairuotojo blaivumą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tikrinimo metu ginčijo neblaivumo nustatymo procedūrą, priešingai, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai pareigūnai Marius Jasevičius, Nerijus Čekanauskas, A. K., A. J., P. M., taip pat liudytojai A. S. bei D. J. nurodė, jog neblaivumo nustatymo procedūra nebuvo ginčijama, ginčas kilo dėl veikos kvalifikavimo, todėl byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai, atlikę administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis. Be to, pažymėtina ir tai, jog net ir po kurio laiko, nustačius, jog dėl techninės klaidos A. S. veika buvo neteisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos 427 straipsnio 1 dalį, t. y. 2019 m. rugpjūčio 30 d. policijos pareigūnui Nerijui Čekanauskui atvykus į A. S. namus bei rašant jam administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį bei pareigūnei Jūratei Banevičienei 2019 m. rugsėjo 11 d. priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, neblaivumo nustatymo procedūra nebuvo ginčijama, taip pat nebuvo prašoma ar siūloma apžiūrėti šios procedūros teisėtumą patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, kaip pvz. vaizdo registratorių įrašus. Teismas taip pat pažymi, jog ta aplinkybė, jog alkotesterio pūstuką išlupo ne pats pareiškėjas, nepaneigia alkotesteriu nustatytų neblaivumo duomenų. Pažymėtina, kad liudytojai pareigūnai Nerijus Čekanauskas, sustabdęs A. S. vairuojamą transporto priemonę bei tiesiogiai stebėjęs neblaivumo nustatymo procedūrą bei pareigūnas Marius Jasevičius tikrinęs vairuotojo neblaivumą, įvykio aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki, suinteresuoti apkalbėti A. S. ar duoti jį kaltinančius parodymus, todėl netikėti šių liudytojų parodymais ir manyti, kad jų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, nėra pagrindo. Be to, kaip nustatyta bylos duomenimis, A. S. nuo pat jo sustabdymo momento neneigė iš vakaro vartojęs alkoholio bei surašius administracinio nusižengimo protokolą šias aplinkybes savo parašu patvirtino. Kad būtent šie pareigūnai tikrino A. S. blaivumą, patvirtina ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos raštas (b. l. 60), kuriame nurodoma, jog A. S. neblaivumo patikrinimą vykdė vyr. patruliai Nerijus Čekanauskas ir Marius Jasevičius. Kaip jau minėta, teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai Marius Jasevičius, Nerijus Čekanauskas, A. K., A. J. bei P. M., taip pat liudytojai D. J. bei A. S. nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neblaivumo nustatymo procedūros neginčijo, todėl jo skundo teiginys, jog neblaivumo nustatymo procedūra buvo pažeista policijos pareigūnui nepakeitus alkotesterio pūstuko, kas buvo paneigta policijos pareigūnų parodymais, neatitinka tikrovės bei vertintina kaip A. S. gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Nors pareiškėjas kelia versiją, kad buvo nesilaikoma blaivumo tikrinimo tvarkos, atsižvelgiant į alkotesterio rodmenų reikšmę administracinei atsakomybei konstatuoti, suprantama, jog asmuo, kuriam gresia administracinė nuobauda, turi akivaizdų suinteresuotumą paneigti blaivumo patikrinimo rezultatus, siekiant, kad jie nebūtų pripažintini. Be to, kaip jau minėta anksčiau pareiškėjas, rašydamas paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole, nurodė, kad iš vakaro vartojo alkoholį, todėl alkotesterio parodymų rezultatai yra A. S. alkoholio vartojimo, o ne netinkamos blaivumo tikrinimo tvarkos pasekmės, ką ir parodė alkoholio kiekio matuoklis.

Kita vertus, pareiškėjo įvykių versiją, jog tikrinant jo girtumą alkotesteriu, pūstukas nebuvo pakeistas, taip pat tai, jog prie automobilio buvo tik vienas pareigūnas, tvirtino liudytoja D. J., taip pat teismo posėdžio metu nurodžiusi, jog girtumą tikrino ne tie pareigūnai, kurie davė parodymus teisme bei liudytojas A. S., tačiau pažymėtina, jog šie asmenys yra pareiškėjo šeimos nariai, todėl tokie jų parodymai, įvertinus tai, kad jie prieštarauja bylos baigtimi nesuinteresuotų policijos pareigūnų parodymams bei byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, laikytini siekiu padėti A. S. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą ir negali būti laikomi patikimais. Taip pat teismas nesiremia teismo posėdžio metu apklaustos pareiškėjo dukros D. V. parodymais, kadangi ji į įvykio vietą atvyko jau po atliktos A. S. neblaivumo patikros, todėl jos parodymai dėl automobilio transportavimo ar kitų vairuotojų pakartotinio patikrinimo, pareigūnų bei automobilyje sėdinčių civilių žmonių skaičiaus, skundo, kuriuo ginčijama neblaivumo nustatymo procedūra, išsprendimui esminės reikšmės neturi.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo sumažinti jam paskirtą baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi jis yra 40 proc. darbingas, pinigai yra skirti pastoviam gydymui, taip pat netekęs specialiosios teisės, neteks pragyvenimo šaltinio.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (Lietuvos Respublikos ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių A. S. administracinio nusižengimo byloje nėra. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju darbas nelaikytinas aplinkybe, tiesiogiai susijusia su transporto priemonės vairavimu. Praradęs teisę vairuoti jis nepraranda pajamų šaltinio, tad pareiškėjas gali ieškoti kitų alternatyvų, pavyzdžiui, naudotis viešuoju transportu, artimųjų pagalba ir pan.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, bei tai, jog A. S. jau anksčiau yra baustas už vairavimą neblaiviam, taip pat ne kartą yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, savo kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažino, nėra pagrindo manyti, kad A. S. paskirta minimalaus dydžio nuobauda – bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui, yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga, taigi taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą nėra. Nuobauda paskirta nepažeidus Lietuvos Respublikos ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam šiurkščiam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šioje byloje A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, A. S. už šį administracinį nusižengimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskirta teisinga administracinė nuobauda, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 63-ANR_N-1432-2019 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis