- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- e2-2082-909/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29095-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano būstas NPC“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 600 Eur žalos atlyginimą už išmokėtą draudimo išmoką, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2019 m. spalio 29 d. dėl prasiskverbusio vandens per namo stogą buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu, įvykio metu galiojo draudimo apsauga. Ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 600 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui. Vykdant draudiminio įvykio tyrimą, remiantis ieškovo surinkta informacija, buvo išsiaiškinta, kad už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinerinius objektus yra atsakingas ir namo priežiūrą vykdo UAB „Mano Būstas NPC“. Atsakovui, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųstos pretenzijos apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovas geranoriškai ieškovo reikalavimo netenkino. Ieškovas teigia, kad atsakovas, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, yra atsakingas už namo bendruosius inžinerinius objektus ir privalėjo užtikrinti tinkamą namo stogo funkcionavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, nors tą privalėjo daryti remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalimi. Ieškovas išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasis išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinierinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos atsakovui nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovo specialistai. Taigi, tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymi, kad ieškovas pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikti jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Priduria, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdęs. Taipogi, atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė buvus priežastinį ryšį tarp atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovas daro išvadą, kad ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovui neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Priduria, kad šiuo atveju būtina nustatyti atsakovo kaltę, nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsniu, kuris numato atsakomybę be kaltės, negalima, kadangi ieškovas neįrodė buvus pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Ieškovas nepateikia pagrįstų įrodymų, patvirtinančių tikrąją įvykio priežastį ir nustatytus už žalą atsakingus subjektus, todėl neįrodoma atsakovo kaltė dėl kilusios žalos. Atsakovas pažymi, kad žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovui. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio.
Atsiliepime atsakovas nesutinka ir su ieškovo nurodytu žalos dydžiu. Atsakovas paaiškina, kad ieškovas neatsižvelgia į buto būklę, jo nusidėvėjimą. Atsakovas nesutinka ir su lokalinėje sąmatoje nurodytais atskirais paskaičiavimais. Sąmatoje yra įtraukta papildomų ir nebūtinų išlaidų, tokių kaip papildomų medžiagų vertė 3 proc., statybvietės išlaidos 9 proc. ir netiesioginės išlaidos, t. y. pridėtinės vertės mokestis 21 proc. Šios išvardintos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis, todėl teismas turėtų mažinti ieškovo prašomos priteisti žalos dydį minėtų išlaidų suma. Tuo pačiu mažinti ir priteistiną PVM mokestį. Ieškovas privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo. Priešingu atveju, būtų pažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Taip pat atsakovas teigia, kad neįmanoma įsitikinti, jog ieškovo užsakymu, kaip suinteresuoto asmens, vienašališkai, net nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims, surašytas aktas yra tinkamas rašytinis įrodymas realiai patirtai žalai nustatyti, negali būti laikomas neginčijamai patvirtinančiu žalos dydį.
Teismui pateiktame dublike ieškovas prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Paaiškina, kad ieškovas, gavęs žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, paskaičiavo 884,45 Eur žalą ir, įvertindamas buto nusidėvėjimą, išmokėjo 600 Eur išmoką apdraustų patalpų savininkui. Ieškovas nurodo, kad vykdant draudiminio įvykio tyrimą, nustatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą vykdo Balterma ir ko, UAB. Pažymi, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra paskutiniame namo aukšte. Atsižvelgiant į išdėstytą, buvo nustatyta, kad užliejimas įvyko vandeniui prasiskverbus per namo stogą. 2019 m. lapkričio 4 d. namo administratoriui buvo išsiųstas paklausimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo. Negavus jokio atsakymo, 2019 m. lapkričio 20 d. su pretenzija dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi į atsakovą bei dėl įvykio aplinkybių patikslinimo į šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Iš atsakovo nebuvo gauta jokio atsakymo, tuo tarpu iš Balterma ir ko, UAB buvo gautas 2020 m. kovo 13 d. atsakymas, kuriame buvo nurodyta, kad buto savininkas kreipėsi į namo administratorių dėl per stogą varvančio vandens ir dėl to patirtų nuostolių. Buvo nurodyta, kad dar iki įvykio namo administratorius atliko (duomenys neskelbtini), namo stogo kosmetinį remontą, kurio metu nekokybiškai sutvarkė dujų katilinės patalpos sienos prieglaudas ir kitus plyšius, dėl ko netrukus ir vėl atsirado plyšiai ir pradėjo varvėti vanduo į nurodytą butą. Atsižvelgęs į gautą informaciją, ieškovas 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi su pakartotine pretenzija į atsakovą, tačiau atsakovas jokios informacijos nepateikė. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigų tinkamu neatlikimu. Atsakovas, kaip namo administratorius, turėjo ne tik laiku patikrinti namo stogo būklę, bet ir laiku jį suremontuoti, kad neįvyktų avarija. Šiuo atveju atsakovas neveikė pakankami apdairiai, kaip priklauso verslo subjektui, kad būtų apsaugotas administruojamas turtas. Be to, atsakovas, kaip verslo subjektas, gauna atlygį už vykdomą priežiūrą. Žala pasireiškė tuo, jog buvo aplietas nekilnojamasis turtas – butas. Padarytos žalos dydis sudarė 884,45 Eur. Šiai žalai pagrįsti ieškovas pateikė sudarytą sąmatą, turto žalos įvertinimo skaičiuotę, kurioje nurodyti visi darbai/medžiagos, kurių reikėjo buto užliejimo padariniams pašalinti. Pažymi, kad ieškovas, pritaikęs turto nusidėvėjimą, prašo iš atsakovo priteisti ne 884,45 Eur, o atitinkamai sumažinęs sumą iki 600 Eur. Atsakovo kalti veiksmai yra akivaizdūs, kadangi atsakovas, kaip namą administruojanti įmonė, netinkamai teikė administravimo paslaugas, laiku nesuremontavo namo stogo. Trūkęs namo stogas yra priskirtinas prie bendrųjų pastato konstrukcijų, todėl spręstina, jog būtent atsakovas, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, turėjo vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendrojo naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, o ne buto savininkai privalėjo prižiūrėti namo stogą. Priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų, kaip daugiabučio namo administratoriaus funkcijų tinkamo neatlikimo, t. y. atsakovas netinkamai atliko jam priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas, neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir nesiėmė avarinio gedimo, t. y. namo stogo, dėl ko jam trūkus buvo apgadintas nukentėjusiojo turtas. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo pareigų tinkamą įvykdymą, o tik deklaratyviai akcentuoja, jog savo pareigas vykdo tinkamai. Vykdant draudiminio įvykio tyrimą, iš atsakovo nebuvo gauta jokios informacijos dėl vykdomų apžiūrų. Tokių dokumentų atsakovas nepateikė ir su atsiliepimu - atsakovas nepateikė jokių jo tinkamą priežiūrą pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, vykdomų namo bendrųjų vamzdžių apžiūros aktų, pastabų, fiksavimo, kad to padaryti neįmanoma dėl konkrečių butų savininkų veiksmų, nėra pateikta pranešimų/skelbimų apie planuojamas vykdyti apžiūras.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas pastebi, kad ginčo įvykio bei šiuo metu atsakovas veiklą vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatų 3 punkte pagrindinis administratoriaus uždavinys yra apibrėžiamas kitaip nei nurodė ieškovas, t. y. administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, o esant ¼ namo patalpų savininkų prašymu aprašą papildo arba keičia ir teikia patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.2 punktas); Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“, rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, taip pat rengia daugiabučio namo ūkinį finansinį planą; darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai derinami su patalpų savininkais ir tvirtinami patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 4.4 ir 4.5. punktai). Atsakovas pastebi, jog sutinkamai su Nuostatų 6 punktu, administratoriui nėra suteikiama teisė savo nuožiūra be savininkų sprendimo organizuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remontą, išskyrus 7.7. punkte nurodytą išimtį, t. y. jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi teisę imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto tik tuo atveju, kai kyla reali grėsmė, t. y. įvyksta avarija arba gaunama iš patalpų savininkų ar techninio prižiūrėtojo duomenų apie tokios grėsmės egzistavimą. Pažymi, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, jog atsakovo atsakomybė yra be kaltės. Nurodo, kad civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms. Atsakovo teigimu, tik esant reikšmingam trūkumui ir įrodžius neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio sąlygų buvimą, yra teisinis pagrindas priteisti iš statinio savininko ar valdytojo patirtą žalą. Atsakovas triplike remiasi teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, kurioje pasisakoma, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus.
Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, šalims buvo nustatytas terminas iki 2021 m. sausio 29 d. pateikti teismui visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus. Per teismo nustatytą terminą šalys papildomų įrodymų ar rašytinių paaiškinimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
Byloje pateiktas gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad draudėjas E. D. apdraudė nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Patalpų draudimo laikotarpis nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2046 m. kovo 1 d.
2019 m. spalio 29 d. dėl prasiskverbusio vandens per namo stogą buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
2019 m. lapkričio 8 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi į nukentėjusiojo turto savininką, pranešdamas, kad užregistruotos žalos Nr. (duomenys neskelbtini) reguliavimas yra baigtas, nurodoma, kad draudimo išmokos sumą sudaro 600 Eur, kuri buvo pervesta į E. D. banko sąskaitą.
2019 m. lapkričio 20 d. ieškovas atsakovui išsiuntė pretenziją, nurodydamas, kad ieškovas įstatymo numatyta tvarka turi subrogacijos teisę į atsakovą. Pareikštoje pretenzijoje buvo prašoma pervesti 600 Eur į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą.
2020 m. kovo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Balterma ir ko, UAB atsakė į ieškovo 2020 m. kovo 9 d. užklausimą dėl aplieto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Balterma ir ko, UAB informavo, kad nėra atsakinga už žalą. Nurodė, jog įmonė tiekia šilumą ir karštą vandenį bei vykdo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (duomenys neskelbtini), daugiabučiame pastate. Įmonė nėra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų, tame tarpe, ir stogo priežiūrą. Balterma ir ko, UAB žiniomis, aplieto buto savininkas kreipėsi į namo administratorių, t. y. atsakovą, dėl per stogą varvančio vandens ir dėl to patirtų nuostolių. Dar iki to laiko, namo administratorius atliko (duomenys neskelbtini), namo stogo kasmetinį remontą. Kaip nurodo įmonė, remonto metu nekokybiškai sutvarkyta dujų katilinės patalpos sienos prieglaudos ir kiti plyšiai, dėl ko netrukus ir vėl atsirado plyšiai ir pradėjo varvėti vanduo į (duomenys neskelbtini), butą. Atsakovo atstovai informavo, kad organizuos konkursą dėl (duomenys neskelbtini), namo stogo kapitaliniam remontui atlikti. Taipogi Balterma ir ko, UAB pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), namo dujų katilinės patalpa nėra privati nuosavybė. Ji priklauso visiems pastato butų savininkams bendrosios nuosavybės teise.
Kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, darytos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko buto užliejimas. Iš nuotraukų matyti patalpose esami pažeidimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikta turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad ieškovas patirtą žalą įvertino 884,45 Eur pagal darbą, resursus, darbų įkainius, medžiagų kainą ir kt.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės už nuosavybei padarytą žalą ir žalos atlyginimo
Byloje kilo ginčas dėl draudiminio įvykio metu užlieto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo išmokėtos išmokos dydžio ir pačios žalos atsiradimo fakto bei civilinės atsakomybės taikymo.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas), t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. vasario 24 d. ieškovas draudėjui E. D. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2046 m. kovo 1 d. yra apdraustas draudėjo turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 29 d. ieškovo draustas turtas buvo užlietas dėl prasiskverbusio vandens per namo stogą. Užliejimą ir kilusią žalą patvirtina teismui pateiktos ieškovo fotonuotraukos, turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, atlikta remiantis žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad ieškovas patirtą žalą įvertino 884,45 Eur pagal darbą, resursus, darbų įkainius, medžiagų kainą ir kt. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 600 Eur draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovui žalą, kurią jis patyrė sumokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką dėl apdrausto buto apliejimo.
Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsakovas atsiliepime dėstė, kad ieškovas tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, apie įvykio priežastis padarė išvadas remdamasis išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, neįrodė žalos atsiradimo fakto, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo kaltę iš esmės, kad būtent atsakovas kaltas dėl įvykusio užliejimo. Teismas su šiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti.
Žemesnės instancijos teismas
Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – STR), 86 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais [9.1]; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus [9.5, 9.16, 9.33] atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu.; pagal 87 punktą – gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; privalomųjų darbų vykdymas. Pagal STR 37 punktą, nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. STR 89 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Pagal STR 43 punktą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.
Taigi, atsakovas, būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi/techniniu prižiūrėtoju, yra atsakingas už namo bendruosius inžinerinius objektus. Atsakovas, kaip namo administratorius, prižiūrėtojas, prižiūrintis namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti tinkamą namo stogo funkcionavimą. Pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė faktų, kuriuos ieškovas pateikė savo procesiniuose dokumentuose. Nors atsakovas teigia, kad nepateikta įrodymų, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingas namo stogo konstrukcijas, tačiau atsakovas taip ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis vykdė savo, kaip namo administratoriaus, funkciją patikrinti namo stogą, kurie yra bendrosios pastato sistemos dalis, ir nustatyta tvarka užfiksavo patikrinimo rezultatus. 2020 m. kovo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Balterma ir ko, UAB pranešimas paliudija, kad problema (duomenys neskelbtini), dėl namo stogo nebuvo nauja ir jau buvo žinoma anksčiau, kadangi buto savininkas jau buvo kreipęsis į namo administratorių, t. y. į UAB „Mano būstas NPC“, dėl per stogą tekančio vandens ir dėl to patirtų nuostolių. Kaip pranešime buvo nurodyta, remonto metu buvo nekokybiškai sutvarkyta dujų katilinės patalpos sienos prieglaudos ir kiti plyšiai, dėl šios priežasties vanduo vėl pradėjo varvėti į (duomenys neskelbtini), patalpas. Minima, kad atsakovas planavo organizuoti konkursą stogo kapitaliniam remontui atlikti, tačiau nei apie pakartotinų plyšių atsiradimą ar konkurso organizavimą atsakovas procesiniuose dokumentuose nepasisakė. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad namo administratoriui yra pavesta pareiga administruoti bendrojo naudojimo objektus, juos prižiūrėti ir rūpintis. Atsakovas turėjo pareigą organizuoti įrangos priežiūros ir remonto darbus, nagrinėjamu atveju – stogo remonto darbus. Pažymėtina, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių priešingai, t. y., jog ant namo stogo esančios konstrukcijos buvo tvarkingos ir žala, atsiradusi (duomenys neskelbtini), nėra netvarkingo namo stogo, padarinys.
Atsakovas, neigdamas savo civilinę atsakomybę, nurodė, kad bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Pabrėžė, kad namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Atsakovas paaiškino, jog faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas ir negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, todėl atsakovui negali būti taikoma griežta atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Su šia atsakovo pozicija teismas neturi pagrindo sutikti.
Teismas pabrėžia, kad namo administratoriui, atsakovui, yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis ir prižiūrėti, tai iš esmės yra pagrindinė administratoriaus funkcija. Teiginiai, kad atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato, negalėjo veikti be bendrasavininkų sutikimo, jų lėšų ir buto bendrasavininkai yra atsakingi už pastato trūkumus, yra atmestini. Visų pirma, kaip nustatyta byloje, draudėjas E. D. jau buvo kreipęsis dėl bute per stogą varvančio vandens ir dėl to patirtų nuostolių. Atsakovui pašalinus tokius trūkumus, tačiau nekokybiškai, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvykiai kartojosi. Todėl darytina išvada, kad atsakovui jau buvo žinoma problema, todėl atsakovas, kaip buto administratorius, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, nepasirūpino buto gyventojų aplinka ir saugumu, ko padarinys tapo atsiradę nuostoliai, žala. Todėl atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigos tinkamu neatlikimu, t. y. namo administratorius turėjo laiku patikrinti namo stogo būklę, taipogi laiku jį suremontuoti, kad namo konstrukcija netaptų avarinės būklės. Dėl šios priežasties žala yra akivaizdi, buvo aplietas nekilnojamasis turtas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo neveikimas suponuoja kaltės atsiradimą, kadangi atsakovas netinkamai teikė administravimo paslaugas, laiku nesuremontavo stogo, nesikreipė į buto gyventojus, aktyviai neorganizavo namo stogo tvarkymo darbų, minėto konkurso. Taigi, atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiškė pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Konstatuotinas ir priežastinis ryšys - atsakovas, netinkamai atlikdamas jam priskirtą pareigą administruoti ir prižiūrėti butą, neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir nesiėmė avarinio gedimo, nagrinėjamu atveju, namo stogo, dėl ko jam trūkus buvo apgadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl nesandaraus ir nekokybiškai sutvarkyto daugiabučio gyvenamojo namo stogo.
Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertinant įrodymus, bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.
Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų. Priešingai, ieškovas pateikė fotonuotraukas, turto žalos įvertinimo skaičiuoklę bei kitą informaciją, pagrindžiančią, kad ieškovas buvo aktyvus ir išsprendė susiklosčiusią situaciją, atlygindamas nukentėjusiam asmeniui žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą 2019 m. lapkričio 4 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir, negavus atsakymo, 2019 m. lapkričio 20 d. pretenzija. Todėl darytina išvada, kad atsakovas turėjo galimybę šio ginčo dalyko aplinkybes aptarti ir išsiaiškinti ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas nusprendė ignoruoti ir neatsakyti į ieškovės siekį išsiaiškinti draudiminio įvykio aplinkybes.
Byloje kilo ginčas ir dėl žalos dydžio. Atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, kad suma nėra aiškiai detalizuota, neatsižvelgiama į buto būklę, t. y. neapskaičiuotas buto nusidėvėjimas, į lokalinę patalpų remonto sąmatą yra įtraukta papildomų ir nebūtinų išlaidų, kaip 3 proc. papildoma medžiagų vertė, 9 proc. statybvietės išlaidų ir netiesioginės išlaidos - 21 proc. PVM. Atsakovas teigia, kad ieškovas nepateikė objektyvios informacijos apie patalpoje atsiradusią žalą, rėmėsi tik savo specialistų išvadomis, jog kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę.
Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Į bylą ieškovas pateikė turto žalos įvertinimo skaičiuotę, kurioje numatyta 256,05 Eur nuostolių įtempiamų lubų pakeitimui, 611,40 Eur suma sienų apmušalų pakeitimui, 17 Eur suma statybinių šiukšlių pakrovimui. Skaičiuotėje yra medžiagų, remonto darbų apimčių skiltys, tačiau atsakovas apie šią skaičiuotę atsiliepime apskritai nepasisakė, jos duomenų nevertino, apsiribodamas abstrakčiu, deklaratyvaus pobūdžio argumentu dėl prašomos sumos nedetalizavimo ir nepagrindimo. Ieškovas į bylą pateikė pranešimą dėl įvykio, kuriame pateiktas detalus sugadinimų aprašymas kartu su įvertinimu ir sumomis, nurodytų sugadinimų šalinimas yra nurodomas ir turto žalos įvertinimo skaičiuotėje nurodytiems darbams. Taigi, pagal į bylą pateiktus duomenis apie padarytą žalą bute, t. y. fotonuotraukos, pranešimas dėl įvykio ir kt., skaičiuotėje darbai iš esmės atitinka sugadinimų pobūdį. Teismas, įvertinęs ieškovo parengtos skaičiuotės duomenis, neturi pagrindo laikyti, kad pateikta suma nėra aiškiai detalizuota. Jokių papildomų ir nebūtinų išlaidų, kurias nurodė atsakovas - 3 proc. papildomų medžiagų vertė, 9 proc. statybvietės išlaidos ir netiesioginės išlaidos (21 proc. PVM), teismas ieškovo parengtoje skaičiuotėje nenustatė.
Atsakovas taipogi teigė, kad ieškovas, reikalaudamas nurodyto žalos dydžio, visiškai neatsižvelgė į buto būklę, t. y. ieškovas neapskaičiavo žalos dydžio remdamasis buvo nusidėvėjimu. Pastebėtina, kad tiek ieškinyje, tiek dublike bei pateiktuose įrodymuose – turto žalos įvertinimo skaičiuotėje, yra numatyta 884,45 Eur žala, tačiau ieškovas apdraustų patalpų savininkui išmokėjo 600 Eur sumą, įvertindamas buto nusidėvėjimą. Todėl teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovas neatsižvelgė į buto nusidėvėjimą. Ieškovas dublike patikslino ir nurodė 284,45 Eur sumą, kuri laikytina kaip buto nusidėvėjimas ir šia suma sumažino savo reikalavimą, išmokėdamas draudėjui 600 Eur draudimo išmoką. Atsakovas nenurodė argumentų ir neįrodinėjo, kad nusidėvėjimo suma paskaičiuota netinkamai ir koks kitas nusidėvėjimo procentas turi būti taikomas, kokia suma turėtų būti išmokama atsakovo nuomone. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), turtas buvo apdraustas nauja verte, tad atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas turi pateikti informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, iš esmės neturi reikšmės išspręsti klausimą dėl žalos.
Atsakovas atsiliepime teigia, kad vienašališkai surašytas aktas negali būti laikomas neginčijamai patvirtinančiu žalos dydį, tačiau pranešime dėl įvykio internetu ir turto žalos įvertinimo skaičiuotėje buvo užfiksuotas konkretus žalos dydis eurais ir sugadinimų pobūdis – įtempiamų lubų pakeitimas, sienų apmušalų pakeitimas. Kaip matyti, šie teismui pateikti įrodymai nebuvo nuginčyti draudėjo ar taisyti ieškovo, tad nėra pagrindo teigti, kad dokumentai ir kiti su įvykiu susiję pranešimai yra draudiko priimti vienašališkai. Taipogi atsakovas nenurodo, kokiu pagrindu į fiziniam asmeniui priklausančio turto apžiūrą turėjo būti kviečiamas ir namo administratoriaus atstovas – atsakovas, tam jokių objektyvių paaiškinimų nepateikė.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir turtinę žalą), todėl ieškinio reikalavimas dėl 600 Eur žalos atlyginimo yra tenkintinas kaip pagrįstas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje ieškovė yra pateikusi prašymą dėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šias bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Patenkinus ieškovės reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 15 Eur žyminio mokesčio.
Dėl pašto išlaidų
Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,79 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Mano būstas NPC“ 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo ADB „Gjensidige“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.