- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- e2-18418-840/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01666-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- K. M.
- Trečiasis asmuo
- V. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. M. ir trečiojo asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovui K. M. K ir tretiesiems asmenims V. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinys
1. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo K. M. K 15000,00 Eur turtinės žalos už be teisėto pagrindo įgyto 5,26 ha žemės sklypo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos
2. Teismo posėdžio metu ieškovas J. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas I. G. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
3. Atsakovas K. M. K ir jo atstovas advokatas Aleksandras Kuznecovas teismo posėdžio metu su ieškovo J. K. patikslintu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Trečiasis asmuo V. M. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo J. K. patikslintą ieškinį trečiasis asmuo nepateikė, tačiau prašyme bylą nagrinėti jai nedalyvaujant išreiškė savo poziciją – palaiko atsakovą K. M. K .
Atsiliepimas
5. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškovo J. K. patikslintą ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti – palaiko atsakovą K. M. K .
III. Ieškinio argumentai
6. Ieškovo J. K. reikalavimai grindžiami šiais patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovo ir jo atstovo advokato padėjėjo I. G. nurodytais argumentais:
6.1. Ieškovo J. K. ir atsakovo K. M. K bei trečiojo asmens V. M. senelis F. K. iki nacionalizacijos turėjo asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės – 10,53 ha, – buvusios (duomenys neskelbtini). Senelis turėjo septynis vaikus: A. K. (K) – ieškovo J. K. motiną, – gimusią (duomenys neskelbtini)., mirusią (duomenys neskelbtini).; U. K. (K) – atsakovo K. M. K ir trečiojo asmens V. M. (K) motiną, – gimusią (duomenys neskelbtini) m., mirusią (duomenys neskelbtini).; S. K., išvykusią prieš II-ąjį pasaulinį karą į užsienį (žinių apie ją nėra); I. K., išvykusią prieš II-ąjį pasaulinį karą į užsienį (žinių apie ją nėra); L. K., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, išvykusį prieš II-ąjį pasaulinį karą į užsienį (žinių apie jį nėra); J. K., gimusį (duomenys neskelbtini)., mirusį (duomenys neskelbtini); ir I. K., gimusį (duomenys neskelbtini)m., 1946 m. išvežtą į Sovietų Sąjungos Vorkutos lagerį, kur jis ir mirė. Išvykusių į užsienį ir mirusiųjų turto paveldėtojų nėra. Ieškovas J. K., atsakovas K. M. ir trečiasis asmuo V. M. yra vieninteliai įpėdiniai ir paveldėtojai, tačiau tik atsakovas K. M. K ir trečiasis asmuo V. M. 1991 metų lapkričio 20 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą seneliui F. K. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę – 10,53 ha, – prašymo grafoje „Įpėdiniai“ nenurodydami nei tuo metu dar gyvos buvusios ieškovo J. K. motinos A. K., nei ieškovo J. K., ką buvo privalu padaryti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus: Lietuvos Respublikos įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (11 straipsnį) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimą Nr. 331 (patvirtintą prašymo formą). Akivaizdu, kad atsakovas K. M. K ir trečiasis asmuo V. M. nesiekė, kad seneliui priklausiusi žemė būtų grąžinta visiems paveldėtojams – buvo nesąžiningi, – dėl ko Kauno apskrities sprendimais visa seneliui F. K. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise turėta žemė – 10,53 ha – grąžinta natūra tik atsakovui K. M. K (2001 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 9-13602; grąžinta 9,13 ha (duomenys neskelbtini)) ir trečiajam asmeniui V. M. (2005 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 9-18266; grąžinta 1,40 ha (duomenys neskelbtini)). Apie jų seneliui F. K. iki nacionalizacijos priklausiusios žemės susigrąžinimą nei atsakovas K. M. K, nei trečiasis asmuo V. M. neprasitarė: nei ieškovo J. K. motinai A. K., nei ieškovui J. K., nors ne kartą buvo klausiami. Apie nesąžiningą atsakovo K. M. K ir trečiojo asmens V. M. elgesį ieškovas J. K. sužinojo tik 2016 m., ieškovo atstovui gavus oficialius atsakymus iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovas J. K. bandė taikiai išspręsti jam nepalankią situaciją: gauti jam priklausančią senelio žemės dalį natūra ar kompensaciją už ją, tačiau atsakovas K. M. K ir trečiasis asmuo V. M. buvo nesukalbami.
6.2. Atsakovas K. M. K ir trečiasis asmuo V. M., susigrąžindami visą jų seneliui F. K. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę, nepagrįstai įgijo ir ieškovo J. K. motinai A. K., kurios įpėdinis ir paveldėtojas yra ieškovas, priklausiusią susigrąžinti žemės dalį – 1/2, – t. y. 5,26 ha (10,53 ha : 2, nes dvi F. K. dukterys – seserys, ieškovo J. K., atsakovo K. M. K ir trečiojo asmens V. M. motinos), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsniu, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (1 dalis). Jei įgyto turto negalima grąžinti natūra, nepagrįstai praturtėjęs asmuo privalo sumokėti piniginę kompensaciją (3 dalis).
7. Teismo posėdžio metu paklausti ieškovas J. K. ir jo atstovas advokato padėjėjas I. G. atsakė, kad: ieškovui J. K. natūra žemė yra nereikalinga; prašoma priteisti 15000,00 Eur dydžio kompensacija už negautą žemę yra paskaičiuota pagal vidutinę žemės kainą, tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys prašomos priteisti kompensacijos dydį ir/ ar vidutinę žemės kainą; nors senelio F. K. žemė grąžinta atsakovui K. M. K ir trečiajam asmeniui V. M., kompensacijos prašoma tik iš atsakovo K. M. K , kuriam grąžinta didžioji žemės dalis – 9,13 ha, – o trečiajam asmeniui V. M. grąžinta tik nedidelė žemės dalis – 1,40 ha, – dėl ko kompensacijos iš trečiojo asmens V. M. ieškovas J. K. nereikalauja.
IV. Atsikirtimai į ieškinį
8. Teismo posėdžio metu atsakovas K. M. K ir jo atstovas advokatas Aleksandras Kuznecovas palaikė ir patikslino atsiliepime į ieškovo J. K. patikslintą ieškinį nurodytus argumentus:
Motyvuojamoji dalis
8.1. Ieškovo J. K. ieškinys yra visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
8.2. Nuosavybės teisės į seneliui F. K. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise priklausiusios žemės dalį atsakovui K. M. K atkurtos pagrįstai ir teisėtai – pagal tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas.
8.3. Prašymų dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto grąžinimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų padavimo terminai kelis kartus buvo pratęsti ir nustatytas galutinis terminas – iki 2001 m., o dokumentams pateikti – iki 2003 m. Nuo to laiko prašymų dėl nekilnojamojo turto grąžinimo patekti nebegalima, nebent būtų atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas. Dėl seneliui F. K. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise priklausiusios žemė grąžinimo dar 1991 m. ėmė rūpintis atsakovo K. M. K ir trečiojo asmens V. M. motina – F. K. dukra – ieškovo J. K. motinos sesuo – U. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini). 1999 m., prieš vieno iš įstatymu nustatyto termino prašymams dėl nekilnojamojo turto grąžinimo paduoti pabaigos, atsakovui K. M. K. K. seniūnijos žemėtvarkininkė pasakė, kad yra senelio žemė ir reikia parašyti prašymą atkurti nuosavybę. Tada atsakovas savo ranka surašė trumpą, laisvos formos, prašymą, t. y. išreiškė norą/ valią atkurti nuosavybės teises į žemę, o teisės aktų nustatytos formos prašymą užpildė žemėtvarkininkė. Atsakovas net nežinojo, kad teisės aktų nustatytos formos prašyme yra speciali grafa, skirta nurodyti kitus pretendentus susigrąžinti žemę, t. y. skirta nurodyti kitus įpėdinius. Atsakovas K. M. K kategoriškai neigia norėjęs užkirsti kelią kitiems pretendentams – tuo metu gyvai esančiai ieškovo J. K. motinai A. K., kuri mirė tik 2006 m. ir galėjo teisės aktų nustatyta tvarka pasinaudoti teise susigrąžinti jos tėvui priklausančios žemės jai tenkančią dalį.
8.4. Seneliui F. K. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise priklausančią žemę natūra susigrąžino atsakovas K. M. K ir jo sesuo – trečiasis asmuo – V. M., kuriai dėl visiškai nesuprantamų priežasčių ieškovas J. K. nereiškia reikalavimo dėl kompensacijos už susigrąžintą žemę priteisimo, nors pagal logiką ji turėtų būti bendraatsakove.
8.5. Atsakovui K. M. K grąžinta ne visa senelio F. K. žemė, o tik jos dalis – 9,13 ha, – o ieškovas J. K. prašo kompensacijos už 5,26 ha, t. y. už 1/2 dalį 10,53 ha, nors atsakovas tiek žemės nėra gavęs.
Žemesnės instancijos teismas
8.6. Teismui nepateiktas joks prašomos priteisti 15000,00 Eur kompensacijos sumos pagrindimas – nėra žemės vertinimo, o pagal VĮ Registrų centro pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą atsakovui K. M. K grąžintos žemės vertė yra 1316,00 Eur.
8.7. Visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių ieškovas J. K., reikšdamas pretenzijas į senelio žemės 1/2 dalį, nutyli apie dėdės J. K., murusio (duomenys neskelbtini) m., penkis vaikus, kurie taip pat galėjo pretenduoti į senelio žemę, tačiau nepretendavo.
8.8. Ieškovas J. K. yra praleidęs visus įmanomus kreipimosi į teismą senaties terminus, skaičiuotinus ir nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo, ir nuo nuosavybės teisių atkūrimo, ir nuo ieškovo J. K. motinos A. K. palikimo priėmimo.
V. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, palaikančio atsakovą K. M. K , atsikirtimai į ieškinį
9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsikirtinėja šiais argumentais:
9.1. Prašymą susigrąžinti iki nacionalizacijos F. K. priklausiusią 10,53 ha žemę, valdytą (duomenys neskelbtini), 1991 m. lapkričio 30 d. pateikė U. K. (K ), kuri mirė (duomenys neskelbtini) ., įpėdiniai – atsakovas K. M. K ir trečiasis asmuo V. M.. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 9-13602 atsakovui K. M. K atkurtos nuosavybės teisės į 9,13 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 9-18266 trečiajam asmeniui V. M. atkurtos nuosavybės teisės į 1,40 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini).
9.2. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai: prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d., ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Atsižvelgiant į įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, jeigu kiti turto savininko vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai) yra taip pat mirę arba iki 2001 m. gruodžio 31d. nepateikia prašymo atkurti nuosavybės teises, piliečių prašymu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į visą savininko išlikusi nekilnojamąjį turtą. „Lietuvos valstybė, įsipareigojusį grąžinti piliečiams išlikusį nekilnojamąjį turtą, imperatyviai reglamentavo šio turto grąžinimo tvarką. Asmenys, patenkantys į nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymų (1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo) nustatytą piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, turi tik teisę atkurti nuosavybės teisę, bet ne nuosavybės teisę, kaip tokią. Tam, kad taptų pretendentu atkurti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę, pilietis turi atlikti atitinkamus įstatyme nurodytus veiksmus, visų pirma – pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises. Prašyme, be kitų būtinų duomenų, turi būti nurodyta pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, prie jo turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su buvusiu savininku, taip pat šio turėtas nuosavybės teisės nacionalizacijos momentu (1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4, 10, 11 straipsniai; 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 10, 11 straipsniai). Tik įstatymo nustatytais terminais pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises ir įvykdęs kitus įstatyme nustatytus reikalavimus, pilietis įgyja subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises, ir tik įgaliotai valstybės institucijai priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo – nuosavybės teisę, kaip tokią“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-358/ 2011). Prašymo atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos F. K. priklausiusią 10,53 ha žemę ieškovo J. K. motina A. K. (K) nebuvo padavusi. Nuo įstatymo nustatyto termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises praėjo nepagrįstai ilgas laikas – ieškovo J. K. motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Tai, kad įstatymo nustatytu terminu ieškovo motina nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teisių, laikytina jos pasirinktu elgesio variantu.
9.3. Ieškovas J. K. prašo teismo priteisti iš atsakovo K. M. K. 15000,00 Eur turtinės žalos už be teisėto pagrindo įgytą 5,26 ha žemės sklypą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, t. y. pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą: asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Nagrinėjamu atveju atsakovas K. M. K , vadovaudamasis įstatymų nustatytais terminais kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusio savininko F. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą ir įstatymų nustatytu pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 9,13 ha žemės, t. y. ieškovo J. K. teiginys, kad atsakovas K. M. K įgijo žemės sklypą be teisėto pagrindo, nepagrįstas, todėl ieškovo J. K. patikslintas ieškinys atmestinas.
VI. Liudytoja
10. Ieškovo J. K. sutuoktinė – liudytoja – A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sutuoktinio motina A. K. iki pat mirties ((duomenys neskelbtini).) labai norėjo susigrąžinti jos tėvui – ieškovo J. K. seneliui – F. K. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę, tačiau nežinojo, kiek tiksliai jos buvo ir kur, – lyg apie 10,00 ha. Kadangi ieškovo motina jau buvo garbingo amžiaus, ji – liudytoja – jos vardu rašė užklausimus į įvairiausias institucijas: žemėtvarkos skyrių, archyvus, tačiau konkrečių atsakymų negavo. Nežinodama tikslių duomenų, ieškovo J. K. motina taip ir nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nacionalizuotą jos tėvui priklausiusią žemę, tačiau ragino ieškoti senelio žemės anūkus – ieškovą J. K. ir atsakovą K. M. K – ir ją susigrąžinti. Ne kartą apie šią žemę buvo klausinėjami ir atsakovas K. M. K , ir jo sesuo – trečiasis asmuo – V. M., tačiau jie teigė nieko nežiną ir nuslėpė, jog patys yra kreipęsi dėl žemės susigrąžinimo ir net yra ją atgavę. Nesąžiningas atsakovo K. M. K ir trečiojo asmens V. M. elgesys išaiškėjo tik gavus oficialius trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymus į jų paklausimus. Ieškovas J. K. bandė išspręsi ginčą taikiai, tačiau atsakovas K. M. K ir trečiasis asmuo V. M. nesukalbami – nenori duoti nei žemės dalies, nei pinigų.
VII. Ieškinys atmestinas
VIII. Faktinės aplinkybės
10. Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus rašytinius nustatyta, kad:
10.1. Ieškovo J. K., atsakovo K. M. K ir trečiojo asmens V. M. seneliui F. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 10,53 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) rajone.
10.2. Ieškovo J. K. motina A. K. (K.) mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra priėmęs mirusios motinos palikimą – 2006 m. gegužės 15 d. jam išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.
10.3. Ieškovo J. K. motina A. K. nebuvo pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atstatymo/ atkūrimo į jos tėvui F. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusią žemę, o atsakovas K. M. K ir trečiasis asmuo V. M. – F. K. vaikaičiai – tokį prašymą pateikė dar 1991 m. lapkričio 20 d., pretendentais į žemę nurodydami tik save.
10.4. Kauno apskrities sprendimais F. K. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise turėta žemė – 10,53 ha – grąžinta natūra atsakovui K. M. K (2001 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 9-13602; grąžinta 9,13 ha (duomenys neskelbtini)) ir trečiajam asmeniui V. M. (2005 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 9-18266; grąžinta 1,40 ha (duomenys neskelbtini)).
10.5. Dar 2010 m. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštu informavo ieškovą J. K., kad F. K. (duomenys neskelbtini), priklausė 10,53 ha žemės. Pagal 1991 m. lapkričio 20 d. prašymą nuosavybės teises į žemę prašė atkurti K. M. K ir V. M.. V. M. 2005 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 9-18266 atkurtos nuosavybės teisės į 1,40 ha žemės (duomenys neskelbtini). K. M. K 2001 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 9-13602 atkurtos nuosavybės teisės į 9,13 ha žemės (duomenys neskelbtini).
10.6. Kauno apskrities 2001 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 9-13602 ir 2005 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 9-18266 dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui K. M. K ir trečiajam asmeniui V. M. nėra/ nebuvo ginčijami ir yra galiojantys.
IX. Ginčo esmė
11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovo K. M. K ir trečiojo asmens V. M. susigrąžintos visos jų seneliui F. K. iki nacionalizacijos priklausiusios žemės – galimai dėl nepagrįsto turto dalies įgijimo/ nepagrįsto praturtėjimo.
X. Teisinis vertinimas
12. Po 1990 m. kovo 11 d. priimtais Lietuvos Respublikos įstatymais buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, o LTSR centrinės ar vietinės valdžios bei valdymo organų priimti sprendimai, jų priedėliai, nacionalizavimo aktai, kuriais remiantis buvo neteisėtai nusavintas konkretus nekilnojamasis turtas, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į tą turtą. Pripažindama nuosavybės teisių tęstinumą ir jų atkūrimą, Aukščiausioji Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. priėmė principinį sprendimą ir patvirtino šias nuostatas: neginčytinai pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas; Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti įstatymo apibrėžtomis ribomis ir tvarka jiems priklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės susigrąžinti – gauti kompensaciją.
13. Nuosavybės teisių, pažeistų neteisėtai nusavinant privačią nuosavybę, atkurti remiantis tuo metu galiojusiais įstatymais buvo neįmanoma. Tam buvo būtina įstatymu nustatyti specialų (ad hoc) teisinį reguliavimą. Taigi, toks įstatymas yra specialusis (ad hoc) šiame valstybės atkūrimo etape teisės aktas, t. y. turintis ribotą galiojimą: taikomas ne visiems turtiniams santykiams, o tik tiems, kurie atsiranda dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, okupacijos metais nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai suvisuomenintą, atkūrimo. Vadinasi, jis turi specifinį reguliavimo dalyką. Antra, jis taikomas ne visiems buvusiems savininkams ir jų palikuonims – Lietuvos gyventojams, o tik buvusiems turto savininkams – Lietuvos piliečiams, kurie atitinka įstatymo nustatytas sąlygas. Mirus buvusiam savininkui, nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriama ne pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas, o tik specialia tvarka jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui (įvaikiui), nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį atkuriama jo sutuoktiniui ir vaikams (įvaikiams), jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo ad hoc pobūdis iš esmės reiškia ir palyginti trumpalaikį bei ribotą jo taikymą – tik atkuriant minėtas nuosavybės teises atitinkamu laikotarpiu.
14. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kaip ir anksčiau galiojęs įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (taip pat ir su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), yra specialusis (ad hoc) įstatymas, skirtas restitucijos santykiams reguliuoti ir nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti; jis turi būti taikomas tik tol, kol vyksta nuosavybės teisių atkūrimas, baigus restituciją, jis neteks prasmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2008).
15. Kol buvusiems savininkams bei kitiems asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, specialiajame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka nebus atkurtos nuosavybės teisės, jie dar nelaikomi to turto savininkais. Dėl to iki tol jie neįgyja savininko subjektinių teisių į šį turtą (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas). Taigi dar nesamų, o tik siekiamų atkurti, subjektinių turtinių teisių gynybai negali būti taikomos civilinės teisės normos, reguliuojančios nuosavybės santykius ir ginančios nuosavybės teises. Būtent specialioms, netradicinėms situacijoms taikomi specialieji įstatymai. Kai tokio įstatymo pagrindu yra atkuriamos nuosavybės teisės, jų gynybai visa apimtimi taikomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos (Konstitucinio Teismo 1995 m. birželio 20 d. nutarimas).
16. Vertinant piliečio, kuris siekia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises, statusą, esminę reikšmę turi tai, nuo kada jis įgyja teisę konkretų turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Iki turto grąžinimo ar atitinkamos kompensacijos išmokėjimo buvusio savininko subjektinės teisės į konkretų turtą dar nėra atkurtos. Įstatymas, kol nepritaikytas konkrečiam subjektui dėl konkretaus turto grąžinimo, pats savaime subjektinių teisių nesukuria (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas).
17. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas; asmuo, siekiantis šią teisę įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis Nr.3K-7-24/ 2008). Nuosavybės teisių atkūrimo reglamentavimas tiek pagal Įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, tiek pagal jį pakeitusį Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą yra (buvo) toks, kad asmeniui, kuris pats nepareiškia valios (pateikdamas įstatyme nustatytos formos prašymą ar kitais aktyviais veiksmais įsiliedamas į nuosavybės teisių atkūrimo procesą) dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisės neatkuriamos.
18. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, susijusioje su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, yra akcentuojama įstatymų leidėjo diskrecija nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir konstitucinių nuosavybės teisių apsaugos principų.
19. Specialiuoju (ad hoc) teisiniu reguliavimu asmenų teisė į nuosavybės teisių atkūrimą yra apribota laiko ir tam tikrų įvykių sąlygų: tam, kad asmuo būtų pripažįstamas pretendentu, jis turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises įstatyme nustatytais terminais ir nuosavybės teisės į tą patį turtą įstatymo tvarka neturi būti atkurtos kitiems asmenims. Tais atvejais, kai iki tokių asmenų prašymų pateikimo yra priimti administraciniai aktai, kuriais įstatymo nustatyta tvarka nuosavybės teisės į tą patį turtą yra atkurtos kitiems asmenims ir šie sprendimai nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, kvalifikuojama, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas į šį turtą yra užbaigtas.
20. Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities 2001 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 9-13602 ir 2005 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 9-18266 dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui K. M. K ir trečiajam asmeniui V. M. nėra/ nebuvo ginčijami ir yra galiojantys.
21. Nepagrįstu praturtėjimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalį laikomas asmens įgijimas to, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti ir tai padaroma be teisinio pagrindo savo veiksmais arba kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo. Nepagrįstas praturtėjimas nelaikomas sutartine prievole ir sudaro atskirą nesutartinių prievolių rūšį. Tam, kad teisiniai santykiai būtų kvalifikuojami kaip prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai, turi būti nustatyta atitinkamų įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šio savarankiško civilinės teisės instituto paskirtį bei esmę, yra pasisakyta, kad prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 3K-3-140/ 2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-166/ 2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-593/ 2008).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovo K. M. K ir trečiojo asmens V. M. nuosavybės teisės į ginčo turtą – seneliui F. K. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę – atsirado administracinių aktų pagrindu, t. y. nuosavybės teisė atsirado įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Minėta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas specialųjį teisinį reguliavimą nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti, ne kartą keitė galimų pretendentų sąrašą bei prašymų atkurti nuosavybės teises terminus, todėl praktikoje susiklostė situacijos, kai tam tikriems asmenims įgijus teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, nuosavybės teisės į tą patį turtą jau buvo atkurtos kitiems asmenims. Būtent tokioms situacijoms sureguliuoti ir yra skirtos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos, kaip jau buvo nurodyta, apribojusios tokių asmenų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą tam tikromis laiko ir įvykių sąlygomis. Ar naudotis teise į nuosavybės teisių atkūrimą, yra kiekvieno asmens laisvos valios išraiška, įstatymas nenustatė jokių įpareigojimų ieškoti galimų pretendentų institucijoms, priimančioms sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Šiame įstatyme nėra nuostatų, kurios leistų daryti išvadą, kad, atsakovui K. M. K ir trečiajam asmeniui V. M. išreiškus valią atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės dalį, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo atkurtos nuosavybės teisės kitiems pretendentams į F. K. nuosavybės teise valdytą žemę. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje jau yra pasisakyta dėl negalimumo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą analogiško pobūdžio santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-111/ 2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-319/ 2010).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad, kai nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra atkurtos specialiojo įstatymo nustatyta tvarka, kiti asmenys pretenduoti atkurti nuosavybės teises į tą patį turtą gali tik nuginčiję administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės. Esant galiojantiems administraciniams aktams, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, konstatuotina, kad teisė pretenduoti atkurti nuosavybės teises yra pasibaigusi ir negali būti kvalifikuojama kaip civilinė teisė, kurią galima ginti civiliniame kodekse nustatytais gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-7-385/ 2010). Nagrinėjamu atveju atsakovo K. M. K ir trečiojo asmens V. M. nuosavybės teisės į ginčo turtą – seneliui F. K. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę – nuosavybės teisės įgijimo pagrindai (administraciniai aktai) nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra teisėti, o ginčo santykiai negali būti kvalifikuojami kaip nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas.
24. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, ieškovo J. K. reikalavimas priteisti iš atsakovo K. M. K 15000,00 Eur turtinės žalos už be teisėto pagrindo įgyto 5,26 ha žemės sklypo atmestinas.
XI. Bylinėjimosi išlaidos
25. Atmetus ieškovo J. K. patikslintą ieškinį, iš ieškovo J. K. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: atsakovui K. M. K – 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, ir valstybei – 300,50 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, ir 7,67 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (nagrinėjamu atveju mokėtinas 338,00 Eur žyminis mokestis (15000,00 Eur × 3,00 proc. × 75,00 proc.), kurio dalį – 37,50 Eur – ieškovas buvo sumokėjęs pateikdamas teismui ieškinį) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 83, 85 ir 88 straipsniai).
26. Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį bei trukmę, taip pat į atskirojo skundo nagrinėjimo procesą, taip pat į atsakovo K. M. K atstovo – advokato – atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, atstovo aktyvumą, daro išvadą, kad pateiktų 200,00 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
27. Įvertinęs ieškovo J. K. garbingą amžių, sveikatos būklę, darbingumą (ieškovas yra senatvės pensininkas), turtinę padėtį (kas mėnesį gauna apie 275,00 Eur dydžio senatvės pensiją; turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą; 2006 m. buvo paveldėjęs jo motinai A. K. priklausiusios sodybos dalį) ir elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu (naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, apmokama iš asmeninių lėšų), teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių – ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistinas ir jos jam nemažintinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. K. patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. K. K. M. K 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš J. K. valstybei 300,50 Eur (tris šimtus eurų 50 ct) žyminio mokesčio ir 7,67 Eur (septynis eurus 67 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.