- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-754-280/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- M. R., A. S.
- Kategorijos
- 34.4.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-754-280/2014
Vaida Sinkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00918-2013-4
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-37-834/2014 pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. R., A. S. dėl asmeninio testamento patvirtinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriu prašė patvirtinti 2013-02-19 L. M. sudarytą asmeninį testamentą. Pareiškėja paaiškino, jog su L. M. kartu gyveno kaip šeima nuo 1988 metų, vedė bendrą ūkį, tačiau santuoka nebuvo įregistruota. 2013 m. rugpjūčio 1 d. L. M. mirė. Po L. M. mirties, tvarkydama jo daiktus ir dokumentus, rado L. M. ranka 2013 m. vasario 19 d. parašytą patvarkymą (pasižadėjimą) visą savo užgyventą turtą palikti D. J.. Kadangi šiuo raštu išreikšta mirusiojo valia palikti turtą konkrečiam asmeniui, todėl jis turėtų būti pripažintas asmeniniu testamentu ir teismo patvirtintas. Pareiškėja su mirusiuoju gyveno kartu daugiau kaip 20 metų, mirusysis niekada nesakydavo jog turtą paliks A. ar A. giminėms, labai mylėjo pareiškėjos anūkes ir sakydavo, kad viską paliks E..
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjos D. J. pareiškimo netenkino, priteisė iš pareiškėjos D. J. 1 500 Lt atstovavimo išlaidų M. R.. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl asmeninio testamento atitikimo reikalavimams ir sprendžiant dėl jo patvirtinimo - esminiu būtinu elementu yra laikoma mirusiojo valia. Nagrinėjamu atveju L. M. parašė, jog „..pasižada palikti visą savo užgyventą turtą..“, tačiau L. M. parašytas raštas nėra pavadintas testamentu, todėl iš šio rašto turinio negalima daryti vienareikšmės išvados, jog tai yra patvarkymas dėl turto būtent po jo mirties, nes nėra aišku kada jis pasižada palikti turtą D. J.. Be to, pasižadėjimas atlikti veiksmą reiškia veiksmą atlikti ateityje. Todėl pasižadėjimas atlikti veiksmą negali būti prilyginamas veiksmo įvykdymui. Teismas nurodė, kad aiškinantis L. M. ketinimus atsižvelgtina į pačios pareiškėjos D. J. paaiškinimus, liudytojų parodymus. Įvertinęs liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad L. M. valia nevisiškai sutampa su L. M. 2013-02-19 išdėstytu pasižadėjimu „ palikti visą savo užgyventą turtą D. J.“, kadangi apklausti asmenys įvardijo, jog L. M., savo paveldėtojais laikydavo ne vien D. J., bet ir jos anūkę. Teismas konstatavo, kad L. M. 2013.02.19 rašytam raštui trūksta vieno iš būtinojo asmeninam testamentui keliamo elemento - valios išraiškos, išreikštos taip, kad būtų aišku, jog L. M. duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties, todėl šis L. M. pasirašytas raštas negali būti tvirtinamas kaip asmeninis testamentas, ir pareiškimą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 2013-02-19 L. M. sudarytą asmeninį testamentą. Apeliantė nurodė, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog L. M. su pareiškėja ilgą laiką gyveno kartu ir turtą žadėjo palikti pareiškėjai. Bylos duomenys patvirtina, kad L. M. buvo savarankiškas, turėjo savo nuomonę, jo valios niekas negalėjo įtakoti, kartu kaip šeima gyveno su pareiškėja, todėl logiškas jo patvarkymas visą užgyventą turtą palikti ne atsitiktiniam žmogui, o D. J.. Teismas, tvirtindamas asmeninį testamentą, neturėtų gilintis į testatoriaus valios ir patvarkymų netikslumus, o turėtų nustatyti ir patikrinti, ar testamentas atitinka imperatyvius įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas išėjo už prašymo ribų, t. y. visiškai netikrino ir nesiaiškino, ar testamentas atitinka imperatyvius įstatymo reikalavimus, bet aiškinosi testamento negaliojimo pagrindus dėl valios išraiškos, nors ginčo dėl to nebuvo. Vienintelis testamento turiniui keliamas reikalavimas – testatoriui valią išreikšti taip, kad būtų aišku, ką jis laiko savo įpėdiniu ir kokį turtą jam po savo mirties palieka. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad iš L. M. rašto negalima daryti vienareikšmės išvados, jog tai yra patvarkymas dėl turto būtent po jo mirties, nes neaišku, kada jis pasižada palikti turtą pareiškėjai. Asmeniniam testamentui nekeliami teisinės kalbos reikalavimai, o teksto klaidos neturi teisinės reikšmės. Iš teismui pateiktos teksto analizės matyti, kad L. M. valia buvo – pasižadu palikti visą savo užgyventą turtą D. J., o tai suponuoja išvadą, kad turtas paliekamas po L. M. mirties. Nors dokumentas nebuvo pavadintas testamentu, tačiau iš jo turinio, formos, rekvizitų aišku, kad šis dokumentas yra testamentas. Teismo teiginys, kad L. M. žinojo, kaip turi būti įforminami patvarkymai dėl turto po jo mirties, - pas notarą, paneigia asmeninio testamento institutą, pripažindamas tik oficialųjį testamentą.
Atsiliepimas
M. R. atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, priteisti jai atstovavimo išlaidas 400 Lt. Ji sutinka su teismo padarytomis išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, atskirojo skundo motyvus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su asmeninio testamento patvirtinimu, ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl pareikšto atskirojo skundo argumentų.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad L. M. turėjo ketinimų visą turtą po savo mirties palikti pareiškėjai, teismas nepagrįstai nagrinėjo testamento negaliojimo pagrindus dėl valios išraiškos, pateiktame mirusiojo ranka surašytame dokumente valia palikti visą savo turtą yra tinkamai išreikšta, todėl testamentas turi būti patvirtintas. Teismas pasisako dėl šių argumentų.
CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo testamentui būtinų reikalavimų. Pažymėtina, jog tvirtinimui pateikto asmeninio testamento atitikimą įstatymo reikalavimus nagrinėjantis teismas neprivalo minėtas sąlygas nustatinėti eilės tvarka. Aiškiai išreikšta testatoriaus valia yra esminė sąlyga asmeniniam testamentui patvirtinti, todėl pirmosios instancijos teismas L. M. surašyto dokumento vertinimą pradėjo būtent nuo šio reikalavimo. D. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo nagrinėti testamento negaliojimo pagrindų, tačiau apeliantei paaiškintina, kad tik teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Teismas, spręsdamas asmeninio testamento patvirtinimo klausimą, aiškinasi, ar dokumente aiškiai ir tinkamai išreikšta testatoriaus valia palikti turtą įpėdiniui, t. y. nagrinėjami klausimai, kuriuos apeliantė įvardina esant testamento negaliojimo pagrindų nustatymą.
Ginčo, kad pareiškėjos pateiktas 2013-02-19 dokumentas (b. l. 7) yra surašytas paties mirusiojo L. M. ranka, nėra, šią aplinkybę patvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Dokumente nurodyti palikėjo vardas, pavardė, sudarymo data, dokumentas pasirašytas. Testatoriaus valios išraiška nustatoma iš pateikto L. M. surašyto dokumento turinio „Aš M. L. pasižadu palikti visą savo užgyventą turtą D. J.“. Sutiktina su apeliante, kad dokumento turinys neturi būti vertinamas remiantis vien pažodiniu aiškinimu, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų paaiškinimus. Liudytojai patvirtino, kad mirusysis ilgą laiką gyveno kartu su pareiškėja, sakydavo, kad visą turtą paliks pareiškėjai ir jos anūkei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad L. M. valia nevisiškai atitinka pateiktame tvirtinti dokumente išreikštą valią, kadangi įpėdine mirusysis laikė ir D. J. anūkę. Apeliantė pažymi, jog L. M. buvo savarankiškas žmogus, todėl jo valiai niekas negalėjo padaryti įtakos, tačiau šiuo atveju L. M. raštu išreiškė savo pažadą palikti turimą turtą D. J., bet aiškiai nenurodė, kad po jo mirties turtas paliekamas pareiškėjai. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad dokumento surašymas ne teisine kalba nedaro jo negaliojančio, tačiau nagrinėjamu atveju teismas netenkino prašymo patvirtinti testamentą ne dėl teisinių terminų trūkumo L. M. rašte, bet dėl valios palikti turtą trūkumo. Ne tik teisinėje, bet ir buitinėje kalboje pažadas skiriasi nuo pažado įvykdymo, realizavimo, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog pažadas yra lygus pažadėto veiksmo atlikimui, t. y. pažadas palikti turtą negali būti laikomas pakankama valios išraiška šį turtą palikti. Galima daug ką ir daug kam pažadėti, bet pažadas turi būti realizuotas, vien pažadėjimas nereiškia, kad palikėjas turtą paliko pažadėtam asmeniui. Pagal konkrečias susiklosčiusias aplinkybes palikėjas savo valią bandė reikšti ne kartą atitinkamais būdais, todėl nagrinėjamą pasižadėjimą negalima šiuo atveju vertinti vienpusiškai. Asmeniniam testamentui neatitinkant bent vieno iš įstatyme numatytų reikalavimų, jis negalioja, todėl teismas pagrįstai prašymo testamentą patvirtinti netenkino. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų. Be to, nėra duomenų, kad apeliantė atliko konkrečius veiksmus palikimui priimti per 3 mėn.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1. p.,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą priteisti iš D. J. M. R. 400 Lt advokato pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų.