Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Entrijus“ atstovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ įgaliotiems asmenims V. K. bei D. Š. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Entrijus“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės BUAB „Entrijus“ bankroto administratorės UAB „Bankroto vizija“ įgalioti asmenys V. K. bei D. Š. prašė ieškinio pareiškimą tenkinti priteisti iš atsakovo R. J. 54 628,02 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai bei pranešimas apie teismo posėdį atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio pareiškimas tenkinamas.

Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. AB įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

Norint taikyti vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Taip pat ieškovas turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t.y. bendrovės vadovas.

Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia LR įmonių bankroto įstatyme (toliau ĮBĮ) numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87, 6.245 - 6.249 ir 6.263 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-824/2013).

Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Entrijus“ ir nustatė 15 dienų terminą, per kurį buvę valdymo organai turėjo perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Entrijus“ įregistruota 2001 m. kovo 15 d., įmonės vadovo pareigas laikotarpyje nuo 2001 m. kovo 15 d. iki nutarties iškelti UAB „Entrijus“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ėjo atsakovas R. J., kuris per teismo nustatytą terminą neįvykdė pareigos perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus. Pagal 2006 metų balansą įmonė turėjo turto už 389 681,70 Eur (1 345 493 Lt), įmonės ilgalaikio turto buvo už 195 062,56 Eur (673 512 Lt), trumpalaikio turto – už 194 503,30 Eur. Nuo 2006 metų UAB „Entrijus“ juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė. Kadangi įmonės balanse esantys duomenys yra tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalai ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), todėl teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad 2006 metų balanse nurodyto turto neperdavus ir nepateikus duomenų, kad šis turtas buvo panaudotas įmonės veiklai vykdyti, darytina išvada, kad šis turtas iššvaistytas ar prarastas. Dėl to, kad BUAB „Entrijus“ turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, jis negali būti realizuotas bankroto procese, nėra galimybės gauti lėšų, kurios būtų panaudotos kreditorių reikalavimų tenkinimui bei administravimo išlaidų apmokėjimui.

Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi BUAB „Entrijus“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi BUAB „Entrijus“ taikytas supaprastintas bankroto procesas. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Entrijus“ kreditorių sąrašas, iš kurio matosi, kad kreditorių reikalavimai yra 50 828,02 Eur. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata 3 800 Eur sumai.

Bendrovės vadovas organizuoja bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, bendrovės įstatais, kitais teisės aktais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. (ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Minėto įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, o taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą šis asmuo atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal nurodytos dalies 9 punktą – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Teismas sprendžia, kad atsakovas, būdamas atsakingas už tinkamą ir savalaikį įmonės apskaitos organizavimą, kas leistų tiksliai nustatyti ir įvertinti įmonėje esančio turto pokytį (sumažėjimą/padidėjimą), šios pareigos neatliko. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes bankroto administratoriui neperduoti įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, įmonės veiklos rezultatus bei bankroto priežastis. Dėl netinkamo atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigų vykdymo ieškovė patyrė nuostolius, kurie lygūs neperduoto turto vertei – 389 681,70 Eur, todėl konstatuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių). Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama ir ji nėra paneigta, todėl nesant objektyvių duomenų dėl turto praradimo priežasčių, atsakovas, kaip buvęs įmonės direktorius, turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą.

Padaryta žala įmonei bei jos kreditoriams dėl neperduoto turto laikytina 54 628,02 Eur, nes bankroto byloje patvirtinti 50 828,02 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai ir 3800 Eur – bankroto administravimo išlaidoms.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 54 628,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugpjūčio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.), t. y. 1044 Eur bei 13,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.), iš viso 1057,48 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo R. J. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Entrijus“, j. a. k. 135738213, 54 628,02 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 02 euro centų) žalai atlyginti, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (54 628,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1057,48 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt septynis eurus 48 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.