- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- 1-396-718/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56206-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- R. I.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
1. 2000 m. gegužės 4 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 16 str. 2 d., 271 str. 3 d., 271 str. 3 d. (BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleista;
2. 2000 m. birželio 28 d. pagal BK 271 str. 2 d. (BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu;
3. 2001 m. liepos 3 d. pagal BK 271 str. 2 d. (BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 1 metams su 500 Lt turto konfiskavimu;
4. 2002 m. lapkričio 7 d. pagal BK 271 str. 3 d. (BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu;
5. 2004 m. vasario 4 d. pagal BK 241 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2002-11-07 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;
6. 2004 m. birželio 8 d. pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrinti su 2004-02-04 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
7. 2007 m. rugsėjo 28 d. pagal BK 178 str. 4 d. – areštas 20 parų;
8. 2007 m. spalio 12 d. pagal BK 178 str. 4 d. – areštas 30 parų;
9. 2008 m. gegužės 21 d. pagal BK 178 str. 4 d. – areštas 40 parų;
10. 2008 m. rugsėjo 5 d. pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. – laisvės atėmimu 1 metams;
11. 2010 m. sausio 15 d. pagal BK 178 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams,
12. 2012 m. sausio 19 d. pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. 35 parų areštu;
13. 2012 m. liepos 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str.1 d. 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., bausmę atliko 2013-11-08,
14. 2015 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2016 m. gruodžio 5 d. paleista iš pataisos namų atlikus bausmę,
kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. I. 2018-11-25, apie 00.10 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, UAB „CIRCLE K“ degalinėje, (duomenys neskelbtini), išėjusiai iš tualeto K. N. į akis papurškė ašarinių dujų taip padarydama paviršinį cheminį akių junginių nudegimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą
Kaltinamoji R. I. kalta prisipažino ir parodė, kad 2018-11-25, apie 00.10 val., ji įėjo į degalinę, (duomenys neskelbtini), nes norėjo nusipirkti cigarečių bei į tualetą. Tuo metu buvo neblaivi. Prieš ją į tualetą užėjo nepažįstama mergina. Buvo nepatenkinta. Kai mergina išėjo iš tualeto, jai su turimomis savigynai ašarinėmis dujomis papurškė į akis ir pati įbėgo į tualetą. Kodėl taip pasielgė, nežino. Kol laukė merginos išeinančios iš tualeto, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko- neprisimena, gal dėl to, kad ši pirmoji įėjo į tualetą. Jai gėda ir gailisi. Įsipareigoja per vienerius metus dalimis sumokėti nukentėjusiajai 600 Eur (1 t., b.l. 98, 104).
Nukentėjusioji K. N., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-11-24, apie 23.59 val.. atvykus automobiliu į „CIRCLE K“ degalinę, (duomenys neskelbtini), sustojo degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje ir laukė kol bus atidaryta degalinė, kad galėtų užeiti į vidų. Į degalinę atvyko su draugais. Prie jų automobilio priėjo nepažįstama moteris, kuri pradėjo belsti į langus. E. G. atidarius langą, moteris paklausė, ar ją gali pavežti. E. G. moteriai atsakė, kad negali, tada moteris paklausė : „ar ieškote problemų?“. Atsakius, kad neieško, E. G. uždarė automobilio langą. Tada moteris nuėjo nuo automobilio prie degalinės ir pradėjo rankomis belsti į degalinės langus. Pamačiusi, kad durys į degalinę atrakintos, ji išlipo iš automobilio ir nuėjo į degalinės tualetą. Einat į degalinę pamatė, kad jai iš paskos pareina ir minėta moteris, todėl paspartino žingsnį ir nubėgo į tualetą, kur užsirakino duris. Išėjus iš tualeto prie durų laukė agresyviai nusiteikusi minėta moteris, kuri ją prispaudė ranka prie sienos ir kita ranka laikydama ašarinių dujų balionėlį, nieko nepaaiškinusi, pradėjo purkšti ašarines dujas jai į veidą. Minėtą moterį matė pirmą kartą, jos nepažįsta. Pajuto fizinį skausmą veido srityje ir pradėjo šauktis pagalbos. Tuo metu moteris įbėgo į tualetą ir užsirakino. Grįžus iš Klaipėdos universitetinės ligoninės namo pastebėjo, kad jos paltas su kuriuo buvo degalinėje yra sugadintas, ant jo matėsi rudos dėmės nuo ašarinių dujų. Palto vertė 100 Eur. Atvykusi GMP ją pristatė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur buvo nustatyta akių cheminis nudegimas (1 t., b.l. 2). Papildomos apklausos metu K. N. parodė, kad jai nepažįstama moteris dėl neaiškios priežasties papurškė ašarinėmis dujomis degalinėje „Circle K“, (duomenys neskelbtini), padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą bei sugadino kailinukų gobtuvo priekinę dalį ties apykaklę, nes liko rudos dėmės nuo purškiamų ašarinių dujų. Nešė į valyklą, tačiau dėmių nepašalino. Šios striukės pateikti negali, nes ją išmetė, nešioti buvo neįmanoma. Kadangi jo striukė sugadinta nepataisomai, ją vertina 100 eurų, nes už tokią sumą buvo neseniai pirkusi ir nešiojo kelias dienas. Taip pat jai padaryta 1500 eurų moralinė žala, nes dvi savaites sirgo, jautė akių zonoje diskomfortą, buvo išbėrimai veide, jautėsi psichologiškai pažeidžiama, bijojo išeiti į viešumą, bijojo žmonių (1 t., b.l.18). Jai pranešta, kad įtariamoji R. I. jai įsipareigotų sumokėti per vienerius metus 600 eurų, nors ji pareiškė 1600 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Reiškia 600 eurų civilinį ieškinį. Dėl sugadintų kailinukų padaryta 100 eurų žalą, dėl sukelto nežymaus sveikatos sutrukdymo padaryta 500 eurų žalą. Neprieštarauja, kad R. I. jai sumokėtų per vienerius metus 600 eurų dalimis ir neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b.l. 21).
Liudytojas M. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-11-25 po vidurnakčio jis su drauge K. N. atvažiavo į degalinę ,,Circle K“, (duomenys neskelbtini). Norėjo užeiti į degalinės vidų, tačiau buvo trumpa pertraukėlė ir į ją neįleido, todėl sėdėjo automobilyje ir laukė kada atidarys. Jiems sėdint degalinės kieme pamatė išgėrusią neblaivią moterį, kuri, priėjusi prie jų automobilio, prašė, kad ją kažkur pavežtų. Atsakė jai, kad neveš ir kad eitų savais keliais. Moteris ėjo prie kitų automobilių vairuotojų. Po kelių minučių atsidarė degalinė ir K. N. įėjo į vidų. Iš paskos įėjo ir ta moteris. Draugė nuėjo į tualetą. Jis taip pat nuėjo į degalinę, kažką pirko prie kasos. Išgirdo, kaip moteris nori patekti į tualetą, buvo paėmusi už rankenos. Kai jam degalinės kasininkė atmetinėjo grąžą, pamatė, kaip atsidarė tualeto durys ir išeina jo draugė. Buvusi moteris prispaudė draugę prie sienos dešine rankos alkūne per kaklą, o kita ranka moteris kažką papurškė jo draugei į akis. Jis paėmęs grąžą pribėgo prie savo rėkiančios draugės, kuri buvo užsidengusi akis rankomis. Moteris buvo įbėgusi į tualetą. Tualeto duris jis laikė prispaudęs koja, nes moteris norėjo išeiti iš jo. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Atvykę policijos pareigūnai išsivedė moterį. Taip pat buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba, kurie jo draugę išsivežė dėl cheminio akių nudegimo (1 t., b.l. 56).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 2067/2018 (03) matyti, kad K. N. nustatytas paviršinis cheminis akių junginių nudegimas. Sužalojimas būdingas dirginančio poveikio (ašarinėms) dujoms, galėjo gautis papurškus dujų į veidą iš arti. K. N. padarytas paviršinis cheminis akių junginių nudegimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 41).
Iš 2018-12-19 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas tyrimui pateiktas „Circle K“ degalinės vaizdo įrašas. Vaizdo įraše fiksuota, kaip K. N. įėjus į degalinės viduje esančią patalpą, į ją norėjo pateikti ir R. I., tačiau durys buvo uždarytos. K. N. išėjus iš patalpos, ją R. I. prispaudė prie sienos ir dėl vaizdo įrašo kokybės jos tolesni veiksmai nesimato, tačiau nukentėjusioji užsiima rankomis veidą, o tuo metu R. I. įeina į patalpą, iš kurios išėjo K. N. (1 t., b.l. 63-64).
Iš pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad 2018-11-25, 00.25 val., sulaikytajai R. I. buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas (1 t., b.l. 88).
2019-02-26 raštu R. I. įsipareigojo per vienerius metus sumokėti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 15,26 Eur bei K. N. 600 Eur (1 t., b.l. 107).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji R. I. smurtaudama prieš nukentėjusiąją K. N., nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamoji, smurtaudama prieš nukentėjusiąją, K. N. į akis purkšdama ašarines dujas, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia K. N. fizinį skausmą, žaloja jos sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
R. I. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau ji daug kartų teista, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikaltimą. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajai gali būti skiriama BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, kurių dydis nustatomas artimas šios bausmės vidurkiui.
Kaltinamoji R. I. prisipažino padariusi nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama.
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 15,26 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (1 t., b.l. 46-48). Nukentėjusioji K. N. dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalota ir gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Jos sveikatos priežiūros išlaidos – 15,26 buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b.l. 48). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamoji, neteisėta veika padariusi žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiosios gydymui. Kaltinamoji R. I., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamosios priteisiama 15,26 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Nukentėjusioji K. N. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamajai 600 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 35), prašydama iš kaltinamosios priteisti 500 Eur neturtinę žalą bei 100 Eur turtinę žalą. Nukentėjusioji nurodė, jog patyrė 100 Eur turtinę žalą, tokia ašarinėmis dujomis sugadinto palto vertė.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamosios nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. K. N. pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamosios R. I. priteisiama 100 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. N..
Be to, nukentėjusioji K. N. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą 500 Eur neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamosios padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimės jausmą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas - paviršinis cheminis akių junginių nudegimas. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas pilnai ir K. N. priteisiama 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. I. pripažinti kalt padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąją šešis mėnesius neatlygintinai dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti keturis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąją visą šį laiką neatlygintinai dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 15,26 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamosios R. I. 15,26 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nukentėjusiosios K. N. 600 eurų civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamosios R. I. 100 Eur K. N. turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Išaiškinti, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, R. I. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.