Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-575/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Data: 2013-07-26
Bylos Nr.: 2A-575/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Milašienė, Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“, uždarosios akcinės bendrovės „E energija“
Atsakovas: V. S.

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-575/2013Procesinio sprendimo kategorija: 121.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės, Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-166-603/2011 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „E energija“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai UAB ,,Miesto energija“ ir UAB ,,E energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo V. S. priteisti lygiomis dalimis 250 000 Lt patirtos neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas, kuris teikia išvadas šilumos energijos tiekimo klausimais bei viešai prisistato kaip šilumos ūkio ekspertas, taip pat ir Antimonopolinio Lietuvos piliečių sąjūdžio (ALPIS) pirmininku, nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. liepos 26 d. visuomenės informavimo priemonėse ir viešoje erdvėje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovus (energetikos srityje veikiančias įmonės): 1. „Miesto energija“ atstovai, kaip taisyklė, pažymėtina, „virtuoziškai“ išsisukinėdavo nuo bet kokių konstruktyvių sprendimų. Kita, dalykas yra tas, kad nuo 2008 metų „Miesto energija“ nesivargindama gilesnių pagrindimų bandė primesti Ukmergės savivaldybei beveik 20 mln. Lt. Investicijų programą, kuriai įgyvendinus šilumos kainos būtų padidintos, o savivaldybė pasibaigus nuomos sutarties terminui būtų pririšta prie „Miesto energija“ šilumos šaltinių (2010 m. birželio 7 d. atsakovo viešas pasisakymas BNS spaudos konferencijoje)“; 2. „Ukmergės rajono savivaldybės sprendimas nutraukti sutartį su UAB „Miesto energija“ ? puiki paskata peržiūrėti visą Lietuvos šilumos ūkio struktūrą ir imtis tokių veiksmų, kurie kurtų efektyvesnį šilumos tiekimo valdymo modulį. Įvairių institucijų koridoriuose stringantis šilumos ūkio perdavimo procesas, įstatymų spragos, kuriomis naudojasi buvęs Ukmergės rajono šilumos operatorius, liudija rimtą šios sferos pertvarkų poreikį“ (2010 m. liepos 26 d. V. S. publikacija „Verslo žinios“); 3. „Šita įmonė yra tiek išsiplėtusi, kad daugiau žymiai produkcijos realizuoja Klaipėdoje negu Ukmergėje, be to, jinai vykdo, tą jų visa grupė, savo verslus ir užsienyje, kaip Latvijoje ir Ukrainoje, gal būt ir Rusijoje, nes ir kitas yra toks pažeidimas toksai gana didelis, tai, kad jie užstato tą turtą Ukmergės, ukmergiečių turtą, užstato verslui kituose rajonuose, tai čia toks labai faktorius kaip ir negirdėtas“ (2010 m. birželio 1 d. laida „Panorama“); 4. „Tai galėčiau paminėti tik tai, kad, kai buvo pasirašyta nuomos sutartis, tai išsinuomojusi įmonė turėjo vykdyti ir vystyti verslą tik tai Ukmergės rajone. <...> yra blogybė tame, kad vykdydama tokius verslus skirtinguose rajonuose ir netgi valstybėse „Miesto energija“ užstato ukmergiškių šilumos ūkio verslą, jos turtą, kad galėtų kituose rajonuose vystyti verslą tai yra visiškai neprognozuojama, juolab, susigrąžinti tą turtą pasibaigus nuomos sutarčiai, šitai gali sudaryti įvairių keblumų. Kitas dalykas buvo tai, kad jie net taikė tam tikras lengvatas kituose rajonuose, ukmergiškių sąskaita.“ (http://www.youtube.com/watch?v=FhbV4QTnwP4&feature=related; 05:15-06:42). Šie paskelbti duomenys neatitinka tikrovės, menkina juridinio asmens dalykinę reputaciją, pasitikėjimą ieškovais bei jų vykdoma veikla. Dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos ieškovai patiria neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad teiginiai, kuriuos ieškovai įvardija kaip paskleistą apie juos tikrovės neatitinkančius duomenis – „jie užstato tą turtą Ukmergės, ukmergiečių turtą, užstato verslui kituose rajonuose, tai čia toks labai faktorius kaip ir negirdėtas“ – išsakyti 2010 m. birželio 1 d. laidoje ,,Panorama“ ir ,,Kitas dalykas buvo tai, kad jie net taikė tam tikras lengvatas kituose rajonuose, ukmergiškių sąskaita“, išsakyti viešai (http://www.youtube.com/watch?v=FhbV4QTnwP4&feature=related) yra įrodyti, šių aplinkybių neneigia ir pats atsakovas, kuris bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo tokiu būdu sąžiningai, kaip Ukmergės rajono savivaldybės konsultantas, išsakęs savo subjektyvų požiūrį į jam žinomus faktus ir informaciją apie ieškovų veiklą ir jos pasekmes.

Teismas nustatė, kad Ukmergės rajono tarybos 2000 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 34 buvo patvirtinti UAB ,,Ukmergės šiluma“, UAB ,,Šventupė“ ir UAB ,,Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos konkurso nuostatai, kurie reglamentavo atvirojo konkurso būdu šilumos tinklų modernizavimo ir renovacijos investuotojo parinkimą Ukmergės rajono šilumos ūkio sutvarkymui ir eksploatacijai. Ukmergės rajono savivaldybė su UAB ,,Energijos taupymo centras“, kaip investuotoju, bei UAB ,,Miesto energija“, kaip operatoriumi, 2000 m. gruodžio 20 d. sudarė UAB ,,Ukmergės šiluma“, UAB ,,Šventupė“ ir UAB ,,Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos“ sutartį. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą dėl minėtos UAB ,,Ukmergės šiluma“, UAB ,,Šventupė“ ir UAB ,,Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.217 straipsnio pagrindu dėl esminio sutarties pažeidimo.

Į bylą pateiktas 2010 m. birželio 1 d. laidos „Panorama“ bei viešai rodomas adresu http://www.youtube.com/watch?v=FhbV4QTnwP4&feature=related įrašas patvirtina, jog televizijos laidoje ir atitinkamai viešai rodomame įraše buvo parengti reportažai apie susidariusią situaciją Ukmergės rajono tarybai 2010 m. balandžio 20 d. priėmus sprendimą dėl 2000 m. gruodžio 20 d. sutarties dėl šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos su UAB ,,Energijos taupymo centras“, kaip investuotoju, bei UAB ,,Miesto energija“, kaip operatoriumi, vienašališko nutraukimo ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojančias Ukmergės rajono savivaldybei grąžinti perduotą turtą. Laidoje fiksuoti nesklandumai vykdant 2010 m. gegužės 31 d. teismo priimtą procesinį sprendimą ir pateikiant atitinkamų asmenų pasisakymus dėl įvykių eigos. Teismas sprendė, kad atsakovo pasisakymai yra pateikti nurodytų ieškovų atliekamų negatyvių veiksmų kontekste. Teismas, įvertinęs visą pasisakymą, kaip visumą, nesutiko su ieškovų argumentu apie tai, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, pripažino, kad atsakovas, nors vietomis ir hiperbolizuodamas, pateikė savo subjektyvų požiūrį į jam žinomus faktus, žinias bei informaciją, tai yra išreiškė savo nuomonę. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pasisakymai yra pateikti savivaldybei nutraukus sutartį dėl jos esminių pažeidimų ir ieškovams netinkamai vykdant teismo procesinį sprendimą dėl turto perdavimo. Egzistuojant tokiai situacijai atsakovas turėjo teisę pareikšti nuomonę, turinčią kritikos elementų, ypač atsižvelgiant į šilumos vartotojų interesą dėl ieškovų vykdomos veiklos tvarkant šilumos ūkį Ukmergėje.

Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliko galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo atitinkamai 2007 m. vasario 2 d. ir 2007 m. gegužės 9 d. priimtus procesinius sprendimus, kuriais buvo patenkintas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinys atsakovui UAB ,,Miesto energija“ dėl įsakymo ir nutarimo reorganizuoti bendrovę panaikinimo bei uždraudimo reorganizuoti bendrovę be raštiško savivaldybės leidimo. 2009 m. balandžio 23 d. Ukmergės, Prienų ir Trakų rajonų savivaldybių atstovai bendrame susirinkime aptarė centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens tiekimo problemas rajonuose ir priėjo išvados, jog šilumos tiekėjai – UAB ,,E-energija“ dukterinės įmonės – neskaidriai, neekonomiškai, neefektyviai vykdo šilumos tiekimo veiklą, nesiekia mažiausiomis sąnaudomis tiekti šilumą ir karštą vandenį rajono gyventojams, įmonėms ir organizacijoms, nebendradarbiauja su savivaldybėmis, ne visiškai vykdo sutartyse numatytus įsipareigojimus, tokiu būdu darydamos žalą savivaldybėms bei rajonų gyventojams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, išnagrinėjusi UAB ,,Miesto energija“ skundą dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo dalies, kuria savivaldybė nusprendė nepritarti investicijų plano daliai ,,Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos rekonstrukcija ir plėtra Ukmergėje prijungiant nepriklausomą šilumos gamintoją prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo“, konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas savivaldybei derinti investicijų planą, nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių minėtos investicijos pagrįstumą, neatsižvelgė į savivaldybės įmonei teiktas pastabas dėl sutarties pakeitimo bei neįrodė savivaldybei investicinio projekto naudos Ukmergės miesto vartotojams ir atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, jog savivaldybė 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu pagrįstai nepritarė investicijų plano daliai, todėl atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Šių ir kitų byloje esančių duomenų pagrindu teismas sprendė, jog tarp ieškovų ir Ukmergės rajono savivaldybės kilo nesutarimai dėl sutarties vykdymo, savivaldybės iniciatyva sutartis buvo nutraukta konstatavus esminius jos pažeidimus iš ieškovų pusės. Atsakovui žinant šią informaciją ir ją vertinant bei apibendrinant, esant galimybei viešai pasisakyti, teismas laikė, jog atsakovas tinkamai naudojosi savo konstitucinio žodžio laisve ir išreiškė savo nuomonę, kuriai nekeliamas reikalavimas būti visiškai objektyviai teisingai, o tik kad nebūtų turimų faktų sąmoningas ir neetiškas iškraipymas.

Teismas sutiko su ieškovais, kad informaciją pateikė atsakovas, kuris yra nepriklausomas šilumos ūkio ekspertas bei nepriklausomos visuomeninės organizacijos ALPIS direktorius, todėl atsakovo pateikta informaciją sukelia didesnį atgarsį visuomenėje, tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad ir pačių ieškovų veikla yra susijusi su viešuoju interesu, ieškovų veiklai taikomi ypatingai aukšti kokybiškos veiklos standartai, o tai sudaro pagrindą plačiai visuomenės diskusijai ir griežtai kritikai, nepriklausomai, jog nuomonę ginčo klausimais teikia ir ekspertu šilumos ūkyje save pristatantis asmuo.

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovas kritišką bei nepalankią nuomonę ieškovams išdėstė ne turint tikslą pakenkti jo dalykinei reputacijai, o imantis galimų ir teisėtų priemonių išryškinti ieškovų veiklos trūkumus ir juos pašalinti, kas irgi yra kritinės nuomonės reiškimo, o ne sąmoningai neteisingos informacijos skleidimo požymis. Teismas pažymėjo, kad viešų reportažų rodymas, kitų asmenų nuomonė rodo, kad jei ieškovai yra iš tiesų patyrę savo dalykinės reputacijos sumenkinimą, tai įvyko ne dėl atsakovo viešų pasisakymų, bet dėl eilės pačių ieškovų veiksmų, lėmusių savivaldybei galimybę nutraukti vienašališkai sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į situaciją ir jos kontekstą, į tai, kad yra išreikštas didesnis emocionalumo lygis liečiant iš esmės visų šilumos energijos vartotojų interesus, teiginių pareiškimo aplinkybes – atsakovas laikytinas pareiškusiu kritišką nuomonę, kuriai netrūko faktinio pagrindo, padarė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Miesto energija“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Ieškovo skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo išsakyti teiginiai laikytini jo subjektyvia kritine nuomone, kurios reiškimui yra faktinis pagrindas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta 2007 m. gruodžio 21 d., kuriuo buvo palikti galioti žemesnių instancijų teismų sprendimas ir nutartis dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo uždrausti reorganizuoti UAB „Miesto energija“ be raštiško savivaldybės leidimo; Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo dalies, kuria savivaldybė nusprendė nepritarti investicijų plano daliai. Komisija konstatavo, kad ieškovas UAB „Miesto energija“ nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių investicijų pagrįstumą. Tačiau teismas nevertino šiuose šaltiniuose išdėstytos informacijos; nei viename iš šių šaltinių nebuvo pateikiama informacijos, kad ieškovas įkeitė ar kitaip suvaržė Ukmergės rajono gyventojams nuosavybės teise priklausantį turtą ar kad buvo taikomos lengvatos kitų rajonų gyventojams Ukmergės rajono gyventojų sąskaita. Dėl šios priežasties minėti dokumentai negali būti vertinami kaip atsakovo teiginius pagrindžiantys įrodymai. Atsakovo atlikti veiksmai ? paskleista tikrovės neatitinkanti informacija menkina ieškovų dalykinę reputaciją, informacija skleidžiama tendencingai, siekiant sukompromituoti ieškovus. Tai, kad yra paskleista žinia, o ne nuomonė, matyti iš atsakovo teiginių išsakymo kategoriškumo, teigimo pobūdžio bei to, kad paskleisti faktai niekur nėra konstatuoti ar pripažinti kaip teisingi. Ieškovai įkeičia tik jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio įkeisti sutartis sudaryta su Ukmergės rajono savivaldybe nedraudžia. Be to, ieškovas tinkamai taikė nuolaidas kitų rajonų gyventojams savo pelno sąskaita. Atsakovas, teikdamas priešingai, išsakė ne savo nuomonę, o paskleidė tikrovės neatitinkančius faktus, menkinančius ieškovo dalykinę reputaciją. Duomenis paskleidė asmuo, prisistatantis visuomenei šilumos ūkio ekspertu, o tai lemia, kad pasisakymai turi rezonansą visuomenėje, daro įtaką neigiamai nuomonei apie ieškovą susiformuoti visuomenėje. Tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad ieškovai įkeičia ne jiems priklausantį turtą, ukmergiečių sąskaita taiko nuolaidas kituose rajonuose žemina ieškovo gerą vardą, dalykinę reputaciją, pristato ieškovus visuomenei kaip nesąžiningus verslo partnerius, tretieji asmenys nebepasitiki ieškovu, kaip šilumos energiją tiekiančiu subjektu, verslo partneriu. Ieškovai dėl nurodytos paskleistos neteisingos informacijos patiria žalą. Tikrovės neatitinkanti informacija apie UAB „Miesto energija“ ir UAB „E energija“ buvo paskleista Lietuvos televizijos laidoje „Panorama“, kuri yra viena iš daugiausia žiūrovų turinčių LTV laidų. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovas teiginiai išsakė savo subjektyvią kirtinę nuomonę, nes teiginiai yra sąmoningai paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovą. Pasisakymuose atsakovas be abejonių ir dvejonių skleidžia faktus apie UAB „Miesto energija“. Be to, atsakovo skleidžiama informacija yra paremta naujais faktais, kurie niekur nebuvo aptarinėjami ar analizuojami ? apie turto įkeitimą, nuolaidų taikymą kitų rajonų gyventojams ukmergiškių sąskaita. Sprendžiant tai, kaip buvo išsakyti teiginiai (akivaizdžiai kategoriški teiginiai, tvirtinimai) ir kur jie buvo pasakyti (BNS, „Panorama“) apie visuomenei socialiai jautrią temą (šildymas) konkrečiai įvardinant paslaugos teikėją ? UAB „Miesto energija“, įrodo, kad atsakovas tiksliai žinojo ką teigia, turėjo tikslą paskleisti informaciją, kurios teisingumui pagrįsti nepateikė absoliučiai jokių įrodymų. Konkretūs ir kategoriški teiginiai „jie užstato tą turtą Ukmergės, ukmergiečių sąskaita“, „jie net taikė tam tikras lengvatas kituose rajonuose, ukmergiečių sąskaita“ nėra ir niekada nebuvo patvirtinti kaip teisingi ar tikrovę atitinkantys faktai. Teismas nevertino atsakovo išsakytos informacijos teisingumo bei to, ar yra pakankamas faktinis pagrindas teigti, skleisti tokią informaciją. Kadangi atsakovas sąmoningai viešoje erdvėje bei visuomenės informavimo priemonėse skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą ir tuo sumenkino ieškovo dalykinę reputaciją, ieškovas įgijo teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kurios dydį ieškovas nustatė, įvertinęs atsakovo paskleistų duomenų įtaką ieškovo dalykinei reputacijai, finansinei padėčiai, bendradarbiavimui su partneriais, nuomonei visuomenėje, atsižvelgęs į atsakovo padaryto pažeidimo pasekmes, tai, jog ieškovo verslo partneriai suabejojo ieškovo, kaip šilumos energiją teikiančio subjekto, patikimumu, atsakovo tyčią pakenkti ieškovui, jo reputacijai, žinios paskleidimo mastą, paskelbtos žinios pobūdį, atsakovo elgesį po duomenų atskleidimo.

Atsiliepimas

Atsakovas V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nėra tyčia tendencingai paskleidęs neteisingos, neatitinkančios tikrovės informacijos apie ieškovus. Atsakovas ieškinyje nurodytą informaciją pateikė atpasakodamas Ukmergės rajono savivaldybės 2010 m. balandžio 20 d. nutarimo turinį ir pareikšdamas savo nuomonę šiuo klausimu. Atsakovas dalyvavo savivaldybės posėdyje, žinojo savivaldybės svarstomo klausimo ir priimto nutarimo turinį, apie savivaldybės 2010 m. balandžio 20 d. nutarimą ir jo turinį dažnai skelbė visuomenės informavimo priemonės. Apie faktinio pobūdžio informaciją atsakovo teiginiuose galima spręsti tik iš viso straipsnio ar viešo pasisakymo turinio; analizuojant viso straipsnio turinį, sakinių konstrukcijas, galima atskirti žinią nuo atsakovo nuomonės. Ieškovai iš atsakovo pasisakymų konteksto paėmė atskirus išsireiškimus. Atsakovas nėra teisininkas, todėl negalėjo teisiškai įvertinti savivaldybės turimos ir viešai paskleistos informacijos. Atsakovas buvo sąžiningas, nes nuomonę susidarė iš jam prieinamos informacijos ir jos neiškraipė. Atsakovas viešai perdavė subjektyvų faktų ir duomenų vertinimą, požiūrį, perduodamas mintis, idėjas ir pastabas apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Atsakovo pareikšta nuomonė buvo atsakovui prieinamų faktų subjektyvus vertinimas, kurį jis buvo laisvas pareikšti. Nuomonei susiformuoti įtakos turėjo atsakovo, kaip eksperto, profesinė patirtis. Ieškovai nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kodėl ieškovų nurodyti teiginiai pripažintini žinia, juolab tikrovės neatitinkančia žinia, o ne atsakovo asmeniniu įsitikinimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo nemotyvuoja. Dėl apelianto (ieškovo) ir prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Taigi nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, yra pagrįstas ir teisėtas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).

Šioje apeliacijoje nagrinėjamas ieškovų dalykinės reputacijos gynimo klausimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei. Didelės įmonės, kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės, tačiau dėl to, kad subjektas yra didelė įmonė, iš jos neturėtų būti atimta gynybos dėl difamacinių teiginių teisė (žr. sprendimą Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 94, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nesutinka su teismo išvada, kad teiginiai „jie užstato tą turtą Ukmergės, ukmergiečių sąskaita“ ir „ jie net taikė tam tikras lengvatas kituose rajonuose, ukmergiečių sąskaita“ yra kritinė atsakovo nuomonė, o ne tendencingai skleidžiama informacija, kuria siekiama sukompromituoti ieškovus ir pakenkti jų dalykinei reputacijai.

Teisėjų kolegija, analizuodama šį apeliantų argumentą, pastebi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra išaiškinęs, jog juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje (pvz., žr. cituotą Steel and Morris v. United Kingdom, par. 90, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

Apeliantas skunde reikalauja tenkinti ieškinio reikalavimą ir priteisti ieškovams 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes atsakovas, savo teiginiais apie ieškovo turto įkeitimą ir nuolaidų kitų rajonų gyventojams darymą, sąmoningai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Lietuvos televizijos laidoje „Panorama“ pateikta informacija, pastebi, kad atsakovas ieškinyje nurodytą informaciją pateikė aptarinėdamas Ukmergės rajono savivaldybės 2010 m. balandžio 20 d. nutarimo turinį. Atsakovas pasisakymo metu aptarinėjo teisės ekspertų išvadas dėl sutarties vienašališko nutraukimo pagrįstumo, komentavo savivaldybės sprendimą, jo turinį, aplinkybes, kurios buvo įvertintos. Kalbėdamas apie šias aplinkybes, atsakovas vartoja žodžius „galbūt“, „galėčiau paminėti“. Turto ir verslo įkeitimo aplinkybes nurodo ne kaip faktą, o tai mini kalbėdamas apie įkeitimo sandorių galimas pasekmes pasibaigus sutarčiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo visą pasisakymą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kalbėdamas, atsakovas pateikė savo subjektyvią nuomonę apie susidariusią situaciją. Šiuo atveju įvertinama ir ta aplinkybė, kad savo apeliaciniame skunde ir pats ieškovas neneigia įkeitimo sandorių sudarymo ar nuolaidų kitų rajonų gyventojams suteikimo faktų, tik nurodo, kad buvo įkeičiamas ne gyventojų turtas, o pačios bendrovės turtas, o nuolaidos buvo suteikiamos įmonės pelno, o ne gyventojų sąskaita.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas ieškovų nurodomą informaciją paskelbė tuomet, kai viešai buvo aptarinėjama šilumos ūkio sektoriuje susidariusi situacija. Šiame sektoriuje vykstantys procesai paliečia didžiąją visuomenės dalį, šiuo atveju egzistuoja stiprus viešasis interesas dėl to, kad visuomenės atstovai (atskiri individai ar jų grupės) turėtų galimybę efektyviai prisidėti prie viešosios diskusijos, skleisdami informaciją ar idėjas viešojo intereso klausimais, tačiau neperžengdami ribų, nepažeisdami kitų subjektų teisių ir reputacijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios ribos priklauso nuo to, kokia veikla užsiima subjektas, reikalaujantis ginti jo dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama priešingai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Šiuo atveju apeliantas nurodė, kad buvo suabejota jo, kaip šilumą tiekiančio subjekto, patikimumu, tačiau neįrodė kitų neigiamų padarinių.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė MilašienėEgidija TamošiūnienėVigintas Višinskis