Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekoratas“ atstovei advokatei Loretai Selilionienei, atsakovei D. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekoratas“ ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekoratas“ atstovė advokatė Loreta Selilionienė ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, kad pareikštas ieškinys buvo tik dėl įsiskolinimo už patį prekyvietės nuomos mokestį, tuo tarpu nuomos sutarties nuostatose yra nurodyta, jog už elektros energijos tiekimą bei kitas sutartyje nenumatytas paslaugas yra apmokama atskirai. Prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog reikalaujama priteisti bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai yra minimali, ji susidariusi dėl pačios atsakovės kaltės vilkinant bylą, todėl turėtų būti priteisiama pilnai. Taip pat teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovės dukra yra padengusi pagrindinį ieškinio reikalavimą pateiktame ieškinyje.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, tačiau atsakovės atsiliepimas per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Teismo posėdyje atsakovė D. S. nesutiko su pareikšto ieškinio reikalavimais, nurodė, kad ieškovas pareikštame ieškinyje nėra tiksliai įvardijęs už ką buvo susidariusi skola, ar už pačią prekyvietės nuomą, ar ir už elektros energijos tiekimą, tik nurodęs konkrečią sumą. Atsisakė duoti konkrečius paaiškinimus ar pateikti įrodymus byloje, jog ieškovas su ja būtų nesąžiningai elgęsis vykdant nuomos sutartį, teikdama, kad tai nėra civilinio proceso nagrinėjimo dalykas, o jau baudžiamojo proceso.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad 2009-10-01 ieškovas ir atsakovė sudarė prekybinės vietos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išsinuomojo 6 kv. m. prekyvietės plotą iki 2010-10-01, numatant išlygą, kad jeigu nuomininkas per 1 mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos nepareiškia noro ją atnaujinti, pakeisti ar nutraukti, tai sutarties galiojimas automatiškai pratęsiamas dar vieneriems metams ir taip kasmet. Šalys susitarė, kad atsakovė mokės nuomos mokestį po 2 Lt už prekyvietės kvadratinį metrą (Sutarties 2.1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė naudojosi ieškovui priklausančiu prekyvietės plotu 2015 gruodžio mėn. - 2016m. birželio mėn., ieškovas atitinkamai išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. 0020740, 0020798, 0020891, 0020920, 0020996, 0021072, 0021134, kuriose numatytos už prekyvietės nuomą 2015 gruodžio mėn. - 2016m. birželio mėn. mokėtinos sumos, viso 516,78 EUR. Byloje pateiktas 2016-08-02 ieškovo pareiškimas, kuriuo pakeitė ieškinio dalyką ir atsisakė reikalavimo dalyje dėl pagrindinės skolos priteisimo dėl to, kad 2016-07-11 pagrindinė skola 516,78 EUR buvo sumokėta, kas patvirtina atsakovės pagrindinio ieškinio reikalavimo įvykdymą pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų padengusi ieškovo paskaičiuotus delspinigius ar bylinėjimosi išlaidas.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis leidžia sutartyje susitarti, jog prievolės neįvykdžiusi arba ją netinkamai įvykdžiusi sutarties šalis privalo sumokėti kitai šaliai netesybas – baudą arba delspinigius. Ieškovo ir atsakovės sudarytos Sutarties 3.1 punkte susitarta dėl delspinigių, kurių dydis 0,5 % už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nesumokėtos sumos. Vadovaujantis minėtomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė laiku sumokėti piniginės prievolės, ieškovo reikalavimas priteisti 227,31 EUR delspinigių pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Aiškindamas procesinių palūkanų institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-433/2007, Nr. 3K-3-364/2005, Nr. 3K-3-233/2003 ir kt.). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, jos skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 ir kt.). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. CK 6.210 str. 2 d. nurodyta, kad palūkanų dydį gali nustatyti įstatymai arba sutartis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 str. nustatant palūkanas, todėl kreditoriui to reikalaujant turėtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimu, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 5 d., 3 str. 2 d. tuo atveju, kai tarp ūkio subjektų sudaryta komercinė sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, tačiau skolininkas neįvykdė savo prievolės sutartyje numatytu terminu, o palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatytas, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, padidintą 8 procentiniais punktais. Europos centrinio banko duomenimis 2016-01-01 vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,05. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 8,05 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas nurodo, kad patyrė 751,28 EUR išlaidų už advokato suteiktas paslaugas šioje byloje.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, 751,28 EUR suma sumokėta advokatų profesinei bendrijai „Judickienė ir partneriai JUREX“. Pažymėtina, kad tinkamai vesti bylą teismo procese reikia specialių teisės žinių, todėl asmenys turi teisę vesti bylą per atstovą (CPK 51 straipsnis). Prie išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra priskiriamos tik būtinos išlaidos. Kokios išlaidos yra būtinos kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžia teismas ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Šiaulių apygardos teismo 2015-06-04 nutartis (byloje Nr.e2A-623-124/2015) ir kt.). Tokiais atvejais teismas turi tai daryti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, laikytina, jog advokato darbo laiko sąnaudos nėra didelės, nes tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, nėra sprendžiamas naujas teisinis klausimas. Taip pat, kaip matyti iš byloje pateiktos teisinių paslaugų suvestinės, advokatų profesinė bendrija „Judickienė ir partneriai JUREX“ yra paskaičiavusi 0,50 ir 1,00 val./vnt. atstovavimo teisme laiką, nors vykę teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovas truko atitinkamai tik 10 min. ir 1 val. 16 min. (viso 1 val. 26 min.). Pagal Rekomendacijų 9 p. teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, taigi atstovavimo teisme laikas turėjo būti skaičiuojamas kaip 1 val./vnt. Pažymėtina, kad Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktuose yra numatyta, kad atstovavimo teisme laikui turėtų būti taikomas 0,1 koeficientas, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2016 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 748 EUR, dėl to atstovavimo teisme priteistinos išlaidos turėjo būti apskaičiuojamos 748 EUR*0,1*1 val. = 74,80 EUR. Taigi vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 400,00 EUR. Likusioje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškinys atmestinas.

Kadangi procesiniai dokumentai teismui pateikti tik elektroninio ryšio priemonėmis, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies, 82 straipsnio bei 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistina 16,00 EUR žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 227,31 EUR (du šimtus dvidešimt vieną eurą 31 ct) delspinigių, 8,05 % (aštuonis ir penkias šimtąsias procento) metinių palūkanų už priteistą 227,31 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,00 EUR (šešiolika eurų) žyminio mokesčio bei 400,00 EUR (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo UAB „Ekoratas“ (juridinio asmens kodas 284551520) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.