- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- ATP-288-116/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00296-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad 2012 m. balandžio 15 d. apie 03.40 val., Mažeikių m., prie (duomenys neskelbtini) namo, vairavo D. M. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,46 promilės).
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimu A. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliaciniu skundu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.
Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, skirdamas A. B. 1000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neteisingai įvertino kompleksą išimtinių ir ypatingų aplinkybių. Be to, teismas buvo neobjektyvus, netinkami pritaikė įstatymą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, dėl ko sudarė sąlygas ypač šiurkštų administracinės teisės pažeidimą padariusiam asmeniui išvengti tokios atsakomybės, kokia numatyta įstatyme. Mano, kad šio sprendimo priėmimas neužtikrins administracinės nuobaudos tikslų.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, kritiškai vertintinos teismo taikytos ATPK 126 straipsnio 1 dalies normos, t. y. tai, kad paskirdamas A. B. nuobaudą – 1000 Lt baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, teismas netaikė ATPK 30 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvai, jog A. B. turi pastovią darbo vietą, charakterizuojama teigiamai, turi padėti savo neįgaliam tėčiui, nes tėvai yra išsituokę, turi būti vertinama kritiškai, nes tokie argumentai (nuoširdus gailėjimasis, pastovios darbo vietos turėjimas, teigiamos charakteristikos) negali sudaryti išskirtinių komplekso faktinių duomenų ir akivaizdu, jog tai nėra tos sąlygos, dėl kurių A. B. turėtų būti taikoma švelnesnė nei numatyta administracinė nuobauda – tokius argumentus gali nurodyti bet kuris asmuo. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog asmens darbas ar veikla, susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1 -2082/2006, Nr. N'-1524/2007; Nr. N3-34/2007; Nr. N'-413/2007).
Apelianto įsitikinimu, teismo argumentas, jog leistinas alkoholio kiekis viršytas nežymiai, turi būti vertinamas kritiškai, nes ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nėra tokių sąvokų, kaip „žymiai“ ar „nežymiai“ viršytas leistinas alkoholio kiekis. Šiame straipsnyje yra nurodyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Šiuo atveju A. B. buvo nustatyta 0,46 promilės, todėl mano, jog jai turėjo būti taikyta administracinė nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, t. y. bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Skunde taip pat pažymėta, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės savaime nesudaro pagrindo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras pasekmes tiek administracinės atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jos šeimos nariams ar aplinkiniams. Be to, vairuotoja dar prieš sėsdama už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jai, jos artimųjų ratui, ir dėl pažeidimo darymo turi prisiimti ir neigiamas pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjos nubaudimą siekia užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs padariniai nubaustajam yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Apeliantas skunde taipogi pabrėžia, kad A. B. padarytas pažeidimas vertinamas kaip ypač šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, nes jos veiksmai pasireiškė tiesioginės tyčios forma, t. y. ji žinojo, jog buvo vartojusi alkoholinius gėrimus, šiuos veiksmus suprato, jų norėjo ir to siekė. Todėl vien tik simbolinės, A. B. pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą A. B. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jai paskirta nuobauda yra teisinga, nuobaudos tikslas yra pasiektas – ji dėl padaryto teisės pažeidimo padarė atitinkamas išvadas, jai tai buvo didelė pamoka ir ateityje ji stengsis jokių teisės pažeidimų nebedaryti. Pažymi, kad paskirtą nuobaudą ji jau sumokėjo ir nurodo mananti, kad ne administracinės nuobaudos griežtumas, o administracinės atsakomybės neišvengiamumas gali padėti užkardyti naujų teisės pažeidimų padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl A. B. kaltės padarius aukščiau nurodytą teisės pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris apeliaciniu skundu teigia, kas A. B. teismas paskyrė per švelnią nuobaudą.
Pažymima, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skirdamas nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, teismas vadovavosi ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, ir paskyrė A. B. 1000 Lt dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. paskyrė švelnesnę, nei numatyta šio straipsnio sankcijoje, nuobaudą.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju tokių aplinkybių byloje yra. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. prisipažino padariusi pažeidimą, nurodė, kad vairavo būdama prieš valandą išgėrusi šampano, ir nuoširdžiai gailėjosi taip pasielgusi. Iš byloje esančių alkotesterio parodymų matyti, kad A. B. buvo nustatytas 0,46 promilių girtumas (6 b. l.), kuris nežymiai viršija minimalų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą girtumo laipsnį, t. y. 0,41 promilės girtumo laipsnį. Todėl darytina išvada, jog A. B. galėjo sąžiningai klysti manydama, kad jos kraujyje esantis etilo alkoholio kiekis jai sėdant už automobilio vairo, neviršijo leistinos normos. Bylos duomenys taip pat liudija, kad A. B. savo veiksmais eismo įvykio nesukėlė, žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui nepadarė. Kadangi A. B. prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino pastarosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. praeityje šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padariusi, buvo bausta tik vieną kartą – 2010 m. liepos 24 d. už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, baudą sumokėjo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (11 b. l.), taigi, laikoma, kad ji administracine tvarka nebausta, dirba administratore – vadybininke, darbui atlikti yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, darbdavio charakterizuojama teigiamai (12 b. l.).
Kaip teisingai savo skunde pažymėjo apeliantas, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Šiuo atveju, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog galima daryti išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. B. mažesnę nuobaudą nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis). Tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir skirti A. B. griežtesnę nuobaudą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. blandžio 30 d. nutarimą nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.