Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1856-436/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
e2S-1856-436/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02657-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1856-436/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02657-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; 3.1.14.3; 3.3.2.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbanus“ bankroto administratoriaus D. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6665-292/2018 pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbanus“ bankroto administratoriaus D. J. prašymą dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. BUAB ,,Urbanus“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti skolininko D. D. turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti pareiškimo trūkumus: nurodyti skolininko konkretų turtą (nekilnojamas turtas, piniginės lėšos ar kt.), kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, bei to turto konkrečias nustatytinas dalis.

Šalies argumentai

3. 2018 m. rugpjūčio 20 d. bankroto administratorius pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame prašoma nustatyti skolininko turto – ¼ buto (patalpos), esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškimą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepašalino visų pareiškimo trūkumų, t. y. nenurodė konkrečių nustatytinų turto dalių.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjos bankrutavusios UAB „Urbanus“ administratorius prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo priėmimo klausimą bei, esant būtinybei, nustatyti naują terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

7. Skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo pareiškimą laikė nepaduotu, nes bankroto administratorius nurodė konkretų turtą, kuriame prašo nustatyti skolininko dalį nurodydamas, kad šis turtas skolininkui priklauso kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bankroto administratoriui neaišku, ko pirmosios instancijos teismas dar iš jo reikalauja, todėl konkrečiau išaiškinus, kokie pareiškimo trūkumai trukdo jį priimti, teismas turėtų nustatyti papildomą terminą trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas nustatyti skolininko turto dalį bendrame su kitais asmenimis turte, grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolės A. K. kontoroje vykdomas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomasis raštas Nr. e2VP-2872-179, išduotas 2018 m. balandžio 17 d. dėl 2 423,37 Eur (likutis 1 863,98 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko D. D. trečios eilės išieškotojui - UAB „Urbanus“ naudai. Skolininkas D. D. yra vedęs, santuoka sudaryta 1992 m. rugpjūčio 15 d., skolininko sutuoktinė J. D.. 2018 m. gegužės 10 d. antstolė surašė turto arešto aktą Nr.0133/18/00849, kuriuo areštuotas nekilnojamasis turtas, kuris skolininkui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su jo sutuoktine. Skolininkas vykdomojoje byloje neišreiškė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, išieškotojo bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai priėmė nutartį nustatyti terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti. Nurodė, kad nėra aiškus pareiškėjo reikalavimas - nenurodytas skolininko konkretus turtas (nekilnojamas turtas, piniginės lėšos ar kt.). kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, bei to turto konkrečios nustatytinos dalys. Bankroto administratorius 2018 m. rugpjūčio 20 d. prašymu trūkumams ištaisyti nurodė skolininko turtą, kurio dalį reikia nustatyti: 1/4 buto (patalpos), 76,12 kv. m. bendro ploto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jungtinės nuosavybės teise priklauso D. D. ir jo sutuoktinei J. D.. Alytaus apylinkės teismas skundžiama nutartimi prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Su teismo nutartimi nesutinka pareiškėjos bankroto administratorius nurodydamas, kad teismas be pagrindo užkirto kelią proceso eigai.

11. Pažymėtina, kad vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

12. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

13. CPK 667 straipsnyje taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui aptarto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (2 dalis).

14. Aptartas teisinis reguliavimas neįtvirtina formos ir reikalavimų, kuriuos turi atitikti prašymas dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad šis prašymas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis) ir iš jo turinio būtų aišku, kokiame turte ir kokią skolininko turto dalį prašo nustatyti pareiškėjas.

15. Ginčo atveju matyti, kad šalindamas teismo nustatytus trūkumus, susijusius su turto konkretizavimu bei konkrečios skolininko turto dalies nurodymu, pareiškėjas pateikė teismui duomenis apie tai, jog skolininko turtas, kurio dalį reikia nustatyti, yra 1/4 buto (patalpos), 76,12 kv. m. bendro ploto, esantis S(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jungtinės nuosavybės teise priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei.

16. Konstatuotina, kad šie duomenys buvo pakankami teismui spręsti, kad pareiškėjas prašo nustatyti skolininko ½ dalį nutarties 15 punkte aprašytame turte, kadangi pagal įstatymus preziumuojama, jog sutuoktinių turto dalys bendrąja jungtine nuosavybe valdomame turte yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 12 dalis).

17. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pateikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo procesinio dokumento dalyko (ar pagrindo) formulavimo yra neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Įpareigojimas šalinti ieškinio (pareiškimo ar kito procesinio dokumento) trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas dokumentas yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais dokumente esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

18. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pateiktas pareiškimas nebuvo tiek neaiškus, jog dėl to jo negalima nagrinėti teisme. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė pareiškimą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui pernelyg formaliai konstatavęs, kad pareiškimo trūkumai, kurių nepašalino pareiškėjas, sudaro kliūtis bylą nagrinėti teisme.

19. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys ar kitas procesinis šalių pateikiamas dokumentas, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.

20. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikęs proceso teisės normas be pagrindo pareiškimą laikė nepaduotu tokiu būdu nepagrįstai užkirsdamas kelią pareiškėjui nustatyti skolininko turto dalį bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, dėl to Alytaus apylinkės teismo rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis naikinama. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, pareiškimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti jo priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Urbanus“ bankroto administratoriaus D. J. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas