Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-4-840/2011

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-07-05
Bylos Nr.: 2-4-840/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Joana Kvaselytė
Ieškovas: A. R.
Trečiasis asmuo: J. R., S. R., G. R.
Atsakovas: A. J., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos

Civilinė byla Nr. 2-4-840/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 20; 25; 96.2; 99.3; 99.5; (S) 99.9;108; 116.1; 119.2.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 5 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant ieškovės A. R. ir trečiųjų asmenų J. R. ir S. R. atstovei advokatei S. Ž., atsakovo A. J. atstovei pagal įgaliojimą D. J. ir atstovei advokatei R. K., atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovei G. B., trečiajam asmeniui ir trečiojo asmens S. R. atstovei pagal įgaliojimą G. R.,

nedalyvaujant ieškovei A. R., atsakovui A. J., tretiesiems asmenims S. R. ir J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams A. J., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims S. R., G. R. ir J. R. dėl statinio nugriovimo ir įsakymo nuginčijimo bei pagal atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei A. R., atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir tretiesiems asmenims S. R., G. R. ir J. R. dėl teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą A. J. nugriauti statinį – stoginę (baldų gamybos cechą), esantį 1,2332 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius šio reikalavimo nustatytu terminu, prašo pripažinti jai teisę atlikti nurodytus veiksmus ir išieškoti iš atsakovo turėtas išlaidas; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymą Nr. 218, kuriuo buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“.

Atsakovas A. J. teismui pateikė priešieškinį, prašydamas teismo pripažinti jam teisę parengti ginčo statinio projektą ir gauti statybos leidimą bei įteisinti ginčijamą statinį – stoginę (baldų gamybos cechą), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės A. R. ir trečiųjų asmenų J. R. ir S. R. atstovė advokatė S. Ž. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį nutraukti ir paaiškino, kad 2006 m. rugpjūčio 29 d. valstybinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė A. R. ir tretieji asmenys S. R., G. R. ir J. R. įsigijo ir yra 0,82 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Iki 2006 m. rugpjūčio 29 d. šio žemės sklypo teisėtu naudotoju buvo ieškovės A. R. tėvas K. R.. Gretimo žemės sklypo savininkas atsakovas A. J. ant žemės sklypo ribos, skiriančios jo ir ieškovės A. R. žemės sklypus, pasistatė baldų gamybos cechą – didelės apimties gamybinės paskirties objektą, nors atsakovui A. J. buvo išduotas leidimas statyti atitinkamą statinį 6 metrų atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, t.y. tokiu minimaliu atstumu nuo gretimo žemės sklypo ribos, kurį numato 2010-07-27 patvirtintos bendros Priešgaisrinės saugos taisyklės Nr. 123, Gamybinės paskirties statybos statinių techninis reglamentas STR2.0207:2004. Būtent todėl šis pastatas yra pastatytas savavališkai, t.y. be leidimo ir neturint kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo, ir jį reikia nugriauti. Tai patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-10-10 faktinių duomenų patikrinimo pažyma, Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-09-17 raštas ir detalaus plano brėžinys. Toks savavališkai ant žemės sklypų ribos pastatytas statinys pažeidžia ieškovės A. R. ir trečiųjų asmenų J. R., G. R. ir S. R. teises, kadangi, jiems norint statyti pastatą savo žemės sklype, bus taikomi statybos reglamentuose numatyti 3 ir 6 metrų minimalūs atstumai. Šiuo metu ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype nėra vykdoma jokia veikla, tačiau pagal bendrąjį planą tiek ieškovei A. R. ir tretiesiems asmenims J. R., G. R. ir S. R., tiek atsakovui A. J. priklausančių žemės sklypų numatyta paskirtis yra ta pati, t.y. komercinė paskirtis. Komercinės paskirties statiniams yra taikomi didesni reikalavimai, jie negali būti arti vienas kito, tokių statinių statybai yra numatomi papildomi reikalavimai. Pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai reikalavimas reiškiamas pagal Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 2 d. ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas. Gretimo žemės sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai yra pažeidžiami, tačiau yra atleistas nuo pareigos įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Detalųjį planą rengęs asmuo 1996 m. aiškinamajame rašte, tikrindamas atsakovo A. J. žemės sklype esančių statinių teisėtumą, nurodė, kad statinių registracija buvo atlikta 1994 m., kurie atsakovui A. J. priklauso nuosavybės teise, tačiau ginčo statinys teisiškai įregistruotas nebuvo. Detaliojo plano brėžinyje savavališkai pastatyto statinio vieta pažymėta ant gretimų žemės sklypų ribos, todėl apskritai toks detalusis planas negalėjo būti tvirtinamas kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. Pagal detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusį 2004-04-15 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir 1996-11-15 Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisykles, tvirtinant ginčijamą detalųjį planą, buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo tikslai ir statybą reglamentuojantys teisės aktai. Vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ir jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl žemės sklypų naudojimo ir plėtojimo sąlygų, tačiau nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo – buvo atsižvelgta tik į atsakovo A. J. interesus. Pagal 1996-11-15 Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 14 p. rengti detaliuosius planus gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus ir sudarę sutartis su planavimo organizatoriumi. Šioje byloje nėra jokių įrodymų apie planuotojo sutartį su planavimo organizatoriumi, o tai reiškia, kad detalusis planavimas buvo parengtas be jokio teisinio pagrindo. Taip pat pažeistas ir minimų taisyklių 24 p., kuris numato, kad detalieji planai turi būti svarstomi viešai, o detaliųjų planų svarstymas yra sudėtinė detaliojo planavimo proceso dalis, kurio tvarką ir procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimas. Skelbimas laikraštyje, kuriame buvo skelbiami duomenys apie detalųjį planą, yra klaidinantis dėl nepakankamai aiškaus teksto, iš kurio gyventojai negali aiškiai suprasti, kurių žemės sklypų detalusis planas bus rengiamas. Detaliųjų planų taisyklių 40 p. imperatyviai numato, kad detaliojo plano brėžiniai rengiami ant ne senesnio kaip 1 metų topografinio inžinierinio plano grafine ar skaitmenine forma, o šiuo atveju topografinė nuotrauka buvo atlikta 2002 m.. Be to, detalųjį planą patvirtino netinkamas subjektas – administracijos direktorius, kai tą galėjo daryti tik savivaldybės taryba arba jos pavedimu valdyba. Atsakovas priešieškiniu prašo teismo pripažinti jam teisę parengti ginčo statinio projektą ir gauti statybos leidimą bei įteisinti ginčijamą statinį, tačiau tokią teisę turi savivaldybės institucija, kuri išduoda arba neišduoda leidimo. Atsakovo A. J. atstovės advokatės R. K. prašymas taikyti ieškinio senatį net negali būti svarstomas, kadangi šio argumento procesiniuose dokumentuose nebuvo. Be to, neaišku, nuo kada tas ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas. Kai tik ieškovė A. R. sužinojo apie patvirtintą detalųjį planą, iš karto ir kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

Atsakovo A. J. atstovė pagal įgaliojimą D. J. priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti ir paaiškino, kad 1993 m. atsakovas A. J. įsigijo mūrinę veršidę su priestatais. Gretimo žemės sklypo naudotojas K. R. ir atsakovas A. J. tuo metu bendravo, todėl K. R. apie atsakovo A. J. žemės sklype statomus pastatus viską žinojo ir jokių pretenzijų dėl to neturėjo. Visi nesutarimai prasidėjo 2006 m., t.y. tada, kai ieškovė A. R. perėmė šį žemės sklypą kaip tėvo K. R. palikimą. Ieškovė A. R. neoficialiai pasiūlė savo žemės sklypą parduoti atsakovui A. J., tačiau atsakovas A. J. dėl pernelyg didelės žemės sklypo kainos su pasiūlymu nesutiko. Kaip tik tada ieškovė A. R. pradėjo rašyti skundus savivaldybei. Ieškovės A. R. žemės sklypas niekada nebuvo dirbamas, ten nuo seno buvo ganomi gyvuliai. Tais laikais leidimus išduodavo per 5 minutes: pirma išduodavo leidimą ir tik po to derindavo projektą. Kai buvo pradėtos pastatų statybos žemės sklype, paaiškėjo, kad pagal priešgaisrinius reikalavimus turėjo būti paliktas atstumas tarp pastatų. Dėl to reikėjo iš naujo kreiptis į savivaldybę dėl kito leidimo, t.y. perkelti statinius, išdavimo. Leidimą statyti ant sklypo ribos jos sutuoktinis A. J. gavo, tačiau šis leidimas neišliko, kadangi nespėjo atsiimti visų dokumentų, o vėliau jų žemės sklypo ir pastatų kadastrinė byla dingo ir iki šiol neatsirado. Leidimas buvo išduotas statyti ant sklypo ribos, kadangi toje vietoje buvo išlikę vasaros veršidės pamatai. Detalusis planas buvo rengiamas pagal 1995-1996 m. galiojusius įstatymus ir būtent dėl priešgaisrinių reikalavimų reikėjo pastatą patraukti nuo tame pačiame sklype jau esančio pastato. Statinio įteisinimo procedūra pagal šiuo metu galiojančius įstatymus jau yra pradėta – pateikti visi prašymai, gautas sąvadas, užvesta inventorinė byla, baigiami rengti projektai, tačiau dėl šiuo metu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalima užbaigti šio statinio įteisinimo procedūros.

Atsakovo A. J. atstovė advokatė R. K. priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti ir paaiškino, kad ieškovės A. R. reikalavimui panaikinti įsakymą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, taikytinas Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 3 d. nustatytas sutrumpintas 3 mėn. ieškinio senaties terminas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovei A. R. bei tretiesiems asmenims J. R., G. R. ir S. R. iš skelbimų spaudoje buvo žinoma apie tai, kad yra rengiamas detalusis planas. Ieškovė A. R. terminą ginčyti įsakymą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, praleido. Detalusis planas yra teisėtas ir neprieštarauja įstatymams, kadangi detalusis planas patvirtintas, vadovaujantis Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2004-04-08 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-131 nurodyta išvada, kuri nėra paneigta ir nuginčyta. Lietuvos Respublikos CPK 197 str. 2 d. numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ar savivaldybės institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Šioje byloje esantis 2008-10-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. 3-10.4-K-20, atsakovo A. J. atstovės pagal įgaliojimą D. J. bei liudytojų S. J. ir A. P. paaiškinimai patvirtina, kad ginčo statinys – stalių dirbtuvės buvo pastatytos 1997 m. Atsakovo A. J. raštiškas kreipimasis į savivaldybės administraciją ir jos tarnautojų atsakymai patvirtiną tą faktą, kad vis tik atsakovas A. J. kreipėsi dėl leidimo išdavimo, tačiau kadastrinė byla dingo. Šiuo metu yra išlikusi tik 2004 m. parengta kadastrinių matavimų byla. Byloje nėra jokių dokumentų, pvz. savavališkos statybos akto, patvirtinančių kad atsakovo A. J. žemės sklype būtų savavališkai pastatytų statinių. Tai, kad byloje nėra nei projekto, nei leidimo, nei kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo dar nereiškia, jog statinys pastatytas savavališkai. Ginčo statinio statyba buvo pradėta 1996 m., turint leidimą, tačiau vėliau buvo nuspręsta statinį rekonstruoti, todėl buvo gautas kitas leidimas, kuris neišliko nei pas atsakovą, nei institucijose. Ginčo statinys atitinka visus tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus statybai ir sklypo sutvarkymui. Nors ieškovės A. R. ir trečiųjų asmenų J. R. ir S. R. atstovė advokatė S. Ž. teigia, kad reikia vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais patvirtintu STR 2.03.02:2005 ,,Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų sutvarkymas“ bei STR 2.01.04:2004 ,,Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, tačiau pirmasis reglamentas yra priimtas 2003 m. ir juo vadovautis negalima, nes ginčo statinys pastatytas 1996-1997 m., o antrojo reglamento apskritai nėra. Be to, negalima vadovautis ir 2008-10-07 antstolio G. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 120-08-105, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir Lietuvos respublikos CPK 635 str. antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tada, jeigu jis surašytas vykdant teismo pavedimą. Kai antstolis nustatinėja faktus, veikdamas kitu pagrindu, jo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra paprastas, o ne prima facie rašytinis įrodymas. Be to, antstolis, neturėdamas tam reikalingų žinių, konstatavo, kad pastatai stovi 25 cm atstumu iki metalinių stulpų, žyminčių žemės sklypų ribas, nors tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų riboženkliai neišlikę, todėl nustatyti žemės sklypo ribos neįmanoma. Taip pat antstolis prie protokolo turėjo pridėti žemės sklypo planas, nuosavybės dokumentus, tačiau jie nepridėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog net ir po to, kai ieškovė kreipėsi su skundais į institucijas ir į teismą, savavališkos statybos aktas dėl ginčo statinio surašytas nebuvo, o tai reiškia, kad atsakingos institucijos apie tokią statybą žinojo, taip pat visiems buvo žinoma, kad statyba buvo teisėta. Pagal Lietuvos Respublikos K. T. sprendimą anksčiau galiojęs Statybos įstatymas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pagal šiuo metu priimto naujo Statybos įstatymo redakcijos 28 str. statytojas turi teisę, esant savavališkai statybai, įteisinti statinius. Kadangi šiuo metu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas A. J. negali pradėti pastatyto statinio įteisinimo procedūros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 1 d. ne dėl kiekvieno statybos technines normas nustatančio teisės akto pažeidimo taikomos šio straipsnio 3 d. nustatytos sankcijos, o tik dėl tokio pažeidimo, kuris yra esminis. Ne kiekvienas priešgaisrinių normų pažeidimas lemia teisinės sankcijos taikymą. Atsakovas A. J., vadovaudamasis Kaišiadorių rajono savivaldybės mero 1996-02-22 potvarkiu Nr. 121, veršidėje įsirengė staliaus dirbtuves, įkūrė baldų gamybos įmonę, kuri dirba ir dabar, todėl pastato nugriovimas sunaikintų investicijas, be darbo paliktų daugybę žmonių ir neigiamai paveiktų tų žmonių šeimos narius. Nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovės A. R. ir trečiųjų asmenų J. R. ir S. R. atstovė advokatė S. Ž. negalėjo nurodyti, būtent koks teisės aktas nurodo, kad, statant statinį ant žemės sklypo ribos, reikia gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą, ir koks teisės aktas pažeidžiamas, neturint tokio sutikimo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad kaimyninio žemės sklypo naudotojas K. R. ar jo šeimos nariai būtų prieštaravę dėl atsakovo A. J. statomų pastatų. Liudytojas A. P. paaiškino, kad K. R. sutiko su vykdomomis statybomis, net pasirinko šį žemės sklypą, žinodamas apie statyti planuojamus statinius, kadangi žemės sklypas jam buvo reikalingas gyvulių ganymui. Šiuo metu ieškovei A. R. ir tretiesiems asmenims J. R., G. R. ir S. R. priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype jokia veikla nevykdoma, žemė nedirbama, kitokia veikla negali būti vystoma, todėl jų teisės niekaip nėra pažeidžiamos. Pirkdama sklypą, ieškovė A. R. turėjo įvertinti faktą, ar jai reikalingas toks žemės sklypas, ant kurio ribos pastatytas statinys, tačiau jokių pretenzijų dėl to nereiškė ir su esama padėtimi sutiko. Ieškovė A. R. jokių pretenzijų nereiškė ir svarstant detalųjį planą, nors apie tokio detaliojo plano rengimą žinojo. Ieškovė A. R. pradėjo reikšti pretenzijas 2008 m., kai dirbo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje, turėjo galimybę prieiti prie visų dokumentų ir po atsakovo A. J. nesutikimo pirkti jos siūlomą žemės sklypą. Tai, kad ieškovė A. R. siūlė atsakovui A. J. pirkti savo žemės sklypą patvirtina ieškovės A. R. kreipimasis į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją su prašymu, rengiant Kaišiadorių rajono bendrąjį planą, nustatyti galimybę jos turimo žemės ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį pakeisti į pramonės, sandėliavimo ir komercinės paskirties objektų statybą.

Teismo posėdžio metu atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovė G. B. priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti ir paaiškino, kad nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovės A. R. ir trečiųjų asmenų J. R. ir S. R. atstovė advokatė S. Ž. negalėjo nurodyti, būtent kokie pažeidimai padaryti, statant ginčijamą statinį, kaip pažeidžiamos ieškovės A. R. teisės dėl ginčo statinio. Ieškovė A. R. ieškinyje nurodė, kad 2006 m. nusipirkusi žemės ūkio paskirties sklypą, rado ant sklypo ribos pastatytą statinį ir kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją, norėdama išsiaiškinti dėl šio statinio statybos. Pirkdama sklypą, ieškovė A. R. turėjo įvertinti šį faktą, t.y., ar jai reikalingas toks žemės sklypas, ant kurio ribos pastatytas statinys. Savivaldybės taryba, veikdama savo kompetencijos ribose, t.y. pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, savo sprendimu įgaliojo administracijos direktorių tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, todėl detalusis planas patvirtintas tinkamo ir turėjusio teisė tai daryti subjekto. Teritorijų planavimo procesas yra viešas, ir ieškovei niekas netrukdė kreiptis ir išsakyti savo reikalavimus ar prieštaravimus detaliojo plano rengimo metu. Sutartis tarp plano rengėjo ir organizatoriaus į teritorijų planavimo bylą nesegama, kadangi tai yra konfidencialu, o pats teritorijų planavimo dokumentas yra viešas. Su tokia sutartimi galima susipažinti, parašius prašymą. Teritorijų planavimo dokumento procesas vyksta trejus metus ir, jeigu 2002 m., rengiant teritorijų planavimo dokumentą, plano rengėjas užsisakė topografinę nuotrauką, tai 2004 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija uždėjo spaudą, kad pakeitimų topografinėje nuotraukoje nėra. 1996 m. atsakovas A. J. gavo rajono mero sutikimą vykdyti darbus – įsirengti staliaus dirbtuves, nurodant, kad pirmiausia reikia pakeisti žemės sklypo paskirtį. Tada atsakovas A. J. pasikeitė žemės sklypo paskirtį ir tik tada kreipėsi dėl veršidžių rekonstrukcijos į stalių dirbtuves projektavimo sąvado išdavimo. Statinio projektas yra tik priedas prie leidimo, Kauno apskrities savivaldybės administracijos spaudas ant plano reiškia, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą, dedami spaudai ant plano, ant fasado ir ant daug kitų dokumentų. Tai rodo, kad projektas buvo parengtas. Teritorijų planavimo dokumentas gali būti patvirtintas tada, kai specialistai, tuo metu Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, patikrinę, ar nėra pažeistos teritorijų planavimo procedūros, detaliojo plano sprendiniai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą bei statybas, surašydavo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Jei tokiame akte nurodoma neigiama išvada, tada detalusis planas nėra teikiamas tvirtinimui. Jeigu išvada teigiama, savivaldybė privalo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2004-04-08 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-131 buvo surašyta teigiama išvada, todėl detalusis planas ir buvo patvirtintas. Tuo metu galioję teisės aktai nenumatė gamybinio pastato atstumo nuo sklypo ribos, kadangi kiekvienu atveju tiek planuojant tokius sklypus, tiek statant pastatus, buvo atsižvelgiama į priešgaisrinius reikalavimus ir į statinių degumo klasę. 2011 m. atsakovo A. J. atstovė pagal įgaliojimą D. J. kreipėsi į savivaldybę dėl specialiųjų architektūros dokumentų išdavimo pagal naują Statybos įstatymo redakciją. Tai rodo, kad atsakovas A. J. stengiasi ir nori įteisinti ginčo statinį, legalizuoti veiklą. Ji pati ir išdavė atsakovui A. J. projektavimo sąlygų sąvadą, taip pat buvo išduoti specialieji reikalavimai, yra rengiamas techninis projektas, kurio pagrindu bus galima gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad, netgi vykstant teismo procesui dėl statinio nugriovimo, statinį galima įteisinti. Tą savo raštu yra patvirtinusi ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkė L. N.. Ieškovės A. R. argumentai dėl to, kad ji nieko negalės statyti savo žemės sklype, yra nepagrįsti, kadangi žemės sklypo užstatymo, konkrečių statinių statymo klausimai derinami, rengiant detalųjį planą ir teritorijų planavimo dokumentą. Jeigu statinių gaisringumo klasė vienoda, tada galima statyti statinius arti vienas kito, tokie statiniai gali būti blokuojami. Be to, minimalus atstumas skaičiuojamas ne nuo sklypo, o nuo statinių, esančių gretimame žemės sklype, ribos. Jeigu ieškovės A. R. žemės sklype būtų stovėjęs pastatas, tai tokiu atveju nuo to pastato iki atsakovo A. J. žemės sklype planuojamo statinio būtų skaičiuojamas atstumas. Pagal praėjusiais metais patvirtintą Kaišiadorių rajono teritorijos bendrąjį planą ieškovės ir atsakovo žemės sklypai patenka į komercinės paskirties objektų teritoriją. Pati ieškovė A. R. kreipėsi į savivaldybės administraciją su prašymu numatyti jos žemės sklypui kitos paskirties žemę, t.y. komercinės paskirties objektų statybai, ir minėtas bendrasis planas tam neprieštarauja, t.y. ieškovės A. R. interesai niekaip nėra pažeidžiami. Tokiuose žemės sklypuose apribota tik gyvenamųjų namų bei statinių su didesniais higienos reikalavimai, pvz. maitinimo įstaigų statyba, visų kitų statinių statyba nėra ribojama. Tai, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype veikia baldų gamybos cechas, niekaip neblogina ieškovės A. R. žemės sklypo vertės, neatsiranda jokių papildomų reikalavimų dėl sanitarinės zonos ar galimybės pakeisti žemės sklypo paskirtį.

Tretysis asmuo ir trečiojo asmens S. R. atstovė pagal įgaliojimą G. R. ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad iki 1997 m., kai mirė jos vyras K. R., žemės sklypas priklausė jam. Šiuo metu jai, ieškovei A. R. ir tretiesiems asmenims J. R. ir S. R. priklausančiame žemės sklype nebuvo ganomi gyvuliai, žemė buvo dirbama, šienaujama ir prižiūrima. Atsakovo A. J. sklype esanti veršidė buvo pastatyta dar sovietiniais kolūkio laikais, o pastatas, apie kurį dabar kalbama, buvo pastatytas po jos vyro mirties. Pastatas pastatytas ne ant pamatų, o ant žemės sklypo ribos. Ji nežino, ar jos vyras davė leidimą statyti pastatą ant žemės sklypo ribos, jokio dokumento nematė. Kol vyksta teismai, nieko neketina ir negalvoja keisti turimame žemės sklype.

Ieškovė A. R. ir tretieji asmenys J. R. bei S. R. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems tinkamai pranešta (t. 3, b.l. 38-39, 41). Ieškovės A. R., trečiųjų asmenų J. R. bei S. R. atstovės advokatės S. Ž. ir trečiojo asmens S. R. atstovės pagal įgaliojimą G. R. atvykimas į teismo posėdį laikytinas tinkamu ieškovės A. R. ir trečiųjų asmenų J. R. bei S. R. dalyvavimu teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos CPK 51 str. 2 d.).

Atsakovas A. J. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta (t. 3, b.l. 40). Atsakovo A. J. atstovės pagal įgaliojimą D. J. ir advokatės R. K. atvykimas į teismo posėdį laikytinas tinkamu atsakovo A. J. dalyvavimu teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos CPK 51 str. 2 d.).

Ieškinio dalis dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymo Nr. 218, kuriuo buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“, pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, atmestina, o ieškinio dalis dėl atsakovo A. J. įpareigojimo nugriauti statinį – stoginę (baldų gamybos cechą), esantį 1,2332 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius šio reikalavimo nustatytu terminu, dėl ieškovės teisės pripažinimo atlikti nurodytus veiksmus ir išieškoti iš atsakovo turėtas išlaidas bei priešieškinys paliktini nenagrinėtais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. J. paaiškino, kad yra atsakovo A. J. kaimynas, šiuo metu pas jį dirba dizaineriu technologu, kažkada buvo ir R. kaimynas – gyveno toje pačioje gatvėje. Jo ir R. žemės sklypai ribojasi. Tiksliai pasakyti, kada buvo pastatytos stalių dirbtuvės, negali, tačiau, kadangi pats įsigijo žemę apie 1994-1995 m., spėja, kad panašiu laiku, gal 1997 m., ir buvo pastatytos stalių dirbtuvės. Nežino, ar dirbtuvės pastatytos ant veršidžių pamatų. Kiek atsimena, K. R. žemės sklype buvo ganomi gyvuliai, o po jo mirties nematė, kad tame žemės sklype būtų vykdoma kokia nors veikla. Negirdėjo, kad K. R. priešintųsi atsakovo A. J. planuojamoms statyboms. Tiesiogiai negirdėjo, kad ieškovė A. R. siūlė atsakovui A. J. parduoti žemės sklypą, tačiau iš pačių J. girdėjo, kad jie siūlė ieškovei A. R. keletą variantų, su kuriais ieškovė A. R. kategoriškai nesutiko.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad pažinojo K. R., pažįsta ir atsakovą A. J. – visi kartu augo ir mokėsi. Patvirtino, kad tai yra jo senelių žemė, galėjo ją susigrąžinti, tačiau 2005 m. jis jos atsisakė. Negali tiksliai nurodyti, kada buvo pastatytos stalių dirbtuvės, bet mano, kad apie 1994-1997 m. Atsimena, kaip jis, K. R. ir atsakovas A. J. kalbėjo apie kiaulides – jis pats patvirtino, kad jokių pretenzijų neturės. K. R. žemės sklype tuo metu buvo pieva, ganomi gyvuliai. Iš atsakovo A. J. girdėjo, kad ieškovė A. R. jam siūlė pirkti žemės sklypą. Nežino, ar dirbtuvės pastatytos ant kiaulidžių pamatų.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pagal VĮ Registrų centras 2011-07-01 pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registro bendrosios nuosavybės teisės į 0,8200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. sav., įregistruotos ieškovei A. R. ir tretiesiems asmenims S. R., G. R. ir J. R. 2006-08-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-5825 pagrindu (t. 3, b.l. 42-43).

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2008-06-11 rašto dėl pasiūlymo rengiant Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (t. 1, b.l. 14, t. 2, b.l. 138) matyti, jog ieškovei A. R. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. sav., pagal rengiamą Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą patenka į komercinės paskirties teritoriją.

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-07-01 išrašo (t. 3, b.l. 45-46) matyti, kad A. J. nuosavybės teise priklauso 1,2332 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)

Iš 1996-09-16 plano (t. 1, b.l. 40-41) matyti, kad atsakovui A. J. buvo paruoštas pastoginės projektas ir 1996-10-07 Kauno apskrities Valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono tarnybos leidimu Nr. 142 (kuris galiojo iki 1996-11-30) jam leista statyti pastoginę 6 m atstumu nuo jo sklypo, esančio Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. sav., registracijos adresas 49/3606-1 (2006-12-11 sklypui suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini)) ribos.

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės projekto suderinimo protokolo Nr. 165 (t. 1, b.l. 26) matyti, kad detaliojo plano „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“ projektas suderintas su Visuomenės sveikatos centru, Kaišiadorių priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentu, Žemėtvarkos tarnyba ir su Kaišiadorių rajono savivaldybės Kraštotvarkos skyriaus vedėju, vyriausiuoju architektu S. P. 2002-08-02. Iš Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2004-04-08 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP-131, patvirtinto Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo Jono A. D. (t. 1, b.l. 25), matyti, jog Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patikrino planavimo organizatoriaus A. J. ir plano rengėjo A. S. projektavimo studijos parengtą detaliojo plano raidos programą, aiškinamąjį raštą, brėžinius, viešo svarstymo su visuomene ataskaitą, procedūrų ir papildomus dokumentus: 1) patikrinimo apibendrinimas: projektas rengtas, suderintas ir viešai apsvarstytas su nukrypimais nuo patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūrų ir normų sąvado reikalavimų: pasibaigęs leidimas vykdyti statybos darbus; 2) patikrinimo išvada ir siūlymas tvirtinančiai institucijai: išvada – teigiama, įregistruoto žemės sklypo paskirties keitimas (Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. sav.) detalųjį planą siūloma tvirtinti (t. 1, b.l. 22-25, 27). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymu Nr. 218 buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“, kuriame pastoginė pastatyta ant žemės sklypo ribos (t. 1, b.l. 21, t. 2, b.l. 146).

Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2003-03-27 sprendimu Nr. 710 (t. 2, b.l. 143-145) Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pavedė savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti specialiuosius ir detaliuosius planus.

Ieškovė A. R. 2008-01-10 raštu kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrių, prašydama nustatyti, ar ant jai bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. sav., ribos A. J. pastatyti baldų gamybos cechas, stoginė yra pastatyti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka (t. 1, b.l. 15). Iš ieškovės A. R. 2008-05-28 prašymo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriui (t. 1, b.l. 12) matyti, kad ieškovė A. R. prašo neišduoti A. J. individualiai baldų įmonei statybos leidimo baldų gamybos cecho-stoginės statybai, kadangi pastatai jau yra pastatyti ir naudojami bei nurodo, kad teisės aktų nustatyta tvarka skųs Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymu Nr. 218 patvirtintą detalųjį planą.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2008-06-16 raštu į 2008-05-28 ieškovės prašymą (t. 1, b.l. 13) atsakė, nurodydama, jog kaimynystėje esančio žemės klypo savininkas A. J. nesikreipė į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti leidimą stoginės statybai, o iš Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nėra gautas pranešimas apie savavališkai vykdomus darbus žemės sklype (jo dalyje), kuriame pagal statinio projektą numatoma vykdyti statybą. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008-06-17 raštu informavo ieškovę, kad A. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., ant sklypo ribos pastatytą baldų gamybos cechą duomenų Nekilnojamojo turto registre nėra, t.y. minėtas statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b.l. 20).

Iš 2008-02-28 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus atliekamos statinio – A. J. individualios baldų įmonės – techninės priežiūros patikrinimo akto (t. 1, b.l. 16-17) matyti, kad stoginė 9x60 m naudojama ne pagal paskirtį (gamybinis pastatas) ir dėl stoginės perstatymo be statybos leidimo bei suderinto projekto, statinį naudojant jo nepripažinus tinkamu naudoti, statinių patikrinimo akto kopija perduota Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kaišiadorių rajono vyriausiajam specialistui.

Iš 2008-10-07 antstolio G. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 120-08-105 (t. 2, b.l. 79-85) matyti, kad pagal A. R. prašymą konstatuoti, kad gretimame žemės sklype, kuris ribojasi su užsakovės nurodytu sklypu (unikalus Nr. 4400-0794-1746), yra gamybinis pastatas, kurio konstrukcijos bei sumontuotas įrengimas (kaminas) patenka į užsakovės žemės sklypo ribas, antstolį G. M. konstatavo, kad gretimame žemės sklype yra pastatytas gamybinis pastatas. Atstumas nuo gamybinio pastato sienos, esančios palei užsakovės žemės sklypą, iki metalinių stulpų, žyminčių žemės sklypų ribas, yra apie 25 cm. Ant gamybinio pastato sienos sumontuotas metalinis kaminas, prie jo pritvirtintas metalinis vamzdis ir gamybinio pastato stogo kraštas vizualiai patenka į konstatuojamo žemės sklypo ribas.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-10-29 rašto dėl A. R. skundo (t. 2, b.l. 88-91) matyti, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Kaišiadorių rajono vyriausiasis specialistas V. K. nustatyta tvarka ir terminais nesurašė savavališkos statybos aktų dėl A. J. savavališkai pastatytų ir rekonstruotų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo Kauno apskrities viršininką užtikrinti, kad Kauno apskrities viršininko administracija dėl A. J. savavališkai pastatytų ir rekonstruotų statinių nustatyta tvarka atliktų visus veiksmus, numatytus Statybos įstatymo 28 str. Iš 2008-10-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. 3-10.4-K-20 (t. 2, b.l. 76-78) matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė patikrino baldų gamybos cechą (buvusią pastogę), esančią (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad patikrinus vietoje ir pagal kadastrinių matavimų duomenis (2008-09-15) stoginė rekonstruota į pastatą su priestatu, kurio paskirtis – sandėlys su baldų cecho patalpomis. Statybos pabaigos metai nurodyti 1997 m., o pastato rekonstrukcija atlikta neturint statybos leidimo, išduoto pagal tuo metu galiojančius teisės aktus.

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos rašto dėl informacijos pateikimo advokatei R. K. (t. 3, b.l. 29) matyti, kad pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą žemės sklype, priklausančiame A. J., yra numatyta komercinės paskirties objektų teritorija, kurioje galima prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba, laidojimo paslaugų statinių statyba, degalinių ir autoservisų statinių statyba.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-723-359/2008) A. J. pareiškimas patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Kauno apskrities valdytojo administracija 1996 m. spalio mėnesį davė A. J. sutikimą pastatyti pastoginę ant 1.2332 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Rumšiškių k.v., esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 122-124). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. A2-1090-548/2008) pareiškėjos A. R. reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta Kauno apskrities viršininko administracijai vykdyti pastoginės ant 1,2332 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Rumšiškių k.v., esančio (duomenys neskelbtini), priėmimą ir surašyti statinio priėmimo naudoti aktą (t. 1, b.l. 126-127). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-10-787/2010) pareiškėjo A. J. pareiškimas suinteresuotiems asmenims A. R., S. R., G. R., J. R. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstruoti pastatai (veršidė, baldų gamybos cechas, priestatas, antstatai, sandėlis, gaterinė) buvo pastatyti teisėtai ir atitinka šiuo metu galiojančių normatyvinių statybos normų reikalavimus, paliktas nenagrinėtu (t. 2, b.l. 40). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. A2-8-840/2010) panaikintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Kauno apskrities valdytojo administracija 1996 m. spalio mėnesį davė A. J. sutikimą pastatyti pastoginę ant 1,2332 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Rumšiškių k.v., esančio (duomenys neskelbtini), ir civilinė byla pagal A. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R., S. R., J. R., G. R., Kauno apskrities viršininko administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta (t. 2, b.l. 41-45).

Atsakovo A. J. atstovė advokatė R. K. prašė teismo ieškovės A. R. reikalavimui panaikinti įsakymą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, taikyti Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 3 d. nustatytą sutrumpintą 3 mėn. ieškinio senaties terminą, o atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 33 str. nuostatą, jog toks reikalavimas turi būti pareikštas per 1 mėn. nuo jo sužinojimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 26 str. 2 d. tais atvejais, kai byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, vieningai laikomasi nuostatos, kad termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Taigi, termino pradžia kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė A. R. 2008-01-10 raštu kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrių, prašydama nustatyti, ar ant jai bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. sav., ribos A. J. pastatyti baldų gamybos cechas, stoginė yra pastatyti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka (t. 1, b.l. 15). Ieškovė, negavusi atsakymo, pakartotinai kreipėsi 2008-05-28 su prašymu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriui (t. 1, b.l. 12). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2008-06-16 raštu į 2008-05-28 ieškovės prašymą (t. 1, b.l. 13) atsakė, nurodydama, jog kaimynystėje esančio žemės klypo savininkas A. J. nesikreipė į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti leidimą stoginės statybai, o iš Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nėra gautas pranešimas apie savavališkai vykdomus darbus žemės sklype (jo dalyje), kuriame pagal statinio projektą numatoma vykdyti statybą. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008-06-17 raštu informavo ieškovę, kad duomenų apie A. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ant sklypo ribos pastatytą baldų gamybos cechą Nekilnojamojo turto registre nėra, t.y. minėtas statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b.l. 20).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė A. R., manydama, kad jos teisės yra pažeistos, į teismą kreipėsi ir pareiškė ieškinį 2008-06-28, o ieškinio senaties terminas reikalavimui panaikinti įsakymą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, baigėsi 2008-07-28, todėl atsakovo A. J. atstovės advokatės R. K. prašymas taikyti senatį minėtam reikalavimui yra nepagrįstas ir atmestinas.

Šioje byloje tarp ieškovės A. R. ir atsakovo A. J. kilo ginčas dėl to, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymas Nr. 218, kuriuo buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“ yra neteisėtas ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, kadangi buvo pažeistos detaliųjų planų rengimo, derinimo bei tvirtinimo tvarkos procedūros, t.y. pažeisti teritorijų planavimo įstatymo tikslai, fizinių ir juridinių asmenų ir jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesų dėl žemės sklypų naudojimo ir plėtojimo sąlygų derinimo principas, nesudaryta sutartis su planavimo organizatoriumi dėl detaliojo plano rengimo, detalusis planas netinkamai svarstytas viešai – neišsamus ir klaidinantis skelbimas laikraštyje, detaliojo plano brėžinys parengtas ant senesnio kaip 1 m. topografinio inžinierinio plano, detalųjį planą patvirtino netinkamas subjektas.

Nagrinėjant šią civilinę bylą, turi būti vadovaujamasi detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros metu galiojusiomis tokias procedūras reglamentuojančiomis teisės normomis. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros metu galioję Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635, Detaliųjų planų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159, Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 170, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 ir Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-08-18 nutarimu Nr. 1079.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese. Pagal apimtį teritorijų planavimas yra bendrasis, specialusis ir detalusis (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 1 d.). Teritorijų planavimas – kraštotvarkos reguliavimo procesas ir procedūra teritorijos ir žemės naudojimo tikslinei paskirčiai, prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, vandens, miškų fondo, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos teritorijoje plėtojimo teisėms nustatyti (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p.). Pagal minėto įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. ir 18 str. 2 d. detalusis planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti, detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas. Nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas (juo nustatytas teritorijos juridinis statusas) įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti, ir jo būdingas bruožas yra tas, kad kiti teisės aktai priimami po to, kai patvirtinamas detalusis planas, ir remiantis juo. Savivaldybės veikla, tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, yra priskirtina viešajam administravimui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d. viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 1 d. 9 p. teritorijų planavimą ir savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimą priskiria prie savivaldybių ribotai savarankiškų funkcijų. Savivaldybės institucijų kompetenciją dėl savivaldybės teritorijos planavimo nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16 str. 1 d. 4 p., kuris numato, kad savivaldybės valdybos (merai) yra detaliojo planavimo organizatorius. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 3 d. planavimą organizuoja Vyriausybė, valstybės valdymo institucijos, apskričių viršininkai, savivaldybių valdybos (merai), fiziniai ir juridiniai asmenys pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635, 3 p. savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, gali detaliojo planavimo organizavimo teisę perduoti žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, sudarydamas sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 5 d. detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba valdyba tarybai pavedus, o kokius detaliojo planavimo objektų planus tvirtina savivaldybės taryba ar jos pavedimu valdyba, numatoma savivaldybės tarybos sprendimu.

Šioje byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2003-03-27 sprendimu Nr. 710 (t. 2, b.l. 143-145) Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pavedė savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti specialiuosius ir detaliuosius planus, o Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymu Nr. 218 buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“, kuriame pastoginė pastatyta ant žemės sklypo ribos (t. 1, b.l. 21, t. 2, b.l. 146). Teismas, sistemiškai vertindamas aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas dėl subjekto, turinčio teisę tvirtinti detaliuosius planus, daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2003-03-27 sprendimas Nr. 710, kuriuo Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba pavedė savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti specialiuosius ir detaliuosius planus, neprieštarauja minėtų teisės aktų nuostatoms, todėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymas Nr. 218, kuriuo buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“, yra priimtas tinkamo subjekto.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 1-2 d., 26 str. 1-2 d. bendrieji, detalieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai turi būti svarstomi viešai. Pagal Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079, 2 p. viešas svarstymas yra privaloma sudėtinė teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo proceso dalis, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Šie nuostatai privalomi visiems teritorijų planavimo proceso subjektams (fiziniams, juridiniams asmenims ir valstybės institucijoms). Detaliųjų planų ir savivaldybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo tikslas ir terminai viešai skelbiami vietinėse visuomenės informavimo priemonėse ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo rengti planą priėmimo. Skelbime nurodomi viešo svarstymo etapai ir tvarka. Visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su rengiamais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais planavimą organizavusioje institucijoje ir gauti jų ištraukų bei brėžinių kopijas už nustatytą valstybės rinkliavą, jeigu planavimo organizatorius yra valstybės ar savivaldybės institucija. Iš planavimo organizatoriaus 2002-01-11 pranešimo Kaišiadorių rajono laikraštyje ,,Atspindžiai“ matyti, jog planavimo organizatorius nurodė, jog rengiamas žemės sklypo detalusis planas Rumšiškių kaime, Kaišiadorių raj. (kadastro Nr. 2:18), kuriuo bus keičiama tikslinė žemės sklypo paskirtis į kitos paskirties žemę, skirtą pramonės sandėliavimo ir kitiems ūkio objektams statyti bei eksploatuoti, sklype esančius pastatus planuojama rekonstruoti ir įrengti stalių dirbinių ir baldų gamybos cechą. Skelbime kviečiama teikti nuomones viešajam svarstymui, nurodytas telefonas pasiteiravimui, taip pat nurodomas laikas ir vieta, kada bus kviečiamas visuomenės susirinkimas šiuo klausimu (t. 1., b.l. 48). Iš planavimo organizatoriaus 2002-10-11 pranešimo Kaišiadorių rajono laikraštyje ,,Atspindžiai“ matyti, jog planavimo organizatorius pranešė, jog yra parengtas žemės sklypo detalusis planas, sklypo paskirties keitimas stalių dirbinių ir baldų gamybos cecho įrengimui Rumšiškėse, nurodytas telefonas pasiteiravimui, taip pat nurodomas laikas ir vieta, kada bus kviečiamas visuomenės susirinkimas šiuo klausimu (t. 1, b.l. 50). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens teisių pažeidimas dėl reikalavimų informacijai apie planuojamus rengti teritorijų planavimo dokumentus nesilaikymo, turi būti akivaizdus, betarpiškai kliudantis asmeniui įgyvendinti įstatymo nustatytas teises ar teisėtus interesus. Teismas, vertindamas šių informacinių pranešimų tinkamumą ir išsamumą, daro išvadą, kad informacinių pranešimų turinys yra pakankamas ir aiškus, kad ieškovė A. R. ir tretieji asmenys J. R., G. R. ir S. R., būtų galėję suprasti, kokioje teritorijoje ir kokio žemės sklypo detalųjį planą ketinama rengti bei kiek šio detaliojo plano įgyvendinimas įtakos jų teises, teisėtus interesus bei prievoles. Atsižvelgiant į tai, ieškovės A. R. ir trečiųjų asmenų J. R. ir S. R. atstovės advokatės S. Ž. argumentai dėl detaliojo plano netinkamo svarstymo viešai procedūros, neišsamių ir klaidinančių skelbimų laikraštyje nepagrįsti, todėl atmestini.

Ieškovės A. R. ir trečiųjų asmenų J. R. ir S. R. atstovė advokatė S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad tvirtinant detalųjį planą buvo pažeisti teritorijų planavimo įstatymo tikslai, fizinių ir juridinių asmenų ir jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesų dėl žemės sklypų naudojimo ir plėtojimo sąlygų derinimo principas, tačiau kaip konkrečiai šis principas buvo pažeistas neįvardino. Tos aplinkybės, jog detaliojo plano brėžinys parengtas ant senesnio kaip 1 metai topografinio inžinierinio plano bei tai, kad byloje nepateikta sutartis su planavimo organizatoriumi dėl detaliojo plano rengimo nėra pakankamas pagrindas pripažinti atitinkamą teritorijos planavimo dokumentą neteisėtu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159, 36 p. detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti 3 m., todėl nagrinėjamu atveju detaliojo plano brėžinys, parengtas ant senesnio kaip 1 metai topografinio inžinierinio plano, yra planavimo užduoties trūkumas, tačiau neesminis viso detaliojo plano rengimo, derinimo bei tvirtinimo tvarkos procedūros pažeidimas.

Pažymėtina ir tai, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymu Nr. 218 patvirtinto detaliojo plano „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“, kaip individualaus teisės akto esmė – teritorijos tvarkymo režimo keitimas. Faktinių duomenų apie tai, jog planuojama teritorija prieštarautų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1 d. išvardintiems teritorijų planavimo tikslams, nesurinkta ir negauta. Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Teismas, įvertinęs ieškovės A. R. ir trečiųjų asmenų J. R. ir S. R. atstovės advokatės S. Ž., atsakovo A. J. atstovės pagal įgaliojimą D. J., atstovės advokatės R. K., atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovės G. B. paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad detaliojo plano rengimo, derinimo bei tvirtinimo tvarkos procedūros atitinka imperatyvias tuo metu galiojusių teisės aktų normas su neesminiais pažeidimais, todėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymas Nr. 218, kuriuo buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“ yra teisėtas ir pagrįstas – pagrindo jį naikinti ieškovės A. R. nurodomais motyvais nėra.

Ieškovė A. R. teismo prašo įpareigoti atsakovą A. J. nugriauti statinį – stoginę (baldų gamybos cechą), esantį 1,2332 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius šio reikalavimo nustatytu terminu, prašo pripažinti jai teisę atlikti nurodytus veiksmus ir išieškoti iš atsakovo turėtas išlaidas, kadangi gretimo žemės sklypo savininkas atsakovas A. J. ant žemės sklypo ribos, skiriančios jo ir ieškovės A. R. žemės sklypus, pasistatė baldų gamybos cechą – didelės apimties gamybinės paskirties objektą, nors atsakovui A. J. buvo išduotas leidimas statyti atitinkamą statinį 6 m atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo ribos. Iš esmės ieškovės A. R. reikalavimas susijęs su ginčo statinio pripažinimu savavališka statyba, t.y. be leidimo ir neturint kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo, ir su tokios savavališkos statybos padarinių šalinimu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008), todėl ieškovas, gindamas viešą interesą, neprivalo papildomai įrodinėti savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto. Tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 2 d. ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t.y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos to teisės akto, pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo A. J. atstovės pagal įgaliojimą D. J. ir advokatės R. K. bei atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovės G. B. argumentai, jog ieškovė A. R. šioje civilinėje byloje nepateikė įrodymų apie tai, kokios jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, nepagrįsti, todėl atmestini.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus, yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Iš atsakovo A. J. atstovės pagal įgaliojimą D. J., atstovės advokatės R. K., atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovės G. B., liudytojų S. J. ir A. P. paaiškinimų bei civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ginčo statinys buvo pastatytas apie 1996-1997 metus, todėl šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublikoje statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, atidavimo naudoti, naudojimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės valdžios institucijų veiklos principus šioje srityje reglamentavo 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymas Nr. I-1240 bei Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 patvirtintos taisyklės dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo ((duomenys neskelbtini)94).

Pagal 1996-09-16 planą (t. 1, b.l. 40-41) atsakovui A. J. buvo paruoštas pastoginės projektas ir 1996-10-07 Kauno apskrities Valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono tarnyba išdavė leidimą Nr. 142, pagal kurį jam leista statyti pastoginę 6 m atstumu nuo jo sklypo, esančio Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. sav., registracijos adresas 49/3606-1 (2006-12-11 sklypui suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini)) ribos. Atsakovas A. J., nepaisydamas leidime nustatytų sąlygų, t.y. 6 m atstumo nuo gretimo sklypo ribos, ginčo statinį pastatė ant gretimo sklypo ribos.

Ieškovės A. R. ir trečiųjų asmenų J. R. ir S. R. atstovė advokatė S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, jog sprendžiant dėl minimalių atstumų nuo gretimų žemės sklypų ribų atstumų, reikia vadovautis 2010-07-27 patvirtintomis bendromis Priešgaisrinės saugos taisyklėmis Nr. 123, Gamybinės paskirties statybos statinių techniniu reglamentu STR2.0207:2004 ,,Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai.“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais patvirtintu STR 2.03.02:2005 ,,Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų sutvarkymas“ bei STR 2.01.04:2004 ,,Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Statybos techninis reglamentas STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-05 įsakymu Nr. D1-100, įsigaliojo nuo 2004-04-16, Statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-17 įsakymu Nr. D1-309, įsigaliojo nuo 2005-07-01, Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 704, įsigaliojo nuo 2004-02-13, todėl nagrinėjamu atveju, nustatant ginčo statinio statybos metu galiojusį minimalų atstumą nuo gretimų žemės sklypų ribų, šiais teisės aktais nesivadovautina.

Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 114 str. 1-2 d., fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatą ar įrenginį, neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai patvirtino projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 31 str. 1 d. 7 p., baigti ir nebaigti statyti statiniai nugriaunami, be kitų pagrindų, ir tuo atveju, kai jie pastatyti ar statomi pažeidžiant šį ar kitus įstatymus.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 str. 1 d. statiniai Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities valdytojo administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti, rekonstruoti, remontuoti (toliau – statyti) ar griauti. Savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu, statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Nagrinėjamu atveju tiek iš Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2004-04-08 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP-131, tiek iš 2008-02-28 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus atliekamos statinio – A. J. individualios baldų įmonės – techninės priežiūros patikrinimo akto (t. 1, b.l. 16-17), tiek iš 2008-10-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. 3-10.4-K-20 (t. 2, b.l. 76-78) matyti, kad stoginė (gamybinis pastatas) pastatyta, nesilaikant statybos leidime numatytų reikalavimų, t.y. minimalaus 6 m atstumo nuo žemės sklypo ribos.

Atsakovo A. J. atstovė pagal įgaliojimą D. J. neneigė, kad ginčo statinys yra pastatytas ant gretimo žemės sklypo ribos ir nurodė, kad kai buvo pradėtos pastatų statybos žemės sklype, paaiškėjo, kad pagal priešgaisrinius reikalavimus turėjo būti paliktas atstumas tarp pastatų. Dėl to reikėjo iš naujo kreiptis į savivaldybę dėl kito leidimo, t.y. perkelti statinius, išdavimo. Leidimą statyti ant sklypo ribos gavo, tačiau šis leidimas neišliko. Tokiu būdu, teismas, aiškindamas tuo metu galiojusius statybos procesą reglamentuojančius teisės aktus ir šioje civilinėje byloje nesant duomenų apie tai, jog leidimas statyti stoginę ant sklypo ribos atsakovui A. J., buvo išduotas, daro išvadą, kad atsakovas A. J. pastatė stoginę ant žemės sklypo ribos nesilaikydamas pirminiame statybos leidime numatytų reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 Dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu, 24 str. 1 d. šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas yra specialusis, reglamentuojantis naujų statinių statybas, statinių projektavimo, pripažinimo tinkamais naudoti ir kt., statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus, todėl bendroji taisyklė, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja (Lietuvos Respublikos CK 1.7 str. 2 d.), nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina (Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-52-413/2011)

Minėto įstatymo 24 str. 4 d. numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.123 str. 1 d., jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas.

Tiek atsakovo A. J. atstovė pagal įgaliojimą D. J., tiek atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovė G. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2011 metais atsakovo A. J. atstovė pagal įgaliojimą D. J. kreipėsi į savivaldybę dėl specialiųjų architektūros dokumentų išdavimo pagal naują statybos įstatymo redakciją ir statinio įteisinimo procedūra pagal šiuo metu galiojančius įstatymus jau yra pradėta – pateikti visi prašymai, gautas sąvadas, užvesta inventorinė byla, baigiami rengti projektai, išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, specialieji reikalavimai, rengiamas techninis projektas, kurių pagrindu bus galima gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Ieškovė A. R. ieškiniu teismo prašo nugriauti ginčo statinį, o atsakovas A. J. priešieškiniu teismo prašo pripažinti teisę šį statinį legalizuoti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog teismo kompetencija, kiek tai liečia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 7 d. numatytų nuostatų taikymą, nagrinėjamo ginčo atveju tiek ieškovės pareikšto reikalavimo nugriauti ginčo statinį, tiek atsakovo A. J. pareikšto priešieškinio ribose pripažinti teisę šį statinį legalizuoti yra ribota (Lietuvos Respublikos CK 1.138 str. 1 d.). Įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir atsakovui galint šia tvarka pasinaudoti bei pradėjus ja naudotis, atsakovui A. J. įstatymu yra suteikta subjektinė teisė ja pasinaudoti. Kai tokios įstatymu numatytos subjektinės teisės įgyvendinimo terminas griežtai siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio dalis dėl atsakovo A. J. įpareigojimo nugriauti statinį – stoginę (baldų gamybos cechą), esantį 1,2332 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius šio reikalavimo nustatytu terminu, dėl ieškovės teisės pripažinimo atlikti nurodytus veiksmus ir išieškoti iš atsakovo turėtas išlaidas bei atsakovo A. J. priešieškinys paliktini nenagrinėtais (Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 12 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

Ieškinio dalį atmetus, iš ieškovės A. R. priteistina 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo A. J. naudai ir 138,73 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3, 93 str. 1 d.) (t. 1, b.l. 73, 116, t. 2, b.l. 2, t. 3, b.l. 3). Ieškinio dalį palikus nenagrinėta bei priešieškinį palikus nenagrinėtu, kita dalis šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų iš vienos šalies kitai šaliai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinio dalį dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-15 įsakymo Nr. 218, kuriuo buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas „Įregistruoto sklypo paskirties keitimas stalių dirbtuvių ir baldų gamybos cecho įrengimui“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, atmesti, o ieškinio dalį dėl atsakovo A. J. įpareigojimo nugriauti statinį – stoginę (baldų gamybos cechą), esantį 1,2332 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius šio reikalavimo nustatytu terminu, dėl ieškovės teisės pripažinimo atlikti nurodytus veiksmus ir išieškoti iš atsakovo turėtas išlaidas palikti nenagrinėta.

Priešieškinį dėl teisės parengti ginčo statinio projektą ir gauti statybos leidimą bei įteisinti ginčijamą statinį – stoginę (baldų gamybos cechą), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažinimo palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) 500,00 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 138,73 Lt (vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus septyniasdešimt tris centus) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Aprašomoji dalis

Motyvuojamoji dalis

Rezoliucinė dalis

Teisėja Joana Kvaselytė