- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- e2A-270-479/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00420-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- A. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos nepilnametės dukros P. P. tėvas. Ieškovė paaiškino, kad šalys santuokos nebuvo sudariusios ir gyveno pas atsakovo tėvus, vėliau ieškovė su dukra išvyko gyventi pas jos tėvus. Nuo 2017 m. liepos 17 d. ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi kartu ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau netrukus šalys išsiskyrė. Ieškovės teigimu, nepilnametės dukros gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove, nes dukra yra mažametė, ieškovę su vaiku sieja stiprus emocinis ryšys. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas pas dukrą atvyksta jam patogiu laiku, nepaisydamas nei dukros režimo, nei jos užimtumo. Be to, atsakovas neturi socialinių įgūdžių tinkamai pasirūpinti mažamete dukra, jo namuose gyvenimo sąlygos vaikui nėra tinkamos, todėl tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas neteikia dukrai išlaikymo. Ieškovės teigimu, nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį yra būtina 600 – 700 Eur suma. Ieškovės pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius yra apie 1 824,27 Eur, ji turi įsipareigojimų kreditoriams, atsakovo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 2 000 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas kiekvieną mėnesį turėtų mokėti po 300 Eur dukrai išlaikyti. Dėl to ieškovė ieškiniu teismo prašė nustatyti šalių nepilnametės dukros P. P. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką, priteisti iš atsakovo po 300 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai P. P. išlaikyti nuo 2018 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos bei jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti iš atsakovo 500 Eur dukros išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. vasario 28 d. bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes jų dukra gyvena su ieškove ir jis tam niekada neprieštaravo. Atsakovas teigė, kad jam nėra suteikta galimybė normaliomis sąlygomis bendrauti su dukra, nes toje pačioje patalpoje nuolat būna ieškovės draugės. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu informuoti ją prieš dvi dienas apie susitikimą su vaiku, nes esant nustatytam bendravimo grafikui, toks reikalavimas yra perteklinis. Be to, ieškovė nepagrįstai reikalauja apie negalėjimą bendrauti su vaiku informuoti ieškovę prieš tris dienas, tačiau dėl darbo pobūdžio atsakovas ne visada turi galimybę suplanuoti savo darbo ir laisvą laiką. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad atsakovas nesutinka su prašoma išlaikymo suma, nes išlaidos vaiko maistui per mėnesį sudaro tik 80 Eur, bet ne 200 Eur, kaip nurodo ieškovė. Atsakovo nuomone, dukrai išlaikyti per mėnesį užtektų 400 Eur, todėl atsakovas sutiktų ir toliau dukrai teikti 200 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovo teigimu, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas, nes jokio įsiskolinimo nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė šalių nepilnametės dukros P. P. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui išlaikyti nuo 2018 m. kovo 20 d. iki vaiko pilnametystės, priteisė iš atsakovo 75 Eur dukros išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. kovo 20 d., nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kitą ieškinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnametės P. P. tėvai, nuo 2018 m. sausio 16 d. ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Teismas įvertino tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo, teismas atsižvelgė į vaiko amžių, jo poreikius, šalių turtinę padėtį ir konstatavo, kad atsakovas per mėnesį dukrai privalo mokėti 250 Eur dydžio išlaikymą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. kovo 20 d. sudaro 75 Eur, todėl šis įsiskolinimas buvo priteistas iš atsakovo. Teismas atsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių iš esmės nebeliko ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, todėl buvo nustatyta ieškovės prašoma bendravimo su vaiku tvarka su atitinkamais patikslinimais, kuriais buvo siekiama užtikrinti vaiko ir atsakovo teisėtus interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. sprendimą ir iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai sumą sumažinti iki 200 Eur, atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš teismo nustatytos bendravimo tvarkos pašalinti nuostatą, pagal kurią iki dukra sulauks trejų metų atsakovas su dukra bendrauja dalyvaujant ieškovei bei įtraukti nuostatą, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku ir kitu metu, kai ieškovė dukrą yra palikusi kitų asmenų priežiūrai ar dukrai esant ugdymo įstaigoje, sumažinti ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą arba jų nepriteisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismo priteista 250 Eur vaiko išlaikymo suma yra per didelė ir neatitinka dukros poreikių bei šalių turtinės padėties. Apelianto teigimu, dukros poreikiams patenkinti per mėnesį pakanka 400 Eur sumos, todėl teismo priteista išlaikymo suma turėtų būti sumažinta iki 200 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų.
4.2. Teismo nustatytoje bendravimo su vaiku tvarkoje esanti nuostata, pagal kurią iki dukra sulauks trejų metų amžiaus, atsakovas su vaiku gali bendrauti tik dalyvaujant vaiko motinai, pažeidžia šalių lygybės principą, taip pat atsakovo bei dukros teisėtus interesus, todėl ši nuostata iš teismo sprendimo turi būti pašalinta.
4.3. Teismo nustatytoje atsakovo bendravimo su dukra tvarkoje nepagrįstai nenumatyta atsakovo teisė bendrauti su vaiku ir kitu metu, kai ieškovė dukrą yra palikusi kitų asmenų priežiūrai ar dukrai esant ugdymo įstaigoje.
4.4. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, teismas patenkino tik dalį ieškovės reikalavimų, o atsakovas byloje taip pat patyrė išlaidų, todėl skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumažinta arba ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad teismas tinkamai įvertino vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį bei teisingai nustatė iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį. Ieškovės teigimu, atsakovas nepagrįstai siekia nukrypti nuo tėvų pareigų išlaikant vaiką lygybės principo. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra tinkama ir užtikrina teisėtus vaiko interesus bei dukros psichologinį saugumą, todėl nėra pagrindo keisti šios tvarkos dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Ieškovė nurodė ir tai, kad teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovo apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo priteista 250 Eur vaiko išlaikymo suma yra per didelė ir neatitinka dukros poreikių bei šalių turtinės padėties. Apelianto teigimu, dukros poreikiams patenkinti per mėnesį pakanka 400 Eur sumos, todėl teismo priteista išlaikymo suma turėtų būti sumažinta iki 200 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti.
9. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
10. Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą P. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur – 700 Eur suma, todėl ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo po 300 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai išlaikyti. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad vaiko maistui per mėnesį yra išleidžiama 200 Eur, dukrai tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis sudaro 75 Eur, aprangai ir avalynei skiriama apie 100 Eur, ieškovės mamos kelionei iš Kauno į Klaipėdą vaikui prižiūrėti išleidžiama 100 Eur, asmens higienos reikmenims – 100 Eur, vaistams, vitaminams, maisto papildams skiriama 30 Eur, žaislams – 30 Eur, taip pat yra patiriamos ir kitos vaiko išlaikymo išlaidos. Akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos vaiko maistui, buities, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, ugdymo priemonėms, taip pat turi būti apmokama vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu, todėl kiekvieną mėnesį vaikui yra būtinos išlaidos ugdymui. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir negali būti vertinamos kaip aiškiai per didelės. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad dalis išlaidų, pavyzdžiui, išlaidos rūbams, avalynei, vaistams nėra patiriamos kiekvieną mėnesį arba jų dydis gali būti mažesnis, nei nurodyta ieškinyje. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė kompensuoja jos mamos kelionės į Klaipėdą išlaidas (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šalių nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma, kuri iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus.
11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 1 800 Eur, atsakovo individualios veiklos pajamos 2016 metais per mėnesį sudarė apie 1 664 Eur, 2017 metais atsakovo veiklos pajamos per mėnesį sudarė apie 1 176 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas už kredito lėšas, todėl ieškovė turi ilgalaikių skolinių įsipareigojimų bankui, o jai priklausančiam nekilnojamajam turtui yra nustatyta hipoteka. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų ieškovės paaiškinimų matyti, kad kreditoriams ieškovė sumoka apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, šalims nuosavybės teise priklauso po vieną transporto priemonę. Įvertinus byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovės pajamos iš darbinės veiklos yra didesnės, tačiau būtina įvertinti tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (šiuo atveju – ieškovei), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas sutinka kiekvieną mėnesį mokėti dukrai po 200 Eur dydžio išlaikymą, todėl teismo nustatytas nepilnametės dukros išlaikymo dydis nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip neproporcinga finansinė našta atsakovui. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė iš atsakovo priteistino nepilnametės dukros išlaikymo dydį, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentais mažinti išlaikymo sumos nėra teisinio pagrindo.
12. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo buvo priteistas 75 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. kovo 20 d. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumas. Dėl to nėra teisinio pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismo nustatytoje bendravimo su vaiku tvarkoje esanti nuostata, pagal kurią iki dukra sulauks trejų metų amžiaus, atsakovas su vaiku gali bendrauti tik dalyvaujant vaiko motinai, pažeidžia šalių lygybės principą, taip pat atsakovo bei dukros teisėtus interesus, todėl ši nuostata iš teismo sprendimo turi būti pašalinta. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.
14. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
15. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Apeliaciniu skundu yra ginčijama šioje bendravimo tvarkoje esanti nuostata, kad iki vaikui sueis treji metai, atsakovas su dukra bendrauja dalyvaujant vaiko motinai, tai yra ieškovei. Nors apeliantas nurodo, kad šiuo teismo sprendimu yra pažeidžiami atsakovo teisėti interesai bei tėvų lygybės principas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikas, iš jų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pirmiausia yra būtina vadovautis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo bendravimas su dukra neatitiktų vaiko interesų, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuo 2018 m. sausio mėnesio šalys gyvena atskirai. Kadangi vaikui šiuo metu yra dveji su puse metų ir šalys daugiau nei metus gyvena atskirai, negalima daryti išvados, jog šiuo metu dukros ir tėvo socialinis bei emocinis ryšys yra pakankamai tvirtas. Šią aplinkybę patvirtina ir pirmosios instancijos teisme ieškovės teikti paaiškinimai, iš kurių matyti, kad dukra dėl savo amžiaus šiuo metu dar negali bendrauti su atsakovu jai nedalyvaujant. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog dukros bendravimas su tėvu nedalyvaujant ieškovei šiuo metu vis dar gali sukelti vaikui neigiamus emocinius išgyvenimus, psichologinę įtampą ir nesaugumo jausmą. Teisėjų kolegijos vertinimu, likęs pusės metų laikotarpis yra pakankamas terminas sutvirtinti atsakovo ir dukros ryšį bei pasirengti vaiko ir tėvo bendravimui nedalyvaujant ieškovei. Tai patvirtina ir byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, jog atsakovo bendravimas su dukra vyksta vis sklandžiau. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl atsakovo bendravimo su dukra dalyvaujant ieškovei, iki kol vaikui sueis treji metai.
16. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad teismo nustatytoje atsakovo bendravimo su dukra tvarkoje nepagrįstai nenumatyta atsakovo teisė bendrauti su vaiku ir kitu metu, kai ieškovė dukrą yra palikusi kitų asmenų priežiūrai ar dukrai esant ugdymo įstaigoje. Su šiais skundo argumentais negalima sutikti.
17. Teismo sprendimu nustatyta, kad iki vaikui sueis treji metai, atsakovas su dukra bendrauja metų nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį, lyginių savaičių trečiadieniais, taip pat atitinkamomis švenčių dienomis. Dukrai sulaukus trejų metų, atsakovas su vaiku bendrauja metų nelyginėmis savaitėmis nuo penktadienio iki sekmadienio, lyginių savaičių trečiadieniais, taip pat atitinkamomis švenčių dienomis. Skundžiamu teismo sprendimu atsakovui taip pat yra suteikta teisė nevaržomai lankyti dukrą ugdymo įstaigoje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti pastabas dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui yra nustatyta galimybė maksimaliai bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas teismo sprendimu užtikrina vaiko ir jo tėvų santykių stabilumą ir apibrėžtumą, todėl atsakovo nurodyta nuostata apie atsakovo bendravimą su dukra bet kuriuo kitu metu, kai ieškovė dukrą yra palikusi kitų asmenų priežiūrai, nebūtų suderinama su minėtais stabilumo ir apibrėžtumo tikslais. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė iš esmės neginčija atsakovo teisės bendrauti su dukra ir maksimaliai dalyvauti jos auklėjime, teismo patvirtinta bendravimo tvarka sudaro sąlygas šalims abipusiu susitarimu pakeisti nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku laiką, atsižvelgiant į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją. Dėl to teismo nustatyta bendravimo tvarka vertintina kaip lanksti ir užtikrinanti tiek nepilnamečio vaiko, tiek jo tėvų teisėtus interesus bendraujant su dukra. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka yra tinkamai ir nepažeidžia atsakovo teisėtų interesų.
18. Apeliantas nurodė ir tai, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, teismas patenkino tik dalį ieškovės reikalavimų, o atsakovas byloje taip pat patyrė išlaidų, todėl skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumažinta arba ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas. Su šiomis skundo nuostatomis teisėjų kolegija nesutinka.
19. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
20. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 150 Eur žyminis mokestis ir 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įrodymų apie atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta. Skundžiamu teismo sprendimu ieškovei grąžinta 75 Eur žyminio mokesčio, kita bylinėjimosi išlaidų dalis priteista ieškovei iš atsakovo. Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad ieškovės reikalavimai šioje byloje buvo patenkinti iš dalies, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir vertino atsakovo procesinį elgesį byloje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad teikdamas atsiliepimą į ieškinį ir nesutikdamas su ieškovės siūloma dukters ir tėvo bendravimo tvarka, atsakovas nepasiūlė jokios konkrečios bendravimo tvarkos. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra teismo diskrecijos teisė, kuria teismas naudojasi įvertinęs kiekvienos konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo skunde iš esmės nenurodo argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvus, kuriais remdamasis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Ta aplinkybė, jog atsakovas nepateikė į bylą jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepagrįstumo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
21. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. J. iš atsakovo V. P. 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.