Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-342-513/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
2A-342-513/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08751-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Pareiškėjas
E. V.
Suinteresuotas asmuo
M. V., A. V.
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-342-513/2015

Teisėja Danutė Žvinklytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08751-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 26.3; 121.14; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (apeliantas) A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. V. ir A. V., išvadą teikiančiai institucijai VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui dėl asmens pripažinimo neveiksniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė pripažinti jos rūpintinį A. V. neveiksniu ir inicijuoti bylą dėl globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, globėja paskirti pareiškėją – E. V.. Nurodė, kad A. V. nuo 1977 m. gydosi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje. Dėl psichikos ligos nustatytas 35 procentų darbingumo lygis be termino. 2012-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu suinteresuotas asmuo A. V. pripažintas ribotai veiksniu, o 2012-10-31 nutartimi pareiškėja paskirta ribotai veiksnaus suinteresuoto asmens A. V. rūpintoja. Dėl ligos rūpintinio A. V. elgesys tapo neadekvatus, jis yra piktas, gautą pensiją išleidžia per kelias dienas, perka nereikalingus daiktus, naktimis nebemiega, yra baimingas, įtarus. A. V. nevartoja vaisų, todėl jo elgesys darosi agresyvus, kaimynų atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, garsiai šūkauja.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. V. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu, nurodė, kad nuo jos vaikystės tėvas serga psichine liga, kuri pastaruoju metu paūmėjo. Jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdžio metu davė paaiškinimus, tačiau dėl suinteresuoto asmens A. V. fonetinės kalbos sutrikimų, paaiškinimų turinys nėra aiškus ir suprantamas. Teismo posėdžio metu A. V. pateikė klausimą teismo psichologui ekspertui M. R., pasirašiusiam teismo ekspertizės aktą, tačiau pastarasis dėl tos pačios priežasties taip pat negalėjo suprasti suinteresuoto asmens A. V. klausimo turinio ir į jį atsakyti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. V. gydymo įstaigoje nesilanko, vaistus vartoti atsisako. Siūlo asmenį pripažinti neveiksniu, nes liga progresuoja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-28 sprendimu pareiškimą tenkino ir pripažino suinteresuotą asmenį A. V. neveiksniu. Nurodė įsiteisėjus teismo sprendimui inicijuoti neveiksnaus A. V. globą. Teismas nurodė, jog byloje spręstina, ar suinteresuotas asmuo A. V. pagal savo psichinės sveikatos būklę tikrai nepajėgus integruotis į socialinį gyvenimą tiek, jog jam gali būti apribotas veiksnumas. Argumentavo Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos išaiškinimais dėl neveiksnumo instituto taikymo, inter alia nurodančiais, jog siekiant pateisinti visišką asmens veiksnumo apribojimą, psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų išimtinės priemonės taikymą (dėl nurodytų principų žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Motyvavo CK 3.279 str., reglamentuojančiu atvejus, kai veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba. Tačiau šia įstatyme įtvirtinta teise gali pasinaudoti tik asmenys, turintys lengvesnio pobūdžio fizinę negalią ar kitokį sveikatos sutrikimą. Asmenims, turintiems psichikos sutrikimų ar silpnaprotystę, ši nuostata netaikoma, nes psichinė liga ar silpnaprotystė kaip medicininiai kriterijai yra konkrečiai nurodyti CK 2.10 str., reglamentuojančiame visiško neveiksnumo nustatymo procedūrą. Tai reiškia, kad visiems psichikos ar proto negalią turintiems asmenims taikomi vienodai dideli teisių suvaržymai, neatsižvelgiant į tai, jog egzistuoja platus psichikos ir proto sutrikimų spektras, skirtingi tokių sutrikimų sunkumo laipsniai, turintys nevienodą įtaką asmens gebėjimams suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti. Nurodė, jog sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai ir atskleidė šių kriterijų turinį. Teismas nustatė, jog 2012-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu A. V. pripažintas ribotai veiksniu. Šis sprendimas priimtas inter alia remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos komisijos 2011-12-29 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-285/2011, kuriame nurodyta, kad A. V. serga lėtine psichikos liga – epizoidine paranoidine šizofrenija bei priklausomybės alkoholiui sindromu. Iš 2014-05-29 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-126/2014 pateiktos išvados šioje byloje nustatė, jog A. V. serga lėtine psichikos liga – paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos) bei psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu. Nepaisant dėl lėtinio psichikos sutrikimo esamų mąstymo sutrikimų A. V. (ne ligos paūmėjimo metu) gali formaliai suprasti savo veiksmų esmę, bet dėl lėtinio psichikos sutrikimo pakenktų emocijų ir valios, esant kompulsyviam potraukiui alkoholiui, veiksmų valdymas yra ryškiai apsunkintas, įgyjant ir realizuojant savo civilines teises ir pareigas. Tačiau ekspertai neatsakė į teismo užduotą klausimą, ar A. V. gali duoti byloje paaiškinimus. Ekspertizės išvada dėl negalėjimo kontroliuoti alkoholio vartojimo kiekio nėra pagrįsta jokiais kitais įrodymais. Pareiškėja aiškina, kad A. V. neturi priklausomybės nuo alkoholio, alkoholį vartoja saikingai. LITEKO duomenų bazės duomenimis, A. V. nėra baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje ar teisės pažeidimus, padarytus esant neblaiviam, nors kitų teisės pažeidimų yra padaręs. Nepaisant to, teismas konstatavo, kad A. V. psichiniai sutrikimai daro įtaką jo socialiniams gebėjimams, nes: nuo 2012-03-06, t. y. nuo sprendimo pripažinti A. V. ribotai veiksniu, jis, neturėdamas tam pagrindo, pradėjo įgyti prievoles kreditoriams, tačiau teismo posėdyje dėl fonetinės kalbos sutrikimų A. V. negalėjo paaiškinti prievolių įgijimo tikslo, būtinybės skolintis nenustatyta, pareiškėja moka buto išlaikymo išlaidas, perka maistą, todėl ir negali paaiškinti, kodėl A. V. įgyja prievoles.

Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog A. V. dėl psichinių sutrikimų negeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. A. V. sveikatos sutrikimais gali pasinaudoti nesąžiningi asmenys. A. V. psichinė liga progresuoja, jis dažniau hospitalizuojamas specializuotose įstaigose. Išvadą teikiančios institucijos atstovas taip pat siūlo asmenį pripažinti neveiksniu. Motyvavo, jog minėtą teismo išvadą pagrindžia ir ekspertų išvada. Teismo nuomone, ekspertai nurodė, kad A. V. ligos paūmėjimo metu negali suprasti savo veiksmų esmės, o nepaūmėjimo metu – veiksmų valdymas yra ryškiai apsunkintas, įgyjant ir realizuojant savo civilines teises ir pareigas. Be to, A. V. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Esant minėtoms aplinkybėms, įrodymams ir paaiškinimams padarė išvadą, kad A. V. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, todėl pareiškimą tenkintino bei sprendė globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimą (CK 2.10 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą atmesti. Argumentuoja, jog nors ir serga lėtine psichikos liga, tačiau gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ir tai patvirtina byloje pateikto 2014-05-29 ekspertizės akto išvada, jog nepaisant dėl lėtinio psichikos sutrikimo esamų mąstymo sutrikimų A. V. gali (ne ligos paūmėjimo metu) formaliai suprasti savo veiksmų esmę. Teismas taip pat nenustatė, jog apeliantas negali kontroliuoti alkoholio vartojimo kiekio, bei nustatė, jog jis nebaustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje ar pažeidimus, padarytus esant neblaiviam. 2014-10-08 teismo posėdyje apklausta ekspertė L. Š. patvirtino, jog apelianto būsena atitinka ribotą veiksnumą.

Atsiliepimas

Išvadą teikianti institucija – VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog A. V. psichikos liga serga nuo 1977 m., po paskutinio išrašymo iš Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo ambulatoriškai nesigydė, o nuo 2014-11-08 iki dabar gydomas šiame filiale. A. V. sveikata blogėja nuo 2013-08-20, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Posėdyje A. V. negalėjo aiškiai ir logiškai kalbėti bei dėstyti minčių. Ekspertizės akte nurodyta, jog dėl psichikos sutrikimo A. V. veiksmų valdymas yra ryškiai apsunkintas, įgyvendinant ir realizuojant civilines teises. Šiuos teiginius įrodo tai, jog A. V. skolinasi iš greitųjų kreditų bendrovių, pensiją išleidžia nereikalingiems pirkiniams, nesugeba planuoti savo pajamų ir išlaidų, sudaro įvairias netikslingas sutartis su įvairiomis bendrovėmis, buto neišlaiko, pensiją išleidęs per savaitę, vėliau nebeturi pinigų maistui, taip pat konfliktuoja su kaimynais, kaimynai jo bijo, paskutiniu metu du kartus apsivogė parduotuvėje. Dėl ribotų rūpintojo galimybių veikti ir atstovauti pareiškėja negali visiškai užtikrinti, kad jos rūpintinis dėl psichikos sutrikimo nebekenktų sau ir juo nepasinaudotų kiti asmenys.

Pareiškėja E. V. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog teismo sprendimas teisingas. A. V. psichinė sveikata vis blogėja, elgesys tampa neadekvatus, jis kenkia pats sau, nuo 2013-08-20 jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Po išrašymo iš ligoninės A. V. vaistų nevartoja, neklauso, visiškai atsisako pagalbos, jo elgesys tampa agresyvus, dažnai pameta daiktus, maisto namie nesigamina (maistą gamina pareiškėja). Taip pat neprisideda prie buto išlaikymo, nesugeba disponuoti savo pinigais, pensiją išleidžia per savaitę, perka nereikalingus pirkinius. A. V. miega blogai, kalbasi su savimi, naktį garsiai leidžia muziką, šaukia pro langą ant praeivių, taip pat kaltina kaimynus vagystėmis, ne visada įsileidžia į butą, sudaro nereikalingus sandorius, skolinasi pinigus iš greitųjų kreditų bendrovių, nesąmoningai ir nevalingai vagia iš parduotuvių. Teigia, jog tik būdama globėja galės apsaugoti A. V. teisėtus interesus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl asmens pripažinimo neveiksniu.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuojama, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Šios kategorijos bylose teismas turi būti ypač dėmesingas bei atidus, tirdamas ir vertindamas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes, nes asmens pripažinimo neveiksniu klausimo sprendimas yra viešojo intereso dalykas.

Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 str. 1 d.).

Teismo sprendimas dėl pripažinimo neveiksniu turi būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami ir šis jo privataus gyvenimo apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str., Konstitucijos 22 str.). Fizinio asmens pripažinimo neveiksniu pagrindai yra numatyti CK 2.10 str. 1 d. Šioje normoje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Tai reiškia, kad šiuo atveju turi būti nustatyti du medicininiai asmens pripažinimo neveiksniu kriterijai: 1) asmens psichikos liga ar silpnaprotystė ir 2) gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Kadangi tam būtinos specialios medicininės, o būtent psichiatrijos žinios, šiuos kriterijus iš esmės gali nustatyti tik teismo psichiatrijos ekspertizė (CPK 212 str., 466 str.). Pateikti teisinį asmens veiksnumo įvertinimą, t. y. remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi) nuspręsti, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, yra teismo pareiga. Sprendžiant neveiksnumo klausimą, labai svarbu kuo išsamiau išanalizuoti asmens psichinės ligos ar proto negalios pasekmes jo socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, jo paties ir aplinkinių saugumui, įvertinti asmens gebėjimus įvairiose socialinio gyvenimo srityse, ypač tose, kuriose yra suvaržomos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, nustatomi įvairūs draudimai ir (ar) apribojimai.

Byloje nustatyta, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktu A. V. konstatuota lėtine psichikos liga – paranoidinė šizofrenija (epizodinės eigos) bei psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Taip pat pateikta išvada, jog nepaisant dėl lėtinio psichikos sutrikimo esamų mąstymo sutrikimų A. V. (ne ligos paūmėjimo metu) gali formaliai suprasti savo veiksmų esmę, bet dėl lėtinio psichikos sutrikimo pakenktų emocijų ir valios, esant kompulsyviam potraukiui alkoholiui, veiksmų valdymas yra ryškiai apsunkintas, įgyjant ir realizuojant savo civilines teises ir pareigas (b. l. 66–70). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimu A. V. pripažintas ribotai veiksniu (pridėta civilinė byla Nr. 2-5211-255/2012, b. l. 2–3). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nutartimi A. V. nustatyta rūpyba ir E. V. (pareiškėja, buvusi A. V. sutuoktinė) paskirta jo rūpintoja ir turto administratore (žr. pridėta civilinė byla Nr. 2-240-642/2014, b. l. 7–8).

Apelianto argumentas, jog 2014-05-29 ekspertizės akte pateikta išvada, jog nepaisant dėl lėtinio psichikos sutrikimo esamų mąstymo sutrikimų jis (A. V.) gali (ne ligos paūmėjimo metu) formaliai suprasti savo veiksmų esmę, paneigia teismo išvadą, jog jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, atmestinas kaip nepagrįstas. Akcentuotina, jog apeliantas pateikia tik dalį iš minėtos išvados teksto, t. y. nutyli kitą būtent šios išvados dalį, jog dėl lėtinio psichikos sutrikimo pakenktų emocijų ir valios, esant kompulsyviam potraukiui alkoholiui, A. V. veiksmų valdymas yra ryškiai apsunkintas, įgyjant ir realizuojant savo civilines teises ir pareigas. Teismo posėdyje apklausta ekspertė L. Š. paaiškino, kad A. V. ligos metu būna momentų, kai jis turi galimybę suvokti savo veiksmus, tačiau jis vartoja alkoholį, tai apsunkina jo galimybę suvokti veiksmus, liga su paūmėjimais ir pagėrėjimais, stebimas regresas, būsena daugiau atitinka riboto veiksnumo sąvokai, pažymėjo, kad jo sugebėjimai ryškiai apsunkinti dėl valios sutrikimų, alkoholio fone juo gali pasinaudoti kiti asmenys. Ekspertas M. R. paaiškino, kad A. V. valios, emocijų ir mąstymo sutrikimai nebeatsistato netgi remisijos metu, jam sunku atskirti reikalingus dalykus nuo nereikalingų, paūmėjimo metu jį reikia apsaugoti nuo savęs ir nuo jo veiksmų apsaugoti aplinkinius, taikyti gydymą stacionare. Be to, ekspertizės akte pažymėta, jog: A. V. neneigia alkoholio vartojimo, nekritiškas alkoholio vartojimui; paklaustas apie paimtas paskolas racionalizuoja, bando pateisinti savo elgesį; ateities planai neapibrėžti, paviršutiniški; kritika susirgimo atžvilgiu formali; stebimi interesai neadekvatūs, paveikti kliedesinio aplinkos vertinimo; mintys stokoja nuoseklumo; labai greitai afektizuojasi, pyksta (b. l. 70). Aplinkybę, jog A. V. ir po rūpybos jam nustatymo (2012-10-31) toliau „alkoholizavosi“ (ekspertės paaiškinimu – dažnai vartoja alkoholį) patvirtina medicininiai jo ligos istorijos duomenys ir ekspertizės akte šie duomenys yra įvertinti, t. y. įvertinta, jog A. V. nuo 2013-01-23 iki 2013-02-28, nuo 2013-06-13 iki 2013-06-28 bei nuo 2013-07-04 iki 2013-08-08 gydytas stacionare (diagnozė: paranoidinė šizofrenija, paūmėjimas, atitinkantis ūmios psichozės epizodą), ir visais šiais atvejais nustatytos ir įvertintos aplinkybės, jog A. V. po išrašymo iš ligoninės vaistų visai nevartojo, dažnai „alkoholizuojasi“, konfliktuoja su kaimynais, nemiega ir kt. (b. l. 69–70).

Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2014-10-08 teismo posėdžio garso įrašą, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog dėl suinteresuoto asmens A. V. fonetinės kalbos sutrikimų jo paaiškinimų turinys neaiškus ir nesuprantamas ir dėl to teismo psichologui ekspertui M. R. atsakyti į A. V. klausimą (-us) buvo objektyviai neįmanoma.

Atsiliepimas

Kitas apelianto argumentas, jog iš esmės jokių problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi ir teismas tokių aplinkybių nenustatė, vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad teismas priima ir vertina byloje pareiškėjos su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2014-12-10 raštą „Dėl A. V.“, kuriame nurodyta, jog: 2014-05-27 14.28 val. bei 2014-10-11, apie 12.50 val., A. V. iš parduotuvių „Maxima“, esančių Naikupės g. 18 ir Herkaus Manto g. 27, Klaipėdoje, pavogė prekių už 129,74 Lt ir 16,58 Lt; 2014-07-24, apie 18.50 val., prie Naikupės g. 18, Klaipėdoje, viešoje vietoje gėrė alkoholinius gėrimus, tuo pažeidė ATPK 178 str. 1 d.; 2014-10-11, apie 12.50 val., Herkaus Manto g. 27, Klaipėdoje, viešoje vietoje griuvinėjo ant žemės, nesiorientavo vietovėje, t. y. girtas pasirodė viešoje vietoje įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, tokiais veiksmais pažeidė ATPK 178 str. 1 d. (b. l. 147) (CPK 197 str. 2 d., 314 str.). Be to, 2014-08-26 Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2014-12-10 rašte inter alia nurodyta, jog 2013-06-10 policijoje užregistruotas (duomenys neskelbtini) namo gyventojos J. B. skundas dėl kaimyno A. V. – įžeidinėja pareiškėją ir jos artimuosius, grasina nužudyti, naktį įjungia muziką, gąsdina atsuktuvu (b. l. 106–108). Šie policijos užfiksuoti ir tirti faktai leidžia pagrįstai teigti, jog A. V. vartoja alkoholį viešosiose vietose, be to, vykdo vagystes iš parduotuvių, taigi daro teisės pažeidimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013-06-14 raštas / atsakymas pareiškėjai patvirtina, jog 2013-06-10 policijoje užregistruoti (duomenys neskelbtini) namo gyventojų skundai dėl kaimyno A. V. netinkamo elgesio (b. l. 14). 2013-01-29 UAB „4finance“ raštas patvirtina, jog A. V. 2012-08-20 sudarė kredito sutartį dėl 1 800 Lt sumos, vėluoja mokėti įmokas 72 dienas, bendra skolos suma (su palūkanomis) sudaro 2 175,23 Lt (b. l. 15), 2013-05-31 raštas – A. V. 2012-10-19 sudarė kredito sutartį dėl 897,89 Lt sumos, vėluoja mokėti įmokas 63 dienas ir bendra skolos suma (su palūkanomis) sudaro 1 072,83 Lt (b. l. 16). 2014-06-06 skolų išieškojimo UAB „Gelvora“ A. V. informavo, jog minėtos skolos UAB „4finance“ nesumokėtos ir turi būti sumokėtos iki 2014-06-25, taip pat turi būti sumokėta 342,36 Lt skolos išieškojimo išlaidų UAB „Gelvora“ (b. l. 75). 2014-07-29 A. V. sudarė dar vieną kredito sutartį su kreditus teikiančia įmone „Provident“ dėl 300 Lt sumos (bendra kredito suma 450,76 Lt) (b. l. 109–110). 2014-05-14 Buities tyrimo akto duomenys inter alia patvirtina, jog: A. V. gyvena kartu su pareiškėja, jis turi atskirą kambarį, kuris yra netvarkingas, – daug nereikalingų daiktų, rūbų, kam šie daiktai reikalingi, A. V. nesugebėjo paaiškinti; žinoma, jog A. V. elgesiu skundžiasi kaimynai, naktimis jis dažnai triukšmauja, keikiasi per langą, kaimynai bijo susitikti su A. V. laiptinėje, kieme (b. l. 59). 2014-04-14 pareiškimą policijai dėl A. V. neadekvataus elgesio dėl paūmėjusios psichinės ligos, koliojimosi, rėkimo, nemiegojimo, muzikos garsaus klausymosi ir pan. pasirašė 13 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų (b. l. 60). Akcentuotina, jog A. V. teismui bei ikiteisminio tyrimo įstaigai (policijai, nagrinėjusiai gyventojų skundus dėl jo elgesio) negalėjo aiškiai ir suprantamai išdėstyti, paaiškinti ar bent bendrai paaiškinti, kodėl jis ima (ėmė) kreditus, grobia prekes, vartoja alkoholį ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo argumentacija, jog LITEKO duomenų bazėje nenustatyta informacijos apie A. V. pažeidimus, vertintina kaip netiksli, nes anksčiau išdėstyti ir įvertinti faktai patvirtina ekspertizės motyvus ir išvadas, jog šiuo atveju yra pakankamai duomenų diagnozuoti A. V. priklausomybės alkoholiui sindromą (F. 10.2) ir ligos paūmėjimo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės, o nepaūmėjimo metu veiksmų valdymas yra ryškiai apsunkintas, įgyjant ir realizuojant savo civilines teises ir pareigas. Pažymėtina, kad ginčo atveju atsižvelgtina ir į išvadą teikiančios institucijos atstovo siūlymą / pritarimą A. V. pripažinti neveiksniu (argumentuoja, jog jo liga progresuoja, jis pats sau kenkia, toliau ima kreditus, turi turtą (butą), kurį gali perleisti, ir pan.) bei į aplinkybę, jog jam nuo 2013-08-20 (neterminuotai) nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 123). Išanalizuoti ir įvertinti įrodymai – minėti ekspertizės aktai, ekspertų paaiškinimai, pareiškėjos paaiškinimai ir kt., patvirtina, kad A. V. reikalinga nuolatinė globa ir priežiūra, nes jis nėra pajėgus pasirūpinti savimi buityje ir netgi kelia pavojų sau bei aplinkiniams, dėl diagnozuotos psichinės ligos sau kenkia, sudarė ir toliau ima piniginius kreditus, kurių negrąžina bei kurių ėmimui jokios būtinybės, tikslo ir pan. nėra.

Esant tokioms bylos aplinkybėms konstatuotina, kad A. V. psichinė negalia apriboja galimybę jam orientuotis savarankiškai, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti objektyvius sprendimus ir už juos atsakyti, pagal savo psichinės sveikatos būklę šiuo metu jis nėra pajėgus integruotis į socialinį gyvenimą tiek, kiek tai gali padaryti ribotai veiksnūs asmenys, nes rūpybos institutas neužtikrina jo teisių ir teisėtų interesų, taip pat viešojo intereso apsaugos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju A. V. teisės ir teisėti interesai geriausiai bus apginti globos instituto pagalba (CPK 3.238 str.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, bylos medžiagą ir šiomis aplinkybėmis pagrįstai nusprendė A. V. pripažinti neveiksniu. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pagrindų skundžiamą teismo sprendimą panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėVirginija Nijolė Griškevičienė