Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2021-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-574/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-14
Bylos Nr.
1A-279-574/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37247-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Aiva Survilienė
Kaltinamasis
R. Ž.
Nukentėjusysis
H. Č.
Advokatai
Kęstutis Žvinys
Kategorijos
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.4.6.1Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
  • 2.4.6.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-574/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37247-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,vertėjaujant Rimantui Skuratovič.,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,išteisintajam R. Ž., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Žviniui,nukentėjusiajam H. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės ir H. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu atmestas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sužalojo žmogų, t. y., jis 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 14.00 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kilus konfliktui su nukentėjusiuoju H. Č., po to, kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, priėjęs prie nukentėjusiojo iš už nugaros, sudavė pastarajam vieną smūgį į galvos sritį ir, pargriovęs jį ant žemės, pradėjo mušti kumščiais per galvą, jis (R. Ž.) taip pat sudavė kelis smūgius kumščiu nukentėjusiajam į galvą, bendrai suduodant ne mažiau 7 smūgių, po ko jis (R. Ž.) dujų balionėliu 3 kartus papurškė nukentėjusiajam H. Č. į veidą, tuo padarydami nukentėjusiajam H. Č. veido ir kairės akies nubrozdinimus bei abiejų akių junginių paraudimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti R. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą dėl nukentėjusiojo H. Č. gydymo pagal pareikštą civilinį ieškinį.

2.1 Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus R. Ž. kaltę patvirtinančius įrodymus ir nepagrįstai jį išteisino dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas padarė išvadą, kad kaltinimas iš esmės grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais abejonių nekeliančiais objektyviais duomenimis, paties nukentėjusiojo elgesys, t. y. kreipimasis pagalbos tik praėjus ženkliam laiko tarpui po įvykio, proceso dalyvių konfliktiški santykiai, nesudaro pagrindo nukentėjusiojo parodymus laikyti teisingesniais ir vadovautis vien jais.

2.2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Nagrinėjamu atveju, teismas, sprendimą išteisinti R. Ž. motyvavo sureikšmindamas tik kai kuriuos įrodymus, nepagrįstai teikiant jiems pirmenybę prieš kitus, vertindamas juos atskirai nuo kitų bylos įrodymų, t. y. savo išvadas grindė ne įrodymų visumos vertinimu, kaip to reikalauja BPK normos. Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį tiek nukentėjusiojo, tiek specialisto išvadas, tiek kitus įrodymus vertino išimtinai R. Ž. naudai.

2.3 Nors R. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau ji yra įrodyta nukentėjusiojo H. Č. nuosekliais parodymais, kuriais nėra pagrindo netikėti. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino H. Č. parodymus kaip nepakankamus tam tikroms aplinkybėms įrodyti ir nepagrįstai suabejojo jų nešališkumu bei patikimumu. H. Č. paaiškinimai pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, akistatų metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo detalūs, nuoseklūs, iš esmės analogiški ir neprieštaraujantys tarpusavyje. Juose detaliai ir nuosekliai apibūdinamos esminės nagrinėjamo įvykio aplinkybės – įvykio vieta, konflikto priežastis, smurtinių veiksmų pobūdis, kur buvo smūgiuojama, taip pat iš karto buvo nurodytas konkretus įvykio liudytojas bei kaip nukentėjusysis pasielgė iš karto po įvykio. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų nukentėjusiojo H. Č. paaiškinimus ir teisiamojo posėdžio metu jo duotus parodymus apie jo atžvilgiu panaudoto smurto aplinkybes, pripažinti neišsamiais, prieštaringais ar šališkais.

2.4 Nukentėjusiojo duoti parodymai apie jam įvykio metu padarytus sužalojimus atitinka specialisto išvadoje nurodytus jam nustatytus sužalojimus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme H. Č. iš esmės nurodė, kad iš pradžių pajautė smūgį iš nugaros, tada, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas ir jam nepažįstamas vyras griebė jį už nugaros (pečių), pargriovė ant žemės ir pradėjo kumščiais jį mušti į galvos sritį. Tuomet R. Ž. kelis kartus papurškė jam dujomis į veidą. Specialisto išvadoje, nurodyta, kad H. Č. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyta abiejų akių junginių paraudimas ir veido bei kairės ausies nubrozdinimai. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti kietu, buku ar bukabriauniu daiktu (daiktais). Junginių paraudimas galėjo būti sukeltas jas sudirginus erzinančia chemine medžiaga, neatmetama – ašarinėmis dujomis. Visi sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Medicinos dokumentų išrašas bei teismo eksperto išvada patvirtina R. Ž. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

2.5 Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad, nors teismas neturi pagrindo abejoti medicininių dokumentų turinio teisingumu (nes byloje nėra tai paneigiančių duomenų), tačiau nėra pagrindo nesutikti su gynybos argumentais, jog dėl to, kad nukentėjusysis iš karto po jo nurodomo įvykio galėjo vairuoti, o į gydytojus kreipėsi tik po pakankamai ilgo laiko tarpo, nepašalintos abejonės, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ar būti sužalotas kitomis aplinkybėmis, kitoje vietoje ir kitu laiku. Tačiau tokie teismo argumentai nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis. Vien tai, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio nusprendė važiuoti namo, o ne kreiptis medicininės pagalbos, neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ar būti sužalotas kitomis aplinkybėmis, kitoje vietoje ir kitu laiku. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas H. Č. parodė, kad jam norėjosi greičiau pabėgti iš to serviso po užpuolimo, todėl buvo klaida, kad nesikreipė į medikus ir policiją iš karto. Į medikus kreipėsi tik grįžęs namo, reikėjo kažkaip nuvažiuoti iki namų ir palaukti, kad bent šiek tiek matytų. Vertinant užpuolimo pobūdį bei tai, kad purškimas ašarinėmis dujomis sukelia itin nemalonius pojūčius, logiška, kad nukentėjusysis buvo susijaudinęs ir stresinės aplinkybės turėjo įtakos jo elgesiui iš karto po įvykio, kaip jis pats parodė, tiesiog norėjo greičiau pasitraukti iš įvykio vietos, todėl, nusiplovęs veidą, išvažiavo namo, o apie 18.00 val. iš namų nuvažiavo į VšĮ RVUL, kad suteiktų jam medicininę pagalbą. Be to, medicininės pagalbos nukentėjusysis kreipėsi tą pačią dieną, o po įvykio, kaip nurodo ir pats teismas, praėjo maždaug 4 valandos, kas nelaikytina pakankamai ilgu laiko tarpu šioje konkrečioje situacijoje.

2.6 Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad neatmestinas ir nukentėjusiojo motyvas apkalbėti kaltinamąjį, siekiant išvengti skolos mokėjimo. Su tokiais teismo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi šiuo konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl smurtinės nusikalstamos veikos, t. y. dėl to, kad H. Č. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, o ne dėl asmenų tarpusavio finansinių pretenzijų. Tiriamas įvykis nedaro jokios tiesioginės įtakos R. Ž. ir H. Č. tarpusavio finansinėms pretenzijoms, o R. Ž. nuteisimas niekaip nepadėtų nukentėjusiajam išvengti prievolės sumokėti skolą, jeigu tokia egzistuoja. Juolab ir pats teismas pabrėžė, kad nedaro jokių išvadų dėl kaltės dėl civilinių teisinių santykių, nekonstatuoja nei kuris būtent kuriam yra skolingas, nei kad apskritai yra jų tarpusavio įsiskolinimų, tik konstatavo, jog ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis turi vienas kitam pretenzijų. Taigi nėra jokio pagrindo teigti apie galimą nukentėjusiojo motyvą apkalbėti išteisintąjį, siekiant išvengti skolos mokėjimo.

2.7 Priimdamas skundžiamą nuosprendį, teismas pirmenybę teikė R. Ž. parodymams ir paaiškinimams, kuriuose jis neigia panaudojęs fizinį smurtą H. Č. atžvilgiu. Tačiau kaltinamasis neneigia, kad tą dieną jis su nukentėjusiuoju buvo susitikę, kad būtent dėl skolos kilo konfliktas. Todėl tai, kad išteisintasis proceso metu neigė panaudojęs fizinį smurtą H. Č. atžvilgiu, vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad išteisintasis yra suinteresuotas jam palankia bylos baigtimi ir yra laisvas nuo teisinės atsakomybės duodant bet kokius parodymus. Išteisintojo gynybinė pozicija ir visų jam nepalankių aplinkybių neigimas nepatvirtina, jog jis nedalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

2.8 Nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo atmesti remiantis ne tik išteisintojo, bet ir liudytojo A. C. parodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, jog, remiantis liudytojo A. C. parodymais, jį iki šiol su išteisintuoju sieja verslo reikalai, todėl iš dalies liudytojas ir pats suinteresuotas pozityviai pateikti aplinkybes, t. y. išteisintojo naudai. Be to, nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo bei liudytojo A. C. taip pat yra pretenzijų, liko nesutarimai dėl pinigų. Taigi liudytojo parodymai, kuriuose jis nurodė, kad nematė įvykio ir po incidento nebendravo su nukentėjusiuoju, turėtų būti vertinami kaip nepatikimi.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis H. Č. prašo panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes, teismui įvertinus įrodymus bus padaryta išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai lems išteisinto asmens padėties pabloginimą, dėl ko būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

3.1 Nurodo, kad jo parodymai dėl įvykio aplinkybių nesikeitė, jų laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo metu, be to, juos patvirtina medicininės apžiūros dokumentai ir specialisto išvada. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad jam (H. Č.) buvo nustatyti maišelio nudegimas, kiti akies voko ir perlokulinės srities paviršiniai sužalojimai, nubrozdinimas. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodyti analogiški sužeidimai. Specialisto paaiškinimų protokole pateikta specialisto išvada, kad jam (H. Č.) 2019 m. rugpjūčio 20 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyti abiejų akių junginių paraudimas ir veido bei kairės ausies nubrozdinimai. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti kietu, buku ar bukabriauniu daiktu (daiktais). Junginių paraudimas galėjo būti sukeltas jas sudirginus erzinančia chemine medžiaga, neatmetama – ašarinėmis dujomis. Visi sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad jo atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, visiškai atitinkantis jo nurodytas aplinkybes (sužalojimo pobūdis, laikas).

3.2 Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė įvykio liudytojų ir, teismo nuomone, tai laikytina pakankamu įrodymu, jog jokio konflikto ir smurto jo atžvilgiu apskritai nebuvo. Tačiau ši aplinkybė paneigiama medicininės apžiūros dokumentais ir specialisto išvada. Išteisintasis R. Ž., nors ir neigia muštynių faktą, tačiau patvirtino, kad jie nurodytą dieną, nurodytu laiku buvo susitikę ir kalbėjo apie, jo (R. Ž.) nuomone, jo (H. Č.) skolą jam (R. Ž.), t. y., patvirtino konfliktinės situacijos faktą.

3.3 Liudytojo A. C. parodymai, kad nurodytą dieną, nurodytu laiku jis plovyklos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nematė jokio konflikto, neatitinka tikrovės. A. C. buvo netoliese, matė konfliktą ir po konflikto būtent jis pasiūlė nukentėjusiajam nusiprausti veidą. Galimai A. C. nenori, kad su jo įmone apskritai būtų siejami kokie nors neigiami įvykiai.

3.4 Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis iškart, kai susitvarkė, kreipėsi į medikus bei policijos pareigūnus. Teiginys, kad jis galėjo būti sužalotas kitų asmenų ir kitoje vietoje niekuo nepagrįstas spėliojimas, kuriuo, iš esmės, grindžiamas išteisinamasis nuosprendis.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinius skundus R. Ž. prašo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės ir nukentėjusiojo H. Č. apeliacinių skundų netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

4.1 Nurodo, kad apeliantų skundai paduoti išimtinai tik dėl įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme, nepateikiant jokių argumentų, tik išreiškiant nuomonę, kad nuosprendis neteisingas, nes neatitinka apeliantų lūkesčių. Teismas atliko objektyvų ir visapusišką byloje surinktų įrodymų tyrimą ir padarė išvadą, kad jo (R. Ž.) kaltė dalyvavus nusikalstamos veikos padaryme, neįrodyta. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinimas iš esmės grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, paties nukentėjusiojo elgesys, t. y. kreipimasis pagalbos tik praėjus ženkliam laiko tarpui po įvykio, proceso dalyvių konfliktiški santykiai nesudaro pagrindo nukentėjusiojo parodymus laikyti teisingesniais ir vadovautis vien jais.

Šalies argumentai

4.2 Apeliantai prašo įrodymus vertinti priešingai, nei juos vertino teismas, tačiau įtikinamų argumentų šiuo klausimu nepateikė. Nei prokuratūros, nei nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nepateikti jokie argumentai, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumu ir teisingumu.

4.3 Apeliantai nepasisako dėl aplinkybės, jog taip ir liko neįrodyta, kad R. Ž. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 14.00 val. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių plovykloje, (duomenys neskelbtini). Nei kaltinamasis, nei apklausti liudytojai to taip pat nenurodė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent tą dieną R. Ž. būtų buvęs minėtoje vietoje ir būtų susitikęs su nukentėjusiuoju. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai galėjo paimti mobilaus ryšio operatorių duomenis apie mobilaus ryšio telefonų buvimo vietą ir patikrinti, ar jis (R. Ž.) bei H. Č. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 14.00 val. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kaltinimas buvo pareikštas darant prielaidą, kad jis (R. Ž.) su nukentėjusiuoju galėjo susitikti. Liudytojas A. C. taip pat nepatvirtino, kad būtent tą dieną kaltinamasis buvo susitikęs su nukentėjusiuoju.

4.4 Iš kaltinamojo akto seka, kad visus neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kokius veiksmus atliko jis (R. Ž.), kaltinamajame akte nenurodyta. Todėl teismo išvada, kad neįrodyta, jog jis (R. Ž.) būtų sužalojęs nukentėjusįjį H. Č., pagrįsta. Nors nukentėjusysis teigia matęs asmenį, kuris neva jį partrenkė ir galimai papurškė dujų, žino, kur jis dirba, tačiau policijos pareigūnams to nenurodė, fotorobotas sudarytas nebuvo, o policija jo net nebandė ieškoti, nors būtent jis, H. Č. parodymais, jį užpuolė ir sumušė. Neaišku, kodėl toks asmuo nebuvo nustatinėjamas. Byloje liko neįrodyta, kad kaltinamasis veikė kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Nei liudytojas A. C., nei kiti byloje apklausti liudytojai nematė ir nenurodė, kad būtų matę, plovyklos teritorijoje kitą nepažįstamą asmenį, kurį nurodė nukentėjusysis.

4.5 Byloje neįrodyta, kad nukentėjusiajam H. Č. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 14.00 val. buvo padaryta veido ir kairės akies nubrozdinimai bei abiejų akių junginių paraudimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis, nesugebėjo paaiškinti, kodėl pasielgė nelogiškai ir iš karto nekvietė policijos ir nesikreipė medicininės pagalbos, o sėdęs į automobilį, išvažiavo, po to laukė iki 19.46 val. ir tik tada kreipėsi į gydymo įstaigą. Po kurio laiko, kai buvo išnykę požymiai, kreipėsi ir į prokuratūrą. Toks nukentėjusiojo nelogiškas elgesys kelia abejonių, galimai H. Č. pats inscenizavo įvykį, siekdamas išvengti skolos grąžinimo jam (R. Ž.).

4.6 Nukentėjusysis teigia, kad jam į akis ir veidą buvo papurkšta ašarinių dujų, kurios degino akis ir veidą, tuomet neaišku, kokiu būdu, būdamas tokioje būklėje, pastarasis iš karto vairavo automobilį. Byloje nebuvo paneigta versija, kad nukentėjusysis, laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 19.46 val. galėjo susižaloti visiškai kitomis aplinkybėmis. Kaip nurodė liudytojas A. C., nukentėjusysis yra daug kam skolingas bei yra pridaręs daug kam nepatogumų.

4.7 Cheminės medžiagos mėginiai nuo H. Č. veido ir akių nebuvo paimti, galimai akių paraudimą sukėlė prakaitas, muilas ar šampūnas. Kadangi akių paraudimo priežastis nebuvo nustatyta neginčijamais įrodymais, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo paveikta ašarinėmis dujomis. Nukentėjusysis nenurodė nei koks dujų balionėlis, nei kaip jis atrodė, nei kas konkrečiai papurškė. Neaišku, kodėl nebuvo atliekama teismo medicininė ekspertizė iš karto po įvykio, o pasikliauta nukentėjusįjį apžiūrėjusio gydytojo nuomone.

4.8 Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai keliamos abejonės dėl liudytojo A. C. parodymų, nenurodant jokių konkrečių motyvų. Jo (R. Ž.) su liudytoju A. C. verslo reikalai nenutrūko, todėl abejoti liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad tokio pagrindo nenurodo ir apeliantai.

4.9 Nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės nebuvo net dalinai patvirtintos jokiais kitais įrodymais. Šalia plovyklos tuo metu veikė kelios įmonės, kurių teritorijas saugojo saugos tarnybos ir įvažiavimai yra stebimi vaizdo stebėjimo kameromis. Pagal kamerų įrašus galima buvo nustatyti, ar apskritai į teritoriją buvo atvykę nukentėjusysis H. Č. ir jis (R. Ž.), tą dieną ir tuo laiku, kurį nurodė nukentėjusysis. Negalėdamas panaikinti byloje esančių abejonių, teismas pagrįstai jas vertino jo (R. Ž.) naudai.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusysis H. Č. prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintasis R. Ž. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Žvinius prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliaciniai skundai tenkinami

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš prokurorės bei nukentėjusiojo apeliacinių skundų turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir R. Ž. išteisinimu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

7. Išteisindamas R. Ž., teismas nuosprendyje motyvavo tuo, jog įvykio analizė ir bylos duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. Ž. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Prokurorė ir nukentėjusysis nesutinka su šia teismo išvada ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais skundų argumentais ir konstatuoja, kad šių aplinkybių, kuriomis nuosprendyje grindžiamas R. Ž. išteisinimas, išnagrinėjimas atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertinimas bendrame bylos kontekste, esmingai pakeitė teismo išvadas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis naikintinas ir R. Ž. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės tapačiais argumentais, teisėjų kolegija dėl abiejų skundų pasisako kartu.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusio parodymai viso proceso metu dėl esminių nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs ir nesikeitė. Pirminiame pareiškime nukentėjusysis nurodė, kad „<..> R. mane pakvietė ir aš nieko blogo nepagalvodamas prie jo priėjau. Vaikinas su kuriuo buvo R., liko man už nugaros. R. pareiškė, kad mano, jog aš likau jam skolingas 3 000 Eur ir pareikalavo artimiausiu laiku pinigus jam asmeniškai sumokėti. Jam pasakius, kad jokio mokėjimo nebus, R. draugas iš nugaros smogė man į galvą ir mane pargriovė. Kažkuris jų, rodosi R., keletą kartų papurškė man į veidą dujų balionėliu ir jie abu man gulinčiam sudavė keletą smūgių, po to iš plovyklos pasišalino“ (t. 1., b. l. 13). Tapačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kad „<...> Jis ėjo link R., o šis tuo tarpu pasisveikino su juo. Jam priėjus, R. paklausė kur jo pinigai už tvarkytą mašiną. Jis paaiškino jam, kad nėra nieko skolingas, nes darbą atliko nekokybiškai. Tuo tarpu šalia stovėjęs vyras R. paklausė „ką darysi?“. Jis to nepažįstamo vyro paklausė, kas jis toks, koks jo reikalas, nes šis nežinojo apie ką jis kalba su R.. Nepažįstamas vyras atsakė, kad dirba su R. ir dar kartą paklausė R. „ką darysi?“. Tuo tarpu R. pasakė „turbūt reikės…“, ir linktelėjo galvą nepažįstamajam. Po keleto sekundžių jis gavo smūgį iš nugaros į galvos sritį ir nepažįstamas vyras griebė jį už nugaros, pargriovė ant žemės ir pradėjo kumščiais jį mušti į galvos sritį. R. tuo pat metu jį pradėjo mušti kumščiais į galvos sritį ir tris kartus papurškė dujomis į veidą. Viso pajuto 7-8 smūgius į galvos sritį“ (t. 1., b. l. 27-28). Taip pat ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose metu nukentėjusysis nurodė, jog konfliktas kilo po to, kai pastarasis nurodė R. Ž. jog nėra skolingas, dėl ko kartu su R. Ž. buvęs asmuo griebė jam už pečių, pargriovė ant žemės, ant dešinės pusės ir mušė per galvą. Tada R. paėmė dujų balionėlį ir pylė jas ant jo kelis kartus, tuomet jie apsisuko ir išėjo. Atliekant dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis parodė, kad įvykio dieną jis atvažiavo į plovyklos teritoriją pas direktorių A. C., su kuriuo buvo iš anksto susitaręs dėl susitikimo. Teritorijoje pamatė R. Ž. su nepažįstamu jam asmeniu. Jis buvo apie 35-36 metų, R. Ž. ūgio, trumpai kirptas. R. Ž. paklausė jo kada jis grąžins pinigus. Jis atsakė, kad jis (nukentėjusysis) jam neskolingas, priešingai, jis skolingas. Kai jį pamatė, tarp jų buvo apie 3 metrų atstumas. Žmogus stovėjęs šalia, paklausė ką darysi ir Ž. jam atsakė, kad <..> manau, kad reikia“. Kai vyko pokalbis, atstumas buvo apie pusė metro. Tas kitas asmuo stovėjo už jo apie metro atstumu ir pakartotinai paklausė, kad ką darysi ir R. Ž. atsakė, kad reikia. Jis (nukentėjusysis) į tai nekreipė dėmesio ir tęsė su R. Ž. bendravimą. Tuo metu tas asmuo iš nugaros smogė jam į galvą prie dešinės ausies. Galva jo pasisuko ir tas asmuo užšoko jam ant pečių ir pradėjo jį vedžioti. Jis nukrito ant dešinio šono. Su R. Ž. susitiko plovykloje prie 1 ir 2 angaro. Maždaug prie centrinio bokso, ten yra trys boksai, tai prie 3 bokso autoplovyklos teritorijoje. Kai jis nukrito, galva buvo plovimo cecho pusėje. 1-oje fotonuotraukoje-matosi du įvažiavimai. Įvykis įvyko prie vidurinių vartų. Toliau kur stovi automobilis yra tualetai kur jis prausėsi. Konfliktas įvyko prie vidurinių vartų ir kai jis nukrito vartai buvo virš galvos. Kur yra automobilis buvo A. C. su dviem draugais. Už automobilio antroje fotonuotraukoje, kur matosi siena ir langas, tai langas priklauso padangų montavimui, bet jis purvinas ir per jį nieko nesimato. Ž. buvo su kelnėmis ir marškinėliais. Rankose jis nieko neturėjo, iš kur ištraukė balionėlį jis nematė, žmogus, kuris buvo su R. Ž. ir sudavė smūgį į galvą buvo su džinsais ir marškinėliais. Balionėlio nematė, nes buvo užmerkęs akis. Kai griuvo atsitrenkė į asfaltą dešine puse ir smūgiai buvo į kairę pusę. Griūdamas nesusimušė. Tas asmuo su juo kartu nenukrito. Kai jis nukrito R. Ž. su tuo kitu asmeniu pradėjo jam smūgiuoti. Abu smūgiavo vienu metu. Jam daužė į kairę galvos pusę į ausį. Abu sudavė bendrai 7-8 smūgius į galvą. Maždaug po lygiai abu sudavė smūgių. Po ko R. Ž. išsiėmė dujinį balionėlį ir ne išpurškė, o išpylė jam į akis. Atstumas buvo apie dvidešimt centimetrų, tai gavosi ne purškimas, o pylimas. Dujos bėgo per veidą, nes buvo purškiama iš arti. R. Ž. pažiūrėjo, atsitraukė ir vėl pradėjo pilti, dar pažiūrėjo ir trečią kartą išpylė, vos ne visą balionėlį. Po visko jie apsisuko ir išėjo iš plovyklos. Jis atsikėlė. A. C. buvo nuo jo apie 7-8 metrai. Jis kalbėjo su dviem vaikinais smulkaus kūno sudėjimo. A. C. ėjo pro jį ir jam pasakė nueiti nusiprausti. Jis užėjo į tualetą, atsuko kraną su vandeniu, išsiplovė akis ir išėjo, pasivaikščiojo apie 10 minučių lauke, išsimirksėjo ir tuomet važiavo namo. Nuo plovyklos iki jo namų apie 2 kilometrai. Jis buvo atvykęs automobiliu, pats vairavo. Palaukė apie 20 minučių prieš išvažiuojant ir nuvažiavo prie Maximos Naugarduko g., pastovėjo tenai apie valandą, po to atsargiai nuvažiavo namo. Vakare nuvažiavo į greitosios pagalbos ligoninę, kai jau geriau pradėjo matyti. Pačioje plovykloje akis plovė tik vandeniu. Apart vandens daugiau tenai nieko nėra. Prieš įvykį jokių sužalojimų neturėjo. Vėliau po įvykio iki ligoninės jokių konfliktų su niekuo neturėjo. Po to kreipėsi į policijos komisariatą. Policijoje jį atkalbinėjo rašyti pareiškimą ir jam reikėjo rašyti prokuratūrai pareiškimą. Prokuratūroje nenurodė to kito asmens, nes jo nepažįsta, matė jį tik su R. Ž.. Ant viršutinės lūpos buvo randas „V“ raidės formos. Policijos ir medicinos pagalbos nekvietė į plovyklos aikštelę, nes norėjo kuo greičiau išvykti iš tos vietos. Kai atvyko, pradžioje įvažiavo į autoplovyklos teritoriją, nebuvo vietos, jis išvažiavo ir pastatė savo automobilį prie parduotuvės „Varžtų pasaulis“ . Kur stovėjo R. Ž. automobilis, nežino. Nematė su kokiu automobiliu jis atvažiavo. Kai jis atėjo, R. Ž. jau ten buvo. Ten tik vienas išėjimas ir kur jis nuėjo jis nematė. Turėjo mobilų telefoną galinėje dešinėje kišenėje. Nesakė, kad griuvo ant nugaros, sakė, kad krito ant dešinio šono. Turėdamas telefoną neskambino išsikviesti pagalbos, nes norėjo kuo greičiau pasišalinti iš tos vietos. Nesakė, kad plovykloje buvo pilna automobilių. Jis parodė centrinius vartus ir ten nėra automobilių (t. 2, b. l. 26-33). Taigi, nukentėjusiojo parodymai dėl esminių faktinių aplinkybių nesikeitė viso proceso metu nurodant, jog konfliktas kilo nukentėjusiajam nesutikus su R. Ž. pretenzijomis dėl negrąžintų pinigų už automobilio remontą, kuriuos, pasak R. Ž. jis jam yra skolingas, dėl ko kartu su R. Ž. buvęs asmuo, pastarojo paliepimu, griebė nukentėjusiajam už pečių, jį pargriovė, ir kartu su R. Ž. kumščiais smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, po ko R. Ž. keletą kartų ant nukentėjusiojo veido užpylė ašarinių dujų ir pasišalino. Šių parodymų nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai, netgi priešingai, pastarieji patvirtina tam tikras nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes.

9. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas A. C. parodė, kad „neprisimena tikslios datos, bet buvo atvažiavęs R. ir paliko automobilį plovimui ir buvo H., gali būti, kad panašiu metu, atsigėrė kavos ir išėjo“, taip pat ir pats R. Ž. patvirtina, jog „<...> neprisimena, kokia diena tai buvo, tačiau rodos vasaros pabaiga. Automobilių plovykloje „(duomenys neskelbtini)“ paliko automobilį plauti, o jį turėjo atvažiuoti pasiimti bendradarbis arba žmona. Tarpuvartėje sutiko H., jis (R. Ž.) išeidinėjo, o H. įeidinėjo. Pasiteiravo H., kada jis grąžins įmonės skolą, kadangi jie dažė jo automobilį“, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nukentėjusįjį sutiko jo nurodomu laiku, t. y., 2019 m. rugpjūčio 20 d. Taigi nurodyti liudytojo ir R. Ž. parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus dalyje dėl to, jog jis 2019 m. rugpjūčio 20 d. automobilių plovykloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susitikęs su R. Ž. ir liudytoju A. C.. Atitinkamai priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, R. Ž. net keletą kartų parodė, jog nurodomą dieną buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ten sutiko nukentėjusįjį, su kuriuo kalbėjo apie skolą, todėl kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog konfliktas tarp nukentėjusiojo ir R. Ž. įvyko 2019 m. rugpjūčio 20 d., tą be kita ko patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, surašyta po nukentėjusiojo apsilankymo 2019 m. rugpjūčio 20 d., taip pat tos pačios dienos bendrojo pagalbos centro įvykio kortelė (t. 1., b. l. 11-13, 19-20).

10. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog tarp nukentėjusiojo ir R. Ž. aptariamą dieną vyko pokalbis dėl skolos, tačiau R. Ž. teigimu, pastarasis tik nurodė nukentėjusiajam, jog jau yra pateikti dokumentai teismui dėl skolos iš nukentėjusiojo priteisimo, po ko pats nukentėjusysis pradėjo jį gąsdinti, grasinti (t. 1., b. l. 86). Akivaizdu, jog nukentėjusysis pateikia kitokią įvykių versiją, tačiau priešingai, nei nukentėjusiojo parodymų atveju, R. Ž. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, nei A. C., nei jokie kiti asmenys nenurodo matę konfliktą tarp šių asmenų, o nukentėjusiojo parodymus dalyje dėl jam padarytų sužalojimų galvos ir veido srityje, patvirtina byloje esanti specialisto išvada, taip pat apeliacinės instancijos teisme apklausto eksperto paaiškinimai vertintini visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais.

11. Iš specialisto išvados matyti, kad H. Č. 2019 m. rugpjūčio 20 d. RVUL nustatyta abiejų akių junginių paraudimas ir veido bei kairės ausies nubrozdinimai. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti kietu, buku ar bukabriauniu daiktu (daiktais). Junginių paraudimas galėjo būti sukeltas jas sudirginus erzinančia chemine medžiaga, neatmetama – ašarinėmis dujomis. Visi sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos (t. 1., b. l. 35). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas J. M. Paliulis nurodė, kad patekus ašarinėms dujoms į akis koks būna poveikis, kiek laiko ir ar gali žmogus judėti, matyti automobilį, tiksliai atsakyti negali, nes nėra okulistas. Ašarinės dujos ir kitos dirginančios medžiagos sukelia audinių reakciją. Jei asmuo būna atmerktomis akimis, tai turi nukentėti ragenos, o jei asmuo užsimerkęs, nukenčia tik oda. Odą sudirgina, prasiplečia kapiliarai, oda parausta, paburksta. Šiuo atveju matyti tiek ir tebuvo pasakyta, kad yra paraudimas, apie rageną nekalbama, apie odą nekalbama. Paraudimą gali sukelti daug faktorių, pvz. paprasčiausias mechaninis patrynimas, dujos ar kitas kažkoks skystis, kažkokia uždegiminė reakcija, kad paraustų junginys. Net jei išplaunama dalis tų medžiagų, jos nebeveikia, bet kas jau paveikta yra reakcija. Nukentėjusiojo jis neapžiūrėjo, akių nematė, vadovavosi tuo kas parašyta. Nagrinėjamu atveju, negali atsakyti kas nukentėjusį apžiūrėjo – okulistas ar priėmimo skyriuje greitosios pagalbos gydytojas. Jis vadovavosi tik tuo, kad aprašyta, t. y., kad veide ir ausies kaušelyje nubrozdinimai, paraudusi junginė. Su tam tikrais nudegimais išsiplovus sureaguoja, paburksta ragenos, vaizdas būna blankus kaip per rūką. Jei junginės parausta, gali būti ragena nepažeista, gali būti kitas faktorius, pvz., uždegimas. Sudirginimą gali sukelti prakaitas, nes yra sūrus. Kiek tas paraudimas buvo intensyvus, apie tai medicininiuose dokumentuose neaprašyta. Medicinos dokumentų išraše kalbama, kad buvo abiejų akių junginės peremija-paraudimas, svetimkūnių nėra. Vokai, veidas, kairė ausis nubrozdinta, sumušta, nubraižymai. Kiek buvo nubrozdinimų neaišku. Ragena skaidri, ragenos junginės nudegimo kaip ir nenustatyta. Abiejų akių optinės terpės skaidrios. Akių dugne regos nervų disko ribos aiškios. Buvo skirti akių lašai. Pagal tai, kad žiūrėtos optinės terpės, turbūt žiūrėjo okulistas. Sužalojimai galvoje, nubrozdinimai - jei yra nubrozdinimai, tai klausimas kaip suprasti tuos nubrozdinimus. Jei nubrozdinimas yra linijinis, tada turėtų būti kažkokia briauna, smaigalyje, o jei platesnis nubrozdinimas, galima ir krumpliu padaryti arba nagu. Jie nėra aprašyti. Pagal tuos sužalojimus kaip jie paminėti, negali spręsti ar galėjo H. Č. būti sužalotas kitomis aplinkybėmis negu jis nurodė. Yra parašyta, kad paraudimas, kuris gali tęstis keletą valandų ir ilgiau jeigu yra priežastis. Nepaminėtos nubrozdinimo paviršius, savybės nenurodytos. Gali konstatuoti, kad jeigu buvo parašyta, kad tokie sužalojimai yra, reiškia buvo padaryti iki apžiūros, o prieš valandą, dieną, dvi, jis negali pasakyti. Jei poveikis chemine medžiaga buvo padarytas 14.00 val. ar galėjo būti, kad tik po 5 val. pasireiškė tie požymiai dėl kurių nukentėjęs kreipėsi į gydytoją negali paneigti, nes, nagrinėjamu atveju, kalbama apie paraudimą, kad yra išsiplėtę kapiliarai. Jei nuo akių nebuvo paimta cheminės medžiagos ir neištirta, tai gali pakartoti išvadą, kad junginių paraudimas gali būti sukeltas jas sudirginus erzinančia chemine medžiaga, neatmetama ašarinėmis dujomis. Nuo smūgiavimo kumščiais į galvą išoriškai galėjo nelikti pėdsakų. Smūgis-kontaktas buvo, bet išoriškai matomų sužalojimų, kurių galėjo nelikti. Gydytojas, kuris apžiūrėjo nukentėjusįjį, į tai atkreipė dėmesį. Nuo smūgio į galvą kumščiu ar kitu daiktu, kadangi galva yra kaulas, ant jos audinys ir kraujosruva, patinimas gali atsirasi prie pat kaulo ir išoriškai gali nesimatyti (t. 2, b. l. 26-32). Taigi, apklausus specialistą, nebuvo paneigta, jog akių paraudimas galėjo atsirasti jas sudirginus erzinančia chemine medžiaga, neatmetama ašarinėmis dujomis, o nubrozdinimai galvos srityje dėl suduotų smūgių bei griūvant. Taigi byloje nėra abejonių dėl to, jog nukentėjusysis patyrė nurodytus sužalojimus, tačiau pirmosios instancijos teismo nurodoma, jog byloje nėra duomenų pagrindžiančių, jog šiuos sužalojimus padarė būtent R. Ž.. Kolegija sutinka, jog tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto, byloje nėra, tačiau kiekvieną iš įrodymų jungiant į nuoseklią visumą bei vertinant įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

12. Kaip jau minėta, nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu išliko nuoseklūs, nukentėjusysis viso bylos nagrinėjimo teisme metu parodymus apie įvykio aplinkybes davė 4 kartus, dalyvavo 2 akistatose ir visais atvejais jis vienodai, aiškiai ir nedviprasmiškai tvirtino, kad jį sumušė R. Ž., vienodai nurodydamas suduotų smūgių vietą, bei būdą, kitas smurtinių veiksmų aplinkybes t. y., jog nukentėjusiajam esant ant žemės jam suduoti smūgiai į galvos sritį ir keletą kartų papurkšta ašarinėmis dujomis į akis. Be kita ko nukentėjusiojo parodymus dalyse dėl susitikimo su R. Ž. plovykloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir konflikto dėl skolos patvirtina paties R. Ž. ir liudytojo A. C. parodymai, o parodymus dalyje dėl nuketėjusiajam padarytų sužalojimų patvirtina specialisto išvada, taip pat specialisto paaiškinimai.

13. Vis tik, R. Ž. nurodo priešingas įvykio aplinkybes ir neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį ir purškęs į jį ašarines dujas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs, todėl privaloma atidžiai vertini visus byloje ištirtus įrodymus: juos analizuoti kompleksiškai, lyginant jų turinį tarpusavyje, išsiaiškinant ir pašalinant iškylančius prieštaravimus, taip pat juos lyginant su kitais turimais bylos įrodymais. Kaip jau minėta, byloje esančių duomenų visetas leidžia nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nuoseklius, tačiau R. Ž. parodymai neatitinka nuoseklumo kriterijaus.

14. Dar pirmosios apklausos metu R. Ž. nurodė, jog „Pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir nurodytu laiku jis atvarė savo automobilį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ plovyklą, paliko darbuotojui savo automobilį ir ėjo link išėjimo. Jis buvo susitaręs su pažįstamu, kad jį paimtų kitu automobiliu. Jis buvo vienas, patikslina, kad net neturi pažįstamų, kurie atitiktų nukentėjusiojo apibūdinimą. Prie išėjimo jis sutiko H. Č.. Patikslina, kad jie susitiko atsitiktinai, būtent automobilių plovykloje „(duomenys neskelbtini)“, ties išėjimu, t. y. jis išeidinėjo, o H. Č. įeidinėjo. H. Č. pažįsta, jis yra skolingas pinigų jo buvusiai darbovietei už automobilio remontą ir yra neatsiskaitęs už suteiktas paslaugas. H. Č. jis pasakė, kad jo advokatas pateikė teismui dokumentus, būtent dėl jo skolos. Tuomet H. Č. pradėjo koliotis ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau jis jam nesudavė nei vieno smūgio ir dujomis nepurškė. Tuomet prie jų privažiavo automobilis ir jam nepažįstamas asmuo pasakė „sėsk, pavešiu“. Jis atsisėdo į automobilį ir nepažįstamas vyriškis jį nuvežė nuo plovyklos teritorijos. Daugiau nieko parodyti negali“ (t. 1., b. l. 95). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. Ž. parodė, kad – „Negali nurodyti, ar buvo automobilių plovykloje „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 20 d., apskritai neprisimena, ką jis veikė nurodytą dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 20 d. <...> Jis nepažįsta asmens, kurio vardas ir pavardė būtų H. Č., t. y. neturi nei draugų, nei pažįstamų su tokiais duomenimis.“, nors tos pačios apklausos metu nurodė ir tai, jog – „G.“ jis paskutinį kartą matė 2019 m. vasarą, nei dienos, nei mėnesio nurodyti negali, tačiau jie atsitiktinai susitiko būtent automobilių plovykloje „(duomenys neskelbtini)“. Jie susitiko ties išėjimu, t. y. jis išeidinėjo, o „G.“" įeidinėjo. Tuo metu jis buvo vienas. Jis tą dieną atvažiavo nuplauti automobilį, paliko jį ir ėjau link išėjimo, nes turėjo atvažiuoti kitu automobiliu jį pasiimti. Prasilenkdamas, jis pasakė „G.“, kad yra ruošiami dokumentai teismui dėl jo skolos. Tuomet išklausė iš jo pusės labai daug neigiamos informacijos, būtent gąsdinimų, grasinimų su juo susidoroti fiziškai. Jis su juo į konfliktą nesivėlė, fizinio kontakto tarp jų nebuvo“ (t. 1., b. l. 86). Bylos nagrinėjimo teisme metu R. Ž. nurodė, kad „Automobilių plovykloje „(duomenys neskelbtini)“ paliko automobilį plauti, o jo turėjo atvažiuoti pasiimti bendradarbis arba žmona. Tarpuvartėje sutiko H., jis (R. Ž.) išeidinėjo, o H. įeidinėjo. Pasiteiravo H., kada jis grąžins įmonės skolą, kadangi jie dažė jo automobilį. Tuomet H. jį užsipuolė, visokiais žodžiais išvadino, pasakė, kad nesiruošia mokėti pinigų, nes buvo nekokybiškai atlikti darbai. Jis (R. Ž.) nenorėjo konfliktuoti, tik atsitraukinėjo. Tuo metu privažiavo kažkoks žmogus, pasisiūlė pavežti, tai sėdo į automobilį ir išvažiavo“.

15. Taigi, R. Ž. pirminėje apklausoje nurodė, jog nukentėjusiajam tik pranešė, jog jo advokatas jau perdavė dokumentus į teismą dėl skolos iš pastarojo išieškojimo, vėlesnėse apklausose nurodė, jog tiesiog paklausė nukentėjusiojo kada jis grąžins skolą. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog iki šiol jokia civilinė byla dėl skolos išieškojimo iš nukentėjusiojo nėra pradėta, taigi tai paneigia R. Ž. nurodomas aplinkybes dėl civilinio ieškinio pateikimo. Taip pat R. Ž. vienų apklausų metu teigė, jog nagrinėjamo įvykio dienos neprisimena ir nukentėjusiojo nepažįsta, tačiau tiek pirminėje apklausoje, tiek akistatos metu nurodė, atsimenantis jog kaltinime nurodytą dieną buvo susitikęs su nukentėjusiuoju su kuriuo tą dieną įvyko konfliktas dėl skolos grąžinimo. Taigi kaip matyti, R. Ž. atskirų apklausų metu nurodė skirtingas aplinkybes dėl jo susitikimo su nukentėjusiuoju aplinkybių.

16. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog R. Ž. parodymus patvirtina A. C. parodymai, nurodant, jog jokio konflikto tarp nukentėjusiojo ir R. Ž. jis nematė, taip pat apklaustų plovykloje įvykio dieną buvusių lankytojų parodymai. Vis tik atkreiptinas dėmesys, jog nei vieno iš apklaustų tą dieną plovykloje buvusių asmenų nebuvo klausta kokiu laiku jie lankėsi plovykloje, todėl lieka neaišku ar pastarieji apskritai galėjo matyti aptariamą įvykį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog A. C. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog nukentėjusysis yra skolingas ir jam, teigė, jog „Būtų iškart iškvietęs policiją, viskas būtų nustatyta. Kadangi jis skolingas pusei miesto pinigų, tai gali bet kas jį sumušti“, todėl pastarojo parodymų patikimumas vertintinas atsižvelgiant ir į šias aplinkybes.

17. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodoma, jog nukentėjusysis po aptariamo įvykio pagalbos į medikus kreipėsi po ilgo laiko, t. y., tik 18.00 val., o konfliktas su R. Ž. vyko apie 14.00 val., todėl nukentėjusįjį per šį laiką galėjo sužaloti kiti asmenys, ar jis galėjo susižaloti pats, be to kvestionuojama aplinkybė kaip nieko nematydamas nukentėjusysis galėjo iš karto po įvykio automobiliu parvykti namo. Kolegijos vertinimu tokie teismo teiginiai yra išimtinai prielaidų pobūdžio.

18. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar nukentėjusysis iš plovyklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvyko būtent 14.00 val., byloje nustatyta tik tai, jog nukentėjusysis ir R. Ž. galėjo šiuo metu būti nurodytoje vietoje, taigi akivaizdu, jog iš plovyklos nukentėjusysis išvyko vėliau nei įvyko konfliktas, t. y., jau po 14.00 val. Iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro įvykio kortelės matyti, jog nukentėjusysis į ligoninę atvyko 18.31 val., tačiau reikėtų įvertinti ir tai, jog asmuo per tą laiką buvo nuvykęs į namus, vėliau vyko iki ligoninės, be kita ko, iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei A. C. nei R. Ž. nenurodo, jog susitikus su nukentėjusiuoju būtų pastebėję, jog šis yra sužalotas, o atvykus į ligoninę nenustatyta, jog sužalojimai būtų tik ką padaryti, jie jau buvo išryškėję, veido raudonumo dėl poveikio ašarinėmis dujomis nematyti, nustatyta akies junginės hipermija (paraudimas). Taigi nurodyti duomenys neleidžia daryti prielaidų, jog nukentėjusysis galėjo būti sumuštas kito asmens laikotarpiu nuo išvykimo iš plovyklos iki atvykimo pas medikus. Be kita ko, taip pat ir abejonės dėl nukentėjusiojo gebėjimo vairuoti automobilį iš karto po to kai akys buvo sudirgintos ašarinėmis dujomis, paneigtinos apeliacinės instancijos teisme apklausto eksperto paaiškinimais, nurodant, jog dėl tokio poveikio matomas vaizdas gali būti lyg per rūką, blankus, tačiau nenurodoma, jog asmuo galėjo išvis nieko nematyti. Be to, kaip nurodo nukentėjusysis, po to, kai jam buvo papurkšta dujų, jis nuėjo į šalia esančias patalpas ir tam tikrą laiką akis plovė vandeniu, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nukentėjusysis dėl jam į akis papurkštų dujų, negalėjo vairuoti automobilio.

19. Be kita ko paneigtinas ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas argumentas dėl galimo nukentėjusiojo motyvo apkalbėti R. Ž. siekiant išvengti skolos mokėjimo. Kolegijos vertinimu, aišku, jog prieš kreditorių pradėta baudžiamoji byla niekaip nesuvaržo ir neatima jo teisių civilinio proceso tvarka reikšti ieškinį skolininkui dėl skolos išieškojimo. Taip pat iš bylos aplinkybių matyti, jog nukentėjusysis niekaip nesiekia gauti naudos iš susidariusios situacijos, baudžiamojoje byloje nėra pareiškęs civilinio ieškinio, neprašo atlyginti turtinės ar neturtinės žalos, nėra informacijos apie tai, jog kaip nors būtų siekęs paveikti R. Ž. siekiu išvengti skolos išmokėjimo (kurios egzistavimas, be kita ko, nėra šios bylos klausimas ir nėra įrodytas).

20. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamu atveju, esant šiame nuosprendyje nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiajam H. Č. nustatyti sužalojimai, specialisto išvada įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1., b. l. 35) buvo padaryti R. Ž. veiksmais – suduodant smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį ir purškiant jam į veidą ašarinėmis dujomis. R. Ž. atlikdamas nurodytus fizinio poveikio veiksmus suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir tokiais savo veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus nustatytina, jog tarp R. Ž. veiksmų (smūgiavimo nukentėjusiajam į galvos sritį, dujų purškimo į veidą) ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų – abiejų akių junginių paraudimo, veido bei kairės ausies nubrozdinimo, egzistuoja priežastinis ryšys.

21. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, jog R. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą tokiomis aplinkybėmis: 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 14.00 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kilus konfliktui su nukentėjusiuoju H. Č., po to, kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, priėjęs prie nukentėjusiojo iš už nugaros, sudavė pastarajam vieną smūgį į galvos sritį ir, pargriovęs jį ant žemės, pradėjo mušti kumščiais per galvą, jis (R. Ž.) taip pat sudavė kelis smūgius kumščiu nukentėjusiajam į galvą, bendrai suduodant ne daugiau 7 smūgių, po ko jis (R. Ž.) dujų balionėliu 3 kartus papurškė nukentėjusiajam H. Č. į veidą, tuo padarydami nukentėjusiajam H. Č. veido ir kairės akies nubrozdinimus bei abiejų akių junginių paraudimus. R. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

Dėl bausmės

22. Skirdamas R. Ž. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes (nusikalstama veika padarytą žalą), R. Ž. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

23. Byloje nėra nustatyta R. Ž. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. R. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika padaryta tyčine kaltės forma, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata. R. Ž. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, yra vedęs, turi 3 nepilnamečius vaikus, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1., b. l. 98-105, 133).

24. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, asmenį charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant R. Ž. už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, nustatant šešių mėnesių terminą, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

25. Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš R. Ž. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą 15,26 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 38-41). R. Ž. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme priėmus išteisinamąjį nuosprendį neįrodžius, kad pastarasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys atmestas, tačiau apeliacinės instancijos teisme priėmus apkaltinamąjį nuosprendį civilinio ieškinio klausimas išspęstinas šiuo nuosprendžiu.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo, taip pat 6.280 straipsnyje nustatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymu, bei nustatytomis bylos aplinkybėmis, jog nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos gydymo paslaugos, nėra abejonių, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa turi teisę reikalauti atlyginti dėl nukentėjusiojo gydymo patirtą turtinę žalą iš už šią žalą atsakingo asmens – R. Ž.. Civilinė ieškovė taip pat prašo iš R. Ž. priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso CK 6.37 straipsnio 2 dalį, taip pat kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), civilinis ieškinys yra pagrįstas į bylą pateiktas duomenimis, todėl tenkintinas, iš R. Ž. priteisiant 15,26 Eur sumą turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės ir nukentėjusiojo H. Č. apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, per šį laikotarpį įpareigoti tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. Ž. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 15,26 Eur (penkiolika eurų ir dvidešimt šeši centai) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Teisėjai Jurgita MačionytėNida VigelienėAiva Survilienė