Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo pripažinti negaliojančiomis tarp ieškovės ir atsakovo 2011-06-23 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, 2011-07-05 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, tarp ieškovo ir atsakovo 2011-06-23 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, 2011-07-05 sudarytas dvi obligacijų pasirašymo sutartis, 2011-07-14 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti pagal minėtas sutartis ieškovų sumokėtas lėšas atitinkamai į ieškovės sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) ir ieškovo sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2004 metų jie buvo atsakovo klientai, kuriame kiekvieno vardu buvo atidarytos po vieną sąskaitą. Su banku ieškovai sudarė 6 terminuoto indėlio sutartis, kurias kasmet suėjus terminui pratęsdavo. 2011-06-23 ieškovai žinodami, kad baigiasi jų su atsakovu sudarytos terminuoto indėlio sutartys, nuvyko pas atsakovą jas pratęsti. Ieškovams išreiškus nuostabą dėl nuolat mažėjančių palūkanų dydžio, banko vadybininkė pasiūlė jiems pirkti obligacijas, už kurias tuo metu buvo mokamos didesnės palūkanos. Ieškovai, šiais laikais neatlikę tokio pobūdžio investicijų, ir nuo tarybinių laikų manydami, kad vertybiniai popieriai priklauso tik valstybei, todėl yra saugūs, apie jokią gręsiančią riziką nepagalvojo. Tuo tarpu atsakovo atstovė nepateikė jokios informacijos apie rizikas, susijusias su nauju siūlomu produktu – obligacijomis, o būtent nepaaiškino, kad banko obligacijos, kitaip nei indėliai, nėra draudžiami VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, apie tai nebuvo nurodyta ir obligacijų pasirašymo sutartyse. Banko atstovė pateikė tik reklaminį lapelį, kuriame buvo teigiama, jog obligacijos yra saugi investicija, o atsakovas – geriausias 2010 metų bankas Lietuvoje. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė 2011-06-23 pasirašė Obligacijų pasirašymo sutartį dėl 50 vnt. obligacijų įsigijimo už 4999,34 Lt, o ieškovas pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį dėl 60 vnt. obligacijų įsigijimo už 5999,20 Lt. 2011-07-05 pasibaigus sekančioms terminuoto indėlio sutartims, ieškovai sudarė dar tris obligacijų pirkimo sutartis, ieškovė obligacijų pasirašymo sutartimi įsigijo 60 vnt. obligacijų už 5997,90 Lt sumą, o ieškovas obligacijų pasirašymo sutartimi įsigijo 30 vnt. obligacijų už 2998,95 Lt bei kita sutartimi įgijo 100 vnt. obligacijų už 9996,50 Lt sumą. 2011-07-14, pasibaigus dar vienai terminuoto indėlio sutarčiai, ieškovas sudarė obligacijų pasirašymo sutartį dėl 40 vnt. obligacijų įsigijimo už 3999,07 Lt. Pasirašant minėtas visas sutartis su atsakovu, ieškovams daugiau dokumentų ir informacijos nebuvo pateikta. Ieškovai nebuvo supažindinti su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, kas prieštarauja sąlygai, numatytai Obligacijų pasirašymo sutarčių 1.22 punkte. Ieškovai, pasirašydami sutartis, suprato ir pagrįstai tikėjosi, jog obligacijos yra saugi investicija kaip ir terminuoti indėliai. Tik 2011 m. lapkričio mėnesį sustabdžius AB banko Snoras veiklą paaiškėjo, kad banko obligacijos nėra saugi investicija, kadangi jos neapdraustos LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas". Nurodo, kad atsakovas pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 3 d. ir 5 d. reikalavimus. Atsakovas, sudarydamas ginčo sutartis, veikė nesąžiningai, nepateikdamas svarbios informacijos suklaidino ieškovus dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, ir tuo neleido įvertinti galimos rizikos. Be to, atsakovas nesudarė su ieškovais neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties. Akivaizdu, kad ieškovai, žinodami ir suprasdami siūlomų sudaryti sandorių tikrąją esmę, būtų galėję įvertinti aplinkybes ir nebūtų sudarę ginčijamų sandorių. Tačiau būdami neprofesionalūs investuotojai, abu turintys inžinerinį išsilavinimą, senyvo amžiaus ir ligoti, atsakovo neinformuoti dėl visų aplinkybių - neturėjo galimybės jų įvertinti. Todėl ieškovų sudarytos obligacijų pasirašymo sutartys laikytinos CK 1.5 str. 1 d. numatytos imperatyvios civilinių teisinių santykių subjektų pareigos veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus pažeidimu, bei buvo sudarytos apgaulės būdu, t.y. nenurodant ieškovams esminių sandorio aplinkybių. Remiantis CK 1.90 ir 1.91 str. nuostatomis, minėtos sutartys pripažintinos negaliojančiomis.