Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, o subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje, ir subendrinta bausmė J. M. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė J. M. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. (dvi paros).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 3 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rado ir pasiėmė, taip neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentus – P. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, neturėdamas teisėto pagrindo, šiuos dokumentus laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol 2015 m. gruodžio 4 d., apie 16.10 val., kratos metu policijos pareigūnai dokumentus rado ir paėmė.

Be to, J. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 3 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rado ir pasiėmė, taip neteisėtai įgijo ir iki 2015 m. spalio 4 d. 6.03 val. neteisėtai laikė svetimą, A. K. AB „Š. b.“ jam išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę „M.“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, J. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 4 d. neteisėtai panaudojo svetimą, A. K. AB „Š. b.“ jam išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę „M.“ Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent, 06:02:44 val., 06:02:59 val., 06:03:20 val. įdėjo mokėjimo kortelę į bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaskart įvesdamas neteisingą elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – mokėjimo kortelės PIN kodą.

Be to, J. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 4 d. 6.02 val. – 6.03 val. neteisėtai panaudodamas svetimą, A. K. AB „Š. b.“ jam išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę „M.“ Nr. (duomenys neskelbtini), tris kartus minėtą mokėjimo kortelę įdėdamas į bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir tris kartus suvesdamas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, taip siekdamas save identifikuoti kaip mokėjimo kortelės naudotoją A. K., taip apgaule pasikėsino iš A. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įgyti svetimą, A. K. priklausantį, turtą – 280,00 eurų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tris kartus suvedė neteisingus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. M. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 302 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. M. padarė keturis nusikaltimus, iš kurių trys priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), o vienas – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), trys nusikaltimai yra baigti, o vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalto būdamas teistas, neišnykus teistumui (1 t., 135–144 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 115–132 b. l.), nedirba (1 t., 154 b. l.). Atsižvelgęs į tai, kad J. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ją įvertino nustatydamas skirtinos bausmės dydį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ankstesniais penkiais nuosprendžiais J. M. pripažinus kaltu nusikalstamų veikų padarymu, jam buvo skirtos švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – areštas, tačiau jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad J. M. nelinkęs taisytis laisvėje, nuolat pažeidinėja įstatymus, akivaizdžiai ignoruoja visuomenei priimtinas elgesio taisykles. Taigi nėra pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiu, kad jis padarė išvadas iš ankstesnių teistumų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra labai švelnios – J. M. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis 9 mėnesiams, kai minėtų straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams, kai bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Tačiau teismas, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes pagrįstai subendrinęs vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintas bausmes bendrindamas jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), paskyrė nuteistajam J. M. per griežtą galutinę subendrintą bausmę. Dėl to nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės paskyrimo.

Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog keturias naujas nusikalstamas veikas J. M. padarė būdamas teistas (teistas penkis kartus), neišnykus teistumui, jo atžvilgiu yra priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie šiuo metu dar neįsiteisėję, ir tai rodo, kad pastarasis savo elgesio pavojingumo nesupranta, kritiškai jo nevertina, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, net ir įvertinus tai, kad jis 2016 m. birželio 7 d. įsidarbino UAB „A.“, netenkinamas. J. M. nurodyta aplinkybė, kad visus nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas paskutiniais nuosprendžiais, jis padarė tuo pačiu laikotarpiu, pastarojo pavojingumo nemažina ir taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą.

Kartu kolegija pažymi, kad vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, J. M. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę J. M. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.