- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- I-849-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. M. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti po 20 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną kalinimo Lukiškių TI-K parą už tai, kad jo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017-02-22 iki 2017-11-06 buvo laikomas Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus 3,6 kv. m plotas kamerose. Ir taip nedidelio ploto kameroje stovi nereikalinga dviaukštė lova, staliukas per mažas, kad būtų įmanoma pavalgyti. Dalį kameros ploto užima sanitarinis mazgas, kuris neuždaras, atitvertas tik sienele ir įrengtas šalia įėjimo durų. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo pareiškėjas galėjo būti buvo stebimas pareigūnų tuo metu, kai naudojosi sanitariniu mazgu. Kamerose neįrengta ventiliacija, nuolat trūko gryno oro, dėl drėgmės patalpose veisėsi pelėsis ir grybelis, krito tinkas, luposi dažai, kamerose veisėsi parazitai. Kamerose nėra tekančio šilto vandens, o maudytis į dušą pareiškėjas buvo išvedamas tik kartą per savaitę, po 15 minučių, per tokį laiko tarpą negalėjo tinkamai nusiprausti. Skunde nurodoma, kad pasivaikščioti į kiemelį pareiškėją išvesdavo tik 1 valandai, į sporto salę – tik kartą per savaitę. Pareiškėjo nevedė paskambini telefonu, nors buvo kreipęsis su prašymais. Lukiškių TI-K administracija nepatenkintiems laikymo sąlygomis asmenims nepagrįstai inkriminuoja režimo pažeidimus ir skiria nuobaudas už akių, taip pareiškėjas buvo bauginamas, kad nesikreiptų su skundais. Minėtos kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios, antisanitarinės, pareiškėjas nuolat patyrė neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, juto baimę ir emocinę įtampą, nuolat blogėjo sveikata, sutriko skrandžio veikla, krito svoris. Dėl tokių išgyvenimų turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.
Atsiliepimas
3. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad Lukiškių TI-K buvimo laikotarpiu jokioje kameroje nebuvo laikomas vienas, nors atsiliepime nurodyta, kad kartais kameroje pareiškėjas buvo vienas. Pareiškėjui nepakako Lukiškių TI-K tiekiamo maitinimo, maistas buvo praktiškai nevalgomas. Atvykęs į Alytaus pataisos namus sužinojo, kad svoris sumažėjo apie 20 kg. Paaiškino, kad kreipėsi su skundais dėl maisto, tačiau administracija visada patvirtindavo, kad maistas yra geras, nors akivaizdu, kad būdavo priešingai. Pareiškėjo skundų administracija neregistruodavo, versdavo atsiimti, arba išnagrinėdavo itin formaliai, todėl nebuvo prasmės dėl kiekvieno pažeidimo kreiptis į Lukiškių TI-K su skundais ar prašymais.
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 10–18) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuobaudos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą taikomos nebuvo. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis, Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti. Dėl pakankamai mažo ploto nėra galimybių įrengti papildomų baldų. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nėra numatytas karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras. Pagal teisės aktų reikalavimus Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti duše visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių, todėl šio reikalavimo atsakovės atstovas nepažeidė. Nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnis, atsižvelgiant į grupė, kuriai priskirti nuteistieji, pasivaikščiojimas gryname ore gali trukti nuo vienos iki dviejų valandų. Lukiškių TI-K nėra vedama apskaita apie konkretaus asmens pasivaikščiojimą gryname ore, tačiau pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo nuteistiesiems ir suimtiesiems pasivaikščioti. Pasivaikščiojimas vykdomas kiekvieną dieną, vadovaujantis Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarke, patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-08-11 įsakymu Nr. 1-213 ir Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarke, patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2017-07-18 įsakymu Nr. 1-205. Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo skundų ar prašymų, susijusių su sveikatos priežiūra. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Lukiškių TI-K prašo priteisti iš pareiškėjo 3,60 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Atsakovės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti po 20 Eur neturtinės žalos už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą parą. Pareiškėjas teigia, kad visu skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2017-02-22 iki 2017-11-06, Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
8. Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K teigia patyręs neturtinę žalą, kurią vertina po 20 Eur už kiekvieną šioje įstaigoje praleistą parą. Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017-02-23 iki 2017-11-06, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos (b. l. 53–54). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą. Skunde pareiškėjas nenurodo savo teisinio statuso, tačiau iš jo įskaitos kortelės matyti, kad nuo 2017-02-23 iki kreipimosi į teismą dienos jam buvo taikomas suimtojo teisinis statusas (žr. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 12 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktus).
9. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2017-02-23 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 107 (plotas 7,38 m²) vienas; 2017-02-24–2017-03-01 buvo laikomas kameroje Nr. 151 (plotas 7,48 m²), kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2017-03-02–2017-04-17 buvo laikomas kameroje Nr. 182 (plotas 7,94 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-04-18–2017-05-28 buvo laikomas kameroje Nr. 341 (plotas 7,95 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-05-29–2017-07-26 buvo laikomas kameroje Nr. 176 (plotas 7,94 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-07-27–2017-10-17 buvo laikomas kameroje Nr. 257 (plotas 34,57 m²), kurioje buvo laikomi 5–8 asmenys; 2017-10-18–2017-11-06 buvo laikomas kameroje Nr. 254 (plotas 34,71 m²), kurioje buvo laikomi 6–9 asmenys. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 257 dienas.
9.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². SVĮ įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. k. be kita ko) reiškia, kad, vykdant suėmimą ir bausmę, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
9.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant kamerose vienam ar laikomam su kitais asmenimis visą ginčo laikotarpį teko daugiau, nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą. Pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes pareiškėjas niekada nebuvo kamerose vienas, nėra teisiškai reikšmingi vertinant Lukiškių TI-K veiksmus, užtikrinant pareiškėjo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo metu. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad net ir tuo atveju, jei kamerose Nr. 107, Nr. 182, Nr. 341, Nr.176 pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, šių patalpų ploto dalis, tenkanti vienam asmeniui, atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. nebuvo mažesnė už minimalų 3,6 m² vienam asmeniui tenkantį kameros plotą.
9.3. Pareiškėjas teigia, kad dalį kameros ploto užėmė nereikalinga lova ir sanitarinis mazgas. LVAT teisėjų kolegija, aiškindama Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas, 2017-05-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-525/2017 pažymėjo, jog minėtoje nuostatoje nenumatyta, kad į turintį tekti minimalų 3,6 kv. m plotą turi būti neįskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas. Teismo nuomone, šis nacionalinėje Lietuvos teisėje nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto standartas neprieštarauja naujausiai EŽTT praktikai (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, kameros įrenginių ar baldų užimamas plotas neturi būti išskaičiuojamas iš bendrojo kameros ploto, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamą plotą Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.
10. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas, sanitarinis mazgas kameroje įrengtas taip, kad jį galėjo matyti per kameros duryse įrengtą stebėjimo akutę ir pareigūnai, atliekantys Lukiškių TI-K laikomų asmenų priežiūrą. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas atskirti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
10.1. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.
10.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
10.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
10.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas iš esmės visą ginčo laikotarpį Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose kartu su kitais asmenimis. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-11-17 rašte Nr. 24-7540 (b. l. 27–28) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257; Nr. 386–395; Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-07-27 iki 2017-11-06 buvo laikomas daugiavietėse kamerose Nr. 254 ir Nr. 257, kuriose sanitarinis mazgas buvo izoliuotas nuo likusios kameros erdvės, įrengtas kaip atskira kabina. Darytina išvada, kad šiuo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu nepažeidė. Tačiau pareiškėjas nuo 2017-02-23 iki 2017-07-26, t. y. 154 paras, buvo laikomas kamerose, kur Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
11. Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, trūko gryno oro, buvo drėgna, veisėsi pelėsis, buvo parazitų. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
12. Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, išvėdinus patalpas žiemą būdavo šalta, vasarą – karšta, trupėjo tinkas ir dažai. Taip pat buvo parazitų. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas); laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas).
12.1. Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) 2017-01-23 patikrinimo akto Nr. PA.10-54(16.16.8.10.12) (b. l. 29–30) matyti, kad kameroje Nr. 107, kurioje 2017-02-23 buvo laikomas pareiškėjas, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta. Į bylą pateiktų VSC 2017-03-28 patikrinimo akto (b. l. 31–33), 2017-03-20 šiluminės aplinkos tyrimo protokolo (b. l. 37–38) duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 176, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-05-29 iki 2017-07-26 sveikatos saugos reikalavimų neatitikimų nebuvo nustatyta, fizikiniai veiksniai (oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Patikrinimo akte, be kita ko, konstatuota, kad patikrinimo metu kamerose nariuotakojų, graužikų, kenkėjų buvimo vizualiai nenustatyta, Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad nuo 2015 metų yra sudariusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. VSC 2017-06-30 patikrinimo akte (b. l. 51–52) užfiksuoti rezultatai patvirtina, kad kameroje Nr. 341, kurioje buvo laikomas pareiškėjas nuo 2017-04-18 iki 2017-05-28 sveikatos saugos reikalavimų neatitikimų nebuvo nustatyta.
12.2. Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje esančiuose patikrinimo aktuose taip pat yra nurodyti duomenys apie laikymo sąlygų kontrolę, vykdytą tose kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, ar laikotarpiais, nesutampančiais su pareiškėjo buvimo laikotarpiais konkrečioje kameroje. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 25–26), pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į administraciją nesikreipė, VSC patikrinimo aktuose dėl kamerų, kuriose artimu tikrinamam laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su kamerų švara ir higiena, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.
13. Pareiškėjo teigimu, kamerose įrengtas staliukas per mažas, kad būtų įmanoma pavalgyti. Eksploatavimo taisyklių 14.6 punktas įtvirtina, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Toks kamerų įrengimas teismo vertinimu atitinka nurodytą Eksploatavimo taisyklių nuostatą. Be to, tai, jog Lukiškių TI-K kamerų įrengimas yra tinkamas patvirtina ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-11-17 pranešimas Nr. 24-7540 (b. l. 27–28), kuriame nurodoma, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 lovų yra stalas, kurio matmenys – apie 0,6 m. x 0,5 m, kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Taigi pareiškėjo argumentai dėl per mažo stalo atmetami kaip nepagrįsti.
14. Pareiškėjas teigia, kad jis išvedamas 1 valandai pasivaikščioti gryname ore, nors priklauso 2 valandos. SVĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Pareiškėjas nenurodė, kad egzistuoja kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių suėmimą vykdanti įstaiga turėtų jam užtikrinti ilgesnės trukmės pasivaikščiojimą gryname ore, todėl darytina išvada, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė.
15. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K maudytis duše jam suteikė per mažai laiko – tik 15 minučių per savaitę, kamerose nėra šilto vandens. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (18 punktas); laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (44 punktas). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, Lukiškių TI-K neprivalo užtikrinti karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias patalpas, t. y. kameras. Pareiškėjo teiginys, jog jam buvo suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše po šiltu vandeniu patvirtina, kad Lukiškių TI-K Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto pažeidimo nepadarė. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. 1-264 patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo (b. l. 63–65) 5 punkte nurodyta, kad dušo patalpomis suimtieji gali naudotis iki 15 minučių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl per trumpos maudymosi duše trukmės laikytinas nepagrįstu, nes pareiškėjo nurodytas laikas atitinka minėto aprašo reikalavimus, o Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte prausimose duše trukmės nereglamentuoja.
16. Pareiškėjas skundžiasi, kad jam suteikiama galimybė tik vieną kartą per savaitę pasportuoti sporto salėje. SVĮ 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sportas yra viena iš galimų suimtųjų užimtumo formų. Kita vertus, minėtas įstatymas nenustato suėmimą vykdančiai institucijai pareigos užtikrinti suimtojo teisės užsiimti sportu. Iš Lukiškių TI-K pateikto Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į mankštos kambarį Lukiškių TI-K tvarkos aprašo (b. l. 70–72) nuostatų matyti, kad suimtiesiems sudaroma galimybė mankštintis specialioje patalpoje, siekiant užtikrinti pozityvų šių asmenų užimtumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl per trumpo mankštos laiko ir periodiškumo atmestini, kaip nepagrįsti.
17. Pareiškėjas teigia, kad nepakako Lukiškių TI-K tiekiamo maitinimo, maistas buvo praktiškai nevalgomas, pareiškėjo svoris sumažėjo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2017-09-19 skundu (b. l. 60) kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, kuriame teigė, kad 2017-09-18 pietų metu atsisakė valgyti jam nepatikusį patiekalą, jo ir kitų asmenų skundas buvo persiųstas išnagrinėti maitinimo paslaugas teikiančiai UAB „Grūstė“, kuri šiuos skundus išnagrinėjo ir 2017-10-06 pateikė atsakymą Lukiškių TI-K (b. l. 61). Pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir Lukiškių TI-K 2017-10-18 raštu Nr. 96-4758 (b. l. 58–59).
17.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 86 punkte nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti. Vadovaujantis SVĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Šių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama.
17.2. Iš Lukiškių TI-K 2017-10-18 rašto turinio ir UAB „Grūstė“ pranešimo turinio matyti, kad pareiškėjo netenkinančio patiekalo išdavimo dieną (2017-09-18) specialiame pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale įrašų dėl netinkamai pagamintų patiekalų nebuvo, maistą ruošianti įmonė ėmėsi priemonių, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims maistas būtų ruošiamas laikantis higienos sąlygų ir technologinių standartų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2017-10-18 rašto Nr. 96-4758 neskundė, todėl darytina išvada, kad jo vienintelis skundas dėl tiekiamo maitinimo Lukiškių TI-K buvo išnagrinėtas tinkamai. Vien dėl pareiškėjo teismui nurodytų bendro pobūdžio nusiskundimų dėl maisto kiekio ir kokybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą suėmimo laikotarpiu.
18. Pareiškėjas skundėsi, kad nebuvo išvedamas paskambinti telefonu.
18.1. SVĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu (1 dalis). Suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis (2 dalis). Vidaus tvarkos taisyklių 74 punkte nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos šių Taisyklių XII skyriuje nustatyta tvarka skambinti kitiems asmenis ir kalbėti su jais telefonu. Lukiškių TI-K skambinimo telefonu tvarką reglamentuoja Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-10-12 įsakymu Nr. 1-252 patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašas (2016-11-08 įsakymo Nr. 1-340 redakcija), kurio 21 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji eilės tvarka paprastai išvedami paskambinti ir kalbėti telefonu raštiškame prašyme nurodytą dieną. Atsižvelgiant į esamas sąlygas, paskambinti telefonu ir skambinančiųjų skaičių, apsaugos ir priežiūros pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtųjų ir nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas telefonu gali būti organizuotas ir vėliau, tačiau ne vėliau kaip per dvi dienas nuo raštiškame prašyme nurodytos dienos.
18.2. Lukiškių TI-K teismui pateikė pareiškėjo 2017-10-31 skundą (b. l. 20), kuriame teigė, kad jis nevedamas paskambinti telefonu pagal jo užregistruotus prašymus ir juose nurodomą skambinimo laiką (dieną ir valandą). Pareiškėjas kaltino Lukiškių TI-K pareigūnus, kad jie siūlo skambinimo laiką, kai pareiškėjas negalės prisiskambinti artimiesiems ir taip pažeidžia jo įstatymu garantuojamą teisę paskambinti telefonu. Lukiškių TI-K 2017-11-08 raštu Nr. 96-5417 (b. l. 19) išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nurodė, kad dėl laiko stokos organizuojant telefoninius pokalbius pareiškėjui nebuvo suteikta teisė paskambinti telefonu 2017 m. spalio 26–27 dienomis. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė paskambinti telefonu 2017 m. spalio 28 d. ir 31 d. Šias aplinkybes patvirtina Lukiškių TI-K patiktas pareiškėjo skambučių registras (b. l. 21). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K veikė neteisėtai ir suvaržė pareiškėjo teisę paskambinti ir kalbėti telefonu.
19. Pareiškėjo argumentai, kad jis verčiamas atsiimti prašymus, atmetami kaip nepagrįsti, nes paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo bauginamas, jam skiriamos drausminės nuobaudos dėl reiškiamo nepasitenkinimo kalinimo sąlygomis, todėl šie skundo argumentai teismo vertinami kaip subjektyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais.
20. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 800 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 800 Eur suma. Iš dalies tenkinus pareiškėjo skundą, valstybės atstovės Lukiškių TI-K prašymas dėl išlaidų atlyginimo nebus nagrinėjamas, nes tokios išlaidos atsakovei nepriklauso (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.