- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- I-1164-162/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00018-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
2016 m. vasario 22 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 18 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 18 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjo laikymo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2015 m. gruodžio 16 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b. l. 5-12) nurodo, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo laikomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) areštinėje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Tauragės AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigia, kad Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui. Kamerose buvo tarakonų, kameros langai buvo iš neskaidraus stiklo, langai nevalomi, prastas apšvietimas, kamerose neveikė ventiliacija, jose buvo drėgna ir šalta, dėl to čiužiniai būdavo drėgni ir pūdavo. Kamerose sanitarinis mazgas atitvertas ne aukštesne nei 1,35 m sienele, dėl to buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.
Pabrėžia, jog vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui. Nurodo, kad šis komitetas Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92) 3 išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.
Pažymi, kad Tauragės AVPK areštinės kamerose nebuvo šilto (karšto) vandens ir nesudaryta galimybė nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Teigia, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, nes maistas buvo neskanus, o jo energetinė vertė neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.
Tvirtina, kad tokiu būdu buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, dėl to patyrė pažeminimą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, stresą. Mano, kad buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 8 straipsniai, bei Konstitucijos 21 straipsnis. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą įvertina 18 000 Eur.
Pareiškėjas M. K. apie teismo posėdį informuotas tinkamai šaukimu (b. l. 79). Marijampolės pataiso namai pateikė pareiškėjo patvirtinimą, kad jam įteiktas Klaipėdos apygardos administracinio teismo šaukimas bei siųsti procesiniai dokumentai (b. l. 78). Pareiškėjas nepareiškė noro dalyvauti 2016 m. vasario 22 d. paskirtame teismo posėdyje.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 15-21) nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis.
Atsiliepime nurodo, kad Tauragės AVPK areštinėje pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir laikantis higienos normų reikalavimų. Nurodo, jog pareiškėjas įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. sausio 27 d. 338 paras buvo laikomas kamerose Nr. 3 (kameros plotas 12,68 kv. m.), 4 (12,60 kv. m.), 5 (11,86 kv. m.) ir 7 (6,74 kv. m.). Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt. Nurodo, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ 80 punktą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pažymi, kad pasivaikščiojimo laiku (1 valandą per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi duše metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Be to, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, konvojuojama į teismus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Ši aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kamerose bendrojo ploto. Todėl mano, kad pareiškėjo argumentai dėl kameros ploto vienam asmeniui pažeidimo laikytini nepagrįstais ir nesuteikiantys pagrindo areštinės pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.
Nurodo, jog Tauragės AVPK periodiškai yra atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, o rasti neesminiai trūkumai yra nedelsiant pašalinami.
Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Tauragės AVPK areštinės kamerose netinkamai įrengtas tualetas, jose neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir šalta, kamerose buvo prastas apšvietimas, o čiužiniai smirdėjo, buvo drėgni ir pūdavo. Nurodo, jog Tauragės AVPK areštinės kamerose sanitarinis mazgas įrengtas jį atskiriant nuo gyvenamosios paskirties 120-130 cm ploto aukščio pertvara, t. y. sanitarinis mazgas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Higienos norma HN 37:2009) 20 punkto reikalavimus. Pažymi ir tai, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose Higienos normos HN 37:2009 24 punkto pažeidimų dėl kamerų oro temperatūros, drėgmės nenustatė. Tauragės visuomenės sveikatos centras Higienos normos HN 37:2009 23 punkto (dėl policijos areštinių kamerų vėdinamo) pažeidimą konstatavo tik viename 2013 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte Nr. AK-153, t. y. pažeidimas nustatytas kamerose Nr. 5 ir 8. Pareiškėjas kameroje Nr. 5 buvo laikomas 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, todėl mano, kad pareiškėjo teiginys apie blogą vėdinimo sistemą visiškai nepasitvirtinta.
Nurodo, kad iki 2013 m. birželio 13 d. skalbimo paslaugas teikė UAB „Šiaulių skalbykla“, o nuo 2013 m. birželio 14 d. patalynė bei čiužiniai yra vežami skalbti ir valyti į UAB „Atakras“ pagal Skalbimo paslaugų sutartį Nr. 85-5-ST2-49. Čiužiniai pirkti buvo 2012 m. ir 2013 m., todėl nesutinka su tuo, kad čiužiniai buvo smirdintys ir supuvę. Be to, Tauragės visuomenės sveikatos centras atliktais patikrinimais Higienos normos HN 37:2009 58 punkto (dėl lovos minkštojo inventoriaus) pažeidimų nenustatė.
Akcentuoja, kad šiuo metu policijos areštinės languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro. Iš visų pateiktų Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų 2013 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d. buvo nustatytas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto pažeidimas, tačiau pažeidimai buvo nustatyti kamerose Nr. 3, 5 ir 8, kuriose pareiškėjas tuo laikotarpiu nebuvo laikomas.
Nurodo, jog Tauragės AVPK areštinėje yra nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė. Graužikų ir vabzdžių kontrolės darbai atliekami periodiškai, juos atlieka įmonė UAB „Rudagys“, su kuria yra sudaryta paslaugos teikimo sutartis. Mano, kad Tauragės AVPK areštinėje yra užtikrinami Higienos normos HN 37:2009 53 punkto reikalavimai, todėl nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad kamerose buvo buitinių parazitų.
Nesutinka ir su tuo, kad nebuvo užtikrintas tinkamas maisto kiekis ir kokybė, kad maistas buvo neskanus, o energetinė maisto vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Nurodo, jog pagal 2012 m. balandžio 30 d. viešojo pirkimo areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 85-4-ST2-30, sudarytą tarp Tauragės AVPK ir UAB „Girupis“, laikino sulaikymo kamerose esantys suimtieji maitinami 3 kartus per dieną, t. y. pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Teigia, jog pardavėjo teikiamas maistas yra pilnavertis ir subalansuotas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.
Teigia, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pasivaikščiojimui lauke yra skiriama viena valanda, todėl nesutinka su pareiškėjo tvirtinimu, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui.
Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis, visi areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Teigia, jog remiantis teisiniu reguliavimu, karšto vandens tiekimas kamerose nenumatytas.
Akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo fizinei sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sąlygos areštinėje, o tik apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiais, todėl mano, kad nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatos būklė, kitos fizinės ar psichinės savybės galėjo sąlygoti didesnį nei įprastą, išskirtinai neigiamą poveikį.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 77). Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims nei jų atstovams, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalis).
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Tauragės AVPK) areštinėje įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d., atlyginimo priteisimo.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).
Dėl ieškinio senaties termino
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 26, 2014) 143 punkte nurodyta, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios nepriimtinų kalinimo sąlygų metu, atlyginimo taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalyje 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali taikyti ieškinio senatį savo iniciatyva ir gali taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1212-146/2016).
Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjo skundas teismui išsiųstas 2016 m. sausio 11 d., o Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2016 m. sausio 13 d. (b. l. 13). Pareiškėjas prašo priteisti patirtą neturtinę žalą už atitinkamus laikotarpius nuo 2012 metų iki 2015 m. gruodžio 16 d., t. y. pareiškėjas skundą pateikė iš esmės pažeisdamas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje neprašo taikyti sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, todėl teismas nagrinėjamoje byloje netaiko ieškinio senatį ir vertina pareiškėjo laikymo Tauragės AVPK areštinėje sąlygas už atitinkamus laikotarpius nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d.
Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2016 m. sausio 26 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-RR2-1677 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 26-27) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. sausio 27 d. buvo laikomas: kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv. m., kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m., kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m. bei kameroje Nr. 7, kurios plotas 6,74 kv. m. Pagal minėtus duomenis pareiškėjas 221 dieną (9 dienų kameroje Nr. 3; 198 dienų kameroje Nr. 4; 10 dienų kameroje Nr. 5; 4 dienos kameroje Nr. 7) buvo laikomas kamerose kartu su dviem ar trimis asmenimis, tuo būdu pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (vienam asmeniui plotas būdavo mažesnis nei 5 kv. m.), t. y. kameros plotas vienam asmeniui dažnai svyruodavo nuo 3,15 kv. m. iki 4,2 kv. m.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas.
Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo
Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Pareiškėjo tvirtinimu, areštinės kamerose buvo prastas apšvietimas (langai iš neskaidraus stiklo), kameros drėgnos ir šaltos, jose neveikė ventiliacija, be to, buvo drėgni čiužiniai. Pareiškėjas teigia, jog netinkamai buvo įrengtas tualetas, kadangi atitvertas ne aukštesne nei 1,35 m sienele, dėl to nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); Higienos normos HN 37:2009 20 punktas nustato, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Higienos normos HN 37:2009 21 punktas numato, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (22 punktas); Higienos normos HN 37:2009 23 punktas numato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 37:2009 24 punkte nurodyta, jog policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti – 18–28 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,15–0,5 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra – 18–26 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,05–0,2 m/s. Higienos normos HN 37:2009 58 punkte numatyta, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje. Minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., areštinėje įrengtoje dezinfekcijos kameroje. Higienos normos HN 37:2009 59 punktas nustato, kad lovos skalbiniai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktu Tauragės visuomenės sveikatos centro 2011 m. kovo 31 d. patikrinimo aktu Nr. AK-31, 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktu Nr. AK-115, 2013 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktu Nr. AK-117, 2013 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktu Nr. AK-153, 2014 m. vasario 11 d. patikrinimo aktu Nr. AK-1, 2014 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktu Nr. AK-159, 2015 m. kovo 30 d. ir kita į bylą pateikta rašytine medžiaga.
Tauragės visuomenės sveikatos centras 2011 m. kovo 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. atlikto Tauragės AVPK areštinės patikrinimo metu nenustatė Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų (b. l. 23-25, 29-30). Tauragės visuomenės sveikatos centras atlikto patikrinimo rezultatus įformino 2011 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. AK-31 ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. AK-115, kuriuose nurodė, kad policijos areštinės kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties pertvara. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, yra unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų lentynėlė. Policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, kameros vėdinamos per orlaides, lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje, atliekamas buitinių parazitų ir graužikų dezinsekcija ir deratizacija.
Tauragės visuomenės sveikatos centras 2013 m. rugsėjo 18 d. atliko periodinį patikrinimą, kurio metu siekė įvertinti ar Tauragės AVPK areštinė atitinka Higienos normos HN 37:2009 11 punkto (areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore), 20 punkto (sanitarinių mazgų įrengimas), 53 punkto (policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų), 56 punkto (areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais), 58 punkto (lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje), 60 punkto (policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) ir kitų punktų reikalavimus (b. l. 31-33). 2013 m. rugsėjo 18 d. atlikto periodinio (planinio) patikrinimo rezultatai įforminti 2013 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. AK-117, kuriame konstatuota, kad atlikus planinį patikrinimą nustatytas Higienos normos HN 37:2009 20 punkto pažeidimas – visų kamerų sanitariniuose mazguose prie kriauklių nėra veidrodžių. Kitų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta.
Pažymėtina, jog nors Tauragės visuomenės sveikatos centras 2013 m. rugsėjo 18 d. ir nustatė Higienos normos HN 37:2009 20 punkto pažeidimą (sanitariniuose mazguose prie kriauklių nėra veidrodžių), tačiau pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atlyginimo nekildina iš šio pažeidimo.
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Tauragės visuomenės sveikatos centras 2013 m. lapkričio 6 d. atliko Tauragės AVPK areštinės patikrinimą (kontrolės metu patikrintos kameros Nr. 5 ir 8), siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 20, 21, 23, 48, 53, 55 ir 58 punktų reikalavimams. Patikrinimo rezultatai įforminti 2013 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte Nr. AK-153 (b. l. 60-62), kuriame konstatuota, kad atlikus planinį patikrinimą nustatytas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto (kamerose Nr. 5 ir 8 įrengti neskaidraus stiklo langai), 23 punkto (kamerose Nr. 5 ir 8 langai su orlaidėmis, kurios yra be stiklo, mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikia), 48 punkto (kamerų langai neskaidrūs, kameroje Nr. 8 ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsių). Kitų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. AK-1 (patikrinimas atliktas 2014 m. vasario 6 d., kurio metu patikrintos kameros Nr. 4 ir 5) taip pat konstatavo Higienos normos HN 37:2009 48 (kamerose Nr. 4 ir 5 langai nesandarūs) reikalavimo pažeidimas. Kitų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų šio patikrinimo metu nenustatyta (b. l. 34-36).
Tauragės visuomenės sveikatos centras 2014 m. lapkričio 11 d. atliko Tauragės AVPK areštinės patikrinimą (kontrolės metu patikrintos kameros Nr. 3), siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 6 ir 21 punktų reikalavimams Šio patikrinimo rezultatai įforminti 2014 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. AK-159 (b. l. 57-59), kuriame konstatuota, kad atlikus neplaninį patikrinimą nustatytas Higienos normos HN 37:2009 6 ir 21 punktų (kameroje Nr. 3 nėra rozečių, matėsi pliki laidai, langai iš neskaidraus stiklo, nedega viena iš dviejų lempučių) reikalavimų pažeidimai.
Tauragės visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 25 d. atliko Tauragės AVPK areštinės operatyvinį patikrinimą (kontrolės metu patikrintos kameros Nr. 3, 5, 8 ir 9), siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 6, 8, 18, 21, 27, 57 ir 58 punktų reikalavimams. Šio patikrinimo rezultatai įforminti 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34 (b. l. 67-70), kuriame konstatuota, kad atlikus (operatyvinį) neplaninį patikrinimą nustatyti Higienos normos HN 37:2009 6, 21 ir 27 punktų pažeidimai (kameroje Nr. 9 esanti lova sulaužyta, dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 3, 5 ir 8, kameroje Nr. 3 išlaužtos grindys). Minėtame patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims patiekiamas maistas pagal valgiaraščius, kuris atitinka fiziologines mitybos normas, t. y. nenustatytas Higienos normos HN 37:2009 8 punkto pažeidimas.
Apibendrinus faktines aplinkybes, kurios užfiksuotos aptartuose patikrinimo aktuose, konstatuotina, jog pažeidimas dėl neskaidrių stiklo langų buvo nustatytas Tauragės AVPK areštinės kamerose Nr. 3, 5, 8 (konstatuota Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte Nr. AK-153, 2014 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. AK-159 ir 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34). Tauragės AVPK areštinės kamerose Nr. 5, 8 nustatyti pažeidimai dėl patalpų vėdinimo (mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikė), kameroje Nr. 8 ant sienų ir lubų paviršių buvo pelėsių, be to, Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34 konstatuoti pažeidimai dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo kamerose Nr. 3, 5 ir 8. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimas dėl kameros vėdinimo (mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikė) nebuvo tęstinis bei nustatytas tik vieną kartą 2013 m. lapkričio 6 d. atlikto (neplaninio) patikrinimo metu, t. y. tuo metu, kai pareiškėjas nebuvo laikomas kameroje Nr. 5, todėl laikytina, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl kameros vėdinimo. Tačiau pažeidimai dėl neskaidrių stiklų ir kamerų apšvietimo buvo nustatyti ne kartą, t. y. minėti pažeidimai buvo tęstiniai. Tauragės visuomenės sveikatos centras tiek 2014 m. lapkričio 11 d. atlikto patikrinimo metu, tiek 2015 m. kovo 25 d.atlikto patikrinimo metu konstatavo, kad langai yra iš neskaidraus stiklo. Įvertinus tai, darytina išvada, kad minėtas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto pažeidimas buvo ir pareiškėjo kalinimo laikotarpiu.
Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas kamerose Nr. 3 ir 5 įvairiais laikotarpiais nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. sausio 27 d. buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 37:2009 21 punktą (areštinės kamerose neskaidraus stiklo langai, netinkamas dirbtinis apšvietimas). Kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, o būtent, dėl tiekiamo maisto kokybės, šaltų kamerų, netinkamo miegamojo inventoriaus (prastų čiužinių), dėl galimybės pasinaudoti šiltu dušu, nenustatyta. Bylos medžiaga nustatyta, jog patalynė bei čiužiniai yra vežami skalbti ir valyti į UAB „Atakras“ pagal Skalbimo paslaugų sutartį Nr. 85-4-ST2-49, t. y. šios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus dėl netinkamo miegamojo inventoriaus (b. l. 63-66).
Pažymėtina ir tai, kad nors Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu ir nustatė kitų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų, tačiau pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atlyginimo nekildina iš minėtų pažeidimų. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš kitų pažeidimų, nenustatytų Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu, nurodydamas, kad tualetai nuo gyvenamosios patalpos atitverti ne aukštesne nei 1,35 m sienele, dėl to nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas.
Minėta, jog Higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Taisyklių 7.13 punkte nustatyta, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepaisant to, kad sanitarinis mazgas kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas laikantis jo įrengimo techninius aspektus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau laisvės atėmimo vietose turi būti stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015). Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Glotov prieš Rusiją; 2009 m. kovo 12 d. sprendimas Aleksandr Makarov prieš Rusiją).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015).
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo bendro pobūdžio teiginį, jog sanitarinių mazgų kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Nors Tauragės visuomenės sveikatos centras atlikto patikrinimo metu ir nustatė, kad Tauragės AVPK areštinėje sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, tačiau nenustatė aplinkybės, kad kalinamieji turi galimybę pasinaudoti tualetu privačiai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 7.13 punktą.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš pasivaikščiojimo laiko teigdamas, jog vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui. Nurodo, kad šis komitetas Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92) 3 išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.
Pažymėtina, jog Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.
Higienos normos HN 37:2009 11 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi būti organizuojami teisės akto nustatyta tvarka. Taisyklių 7.10 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę (policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai) kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Taisyklių 54 nustatyta, jog policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Taisyklių 55 numato, jog pasivaikščioti vedama dienos metu pagal policijos viršininko sudarytą grafiką, atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus.
Byloje pateiktas areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimo grafikas (b. l. 28) leidžia spręsti, kad atitinkamai kamerai (toje kameroje laikomiems asmenims) yra skirtas kasdien atitinkamu laikotarpiu vienos valandos pasivaikščiojimo laikas.
Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu akivaizdu, jog nepagrįstas pareiškėjo argumentas apie teisės į pasivaikščiojimą lauke pažeidimą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, nes maistas buvo neskanus, o jo energetinė vertė neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.
Higienos normos HN 37:2009 8 punktas numato, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Higienos normos HN 37:2009 9 punktas nustato, kad policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo tvarka turi atitikti teisės akto reikalavimus. Taisyklių 61 punkte nustatyta, jog asmenys maistą gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas ir iš anksto sudarytą valgiaraštį. Policijos areštinėse laikomiems asmenims taikomos tokios pat mitybos normos kaip ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Policijos areštinėse laikomų asmenų mitybos normas tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Taisyklių 62 punktas numato, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų). Taisyklių 64 punktas nustato, jog valgiaraštį sudaro maistą tiekianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo normomis. Pagal Taisyklių 66 punktą, karštas maistas turi būti išduodamas ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo paruošimo, įskaitant ir pristatymo laiką. Asmenims, kurie negali pavalgyti laiku, maistas gaminamas ir patiekiamas atskirai.
Iš 2012 m. balandžio 30 d. viešojo pirkimo areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 85-4-ST2-30, sudarytos tarp Tauragės AVPK ir UAB „Girupis“, matyti, kad laikino sulaikymo kamerose esantys suimtieji maitinami 3 kartus per dieną, t. y. patiekiami pusryčiai, pietūs ir vakarienė (sutarties 2.2 punktas) (b. l. 45-47). Sutarties 2.3 punktas numato, jog pardavėjo tiekiamas maistas turi atitikti Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ kitų teisės aktų reikalavimus, deklaruojamus Lietuvos standartus arba įmonės standartus. Atsakovas 2013 m. kovo 27 d. sutartimi ir 2014 m. balandžio 29 d. susitarimu pratęsė Tauragės AVPK areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimą iš esmės analogiškomis sąlygomis, t. y. tiekiamas maistas turi atitikti teisės aktų reikalavimus (b. l. 48-52).
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose per parą – 2298 kcal.
Iš UAB „Girupis“ sudaryto valgiaraščio matyti, jog vienam asmeniui per parą tenkanti fiziologinė mitybos norma – 2312,03 kcal (b. l. 37-38), t. y. atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintą fiziologinę mitybos normą vienam nedirbančiam asmeniui. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. AK-1 bei 2014 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34 nurodyta, kad patikrinus valgiaraščius nustatyta, jog policijos areštinėje laikomiems asmenims patiekiamas maistas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.
Aptarti įrodymai leidžia spręsti esant nepagrįstu pareiškėjo teiginį dėl netinkamo maitinimo.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad kameroje nebuvo šilto vandens bei nesudaryta galimybė nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Higienos normos HN 37:2009 20 punkte numatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Higienos normos HN 37:2009 26 punkte nustatyta, kad policijos areštinės medicinos punkte, sanitarinėje švarykloje, indų plovykloje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Higienos normos HN 37:2009 60 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (taip pat Taisyklių 7.12 punktas). Teismas pažymi, kad Higienos normos HN 37:2009 bei Taisyklių nuostatos nenumato šilto vandens tiekimo į areštinės kameras.
Tauragės visuomenės sveikatos centro atliktais patikrinimais nebuvo nustatyti Higienos normos HN 37:2009 60 punkto pažeidimai, be to, atsakovas nurodė, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti po dušu.
Remiantis aptartomis aplinkybėmis nėra pagrindo spręsti, kad nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigia, kad kamerose buvo buitinių parazitų.
Higienos normos HN 37:2009 53 punkte nustatyta, jog policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, o esant reikalui policijos areštinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi būti imamasi veiksmų tam, kad jie būtų išnaikinti (pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją; EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Neshkov ir kt. prieš Bulgariją).
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina išvada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – išnaikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužiko ar parazito atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015).
Teismui pateikta 2012 m. kovo 22 d. privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo paslaugų vykdymo sutartis (2013 m. kovo 19 d. ir 2014 m. vasario 25 d. susitarimai dėl šios sutarties pratęsimo) su UAB „Rudagys“ įrodo, kad UAB „Rudagys“ atlieka Tauragės AVPK areštinės apžiūrą, įvertinant jos užkrėstumą kenkėjais, atlieka graužikų ir vabzdžių kontrolę ir naikinimą, atvykdamas į objektą ne rečiau kaip kartą per mėnesį arba pagal poreikį (b. l. 53-56). Byloje pateiktos Graužikų ir vabzdžių kontrolės darbų atlikimo žurnalo bei Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo atlikimo žurnalo kopijos (b. l. 39-41) leidžia spręsti, kad Tauragės AVPK buvo atliekami graužikų ir vabzdžių naikinimo darbai. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Tauragės AVPK administraciją dėl graužikų ar vabzdžių buvimo kameroje, ar prašęs juos išnaikinti. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nesilaikė Higienos normos HN 37:2009 53 punkte nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina išvada, jog pareiškėjas įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. Tauragės AVPK areštinėje 221 dieną buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimas), Higienos normos HN 37:2009 21 punktą (kamerose nebuvo skaidraus stiklo langų, blogas kameros apšvietimas), be to, Tauragės AVPK areštinėje pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu (pažeistas Taisyklių 7.13 punktas).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti 18 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą teigdamas, kad dėl kalinamo nepriimtinomis ir nežmoniškomis sąlygomis patyrė pažeminimą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, stresą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).
Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). EŽTT 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina inter alia iš to, jog Tauragės AVPK areštinėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymas, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog pareiškėjo situacija ir nustatytos aplinkybės, jų komuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tai yra susiję su tuo, kad pareiškėjo atžvilgiu vykęs pažeidimas buvo ilgalaikis (net 221 dieną buvo neužtikrintas minimalus kalinimo plotas), kamerose nebuvo skaidraus stiklo langų, be to, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu.
Teismas pažymi, jog minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas.
Minėta, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvieną kalinimo dieną, kurią buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto norma, asmeniui priteisiama nuo 6 iki 9 Eur (pvz., 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2314-822/2016).
Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 426 Eur (6 Eur už dieną dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo (221 diena x 6 Eur) ir po 50 eurų už tai, kad nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu bei netinkamą kamerų apšvietimą). Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 18 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 1 466 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 1 426 Eur (tūkstantį keturis šimtus dvidešimt šešis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.