Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. T. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2019-02-01 potvarkio Nr. 1PTE-10 „Dėl K. T. atleidimo iš pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat reiškia su tuo susijusius išvestinius reikalavimus priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir pinigines kompensacijas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatytos sekančios faktinės aplinkybės, reikšmingos bylos išnagrinėjimui.

2018-10-04 panešimu apie pareigybės panaikinimą Nr.1VL-431 pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog 2018-10-04 įsakymu Nr. IV-722 jo pareigybė bus panaikinta 2019-02-04 (I t. b.l. 8). Pranešime pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog esant galimybei iki 2019-02-04, pareiškėjui sutikus, jis bus paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, o tokių nesant į žemesnės kategorijos pareigas. Bei nurodyta, kad jei iki 2019-02-04 pareiškėjas į kitas pareigas nebus paskirtas, 2019-02-04 bus atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų dėl pareigybės panaikinimo.

2018-10-26 panešimu dėl pareigų siūlymo Nr.1VL-503 pareiškėjui buvo pasiūlyta nuo 2018-11-12 užimti Administravimo departamento Teisės ir personalo skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 14 kategorijos) pareigas (I t. b.l. 29-33), kurių pareiškėjas atsisakė.

2018-11-16 panešimu dėl pareigų siūlymo Nr.1VL-539 pareiškėjui buvo pasiūlyta nuo 2018-11-27 užimti Administravimo departamento Organizacinio skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 12 kategorijos) pareigas (I t. b.l. 34-38), kurių pareiškėjas taip pat atsisakė.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2019-02-01 potvarkiu Nr. 1PTE-10 „Dėl K. T. atleidimo iš pareigų“ pareiškėjas 2019-02-04 buvo atleistas iš Teisės departamento Teisėkūros ir teisės taikymo skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų, pavedant išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir trijų mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką Valstybės tarnybos įstatymo 48 str. 4 d. nustatyta tvarka (I t. b.l. 7).

Nuo 2019-04-08 pareiškėjas paskirtas į patarėjo pareigas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijoje Teisės taikymo ir personalo skyriuje (e.b. priedas, b.l. 3).

Pažymėtina, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-556-904/2008, Nr. A-662-684/2010).

Sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į viešojo administravimo subjektui suteiktos diskrecijos teisės organizuoti savo struktūrą, tame tarpe ir panaikinti valstybės tarnautojo pareigybes, tinkamą įgyvendinimą. Bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytas vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Pagal aptariamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Pasisakydamas dėl minėtųjų įstatymo nuostatų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (pvz., 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-340/2011; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012 ir kt.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad vidaus reikalų ministras, turėdamas įgaliojimus ir nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, priėmė sprendimus dėl ministerijos struktūrinių pertvarkymų ir šie pertvarkymai buvo atlikti realiai, apėmė iš esmės visą Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūrą, t.y. 7 ministerijos administracijos padalinius (departamentus). Po struktūrinių pakeitimų ministerijos administracinėje struktūroje išliko trys departamentai (Administravimo departamentas, Ekonomikos ir finansų departamentas ir Regioninės politikos departamentai) bei du departamentams nepriskirti skyriai (Korupcijos prevencijos skyrius ir Vidaus audito skyrius). Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktų ministro 2018-10-04 it 2018-09-10 įsakymų turinys.

Pareiškėjas yra atleistas iš pareigų vadovaujanti Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 48 str. 2 d. ir 51 str. 1 d. 9 p. pagrindu (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama).

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo (toliau - VTĮ pakeitimo įstatymas) 3 str. 6 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojui, kurio pareigybė yra panaikinama iki 2019-01-01, apie pareigybės panaikinimą pranešama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTĮ) 43 str. 1 d. nustatytais terminais. VTĮ pakeitimo įstatymo 3 str. 7 d. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiose VTĮ 43 str. 2 ir 3 d. numatytos garantijos taikomos jas įgijusiems asmenims tiek, kiek jiems tos garantijos būtų taikomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, bet ne ilgiau kaip iki 2019-07-01.

VTĮ 43 str. 1 d. (įstatymo redakcija galiojusi pareiškėjo įspėjimo momentu) nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, pavyzdžiui, pareigybės aprašymą papildžius naujomis funkcijomis ar sumažinus jas, valstybės tarnautojas nesutinka su pakeistu pareigybės aprašymu ir atsisako siūlomų pareigų arba įstaigoje ar jos struktūriniuose padaliniuose nėra laisvų pareigų, jis iš pareigų atleidžiamas pagal VTĮ 44 str. 1 d. 9 (redakcijos galiojančios nuo 2019-01-01, 51 str. 1 d. 9 p.).

Valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, galima pripažinti teisėtu, kai konstatuojamas valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nevertina darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę tarnybinių ginčų bylose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018).

Kaip minėta atsakovas pareiškėją dėl pareigybės panaikinimo informavo 2018-10-04 pranešimu, o pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas nuo 2019-02-04 (2018-10-04 įsakymu Nr. IV-722 nuo 2019-02-04 panaikinus Teisės departamento Teisėkūros ir teisės taikymo skyriaus patarėjo pareigybę), kas sudaro pagrindą teismui konstatuoti, jog atsakovas nepažeidė atleidimo procedūrą reglamentuojančių taisyklių.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja darbdavį karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, siūlyti kitas (laisvas) pareigas, o šiam tarnautojui sutikus - paskirti į to paties lygio ir kategorijos, o jei tokių nėra - žemesnės kategorijos, pareigas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija (paskyrimas į kitas pareigas) nėra absoliuti. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo, valstybės tarnautojo atitikimo užimti laisvai pareigybei nustatytus reikalavimus, sutikimo ar nesutikimo užimti atitinkamas pareigas ir kt.) (2012 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-2846/2012).

Bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui buvo pasiūlytos laisvos to paties A lygio ir 14 kategorijos Administravimo departamento Teisės ir personalo skyriaus patarėjo pareigos. Kaip matyti iš siūlomų pareigų pareigybės aprašymo (I t. b.l. 30-32) ši pareigybė susijusi su teisine veikla ir be kitų joje nurodytų funkcijų, joje, kaip ir pareiškėjo ankstesnėje pareigybėje, numatyta funkcija rengti ministerijos kompetencijai priskirtus teisės aktus, įskaitant teisės aktų, susijusius su Europos Sąjungos parama, projektus. Kaip skunde nurodė pareiškėjas, jis neturi patirties Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo teisėkūros srityje, todėl šių pareigų atsisakė. Taip pat pareiškėjas atsisakė siūlytų kitų Administravimo departamento Organizacinio skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 12 kategorijos) pareigų, kurios buvo žemesnės kategorijos ir, kaip matyti iš pareigybės aprašymo (I t. b.l. 35-36), nebuvo teisinio pobūdžio. Taigi pareiškėjas realizavo savo teisę nesutikti su jam siūlomomis kitomis tiek lygiavertėmis, tiek ir nelygiavertėmis pareigomis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nepateikė duomenų, kokios konkrečiai pareigybės naujai patvirtintoje ministerijos struktūroje jam turėjo būti siūlomos. Skunde pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog pertvarkos metu jo atliekamos funkcijos nebuvo panaikintos, o buvo paskirtos kitam administraciniam padaliniui, t.y. Tarptautinio bendradarbiavimo departamentui (Tarptautinio bendradarbiavimo grupė), todėl pareigų panaikinimas nebuvo realus.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad pareigybės panaikinimas nebuvo realus ir pagrįstas bei, kad ši pareigybė išliko kitame ministerijos padalinyje laikytini teisiškai nepagrįstais ir vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Kaip jau buvo minėta ministras turi diskrecijos teisę keisti ir tvarkyti ministerijos struktūrą, siekiant jos efektyvumo ir užtikrinimo, kad priskirti uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai. Lyginant ministerijos struktūrą matyti, jog vyko realūs pertvarkymai, t.y. buvo mažinamas ministerijos departamentų skaičius ir keičiamos jų funkcijos. Be kita ko, buvo panaikintas ir Tarptautinio bendradarbiavimo departamentas (ir šio departamento Europos Sąjungos reikalų koordinavimo bei Tarptautinių ryšių ir sutarčių skyriai), kuriam, anot pareiškėjo, buvo priskirtos jo atliekamos funkcijos. Kaip matyti iš 2018-10-03 Vidaus reikalų ministro įsakymo Nr.1V-718 „Dėl darbo grupės tarptautinio bendradarbiavimo klausimams koordinuoti sudarymo“ 2 p. teikti siūlymus dėl ES politikos formavimo, koordinuoti ES perkėlimą į nacionalinę teisės ir įgyvendinimą, pozicijų dėl stojimo į ES teisminėse institucijose svarstomas bylas rengimą, pozicijų dėl Lietuvai aktualių ir ES aktualių teisėkūros pasiūlymų rengimą, inicijuoti ir koordinuoti tarptautinių sutarčių ir susitarimų bei susijusių teisės aktų projektų rengimą buvo pavesta iš ministerijos tarnautojų sudarytai darbo grupei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodė, jog funkcijų perskirstymas, kai valstybės tarnautojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, gali būti vertinamas kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti valstybės tarnautoją (LVAT 2016 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3386-520/2016). LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog aplinkybė, kad dalis valstybės tarnautojo iki struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir valstybės tarnautojo užimta pareigybė (LVAT 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-212/2014; 2018 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3480-520/2018; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018). Šiame kontekste įvertinus atsakovo atliktus struktūrinius pakeitimus, dalį pareiškėjo vykdytų funkcijų, susijusių su tarptautinių susitarimų ir sutarčių vertinimu, projektų rengimu bei ES pažeidimų nagrinėjimo procedūromis, pavedus kitiems ministerijos darbuotojams, negalima pripažinti, jog kaip tokia išliko pareiškėjo buvusi pareigybė.

Nors pareiškėjas skunde nenurodo kokioms konkrečiai pareigybėms buvo priskirtos jo vykdytos funkcijos, tačiau įvertinus iš atsakovo išreikalautus ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės nuostatus (I t. b.l. 134-136) ir šios grupės patarėjų pareigybės aprašymus (I t. b.l. 140-141, 142-143, 144-145, 146-147, 148-150, 151-152), matyti, jog su pareiškėjo pareigybei priskirtomis funkcijomis (tarptautinių susitarimų ir sutarčių vertinimu bei pastabų ir pasiūlymų teikimu kitiems ministerijos padaliniams rengiant atsakymus susijusius su ES pažeidimų nagrinėjimo procedūromis) iš dalies siejasi patarėjo vykdančio funkcijas veiklos srityje - Lietuvos ES politikos įgyvendinimo vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse (I t. b.l. 146-147) funkcijos. Kaip matyti iš šio patarėjo pareigybės aprašymo 5.5 ir 5.6 p., šias funkcijas atliekantis tarnautojas koordinuoja keitimąsi informacija su ES institucijomis ES teisės ikipažeidimo procedūros ir ES teisės pažeidimo procedūros stadijose bei pagal kompetenciją pildo Elektroninės ES teisės pažeidimų posistemės dalį; koordinuoja Lietuvos Respublikos pozicijų dėl stojimo į ES teisinėse institucijose svarstomas bylas ministerijai pavestose srityse rengimą ir pateikimą ES narystės informacinėje sistemoje, organizuoja ES teisminėse institucijose priimtų sprendimų įvertinimą ir aktualumą nacionalinei teisei. Tačiau, įvertinus visą šios pareigybės aprašymą ir jį palyginus su buvusiu pareiškėjo pareigybės aprašymu, darytina išvada, kad ši pareigybė savo paskirtimi bei nustatytomis funkcijomis kokybiškai skiriasi nuo buvusios pareiškėjo pareigybės.

Lyginant grupės patarėjo pareiškėjo pareigybės aprašymą su pareiškėjo pareigybės aprašymu matyti, jog ji susijusi ne vien su pastabų dėl stojimo į ES teisminėse institucijose svarstomas bylas teikimu ir pastabas bei pasiūlymus ministerijos padaliniams rengiant atsakymus susijusius su ES pažeidimų nagrinėjimo procedūromis, teikimu, o taip pat, informacijos keitimosi su ES institucijomis koordinavimu, Elektroninės ES teisės pažeidimų posistemės pildymu, taip pat siūlymų Lietuvos ES politikos įgyvendinimo klausimais teikimu (5.1 p.), rengimu ir dalyvavimu rengiant su ES teisės perkėlimu ir įgyvendinimu susijusius teisės aktų projektus (5.2 p.), ES direktyvų perkėlimo ir gyvendinimo teisės aktų įgyvendinimo planų, ataskaitų rengimu (5.3 p.), Lietuvos Respublikos interesų atstovavimu tarptautinių organizacijų susitikimuose, ES Tarybos ir Europos Komisijos darbo grupėse (5.8 p.). Šių funkcijų pareiškėjo pareigybės aprašyme nebuvo. Taip pat pažymėtina, jog šios pareiškėjo pareigybės aprašymui nebūdingos funkcijos sudaro didžiąją dalį grupės patarėjo pareigybės aprašyme numatytų funkcijų.

Taip pat byloje yra grupės patarėjo vykdančio funkcijas veiklos srityje - Lietuvos ES ir dvišalio, regioninio, daugiašalio bendradarbiavimo politika vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse (I t. b.l. 151-152), pareigybės aprašymas, numatantis, jog pagal atliekamas funkcijas tarnautojas inicijuoja, vertina ir rengia ministerijos kompetencijai priskiriamų dvišalių tarptautinių teisinio bendradarbiavimo sutarčių ir tarpžinybinių susitarimų projektus, bei jų pasirašymui, tvirtinimui, ratifikavimui ar denonsavimui reikalingus teisės aktų projektus (5.2 p.), teikia nuomonę įstaigoms prie ministerijos dėl tarpžinybinių susitarimų sudarymo tikslingumo ir konsultuoja šių susitarimų rengimo ir derinimo klausimais (5.3 p.). Šios funkcijos tik iš dalies atitiktų pareiškėjo vykdytas funkcijas (vertinant ministerijos kompetencijos ribose parengtų tarptautinių susitarimų ir su jai susijusių teisės aktų projektų atitikimą teisės aktams), nes be parengtų teisės aktų vertinimo funkcijų grupės patarėjas inicijuoja ir rengia ministerijos kompetencijai priskiriamų dvišalių tarptautinių teisinio bendradarbiavimo sutarčių ir tarpžinybinių susitarimų projektus. Taip pat atlieka ir kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas (rengia ir dalyvauja rengiant su ES teisės perkėlimu ir įgyvendinimu susijusius teisės aktų projektus, informaciją ir išvadas; palaiko ryšius su ES tarptautinėmis institucijomis; dalyvauja ir organizuoja ministerijos vadovybės susitikimus su užsienio organizacijų ir ES institucijų atstovais; pagal kompetenciją dalyvauja ir atstovauja Lietuvos Respublikos interesus ES ir tarptautinių organizacijų susitikimuose). Taigi, atlikus pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir šių grupės patarėjų pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų palyginimą matyti, jog šių pareigybių aprašymus papildė tik dalis pareiškėjo vykdytų funkcijų, tačiau negalima pripažinti, jog šiose pareigybės aprašymuose išliko pareiškėjo buvusi pareigybė.

Įvertinęs teisės aktų normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad priimant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2019-02-01 potvarkį Nr. 1PTE-10 „Dėl K. T. atleidimo iš pareigų“ nebuvo pažeisti teisės norminiai aktai reglamentuojantys valstybės tarnautojo tarnybos santykius, todėl skundžiamas potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Išnagrinėjus bylos medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų dėl kurių turėtų būti panaikintas skundžiamas potvarkis.

Teismui pripažinus ginčo potvarkį teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinių reikalavimų dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijų priteisimo, todėl esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat teikė prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas, jis neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.