Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis, II-266-1113/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-21
Bylos Nr.: II-266-1113/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00180-2021-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Renata Maziliauskienė (pirm.)
Pareiškėjas: V. M.
Institucija: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius

Kategorijos

Byla Nr. II-266-1113/2021

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00180-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3; 21.10.4; 21.11.3; 21.13.3 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Linai Paulauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui-nukentėjusiajam V. M. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), jo atstovui advokatui E. S. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą“),

asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, R. L.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui N. J. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. V. M. 2020 m. sausio 20 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) prašydamas patikrinti jo pateiktą informaciją ir nubausti kaltą asmenį, įpareigojant atlaisvinti jam priklausančią žemę. Skunde nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra susijęs servitutu ir jo, kaip žemės sklypo savininko, nesieja jokie servituto santykiai su kitais asmenimis. Prašyme teigiama, jog R. L. yra savavališkai užgrobęs jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, prisijungdamas prie savo žemės valdos, adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi šio pastatyta tvora į jo žemės sklypą yra įsirėžusi nuo 6 iki 14 cm, ką patvirtina geodezinė nuotrauka, pridėta prie prašymo.

2. R. L. NŽT 2020 m. liepos 15 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-315-2020 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Protokole nurodyta, kad NŽT Šiaulių skyriaus atstovui 2020 m. vasario 12 d. 9 val. atlikus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą, vietoje surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 31ŽN-23-(14.31.78.) (toliau – 2020 m. Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad įrengiant tvorą R. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nesilaikyta žemės sklypo ribos, užimtas ir naudojamas besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0001 ha žemės plotas, kuriame įrengtas tvoros pamatas. Nustatytos faktinės aplinkybės, kad naudojamas žemės plotas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, išnuomotas ar kitaip perduotas naudotis. Toks žemės naudojimas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio reikalavimus.

3. NŽT Šiaulių skyriaus (toliau ir – Institucija) 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu (toliau ir – Nutarimas), teisena R. L. atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose tiesioginės tyčios. Nutarime nurodyta, kad pamatą, kurio apie 1 kv. m patenka už sklypo ribos, pradėjo statyti buvęs žemės sklypo savininkas.

4.1. 2021 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose per Nutarimą priėmusią Instituciją gautas pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti bei skundas, kuriuo prašoma panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir perduoti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą NŽT Šiaulių skyriui, taip pat iš NŽT V. M. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padarytas esminis materialiųjų ir procesinių teisės normų pažeidimas, t. y. netinkamai pritaikytas ANK 567 straipsnis – byla išnagrinėta neišsamiai ir vienpusiškai, neteisingai aiškinant reikšmingas bylai aplinkybes, neapklausiant V. M. nenustatytos tikrosios galimo pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeisti ANK 609 straipsnio 1 dalies ir 578 straipsnio reikalavimai, nes administracinio nusižengimo protokolas surašytas nepripažįstant (nenurodant) V. M. kaip nukentėjusio asmens. Be to, Nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 579 straipsnį – V. M. užkertant kelią realizuoti nukentėjusiojo teises, ANK 571 straipsnį – pažeidžiant V. M. teisę būti išklausytam. 2021 m. sausio 25 d. Institucija raštu Nr. 31SD-489 „Dėl dokumentų pateikimo“ atsakydama į V. M. prašymą, pirmą kartą informavo Pareiškėją apie buvusią administracinę teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir pateikė skundžiamą Nutarimą. V. M. atstovo advokato E. S. nuomone, netinkamas ANK 567, 571, 578, 579, 609 straipsnių taikymas, t. y., kai pati administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ne dėl ko nors kito, o būtent dėl V. M. turimų turtinių teisių pažeidimo, jo nepripažįstant nukentėjusiuoju, neinformuojant apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, užkertant kelią dalyvauti pažeistų teisių gynimo procese, teikti objektyviam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui reikalingus duomenis ir medžiagą, o pagaliau ir būti išklausytam, pasireiškęs kaip esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, turėjo tiesioginę įtaką Nutarimui administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini). Skunde pažymima, kad kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl jos buvimas ar nebuvimas sprendime (nutarime) turi būti objektyviai nustatytas, o nepreziumuojamas. Turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų objektyviai matyti egzistuojanti ar neegzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė. Skunde nurodama, kad žemės naudojimosi tvarkos pažeidimas lig šiol nepašalintas – V. M. priklausanti žemė neatlaisvinta, taigi, net ir po Institucijos patikrinimo, asmuo nesiėmė jokių veiksmų pats pašalinti Institucijos nustatytą pažeidimą, o tik ginčijo savo kaltę. Matyti, kad nesilaikant žemės sklypo ribos, užimtas ir naudojamas besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0001 ha žemės plotas, kuriame įrengtas tvoros pamatas; t. y. užimtą V. M. žemę R. L. naudoja savo reikmėms. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl savavališko privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Juk savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas būtų galimas nebūtinai asmeniškai atliekant užėmimo veiksmus. Svarbu nustatyti, kad toks veiksmas atliktas nepriklausomai nuo to, ar veikiant tiesiogiai ar per kitus asmenis, atliekant intervenciją į privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius. Neturi jokios teisinės reikšmės, kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas. Aktuali tik užėmimo aplinkybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N556-1212/2008). Skunde teigiama, jog R. L. užimant V. M. priklausantį turtą, dalį žemės sklypo, buvo pažeistos V. M. turtinės teisės ir būtent V. M. yra nukentėjusysis ir liudytojas, galintis suteikti objektyviam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui vertingų duomenų, turintis teisę pateikti poziciją ir ginti administraciniu nusižengimu turėto turto netekimą, todėl 2020 m. liepos 15 d. Institucijai surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-315-2020 ir V. M. nepripažįstant nukentėjusiuoju, buvo padarytas ANK 609 straipsnio pažeidimas, lėmęs administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir neteisėto nutarimo priėmimą, kuris turi būti panaikintas. V. M. eliminavus kaip nukentėjusįjį iš administracinio proceso, jis prarado subjektinę teisę ginti savo teises, negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, teikti įrodymų ir paaiškinimų, pasinaudoti teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, apie administracinio nusižengimo teiseną ir žodinį bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas, todėl be paminėto negalėjo užduoti klausimų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L.. V. M. atstovo advokato E. S. nuomone, padaryti procesiniai pažeidimai administracinio nusižengimo medžiagos tyrime ir administracinės bylos nagrinėjimo metu šiurkščiai pažeidė V. M., kaip nukentėjusiojo teises, ir jis negalėjo pasinaudoti nė viena iš ANK 571 ir 579 straipsnyje numatytų teisių, kas tiesiogiai lėmė neteisėto Nutarimo priėmimą.

4.2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutartimi skunde suformuluotas prašymas atnaujinti terminą skundui pateikti buvo patenkintas, terminas skundui pateikti buvo atnaujintas ir skundas buvo priimtas (b. l. 20–21).

4.3. 2021 m. balandžio 21 d. į bylą gautas V. M. atstovo advokato E. S. prašymas dėl rašytinių paaiškinimų, dokumentų pateikimo ir jų pridėjimo prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos. Prašyme nurodoma, jog NŽT V. M. atstovui pateikė 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-4-(14.31.144.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“, kuriame nurodo, kad 2021 m. gegužės 27 d. 13.30 val. atliks žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Ž(duomenys neskelbtini), neplaninį pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą. Tuo pagrindu argumentuotinas Nutarimo panaikinimas administracinio nusižengimo bylą grąžinant nagrinėti NŽT Šiaulių skyriui. Pažymima, jog R. L., realizuodamas savo turtines teises, taip pat turėjo būti rūpestingas, nes jo nekilnojamojo turto turėjimas nesuteikia pranašumo ir išskirtinių teisių užimti gretutinio, V. M. priklausančio, sklypo. Vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 -713) 12 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.), V. M. atstovas advokatas E. S. nurodo, jog NŽT Šiaulių skyrius 2020 m. Patikrinimo akto 1 fotofiksacijoje konstatavęs, kad be įrengto tvoros pamato, V. M. žemės sklype yra supilta žemių sankasa, turėjo šią aplinkybę nagrinėti tiriamoje administracinio nusižengimo byloje ir priimti sprendimą pagal faktines aplinkybes, o jei tai nebuvo priskirta jų kompetencijai, apie padarytą pažeidimą informuoti kompetentingą instituciją perduodant nagrinėti pažeidimo medžiagą.

4.4. Teismo posėdyje V. M. atstovas advokatas E. S. skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Baigiamojoje kalboje skundo prašymą pakeitė – prašė panaikinti Nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą R. L., remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, t. y. ANK 110 straipsnyje ir 518 straipsnyje numatytos veikos įvykdymą.

4.5. Nukentėjusysis V. M. teisme pateiktą skundą palaikė. Paaiškino, kad žemės sklypą įsigijo prieš 3–4 metus. Nei prieš įsigijimą, nei įsigyjant sklypo neapžiūrėjo, matavimų neatliko. Tikslaus laiko, kada buvo atlikti žemės sklypo matavimai, neprisimena, tačiau gali būti, kad data artima pareiškimo pateikimo NŽT dienai. Tuo metu, kai jis įsigijo žemės sklypą, R. L. tvora ir namas jau stovėjo. Nėra matęs, kad R. L. būtų ką nors daręs su tvoros pamatu. Kiek jam žinoma, tvoros pamato vieta, R. L. įsigijus žemės sklypą, nebuvo keičiama.

Atsiliepimas

5.1. NŽT Šiaulių skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nagrinėjant bylą NŽT V. M. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju pagal ANK 578 nuostatas administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos nutarimu, nes nebuvo nustatyta reali turtinė ar neturtinė žala jo turtui, tačiau V. M. NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. 31SD-5855-(14.31.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ buvo suteikta informacija apie išnagrinėtas administracinio nusižengimo bylas, pasiūlyta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. V. M. nuosavybės teise priklausantis 0,0813 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų teritorijos ((duomenys neskelbtini) gatvė), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, viešame registre registruoto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data – 2008 m. lapkričio 18 d. (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal 2008 m. gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkų parengtą Žemės sklypo planą. R. L. nuosavybės teise priklausantis 0,0854 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, viešame registre registruotas pagal mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ matininko V. P. 2018 m. kovo 22 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Abu žemės sklypai turi bendrą ribą. NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. Patikrinimo akte yra nurodyti (žr. Situacijos schemoje ir akto 2 psl.) 6, 6‘, 5‘ koordinačių taškai (su nurodytomis koordinatėmis) ir neatitikimo su žemės sklypo riba atstumai: 6. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (ribos posūkio taško (riboženklio Nr. 6) neatitikimas su nustatyta, pažymėta Žemės sklypo plane, koordinate – 0,02 m; 6‘(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (pamatas įrengtas pažeidžiant Žemės sklypo ribą – 0,07 m); 5‘(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (neatitikimas su nustatyta ribos posūkio taško (riboženklio Nr. 5) koordinate, pažymėta Žemės sklypo plane – 0,15 m; riboženklio žemės paviršiuje nėra. NŽT darbuotojai nustatė, kad dalis R. L. tvoros elementų (dalis tvoros pamato) patenka į V. M. žemės sklypą, tačiau nenustatė visų administracinio nusižengimo sudėties elementų, sudarančių pagrindą kilti administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnį (ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas) užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų), nes tvoros elementų patekimas gali būti susijęs su žemės sklypo ribos posūkio taškų nustatymo paklaida, kuri kaimo vietovėje leidžiama iki 30 cm. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą buvo priimtas dėl galimų matavimo paklaidų, kurios yra nustatytos teisės aktuose, kai atskirais laikotarpiais matuojant tą patį žemės sklypą ir / ar nustatant jo ribas skirtingo tikslumo matavimo prietaisais yra leidžiamos koordinačių paklaidos. Žemės sklypo ribų posūkio taškai valstybinėje koordinačių sistemoje nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos kadastro nuostatais (toliau – Kadastro nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunktyje nustatyta, kad, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose – ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų NŽT generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 „Dėl Nekilnojamojo Daikto ribų žymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų patvirtinimo“. Taigi, Kadastro nuostatuose yra numatyta 30 cm paklaida dėl riboženklių vietos koordinačių kaimo vietovėje. NŽT žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės nuostatai) 3 punktu. NŽT direktoriaus įgalioti darbuotojai žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo vadovaudamiesi Žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Kontrolės nuostatais, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos NŽT prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos NŽT taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). R. L. administracinių nusižengimų protokolas surašytas ir skundžiamas nutarimas priimtas dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, pavyzdžiui, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis. ANK 110 straipsnio l dalyje sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui (nutartys Nr. N62-925/2010, N575-25-08). Asmens kaltės buvimas / nebuvimas nustatomas tik atlikus visapusišką, galbūt padaryto administracinio nusižengimo, tyrimą. Remiantis Taisyklių 38 punktu, NŽT darbuotojas, prieš pradėdamas administracinio nusižengimo tyrimą, įvertina aplinkybių, nurodytų ANK 591 straipsnyje, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta. Nagrinėjamu atveju, nenustačius R. L. veiksmuose ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto ir jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, teisena buvo nutraukta.

5.2. Teisme NŽT atstovas N. J. pateiktą atsiliepimą į skundą palaikė.

6.1. 2021 m. balandžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gauti asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena – R. L. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad nors V. M. įvardija save nukentėjusiuoju administracinėje byloje, pats savarankiškai tokiu savęs įvardyti negali. V. M. su skundu nepateikia jokių dokumentų, kad administracinėje byloje jis būtų buvęs pripažintas nukentėjusiuoju. Administracinio nusižengimo protokole tokių duomenų nėra, o V. M. nenurodo, kokio proceso tvarka būtų galima pakeisti jau surašytą administracinio nusižengimo protokolo turinį. Nepateikdamas statusą administracinio nusižengimo byloje patvirtinančių dokumentų, V. M. nenurodo, kokiu pagrindu apie administracinės bylos eigą jis turėjo būti informuotas ir kokiu pagrindu jam turėjo būti pateiktas nutarimas. V. M. nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso kitos paskirties (inžinerinės infrastruktūros teritorijos) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sklypas suformuotas detaliuoju planu padalijus istorinį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant keturis susisiekimui (keliams) skirtus sklypus – dabartiniai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Patvirtinus detalųjį planą ir atliekant kadastrinius matavimus bei tvirtinant kadastro duomenis, nors pagal detalųjį planą buvo numatytas, bet nebuvo įrašytas kelio servitutas. VĮ Registrų centro duomenimis, kadastro žemėlapyje sklypai įbraižyti kaip (duomenys neskelbtini) gatvės dalis. Tarp žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir gretimų sklypų savininkų ir ne tik jų, kilę ginčai dėl sklypo – kelio – naudojimo ir jie sprendžiami teisme. Pagal prokuroro ieškinį ginant viešąjį interesą, sklypo savininkui fiziškai užtvėrus pravažiavimą keliu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-55-1028/2021. Byloje sklypo savininkui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas netrukdyti naudotis keliu. Esamoje situacijoje V. M. rašo skundus, kad iš jam priklausančio kelio yra įvažos į aplink kelią esančius sklypus, kad gyventojai ant kelio kelkraščių stato automobilius ir pan., manytina, taip siekdamas daryti įtaką ginčo sprendimui. V. M. savo teises realizuoja nepriklausomai nuo administracinių bylų eigos ir raštu kaimyninių žemės sklypų gyventojams nurodo konkrečius terminus patraukti tvoras nepriklausomai nuo galimų matavimo paklaidų: šios administracinio nusižengimo bylos atveju: nuo 6 cm iki 14 cm. R. L. atkreipia dėmesį, kad ginčo objektu tapusi tvora į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra tariamai įsirėžusi nuo 6 cm iki 14 cm. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas numato, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose – ne daugiau kaip 0,3 metro. Pažymi, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo besiribojantys žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad leidžiama paklaida sudaro 30 cm. Šiuo atveju V. M. nurodomas ginčo objektu tapusios tvoros tariamas įsiterpimas (nuo 6 iki 14 cm) į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet kuriuo atveju neviršija leidžiamos maksimalios paklaidos. Nors V. M. nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) padarytas esminis materialiųjų ir procesinių teisės normų pažeidimas, tačiau, R. L. nuomone, skundo nekonkretizuoja, nenurodo, kokios materialinės teisės normos pažeistos ir kaip neteisingai valstybinė institucija, kuriai įstatymu deleguota pareiga įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityse, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės apskaitos kūrimo srityse, organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir t. t., atliko savo pareigas, o akcentuoja formaliąją proceso eigą ir V. M. galimai padarytą žalą. Pastebėtina, kad V. M. administracinėje teisenoje išskiria nukentėjusiojo procesines teises, akcentuodamas galimą žalos atlyginimą, tačiau nenurodo norminių aktų ar procedūrų, kurių pagrindu žemėtvarkos institucijos, pradėjusios administracinę teiseną, savo iniciatyva administracinio nusižengimo byloje galėtų spręsti žalos atlyginimo ir / ar statinių nugriovimo / perstatymo / patraukimo klausimus ir nenurodo, kaip nutraukta administracinė teisena trukdo V. M. ginti savo teises kitais būdais, ką šiaip jis ir daro. Dėl V. M. prašyme nurodomos teismų praktikos: formuojant teismų praktiką ne kartą yra nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Dėl šios priežasties teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas teismų praktiką formuojantis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą.

6.2. 2021 m. gegužės 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas R. L. prašymas dėl rašytinių paaiškinimų, dokumentų pateikimo ir jų pridėjimo prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos. Nurodo, kad ginčas su V. M. dėl galimai esamo tvoros pamato nuokrypio vyksta nuo 2019 m. Atsakydamas į V. M. 2019 m. gruodžio 11 d. pretenziją (Priedas Nr. 2), duomenų sutikslinimui prašė pateikti jo turimo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir sklypo nuosavybės dokumentus, nurodė, kad remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, patvirtintu Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktu, kuris numato, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas kitose teritorijose negali viršyti 0,3 m. V. M. visus jo prašymus ir argumentus ignoravo. Dar 2014 m. (duomenys neskelbtini) kaimo kvartalo vystytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ davė sutikimą savo nuožiūra įsirengti įvažiavimus, tvarkyti kelio pakraščius ir kelio dangą. V. M. tapus žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, nebuvo daromi jokie pakeitimai. Tvoros pamatas jau buvo išlietas, žemės lygis paliktas tame pačiame lygyje pagal nusistovėjusį žemės reljefą visame kvartale. Pažymi, kad tvoros pamatas buvo išlietas dar prieš V. M. tapus žemės sklypo savininku, tad R. L. fiziškai negalėjo kreiptis ar tartis į V. M. dėl tvoros tvėrimo. Vadovavosi duotu projekto vystytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ duotu sutikimu. Pažymi, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybas leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 punktas aiškiai pasisako <> Užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti <> Pastatytas tvoros pamatas visiškai atitinka insoliacijos reikalavimus tiek tvoros akytumo, tiek ir paviršinio vandens nutekėjimo požiūriu.

6.3. Asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena skundžiamu Nutarimu nutraukta, R. L. teisme paaiškino, kad remdamasis Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktu, kuris nurodo, jog kaimo teritorijoje galimi iki 30 cm nuokrypiai, vertina, jog jam priklausantis tvoros pamatas nėra įsiterpęs į V. M. priklausantį žemės sklypą. Teigė, jog net įšalas po pirmos žiemos gali pakoreguoti tvoros pamatą porą centimetrų į vieną ar kitą pusę. Be to, V. M. sklypas buvo matuotas du kartus ir šių matavimų duomenys skiriasi. Žemės sklypą jis įsigijo (duomenys neskelbtini), įsigijimo momentu visose sklypo kraštinėse, besiribojančiose su V. M. sklypu, tvoros pamatas jau buvo įrengtas, jis galėjo būti įrengtas apie 2016 m. Jo žiniomis, tvoros pamatą įrengė ankstesnis žemės savininkas, tačiau nežino kuris. Nuo to laiko, kai V. M. įsigijo sklypą, su tvoros pamatu nebuvo atliekami jokie veiksmai. Prieš įsigydamas žemės sklypą ir po to jo žemės sklypo matavimai nebuvo atlikti, tik priduodant namą galimai buvo atlikti matavimai. Iki šiandien dienos yra pastatytas tik tvoros pamatas, neapkrautas tvoros pamatas „vaikšto“.

Žemesnės instancijos teismas

2. Liudytojas A. G. teisme parodė, kad dėl žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini) viską tvarkė jo mama V. D. su patėviu G. D., jis niekur nesikišdavo, todėl nelabai ką žino, reikia klausti jo mamos. Jis tame name negyveno, pardavimo metu sklypo neapžiūrėjo, nepamena, kas jame tuo metu buvo įrengta / pastatyta. Tvoros nepamena, atrodo nebuvo.

3. Liudytoja V. D. teisme parodė, kad 2009 m. iš G. A. ji su antruoju vyru G. D. įsigijo žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), tuo metu jame jokių statinių nebuvo. Jie nusprendė statyti namą, jį registravo sūnaus A. G. vardu. Visomis namo statybomis rūpinosi jos vyras. Mano, kad tvoros pamatai sklype buvo įrengti iki 2015 metų. Vyras buvo matininkas, todėl mano, kad tvorą statė pagal ribas. Sklypo matavimuose ji nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) vyrui mirus, nutarė žemės sklypą su namu parduoti. Visus reikalus, susijusius su pardavimu, tvarkė ji. 2016 m. gruodžio mėn. atsirado pirkėjas R. L., su kuriuo sudarė preliminarią sutartį ir leido jam tvarkytis žemės sklype ir name, o dokumentus sutvarkė 2017 m. vasarą. Ar tvoros pamatai buvo įrengti visose sklypo ribose, nurodyti negali, tačiau mano, kad toje pusėje, kurioje yra įvažiavimas į sklypą, tikrai buvo. Namo statybose A. G. mažai dalyvavo, nelabai padėdavo, jam nėra žinomos aplinkybės, susijusios su tvoros įrengimu. Į klausimą dėl sūnaus sveikatos būklės atsakyti atsisakė, nurodė, jog veiksnumas sūnui neapribotas.

4. Liudytojas M. S. apklaustas teisme parodė, kad jis dirba NŽT Šiaulių skyriuje vyriausiuoju specialistu, atliekančiu kontrolės veiksmus. 2020 m. vasario mėnesį jis kartu su kolege T. P. atliko V. M. priklausančio kitos paskirties inžinerinės infrastruktūros žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriam adresas nesuteiktas, patikrinimą vietoje. Patikrinimas atliktas pagal gautą pareiškėjo skundą, kad galimai gretimų žemės sklypų naudotojai įrenginėjant savo sklypus juosiančias tvoras pažeidė V. M. sklypo ribas. Vietoje jis matavo GPS imtuvu „Spectra SP60“, pagal gautus duomenis buvo parengta matavimo schema ir fotofiksacija, o kolegė surašė aktą. GPS prietaiso deklaruojama paklaida 8 mm + 1 PPM. GPS imtuve nustatyta pagal nutylėjimą, kad kiekvieną tašką jis matuoja 2 cm tikslumu. Šiuo atveju visi taškai fiksuoti iki 2 cm tikslumu. Neatitikimai tarp skirtingų matavimų gali susidaryti dėl matavimui naudojamų skirtingų prietaisų, gali priklausyti ir nuo matuojančio žmogaus. Kiek yra susidūręs, nuo kitų matininkų matavimai gali skirtis iki 5 cm. Tikrinimo metu prie R. L. sklypo buvo vienas riboženklis, nustačius riboženklio koordinatę skyrėsi 2 cm, kas laikytina teisingu, o kitoje pusėje riboženklio nebuvo, bet pamatas išlindęs iki 15 cm. Paklaidos yra įtvirtintos Kadastro nuostatuose. Nurodyta, kad to paties riboženklio mieste galima iki 10 cm paklaida, kaimo vietovėje – iki 30 cm. Nagrinėjamu atveju paklaidos taikytos nebuvo, nes NŽT kontrolės nuostatuose šios paklaidos įtvirtintos tik nuo 2021 m. Jei analogiški matavimai būtų atlikti galiojant NŽT kontrolės nuostatų pakeitimui, susijusiam su paklaidomis, netraktuotų, kad yra padarytas galimas pažeidimas ir administracinio nusižengimo teisena nebūtų pradedama, tik apie situaciją informuotų privačios žemės sklypo savininką, kuris galėtų kreiptis į teismą ir ginti savo teises civilinio proceso tvarka.

5. Liudytoja T. P. teisme parodė, kad ji dirba NŽT. Ji su kolega M. S. atliko vasario mėn. neplaninį patikrinimą pagal gautą skundą. Matavimus GPS imtuvu „(duomenys neskelbtini)“, kuris periodiškai tikrinamas techninėmis priemonėmis, atliko kolega, ji ranka surašė aktą. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad už žemės sklypo ribos yra pamatai įrengti. Viename taške – 2 cm, kitame – 15 cm, schemoje tiksliai nurodyta. Faktiškai kiekvienas prietaisas turi paklaidas. Matavimai atliekami skirtingais matavimo prietaisais, skirtingu laikotarpiu, atlieka skirtingi žmonės, todėl matavimai neatitinka, todėl yra numatyta paklaida – kaimo vietovėje iki 30 cm. Pažeidimas buvo užfiksuotas, kai galiojo senos redakcijos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo NŽT taisyklės. 2021 m. kovo 22 d. jos buvo papildytos vienu punktu, kad leistina paklaida, jei neviršija atstumų – mieste 10 cm, o kitose vietovėse – 30 cm. Paklaida leistina, kai matavimai atliekami skirtingais prietaisais. Ši paklaida negalėjo būti taikomi minėto vasario mėnesio patikrinimo metu, kadangi nuostatai papildyti vėliau, po patikrinimo. Jei patikrinimas būtų atliekamas šiandien, nustatytų centimetrus, bet nerašytų, kad tai galimas pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai.

8. Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) matyti, jog NŽT 2020 m. liepos 15 d. R. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-315-2020 pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje numatyto reikalavimo pažeidimo (Nutarties 2 punktas).

9. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą (redakcija, galiojusi iki 2021 m. liepos 21 d.). Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Aiškindamas užėmimo sąvoką Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio, kuris atitinka ANK 110 straipsnį, prasme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Pagal teismų praktiką savavališko žemės užėmimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio (nuo 2017 m. sausio 1 d. – ANK 110 straipsnio) l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010).

10. Skundžiamu Institucijos Nutarimu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, teisena R. L. atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose tiesioginės tyčios. Nutarime nurodyta, kad pamatą, kurio apie 1 kv. m patenka už sklypo ribos, pradėjo statyti buvęs žemės sklypo savininkas (Nutarties 3 punktas).

11. Nukentėjusysis V. M. nesutinka su tokiu nutarimu ir mano, kad R. L. veiksmuose yra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Nukentėjusysis V. M. tiek skunde, tiek duodamas parodymus teisme teigė, kad dėl R. L. veiksmų jis neteko dalies savo žemės ploto, kadangi jam priklausančio žemės sklypo dalyje pastatytas tvoros pamatas, dėl ko yra varžoma jo teisė naudoti savo žemės sklypą.

12. Kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys. Kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

13. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, jog V. M. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota nuo 2016 m. gruodžio 8 d.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), R. L. (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įsigijo iš A. G..

14. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2020 m. Patikrinimo akto matyti, kad jame užfiksuota, jog 2020 m. vasario 12 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, kad įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarp schemoje pažymėtų taškų 6–5?) užimamas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0001 ha. Iš situacijos schemos matyti, kad GPS imtuvu „(duomenys neskelbtini)“ nustačius nagrinėjamam atvejui aktualių koordinuotų tvoros pamato taškų koordinates, nustatyta, jog: (duomenys neskelbtini) ? taške neatitikimas su nustatyta ribos posūkio taško (riboženklio Nr. (duomenys neskelbtini)) koordinate, pažymėta Žemės sklypo plane – 0,15 m, riboženklio žemės paviršiuje nėra; (duomenys neskelbtini) ? taške pamatas įrengtas pažeidžiant žemės klypo ribą – 0,07 m; (duomenys neskelbtini) taške ribos posūkio taško (riboženklio Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitikimas su nustatyta, pažymėta Žemės sklypo plane, koordinate – (duomenys neskelbtini) m. NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 31NŽ-166-(14.31.78) (toliau ir – 2021 m. Patikrinimo aktas) konstatuota, jog už privataus žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos įrengtas tvoros pamatas, patenkantis į tikrinamąjį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra patrauktas, patikrinimo metu atliktų matavimų duomenys sutampa su 2020 m. vasario 12 d. užfiksuotais duomenimis (2 t., b. l .20–26).

15. R. L. 2020 m. rugpjūčio 10 d. NŽT Šiaulių skyriui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog minėto žemės sklypo savininku tapo (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo metu tvoros pamatai jau buvo išlieti. Duodamas paaiškinimus teisme R. L. nurodė, jog tvoros pamatas sklypo kraštinėje, besiribojančioje su V. M. sklypu, žemės sklypo įsigijimo momentu jau buvo įrengtas, jį įrenginėjo ankstesnis žemės savininkas. Nuo to laiko, kai V. M. įsigijo sklypą, jokie darbai su tvoros pamatu nebuvo atliekami (Nutarties 6.3 punktas). Teisme apklausta liudytoja V. D. nurodė, jog 2009 m. ji su vyru įsigijo žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), nusprendė statyti namą, jį registravo sūnaus A. G. vardu. Namo statybomis rūpinosi jos vyras. (duomenys neskelbtini) vyrui mirus, nusprendė Žemės sklypą parduoti. 2016 m. gruodžio mėn. atsirado pirkėjas R. L., su kuriuo sudarė preliminarią sutartį ir leido jam tvarkytis žemės sklype ir name, o dokumentus sutvarkė 2017 m. vasarą. Teigė negalinti tiksliai pasakyti, ar iki žemės sklypo perdavimo R. L. naudotis tvoros pamatai buvo įrengti visose sklypo ribose, tačiau teigė, jog sklypo kraštinėje ties įvažiavimu į sklypą tikrai buvo. Mano, jog šie tvoros pamatai sklype buvo įrengti iki 2015 m. (Nutarties 8 punktas). Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos V. D. parodymais teisme, kadangi ji parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, nenustatytas jos suinteresuotumas bylos baigtimi. Teismas nepagrįstais laiko nukentėjusiojo V. M. atstovo advokato E. S. teisme išsakytus teiginius dėl administracinėn atsakomybėn traukto asmens poveikio liudytojai, kadangi liudytojos informavimas apie tai, dėl ko ji yra kviečiama į teismą apklausai, negali būti laikomas neteisėtu poveikiu liudytojui. Be to, aptarti liudytojos V. D. parodymai teisme savo esme sutampa su pačio nukentėjusiojo V. M. paaiškinimais – nukentėjusysis V. M. teisme nurodė, jog nei prieš įsigijimą, nei įsigyjant žemės sklypo neapžiūrėjo, matavimų neatliko. Tuo metu, kai įsigijo žemės sklypą, R. L. tvora ir namas jau stovėjo. Nėra matęs, kad R. L. būtų ką nors daręs su tvoros pamatu. Kiek jam žinoma, R. L. tvoros pamato vieta, jam įsigijus žemės sklypą, nebuvo keičiama (Nutarties 4.4 punktas).

16. Pažymėtina, jog teisme apklaustas liudytojas A. G. į atstovo advokato klausimą, ar žemės sklypo pardavimo metu tvora buvo, nurodė neprisimenantis, atrodo ne. Teismas, atsižvelgęs į šio liudytojo parodymus teisme, jog viską tvarkė jo mama V. D. su patėviu G. D., jis niekur nesikišdavo, todėl nelabai ką žino, reikia klausti jo mamos, jis name negyveno, pardavimo metu sklypo neapžiūrėjo, nepamena, kas žemės sklype tuo metu buvo įrengta / pastatyta (Nutarties 7 punktas), į pačios apklausos situaciją – liudytojas iš esmės negalėjo rišliai atsakyti į nei vieną jam pateiktą klausimą, įvertinęs taip pat liudytojos V. D. paaiškinimus, jog žemės sklypą įsigijo ji su antruoju vyru G. D. 2009 m., sklypą registravo sūnaus vardu, visomis namo statybomis rūpinosi jos vyras, namo statybose A. G. mažai dalyvavo, jam nėra žinomos aplinkybės, susijusios su tvoros įrengimu, bei tai, jog liudytoja atsakyti į klausimą, ar sūnui yra diagnozuotas psichikos sutrikimas, atsisakė atsakyti, daro išvadą, jog aptartais liudytojo A. G. parodymais teisme priimant sprendimą byloje negali būti remiamasi dėl abejotinų šio liudytojo pažintinių ir parodymų davimo galimybių, galimai susijusių su jo psichine sveikata.

17. Taigi, teisme apklaustų asmenų – R. L., liudytojos V. D. ir nukentėjusiojo V. M. paaiškinimai savo esme sutampa ir patvirtina, jog nagrinėjamu atveju tvoros pamatas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas iki šio žemės sklypo perdavimo R. L. naudotis, šį tvoros pamatą įrengė ankstesni žemės sklypo savininkai / valdytojai, todėl konstatuotina, jog skundžiamu institucijos nutarimu pagrįstai, nenustačius R. L. veiksmuose tyčios savavališkai užimti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį R. L. atžvilgiu nutraukta.

18. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 32.1.2.2.2 punkte, nustatyta, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose – ne daugiau kaip 0,3 metro.

19. Nagrinėjamu atveju matyti, kad administracinio nusižengimo protokolo ir Nutarimo priėmimo metu ginčo objektas buvo priskirtas ne miesto teritorijai – (duomenys neskelbtini). Teismui žinoma, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. T-206 pritarta Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) gyventojų iniciatyvinės grupės pasiūlymui pakeisti Šiaulių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių teritorijų ribas, Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) teritoriją priskiriant Šiaulių miesto savivaldybei, tačiau tai niekaip nekeičia to fakto, jog byloje tiriamo galimo pažeidimo laiku, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole – 2020 m. vasario 12 d., R. L. ir V. M. priklausantys žemės sklypai buvo priskirti ne miesto teritorijai.

20. Liudytoju teisme apklaustas M. S. teigė, jog neatitikimai tarp skirtingų matavimų gali susidaryti dėl matavimui naudojamų skirtingų prietaisų, gali priklausyti ir nuo matuojančio žmogaus. Jam žinoma, kad paklaidos yra įtvirtintos Kadastro nuostatuose. Nagrinėjamu atveju paklaidos taikytos nebuvo, nes NŽT kontrolės nuostatose šios paklaidos įtvirtintos tik nuo 2021 m. Jei analogiški matavimai būtų atlikti galiojant NŽT kontrolės nuostatų pakeitimui, susijusiam su paklaidomis, netraktuotų, kad yra padarytas galimas pažeidimas ir administracinio nusižengimo teisena nebūtų pradedama, tik apie situaciją informuotų privačios žemės sklypo savininką, kuris galėtų kreiptis į teismą ir ginti savo teises civilinio proceso tvarka (Nutarties 9 punktas). Savo esme analogiškus paaiškinimus teisme pateikė liudytoja T. P., nurodydama, jog matavimai atliekami skirtingais matavimo prietaisais, skirtingu laikotarpiu, atlieka skirtingi žmonės, todėl matavimai neatitinka, todėl yra numatyta paklaida – kaimo vietovėje iki 30 cm. Pažeidimas buvo užfiksuotas, kai galiojo senos redakcijos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo NŽT taisyklės, kurios buvo pakeistos 2021 m. kovo 22 d. Jos papildytos vienu punktu, kad leistina paklaida, jei neviršija atstumų – mieste 10 cm, o kitose vietovėse – 30 cm. Paklaida leistina, kai matavimai atliekami skirtingais prietaisais. Šie nuostatai negalėjo būti taikomi minėto vasario mėnesio patikrinimo metu, kadangi nuostatai papildyti vėliau, po patikrinimo. Jei patikrinimas būtų atliekamas šiandien, nustatytų centimetrus, bet nerašytų, kad tai galimas pažeidimas (Nutarties 10 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, jog anksčiau aptartas Kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punktas, numatantis leistinas paklaidas, galiojo ir 2020 m. vasario 12 d. atlikto patikrinimo metu, todėl į šias nuostatas, kaip aukštesnės galios, nei Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo NŽT taisyklės, teisės aktą pareigūnai turėjo atsižvelgti ir jomis vadovautis.

21. Nagrinėjamu atveju matyti, jog R. L. surašytu administracinio nusižengimo protokolu inkriminuoto galimai užimto ir naudojamo besiribojančio privataus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0001 ha, kuris paskaičiuotas 2020 m. Patikrinimo aktu pagal galimus tvoros pamato įsiterpimus – iki 0,15 m neviršija Kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punkte numatytų leistinų paklaidų. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo V. M. NŽT kartu su 2020 m. sausio 20 d. prašymu pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kadastriniuose matavimuose, kuriuose atstumai nuo statinio (tvoros) iki kadastrinio žemės sklypo ribos savo skaitine reikšme nurodyti kitokie nei 2020 m. Patikrinimo akte, tačiau neviršija 0,14 m, šios paklaidos taip pat nėra viršytos. Šios aplinkybės, be anksčiau teismo aptartų, taip pat neleidžia teismui daryti išvados, kad R. L. veiksmuose yra tyčios požymiai.

22. Teismui pateiktame skunde nurodoma, jog Institucijos padaryti procesiniai pažeidimai administracinio nusižengimo medžiagos tyrime ir administracinės bylos nagrinėjimo metu šiurkščiai pažeidė V. M., kaip nukentėjusiojo, teises, kadangi jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir negalėjo pasinaudoti nė viena iš ANK 571 ir 579 straipsnyje numatytų teisių, kas tiesiogiai lėmė neteisėto Nutarimo priėmimą.

23. Teismas, iš esmės sutikdamas su šiuo skundo motyvu, pažymi, jog iš bylos matyti, kad 2020 m. sausio 20 d. V. M. skundu kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užėmimo. Dėl to 2020 m. vasario 12 d. buvo atliktas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas vietoje ir 2020 m. vasario 14 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 31ŽN-23-(14.31.78.). Iš surašyto patikrinimo akto matyti, jog buvo nurodytas galimas pažeidimas, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio reikalavimų nesilaikymas. Tokios aplinkybės rodo, kad jau po atlikto patikrinimo, nustačius galimus pažeidimus, dėl ko R. L. 2020 m. liepos 15 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, V. M. turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jis atitiko ANK 578 straipsnyje įtvirtintą nukentėjusiojo sampratą, kai nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, tačiau tokio procesinio sprendimo institucijos pareigūnas nepriėmė, kas laikytina, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas. Tačiau pažymėtina, jog nagrinėjant Pareiškėjo skundą teisme šis pažeidimas ištaisytas – 2021 m. birželio 4 d. teisminio nagrinėjimo metu protokoline nutartimi teismas V. M. pripažino nukentėjusiuoju, 2021 m. birželio 17 d. vykusiame teismo posėdyje V. M. išaiškintos jo, kaip nukentėjusiojo, procesinės teisės, numatytos ANK 579 straipsnyje, tomis teisėmis jis galėjo naudotis, jis buvo apklaustas, davė parodymus, taigi turėjo galimybę įgyvendinti ANK numatytas nukentėjusiojo teises. Todėl dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu padaryto procesinio pažeidimo nėra pagrindo naikinti 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo.

24. Teismui teiktuose nukentėjusiojo V. M. atstovo advokato rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi argumentai, jog Institucijos atliktoje fotofiksacijoje atsispindi, kad be įrengto tvoros pamato, V. M. žemės sklype supilta žemių sankasa, todėl NŽT turėjo šią aplinkybę nagrinėti tiriamoje administracinio nusižengimo byloje ir priimti sprendimą pagal faktines aplinkybes. Kaip minėta, Institucija administracinio nusižengimo teiseną R. L. atžvilgiu pradėjo būtent pagal V. M. 2020 m. sausio 20 d. prašymą, kuriame nurodytos aplinkybės, susijusios tik su žemės užgrobimu – tvoros / tvoros pamato įsiterpimu į V. M. priklausantį sklypą. Todėl spręstina, jog klausimai, susiję su galimais kitais administraciniais nusižengimais šioje byloje, negali būti sprendžiami. Pastebėtina tai, kad teisme V. M. pripažino, jog dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su žemės užgrobimu, nesikreipė į institucijas. Kreipėsi dėl tvoros, kuri įsirėžusi į jo sklypą, pastatymo.

25. Teismas pažymi, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą, kas leistų daryti neabejotiną išvadą dėl savavališko privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo užėmimo ir dėl R. L. kaltės padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, o, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių R. L. tyčią pareiškėjo nurodyto turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra ir būtinojo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, ir tuo pačiu jo veiksmai negali būti laikomi tokie pavojingi, kad sukeltų ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, pasireiškiančio savavališku žemės užėmimu, sudėties požymius. Išnagrinėjus V. M. atstovo advokato pateikto skundo argumentus, asmens duotus paaiškinimus teismui, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, išanalizavus bylos medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti tyrimą, faktines aplinkybes nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, ir jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. skundas atmetamas, o NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

12. Teismo vertinimu, tarp šalių kilęs konfliktas dėl žemės sklypo ribų turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pasitelkiant civilinės teisės priemones, o tokios praktikos formavimas, kai asmens elgesys vertinamas, kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas, esant civiliniams teisiniams santykiams, yra negalimas.

13. Pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. S. pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš NŽT Šiaulių skyriaus, V. M. naudai priteisiant patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo atveju teismui netenkinus V. M. skundo, prašymas dėl 300 Eur proceso išlaidų atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. skundo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Atmesti prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Renata Maziliauskienė