Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-491/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
1A-112-491/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
R. I.
Advokatai
Jurijus Kovalenka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-491/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26167-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,gynėjams advokatui Jurijui Kovalenko ir advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. gynėjų advokato Jurijaus Kovalenko ir advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. I. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 55 MGL (2750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, jam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 5 mėnesiams; 2) išieškota dalis konfiskuotino turto vertės – 7000 Eur, valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. I. buvo nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 0.33 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, vairavo jam priklausantį automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. I. gynėjai prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį; R. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. I. atsakomybei. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad R. I. savo kaltės nepripažino. Cituojant nuteistojo, liudytojų N. B., G. S., A. Š. parodymus, teigiama, kad R. I. nuo pat jo sustabdymo momento pripažino jam nustatytą girtumo laipsnį. Taigi, R. I. viso proceso metu savo kaltę pripažino.

1.2. Kaip galima suprasti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas išvadą, kad R. I. savo kaltės nepripažino, grindė tik jo ir liudytojo A. Š. parodymų prieštaravimais, ar alaus buteliai, iš kurių nuteistasis gėrė, buvo su etiketėmis ar be jų. Tačiau, butelio etiketė dėl jos laikymo sąlygų iki vartojimo, t. y. veikiant vandeniui, temperatūrų svyravimui, savaime ar kitų veiksnių pagalba atsiklijavo. Taigi, šios aplinkybės negalima sureikšminti, kaip tai yra daroma skundžiamame nuosprendyje.

1.3. Byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad nuteistajam buvo nupirktas nealkoholinis alus, ir pastarasis jį gėrė pagrįstai tikėdamasis, jog jis nealkoholinis. Nuteistasis neturėjo jokios galimybės pagal skonį, kvapą, spalvą ar kitas savybes nustatyti, ar tai buvo alkoholinis ar nealkoholinis alus.

1.4. Nuteistasis įvykio vietoje nesiginčijo dėl jam nustatyto girtumo laipsnio. Jei jis ir būtų žodžiais ar kūno kalba išreiškęs nustebimą ar nesutikimą, kurio teismas pasigedo, tai neturėtų jokios įtakos jo girtumo nustatymui.

1.5. Iš bylos nėra aišku, kaip buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo atveju R. I. girtumas buvo tikrinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytą procedūrą. Tačiau prieš R. I. pradėta administracinio nusižengimo teisena nebuvo tinkamai nutraukta, kaip to reikalaujama ANK 592 straipsnio 1 dalyje, 608 straipsnio 6 dalyje.

1.6. Teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl nuteistojo prašymo taikyti BK 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį ir ANK 422 straipsnio analogiją bei paskirti jam teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą iki 1 metų ir draudimą vairuoti kelių transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Ražanskienė prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų vertinimu, padarytomis išvadomis bei motyvais. Šioje byloje taikyti R. I. laidavimo institutą nėra galimybės. Kaip matyti iš bylos, jis neginčijo jam nustatyto girtumo laipsnio, tačiau neigė gėręs alkoholinius gėrimus. Taigi, teismas tokios jo pozicijos pagrįstai nevertino kaip visiško kaltės pripažinimo. Be to, R. I. anksčiau ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus, todėl pritartina teismui, jog jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, ir nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjai prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nuteistojo R. I. gynėjai prašo atleisti R. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei pagal analogiją jam taikyti ANK 422 straipsnio 6 dalį ir skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kolegijos vertinimu, tam pagrindo nėra.

7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi, baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018).

8. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje nėra nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visuma, t. y. R. I. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tik formalus, nenustatytas jo nuoširdus gailestis dėl savo neteisėtų veiksmų, taip pat nėra nustatytas pagrindas manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. Pagal teismų praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, laikoma tokia situacija, kai asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-163/2014, 2K-511-693/2015, 2K-250-976/2020).

10. Sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, svarbus yra kaltininko paaiškinimų turinio, parodymų ir pozicijos dėl kaltės nuoseklumo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vertinimas, taip pat tai, ar kaltininko elgesys, jo išreiškiamas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką leidžia spręsti, kad kaltininkas iš tikrųjų gailisi padaręs nusikaltimą, pripažindamas kaltę yra nuoširdus ir savo elgesį vertina neigiamai. Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad R. I. 2021 m. rugpjūčio 2 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,58 promilės girtumas (antruoju pūtimu į alkotesterį). Iš bylos matyti, kad nuteistasis R. I., tik sustabdytas policijos pareigūnų ir pastariesiems tikrinant jo bei kartu su juo važiavusio keleivio A. Š. girtumą, pripažino ne tik jam alkotesteriu nustatytą girtumo laipsnį, bet ir tai, kad prieš sėsdamasis prie automobilio vairo, jis gėrė alkoholinį alų. Tai patvirtina liudytojų policijos pareigūnų N. B. ir G. S. parodymai, policijos pareigūno N. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, vaizdo bei garso įrašai, patikrinimo alkotesteriu rezultatai, neblaivumo nustatymo aktas bei kiti byloje surinkti įrodymai. Po to, pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu R. I. parodė, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau išsamesnius parodymus nurodė duosiantis dalyvaujant gynėjui (1 t., b. l. 96). Vėliau, ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, R. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, tačiau parodė, kad gėrė alų, bet tikėjosi, jog tai nealkoholinis alus, apsvaigimo nuo alkoholio požymius pajautė ne iškart prieš sėsdamas vairuoti automobilį, o kiek vėliau, jau jį sustabdžius policijos pareigūnams. Su tam tikrais neatitikimais (dėl nuteistojo prašymo nupirkti nealkoholinį alų, etiketės ant butelio ir pan.) šią nuteistojo versiją patvirtino kartu su juo važiavęs jo draugas liudytojas A. Š.. Taigi, viena vertus, nuteistasis kaip ir neneigė faktinės aplinkybės, kad vairavo būdamas neblaivus, tačiau, greta to, jis ėmė ieškoti visokiausių pasiteisinimų, kad jis to nesuvokė. Pastebėtina, kad tokia jo gynybos versija, t. y. siekis įtikinti, jog jis gėrė alų būdamas įsitikinęs, kad jis nealkoholinis, atsirado tik nuo antros jo apklausos ikiteisminiame tyrime, į bylą jį ginti įstojus advokato padėjėjui (1 t., b. l. 96-100).

11. Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pripažįsta šią gynybos versiją visiškai neįtikinama. Pagal byloje esančius nuteistojo R. I. parodymus, nuo alaus gėrimo iki policijos pareigūnų sustabdymo galėjo praeiti apie 20 minučių. Bylos duomenimis, R. I. buvo nustatytas vidutinis 1,78 promilės girtumas (pirmuoju pūtimu į alkotesterį) ir po 26 minučių – 1,58 promilės girtumas (antruoju pūtimu į alkotesterį) (1 t., b. l. 21, 22). Be to, jam buvo nustatyti ir kiti girtumo požymiai, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 19). Policijos pareigūnams šie požymiai buvo visiškai akivaizdūs, todėl, savaime suprantama, kad akivaizdūs jie turėjo būti ir pačiam nuteistajam. Įvertinus R. I. nustatytą girtumo laipsnį, jo girtumo požymius, galima vienareikšmiai spręsti, jog jis negalėjo staiga, t. y. tik per 20 minučių, taip stipriai apsvaigti ir nejausti bei nesuprasti, kad jis yra neblaivus ir iš viso negali vairuoti. Tai neįtikėtina, ypač jei yra vartojamas nealkoholinis alus, kuris neturi savybių sukelti girtumo požymius, kurie nuteistajam buvo nustatyti. Iš visiškai akivaizdu, kad nuteistasis vartojo alkoholinius gėrimus ir vartojo jų daug, ką jis ir pripažino iš karto jį sustabdžius ir patikrinus. Apeliaciniame skunde nurodomi išvedžiojimai, kad dėl aplinkos veiksnių nuo alaus butelio galėjo nusilupti jo etiketė (dėl ko nuteistojo ir liudytojo A. Š. parodymai skiriasi), kad R. I. sąžiningai klydo geriantis nealkoholinį alų ir neturėjo jokios galimybės galvoti priešingai, šios išvados niekaip nepaneigia. Apibendrinant visa tai, darytina išvada, kad R. I. prisipažinimas ir gailėjimasis vien dėl to, kad alkotesteriu jam buvo nustatytas girtumas, neatitinka teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokią R. I. poziciją ir jo tam tikra prasme „dirbtinį“ kaltės pripažinimą visiškai pagrįstai laikė tik formaliu, o jo gailestį padarius nusikaltimą nenuoširdžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks R. I. prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas kaip pasirinkta gynybine pozicija, siekiant suklaidinti teismą bei kiek įmanoma labiau palengvinti savo teisinę padėtį. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nenustatė R. I. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o taip pat BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tinkamai vadovavosi teismų praktikos nuostatomis, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, taip pat atsižvelgė į nuteistojo padarytus KET pažeidimus. Teismų praktikoje dėl laidavimo instituto taikymo pasisakyta, kad jei atsižvelgiant į bylos aplinkybes kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019). Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie tai, kad R. I. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė praeityje būdamas ne kartą baustas administracine tvarka dėl kitų nevienkartinių KET pažeidimų, tarp jų – dėl daug kartų viršyto leistino greičio, taip pat ir už smulkesnius KET pažeidimus. Šių bylos įrodymų visuma, labiau neigiamai apibūdinanti nuteistąjį kaip asmenybę, leidžia teigti, kad R. I., būdamas net ir pakankamai gyvenimiškos patirties turintis žmogus, visgi yra linkęs nesilaikyti įstatymų, nepadarė tinkamų išvadų dėl ankstesnių jo padarytų KET pažeidimų, o jam skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nebuvo pakankamos pasiekti joms keliamus tikslus. Kartu tai leidžia tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad R. I. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

13. Tokiu būdu, nenustatęs visų BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygų taikyti šį BK straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Kolegija pripažinus, kad toks apylinkės teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, aplinkybės dėl laiduotojos tinkamumo būti laiduotoja, dėl jos galimos įtakos R. I. elgesiui reikšmės neturi, todėl kolegija dėl jų plačiau ir nepasisako.

14. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, policijos pareigūnai, stabdydami R. I. vairuojamą automobilį bei tikrindami jo girtumą, administracinio nusižengimo teisenos nevykdė. Iš policijos pareigūno N. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis kartu su policijos pareigūnu G. S. vykdė savo tarnybines pareigas bei R. I. vairuojamą automobilį sustabdė pagal 2021 m. liepos 29 d. priemonių planą Nr. 89-IL-4627 „Dėl rugpjūčio mėnesį tikslinių policinių prevencinių eismo dalyvių kontrolės priemonių Utenos apskrities keliuose vykdymo“ (1 t., b. l. 17). Tik nustačius R. I. girtumo laipsnį, didesnį negu 1,51 promilės, vadovaujantis BPK 171 straipsnio 1 dalimi (ikiteisminio tyrimo pareigūnui (šiuo atveju – tyrėjui) pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius), prieš jį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 1-12). Teisėjų kolegija nenustatė, kad šioje byloje nebuvo tinkamai laikytasi ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarkos.

15. Atmetami apeliacinio skundo teiginiai, kad R. I. pagal analogiją gali būti taikoma ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pagal ANK 31¹ straipsnio 1 dalį draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). BK 42 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, <...>. Taigi, tokia priemonė, kokią apeliantai prašo paskirti nuteistajam, BK nėra numatyta. Šiuo atveju R. I. padarė nusikaltimą, t. y. pavojingesnę nei administracinis nusižengimas veiką, tad švelnesnio pobūdžio poveikio priemonės jam negali būti taikomos.

16. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. I. gynėjų advokato Jurijaus Kovalenko ir advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos apeliacinį skundą.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasValdas Petras Meidus