Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, kurią privaloma sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 9 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota automobilio ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra UAB (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos 1/2 dalis, tai yra 6500 (šeši tūkstančiai penki šimtai) Eur, nustatant 6 mėnesių šios poveikio priemonės įvykdymo terminą ir perdavimą valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B. nuteistas už tai, kad 2025 m. balandžio mėn. 7 d. apie 15.34 val. Jūros g. Tauragės m. vairavo SIA (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas konfiskuoti iš M. B. tik 1/2 konfiskuotino turto (automobilio) likutinės vertės, nustatytos po autoįvykio. Nurodo, kad toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neatitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslų. Teismas privalėjo iš nuteistojo konfiskuoti visą automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 22 530 Eur, kuri nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie prokuroro argumentai yra pagrįsti.

7. BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

8. Nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų aspektu yra aktualus turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Kadangi minėtas automobilis priklauso ne M. B., o trečiajam asmeniui (pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra transporto priemonės valdytoja, savininkas – SIA (duomenys neskelbtini) – Teismo pastaba), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės, rėmėsi M. B. pateikta automobilio ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita, pagal kurią minėtos transporto priemonės likutinė vertė po autoįvykio nustatyta – 13 000 Eur. Taip pat teismas motyvavo, kad M. B. nėra apibūdinamas kaip sistemingai darantis nusikalstamas veikas ar itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus asmuo, jo veika vertinta kaip labiau atsitiktinio pobūdžio. Taip pat atsižvelgęs į M. B. materialinę padėtį - kad jis dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi verslą, yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienintelis jos akcininkas, tiek jis asmeniškai, tiek bendrovė turi kreditorinių įsipareigojimų bankams, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslai padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bus pasiekti išieškant iš nuteistojo dalį (1/2 dalį) konfiskuotino turto – automobilio ,,Renault Trafic“ vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 6 500 Eur, nustatant 6 mėnesių šios poveikio priemonės įvykdymo ir perdavimo valstybės nuosavybėn terminą.

10.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose bei paremta formaliu ir deklaratyviu bylos aplinkybių vertinimu. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad automobilio ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimas buvo M. B. nusikalstamos veikos padarinys. Tai, kad dėl M. B. nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio. Akivaizdu, jog transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta jos likutinė vertė akivaizdžiai neatitinka realios transporto priemonės vertės jos įsigijimo metu. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2022 m., kaina su PVM yra 22 530 Eur (t. 1, b. l. 53). Pažymėtina, kad labai panaši transporto priemonės rinkos vertė – 22 200 Eur nurodyta ir M. B. pateiktoje automobilio vertinimo ataskaitoje Nr. 25-012/T. Todėl, nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent minėtoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio vidutine verte (su PVM), buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-628/2018, 2K-164-222/2019).

11.Kaip minėta, sprendžiant dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, reikšmingas nuteistojo asmenybės ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių vertinimas. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad M. B. vairavo transporto priemonę miesto centre, dienos metu, esant intensyviam eismui. Kaip pats prisipažino, alkoholį vartojo prieš kelias valandas iki vairavimo. Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,09 promilės, tai yra, daugiau nei penkis kartus viršijantis leistiną ribą, kai dar galima išgėrus vairuoti transporto priemones. Padaręs eismo įvykį – atsitrenkęs į nukentėjusiosios automobilio galą, M. B. ne tik kad neatsiprašė, jog sukėlė eismo įvykį, kuris tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė skaudžių pasekmių eismo dalyviams, bet ir aprėkė nukentėjusiąją, pasišalino iš įvykio vietos, ne pats prisistatė policijai, o jį rado policijos pareigūnai netoli namų. Be to, M. B. per paskutinius trejus metus už įvairius administracinius nusižengimus baustas net 8 kartus (t. 1, b. l. 82-89). Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia spręsti, kad būtent visos transporto priemonės - automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos - 22 530 Eur konfiskavimas šiuo atveju neprieštarautų teisingumo principui ir užtikrintų baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas.

12.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilį naudoja UAB (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja M. B., jis yra bendrovės vienintelis akcininkas. Taigi, nesant teisinės galimybės automobilio konfiskuoti, automobilis po teismo nuosprendžio priėmimo ir toliau liks valdomas M. B. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus. Ši aplinkybė dar labiau sustiprina prevencinę visos automobilio vertės konfiskavimo reikšmę. Priešingu atveju, palikus transporto priemonę toliau valdyti UAB (duomenys neskelbtini) ir iš M. B. konfiskavus tik dalį automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, nuteistasis išvengtų baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių. Šiame kontekste pažymėtina, kad turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė, gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų bei neabejotinai finansinių nuostolių nuteistam asmeniui, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Pagal byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkanti teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą, nevaržanti labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

13. Apibendrinant tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

14. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. birželio 18 d., buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-07375 dėl šioje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam M. B., buvo patirtos 112,50 Eur dydžio išlaidos (t. 1, b. l. 139-141).

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

16. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundą tenkinti. Nei M. B., nei valstybės jam paskirta gynėja advokatė M. Kunickienė apeliacinių skundų neteikė. Gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

17. Nors prokuroro skundas ir tenkinamas, tačiau atsižvelgusi į tai, jog M. B. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 000 Eur bauda, o šiuo nuosprendžiu nuspręsta iš jo konfiskuoti visą nusikaltimo padarymo priemonės (automobilio) vertę atitinkančią sumą – 22 530 Eur, be to, jis turi išlaikytinių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. B. apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį ir jam taikomų turtinių sankcijų dydį, netenkinamas ir šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo M. B. konfiskuoti visą automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 22 530 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.