Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Osvalda“ atstovei advokatei Kristinai Grigaliūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Osvalda“ patikslintą ieškinį atsakovams T. D., V. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės UAB „Osvalda“ atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė patikslintą ieškinį palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 10 933,65 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2014 m. spalio 3 d. tarp UAB „Automagija“ ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų. Vykdydama šią sutartį UAB „Automagija“ 2016 m. vasario 8 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę. Transporto priemonės vairuotojas buvo atsakovas T. D., o savininkas atsakovas V. B. 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi savo teises reikalauti priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo UAB „Automagija“ perleido ieškovei. Todėl ieškovė teikia ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo. Pagal sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo buvo sutarta, kad už transporto priemonių transportavimą – 112,14 Eur, už saugojimą – 5,79 Eur už vieną parą. Atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė saugojimo aikštelėje saugoma nuo 2016 m. vasario 8 d. iki šiol. Iki pradinio ieškinio pateikimo transporto priemonė buvo saugoma 1 869 kalendorines dienas ir susidarė transporto priemonės saugojimo išlaidų skola 10 821,51 Eur ir 112,14 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo išlaidos, viso 10 933,65 Eur. Saugojimo paslaugų įkainis 5,79 Eur už vieną parą nėra per didelis. Pagal 2014 m. spalio 3 d. sutartį UAB „Automagija“ turėjo teisę tik po 6 mėnesių kreiptis į policiją ir reikalauti informacijos apie būtinybę toliau saugoti transporto priemonę, reikalauti duomenų apie transporto priemonės savininkus ir valdytojus. Todėl UAB „Automagija“ ne mažiau kaip šešis mėnesius privalėjo saugoti transporto priemonę. Ieškovė 2018 m., 2020 m., 2021 m. siuntė pranešimus žinomam transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Atsakovai net ir po bylos iškėlimo nepasiima transporto priemonės iš saugojimo aikštelės taip didindami transporto priemonės saugojimo išlaidas. Ieškovė neturi galimybių atsisakyti saugoti transporto priemonės, neturi teisės jos realizuoti. Atsakovų elgesys neatitinka rūpestingo ir apdairaus asmens standartų, teismas nesąžiningo asmens teisių šioje byloje neturėtų ginti.

Atsakovas T. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, atsiliepimo į patikslintą ieškinį atsakovas nepateikė, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepranešė, dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį, nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Atsakovas V. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta asmeniškai, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į patikslintą ieškinį atsakovas nepateikė, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepranešė, dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį, nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės atstovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija“ ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. 40-IL-5866 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Automagija“ įsipareigojo, įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal Sutarties 4.1 punktą UAB „Automagija“ įgijo teisę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo, įgalioto asmens ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų patyrė išlaidas, reikalauti atlyginti Sutartyje nurodytas išlaidas: už nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) – 320 Lt (92,68 Eur) ir 67,20 Lt (19,46 Eur) pridėtinės vertės mokestį, už saugojimą – 16,53 Lt (4,79 Eur) ir 3,47 Lt (1 Eur) pridėtinės vertės mokestį už vieną parą. 2016 m. vasario 8 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 43, kurio kopija įteikta atsakovui T. D. pasirašytinai, transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos buvo pervežta į saugojimo aikštelę, kurioje ši transporto priemonė yra saugoma iki šiol. Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-115-874/2016 T. D. pripažintas kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 129 straipsnyje, ir taikant ATPK 33 straipsnį paskirta galutinė nuobauda – 1 200 Lt bauda dėl to, kad neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavo Ž. G. priklausančią transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė konfiskuota nebuvo, nes teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad T. D. vairavo transporto priemonę su Ž. G. žinia. Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išrašų nustatyta, kad transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 18 d. automatiškai išregistruota negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, valdytoju-savininku nuo 2015 m. sausio 16 d. nurodytas Ž. G. Iš 2015 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad Ž. G. transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė V. B., taigi, transporto priemonės savininkas administracinio teisės pažeidimo padarymo momentu buvo atsakovas V. B., o valdytojas (vairuotojas) administracinio teisės pažeidimo padarymo momentu buvo atsakovas T. D. Teisme priėmus ieškovės pradinį ieškinį ir išaiškėjus šioms aplinkybėms ieškovė tikslino pradinį ieškinį ir atsakovą Ž. G. pakeitė atsakovu V. B. 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Automagija“ neatlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nutempimą ir saugojimą, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovų skolą. Ieškovė įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei išieškotą sumą už priverstinį transporto priemonės transportavimą. Ieškovė 2020 m. gegužės 13 d., 2021 m. sausio 7 d. pranešimais atsakovui T. D. ir pradiniam atsakovui Ž. G. informavo juos apie reikalavimo teisių perleidimą, siūlė geranoriškai apmokėti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Visus paminėtus pranešimus atsakovas T. D. ir pradinis atsakovas Ž. G. gavo, tačiau su ieškove nesusisiekė, skolos atsakovas T. D. iki šiol nesumokėjo, transporto priemonės neatsiėmė. Ieškovės skaičiavimu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo išlaidos sudaro 112,14 Eur, o saugojimo išlaidos nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2021 m. kovo 22 d. už 1869 kalendorines dienas sudaro 10 821,51 Eur (po 5,79 Eur už vieną transporto priemonės saugojimo parą), iš viso 10 933,65 Eur.

Iš pradinio atsakovo Ž. G. su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateiktų priedų: 2018 m. rugpjūčio 21 d., 2018 m. spalio 19 d., 2020 m. kovo 24 d. UAB „Turtuvos grupė“ pranešimų dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo, 2019 m. kovo 5 d. UAB „Turtuvos grupė“ nurodymo atvykti arba įvykdyti kreditorinį reikalavimą, 2019 m. gegužės 22 d. UAB „Turtuvos grupė“ siūlymo dėl taikos sutarties sudarymo ikiteismine tvarka matyti, kad UAB „Turtuvos grupė“ ir UAB „Osvalda“ 2018 m. balandžio 10 d. sudarė Įsiskolinimų administravimo sutartį Nr. N-000318/18 dėl skolos išieškojimo solidariai iš T. D. ir Ž. G., minėtais pranešimais ragino sumokėti skolą kreditorei UAB „Osvalda“ už transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo paslaugas. Iš 2018 m. liepos 19 d. išsiųsto elektroninio laiško turinio, siuntėjas (duomenys neskelbtini)@policija.lt, gavėjas info@turtuvosgrupe.lt, matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) turėjo būti grąžintas savininkui Ž. G. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pateiktų dokumentų matyti, kad pranešimas su leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas 2016 m. kovo 17 d. transporto priemonės valdytojui T. D., tačiau leidimas dokumentų valdymo sistemoje nebuvo išsaugotas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui ir valdytojui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimus. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1, 6, 8 dalys). Ieškovę, perėmusią pradinės kreditorės UAB „Automagija“ reikalavimo teisę, bei transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką ir valdytoją sieja pasaugos teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiga transporto priemonės valdytojui ir savininkui solidariai sumokėti ieškovei už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą patirtas išlaidas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

Ieškovė už transporto priemonės priverstinį nuvežimą prašo priteisti 112,14 Eur, kadangi toks įkainis buvo nustatytas Sutartimi. Teismo vertinimu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo įkainis nėra nepagrįstas ar neprotingas, todėl iš atsakovų solidariai priteistina ieškovei 112,14 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą.

Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės saugojimo įkainis, skaičiuojant po 5,79 Eur už parą, yra neprotingas, neteisingas ir neatitinkantis teikiamų analogiškų paslaugų kainų. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismai yra pripažinę protingais ir pagrįstais įvairaus dydžio įkainius, pvz. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-644-883/2020, 2021 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-137-357/2021 pagrįstu yra pripažinęs 7 Eur įkainį už saugojimo parą. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju transporto priemonės saugojimo įkainis (5,79 Eur už parą) nėra neatitinkantis rinkos kainų ir skaičiuoti mažesnį įkainį už saugojimo parą nebūtų pagrindo.

Kita vertus, tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009).

Atsakovas T. D. apie transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą žinojo nuo faktinio transporto priemonės sulaikymo dienos, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovai turi atlyginti išlaidas už transporto priemonės saugojimą nuo 2016 m. vasario 8 d., t. y. nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir pradinės kreditorės bei ieškovės veiksmus (neveikimą).

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021). Byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kad atsakovams būtų suteikta aukščiau paminėta informacija. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pranešimą dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo už transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą solidarius skolininkus atsakovą T. D. ir pradinį atsakovą Ž. G. pasiekė tik 2018 m. spalio 19 d. UAB „Turtuvos grupė“ nusiuntus pranešimą solidariems skolininkams T. D. ir Ž. G. Kadangi minėtą pranešimą byloje pateikė pradinis atsakovas Ž. G., darytina išvada, kad tokį pranešimą gavo ir atsakovas T. D., nes pranešimas adresuotas abiem asmenims. Be to, nei 2016 m. vasario 8 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, nei 2016 m. vasario 23 d. nutarime nebuvo nenurodyta informacija apie priverstinai nuvežtos transporto priemonės atsiėmimo, saugojimo tvarką ir kt.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal šią įstatymo normą kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 12 punktas nustato, kad tais atvejais, kai, policijos pareigūnui priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneša (telefonu arba raštu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale. Byloje nėra duomenų, ar priimant sprendimą priverstinai nuvežti automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu buvo ir transporto priemonės savininkas V. B., taip pat nėra duomenų, ar transporto priemonės savininkui buvo pranešta apie priimtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas pateikė duomenis, kad pranešimas su leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas 2016 m. kovo 17 d. transporto priemonės valdytojui T. D., bet leidimas dokumentų valdymo sistemoje nebuvo išsaugotas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas leidimas transporto priemonės valdytojui T. D. buvo įteiktas. Be to, 2018 m. liepos 19 d. elektroninio laiško turinyje nurodoma, kad minėtas automobilis grąžintas savininkui Ž. G., nors bylos duomenimis minėtas automobilis iki šiol saugomas saugojimo aikštelėje.

Teismo vertinimu, nei pradinė kreditorė UAB „Automagija“, nei ieškovė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti atlyginimo už transporto priemonės saugojimą didėjimą. Pagal Sutarties 4.4 punktą, jei transporto priemonė saugoma ilgiau nei 6 mėnesius, paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti iš paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Gavęs iš paslaugos gavėjo informaciją apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės daugiau nereikia, paslaugos teikėjas turi teisę savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis. Byloje nenustatyta, kad ieškovė ar pradinė kreditorė UAB „Automagija“ būtų pasinaudoję šia teise, kreipęsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl informacijos apie būtinybę toliau saugoti transporto priemonę pateikimo, po 6 mėnesių nuo transporto priemonės saugojimo pradžios būtų ėmęsi priemonių saugojimo išlaidoms išieškoti. Kaip minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė ar ieškovė nedelsiant būtų ėmusios veiksmų, siekdamos informuoti transporto priemonės savininką ir valdytoją apie saugomą transporto priemonę ir jos saugojimo įkainius, transporto priemonės atsiėmimo galimybes. Iš bylos medžiagos matyti vieninteliai pradinės kreditorės aktyvūs veiksmai – ji perdavė reikalavimo teisę į atsakovų skolą tik 2019 m. sausio 14 d. Iš ieškovės byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė atsakovą T. D. ir pradinį atsakovą Ž. G. apie reikalavimo teisės perleidimą pirmą kartą informavo 2020 m. gegužės 13 d.

Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 3 dalimi, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Šiuo atveju ieškovė nevykdė bendradarbiavimo su atsakovais, kooperavimosi pareigos, ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant sustabdyti atlyginimo už transporto priemonės saugojimą didėjimą. Nors atsakovai gavę pranešimus apie transporto priemonės saugojimą ir dėl jo susidariusių išlaidų atlyginimą, nereagavo į raginimus ir susidariusio įsiskolinimo neatlygino, pripažintina, kad ieškovė delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, toliau nesiėmė aktyvių veiksmų išieškoti skolą, dėl ko įsiskolinimas kiekvieną dieną augo.

Kaip minėta, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant atlyginimo už automobilio saugojimą dydžio pagrįstumą, yra būtina įvertinti, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta. Nors teismas sutinka, kad atsakovai taip pat nebuvo pakankamai rūpestingi, tačiau jiems kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios, proporcingos ir realiai įgyvendinamos. Be to, iš dalies ieškovės pasyvūs veiksmai nulėmė didelių transporto priemonės saugojimo išlaidų susidarymą. Ieškovė nuo reikalavimo perėmimo daugiau nei du metus nesikreipė dėl skolos priteisimo, teismas tai vertina kaip kryptingą siekį padidinti transporto priemonės saugojimo išlaidas, kurias ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovų.

Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas pavėluotai informuojamas apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimą, yra išaiškinęs, kad kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininką apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą praėjus 4–5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą, priteisiant išlaidų atlyginimą ne nuo priverstinio nuvežimo, o nuo informacijos apie priverstinį nuvežimą pateikimo transporto priemonės savininkui, tačiau ne visiškai atleisti transporto priemonės savininką nuo automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 30 punktas; 2021 m. gegužės 19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021, 41 punktas).

Teismo vertinimu, 10 821,51 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidos, susidariusios nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2021 m. kovo 22 d. už 1869 kalendorines dienas, tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovei nesiimant aktyvių veiksmų siekiant stabdyti atlyginimo už transporto priemonės saugojimą didėjimą, skaičiuotos nepateisinamai ilgai, todėl turi būti mažinamos. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, šalių teises ir pareigas, susijusias su priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimu savininkui (valdytojui), jų atliktus veiksmus (neveikimą), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina skolą už transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą už 885 dienas, t. y. laikotarpį nuo 2018 m. spalio 19 d. (pirmojo pranešimo įteikimo atsakovui T. D. ir pradiniam atsakovui Ž. G.) iki 2021 m kovo 22 d. Taigi, iš atsakovų solidariai priteistinas 5 124,15 Eur atlyginimas už transporto priemonės saugojimą (5,79 Eur x 885 dienos). Teismo įsitikinimu, toks transporto priemonės saugojimo išlaidų dydis būtų protingas ir teisingas pagal šios bylos aplinkybes. Iš viso iš atsakovų solidariai priteistina 5 236,29 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų (112,14 Eur už priverstinį nuvežimą ir 5 124,15 Eur už transporto priemonės saugojimą).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. kovo 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė byloje patyrė 596 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo 246 Eur žyminį mokestį bei 350 Eur už suteiktą advokato pagalbą. Tenkinus 47,89 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistinos 285,42 Eur, t. y. po 142,71 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270, 271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų T. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 236,29 Eur (penkis tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis eurus 29 ct) transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 236,29 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 29 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“, j. a. k. 245195140, buveinė Pramonės g. 23L-2, Šiauliai, a. s. Nr. LT55 7300 0101 1474 4440, AB „Swedbank“.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų T. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 285,42 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 42 ct), t. y. po 142,71 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“, j. a. k. 245195140, buveinė Pramonės g. 23L-2, Šiauliai, a. s. Nr. LT55 7300 0101 1474 4440, AB „Swedbank“.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.