- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- 2-382/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės R. M. prašymas įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos kaip kreditorės finansinį reikalavimą civilinėje J. M. individualios įmonės bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovė R. M. , atsakovo bankrutavusios J. M. individualios įmonės bendrasavininkė, prašė įtraukti ją į bankrutavusios J. M. individualios įmonės pirmos eilės kreditorių sąrašą su 254 800 Lt kreditoriniu reikalavimu; kreditorinį reikalavimą tenkinti, perduodant R. M. nuosavybėn J. M. individualiai įmonei priklausantį 254 800 Lt vertės turtą; į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių. Nurodė, jog Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 26 d. sprendimu padidino 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir nuo 2007 m. gegužės 22 d. priteisė iš J. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. M. , gimusiam 1993 m. birželio 24 d., J. M. , gimusiai 2000 m. rugpjūčio 28 d., ir B. M. , gimusiai 2000 m. rugpjūčio 29 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 1 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, jog J. M. iki vaikų pilnametystės sūnui J. M. turėtų sumokėti 18 200 Lt, dukroms J. M. ir B. M. – po 54 000 Lt išlaikymo. J. M. išlaikymo vaikams įsiskolinimo suma sudaro 2 400 Lt. Atsižvelgiant į tai, J. M. mokėtina išlaikymo vaikams iki jų pilnametystės bendra suma sudaro 128 600 Lt. Kadangi abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o jos ir J. M. turtinė padėtis yra panaši, tai ir jos išlaikymo vaikams dydis yra lygus iš J. M. priteistai sumai, t.y. 126 200 Lt. Kadangi įmonės ir J. M. turtas nėra atskirtas, o R. M. turtas neatskirtas nuo J. M. turto, turi būti išskirta R. M. turto dalis, skirta vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės, lygi 126 200 Lt.
Šalies argumentai
Bankrutavusios J. M. individualios įmonės administratorius su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė atsakovės R. M. prašymus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimu išlaikymas buvo priteistas ne R. M. , o jos ir J. M. nepilnamečiams vaikams, padarė išvadą, kad ji, būdama nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė, neturi reikalavimo teisės prašyti ją įtraukti į kreditorių sąrašą. Teismas nurodė, jog, sistemiškai aiškinant ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad tvirtinami gali būti tik tie kreditoriniai reikalavimai, kurie susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, išskyrus atvejus, kai tiek kreditorių reikalavimai yra susiję su bankroto procesu. Nagrinėjamu atveju atsakovės R. M. nurodyto reikalavimo teisinis pagrindas, atsižvelgiant į tai, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimas įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 18 d., atsirado beveik po trijų metų po to, kai buvo iškelta bankroto byla. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti R. M. prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą. Teismas taip pat atmetė atsakovės prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, nes J. ir R. M. nepilnamečiai vaikai byloje nėra pareiškę jokių reikalavimų.
Šalies argumentai
Atsakovė R. M. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, pažeidžianti jos ir nepilnamečių vaikų interesus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Iš areštuoto nekilnojamojo turto turi būti išskirta R. M. dalis, skirta vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės, lygi 126 200 Lt, kadangi buvusių sutuoktinių turtas nėra padalintas. Nors Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi yra nurodęs bankroto byloje atskirti įmonės turtą nuo juridinio asmens dalyvio turto, Kauno apygardos teismas šios nutarties iki šiol nėra įvykdęs.
2. R. M. reikalavimas yra pagrįstas LR CK normomis bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota 2006 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-178/2006, kurioje konstatuota, jog įmonės savininkas kaip fizinis asmuo taip pat yra materialinės atsakomybės subjektas pagal savo asmenines prievoles. Socialine prasme išlaikymo mokėjimas yra žymiai svarbesnis negu mokesčiai valstybei, darbo užmokestis ar apmokėjimas už žemės ūkio produkciją, dėl ko tokie finansiniai reikalavimai tenkinami pirmąja eile. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006, taip pat konstatavo, kad tuo atveju, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, ar sandoris, iš kurio kyla kreditorinis reikalavimas, buvo sudarytas su įmone, ar jos savininku kaip privačiu asmeniu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kadangi teismo sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove R. M. , jos prašymas, apsaugant nepilnamečių vaikų interesus, įtraukti ją kaip nepilnamečių vaikų įstatyminę atstovę į pirmos eilės kreditorių sąrašą, yra teisėtas ir pagrįstas.
4. Teismas nepagrįstai nurodo, kad reikalavimo teisinis pagrindas atsirado beveik po trijų metų po to, kai buvo iškelta bankroto byla, kadangi tėvų pareiga užtikrinti vaikų išlaikymą atsiranda nuo vaikų gimimo.
5. Teismo išvada, kad LR Įmonių bankroto įstatymas nenumato naujų kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, įtraukimo į bankroto bylą, yra nepagrįstas ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006, padarytoms išvadoms.
6. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniui, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, argumentuodamas tuo, kad J. ir R. M. vaikai nėra pareiškę jokių reikalavimų, kadangi šiuos reikalavimus jų vardu pareiškė R. M. kaip įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė.
Atsiliepimas
Bankrutavusios J. M. individualios įmonės administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovės R. M. prašomo patvirtinti 254 800 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo apskaičiavimas nėra aiškus. Galima tik spėti, jog atsakovė į šią sumą įtraukia ir jos asmeniškai nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dalį. Nors atsakovė savo nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės dydį prilygina tam, kurį teismo sprendimo pagrindu privalo teikti atsakovas J. M. , tačiau iš Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarties matyti, kad vidutinės mėnesinės R. M. pajamos yra du kartus mažesnės nei J. M. . Nagrinėjamu atveju atsakovė R. M. negali būti kreditorius dėl nepilnamečiams vaikams teismo priteistų sumų, skirtų vaikams išlaikyti. Nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtino R. ir J. M. nepilnamečių vaikų kreditorinius reikalavimus J. M. individualios įmonės bankroto byloje. Todėl R. M. atskirasis skundas negali būti tenkinamas ir dėl šios priežasties. Nurodo, jog teismas iš J. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, dėl ko nagrinėjamu atveju negalimas teiktino išlaikymo, o tuo pačiu ir kreditorinio reikalavimo dydžio skaičiavimas iki vaikų pilnametystės. Atsakovė bankrutavusios įmonės turtą prašo perduoti ne vaikams, o jai pačiai. Todėl darytina išvada dėl jos siekio padengti savo pareigą išlaikyti nepilnamečiu vaikus įmonės turtu. Be to, iš bankroto byloje esančių duomenų akivaizdu, kad J. M. individuali įmonė jokio turto neturi, o prašymas perduoti bankrutavusio įmonės turtą R. M. kreditoriniams reikalavimams padengti prieštarauja LR Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintoms normoms, reglamentuojančioms kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką ir eilę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Atsakovas šioje byloje yra J. M. individuali įmonė. Individualios įmonės materialinės atsakomybės teisinis reglamentavimas turi ypatumų, išskiriančių ją iš kitų juridinių asmenų. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal LR CK 2.50 straipsnio 4 dalį tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonininkas (savininkas ar savininkai) savo turtu. Individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, materialinės atsakomybės subjektu, be pačios įmonės, yra ir jos savininkas. Tačiau įmonės savininkas, kaip fizinis asmuo, taip pat yra materialinės atsakomybės subjektu pagal jo asmenines prievoles. Todėl susidaro teisinė situacija, kada tas pats subjektas atsako už individualios įmonės ir savo asmenines prievoles. Teismų praktikoje pažymėta, kad kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006).
Nagrinėjamoje J. M. individualios įmonės bankroto byloje yra kilęs atsakovės R. M. įtraukimo į J. M. individualios įmonės kreditorių, kurių reikalavimai tenkinami pirmąja eile, sąrašą, patvirtinant jos 254 800 Lt dydžio finansinį reikalavimą, klausimas, R. M. prašant jos finansinį reikalavimą tenkinti, perduodant jai nuosavybėn J. M. individualiai įmonei priklausantį 254 800 Lt vertės turtą. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė atsakovės R. M. bankroto byloje pareikštus prašymus, konstatavęs, jog, atsižvelgiant į materialinius teisinius santykius, iš kurių kildinama reikalavimo teisė, ji nėra subjektas, turintis šią reikalavimo teisę. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė R. M. savo kaip J. M. kreditorės 254800 Lt dydžio reikalavimo teisę kildina iš nepilnamečių vaikų išlaikymo teisinių santykių, savo pareikštų reikalavimų dydį grįsdama nepilnamečių vaikų išlaikymui skirta pinigų suma, kurią J. M. kaip jų tėvas turėtų sumokėti savo nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės, mokėdamas jiems Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimu kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymui skirtą pinigų sumą, įskaitant susidariusio įsiskolinimo sumą, o taip pat tokio paties dydžio pinigų suma, kurią nepilnamečiams vaikams turėtų sumokėti ji pati kaip tų vaikų motina iki jų pilnametystės. Pažymėtina, kad LR CK įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (LR CK 3.185 str. 1 d.), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas – turto savininkas. Dėl to turtinė reikalavimo teisė į išlaikymą priklauso nepilnamečiam vaikui. Nors nepilnametis asmuo iki aštuoniolikos metų neturi civilinio procesinio veiksnumo, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, ir jų atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai, materialinės reikalavimo teisės subjektu, taigi ir kreditoriumi bankroto byloje, išlieka pats nepilnametis asmuo (LR CPK 38 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė R. M. prašė patvirtinti jos kaip kreditorės finansinį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ji neturi reikalavimo teisės, kylančios iš nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolinių teisinių santykių. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog, priėmus skundžiamą nutartį, R. M. , veikdama kaip savo nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė, kreipėsi į J. M. individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl nepilnamečių vaikų įtraukimo į kreditorių sąrašą, prašydama patvirtinti jų finansinius reikalavimus, grindžiamus J. M. vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės mokėtina pinigų suma. Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 13 d. nutartimi įtraukė į J. M. individualios įmonės bankroto bylą trečiaisiais asmenimis nepilnamečius vaikus ir klausimo dėl jų įtraukimo į kreditorių sąrašą ir jų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo svarstymą atidėjo iki bus išspręstas klausimas dėl R. M. įtraukimo į kreditorių sąrašą ir jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tai pačiai sumai ir tuo pačiu teisiniu pagrindu.
Pripažinus, jog atsakovė R. M. prašymas dėl jos įtraukimo į bankrutavusios J. M. individualios įmonės kreditorių sąrašą ir jos finansinio reikalavimo patvirtinimo buvo pagrįstai netenkintas dėl to, kad pagal pareikštą materialinį reikalavimą ji nėra tinkamas reikalavimo teisės subjektas, teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų ir dėl jų nepasisako, atsižvelgiant į tai, kad jie neturi reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos nagrinėjamu klausimu, teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.