- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-369-935/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45392-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- G. K.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiojo prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas trisdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4, 5 , 6, 7 dalimis, arešto bausmės vykdymas atidėtas penkiems mėnesiams ir G. K. paskirta intensyvi priežiūra, įpareigojant nuteistąjį arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, intensyvios priežiūros metu būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), asmens sveikatos priežiūra ar COVID-19 testavimu (skiepijimu), prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją, intensyvios priežiūros metu uždraudžiant nuteistajam naudoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat nuteistasis įpareigotas per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. K. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 30 d., apie 24.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įsigyto automobilio „Audi Q7“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) (prancūzų kalba), tyčia savo ranka ištaisė skaičius, t. y. iš 260 į 220, taip pakeitė dokumente nurodytus CO2 bendros vertės duomenis ir, norėdamas automobilį „Audi Q7“ įregistruoti, šį žinomai suklastotą tikrą automobilio registracijos dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) laikė su savimi iki tol, kol 2021 m. gruodžio 31 d., 08.50 val., jį pateikė VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo Ukmergės grupės, esančios Deltuvos g. 39C, Ukmergės mieste, specialistui J. B., t. y. G. K. tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė bei jį panaudojo. Tokiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendį ir nuteistajam G. K. skirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą, kurios sumokėjimą išdėstyti dalimis vienerių metų laikotarpiui arba tuo atveju, jeigu bausmė nebus pakeista, nuteistajam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo turėtas automobilis ir jo naujai mainų būdu įgytas automobilis, t. y. „Audi Q7“, yra „Premium“ klasės automobiliai, kurių vertė pagal viešai internetiniuose portaluose skelbiamus duomenis svyruoja nuo 8250 Eur iki 15999 Eur. Asmens, disponuojančiu tokiomis pinigų sumomis, negalima vertinti kaip nepasiturinčio.
4. Skunde aiškinama, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras pasiūlė G. K. procesą baigti kreipiantis į teismą dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. G. K. buvo siūloma skirti areštą keturiasdešimt penkioms paroms, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti areštą trisdešimčiai parų, taip pat, vadovaujantis BK 71 straipsnio nuostatomis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. G. K. su pasiūlyta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone sutiko, tačiau priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, G. K. pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, motyvuodamas, kad jam paskirta per griežta bausmė. Vis tik skundžiamu nuosprendžiu G. K. bausmės rūšis nebuvo pakeista, o paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nebuvo paskirta.
5. Prokuroras pažymi, kad pats pirmosios instancijos teismas nurodė, jog G. K. BK 27 straipsnio prasme nėra recidyvistas ir yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes abu ankstesni teistumai yra išnykę. Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriant arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, privalu motyvuoti tokį sprendimą. Vis tik skundžiamame nuosprendyje pirmą kartą teisiamam asmeniui buvo paskirta arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik nuteistojo paaiškinimais apie jo gaunamas pajamas, nepagrįstai nurodė, kad griežtesnė bausmės rūšis – areštas yra tinkama bausmė, o švelnesnė bausmės rūšis – bauda yra sunkiai pakeliama finansinė našta G. K..
6. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog G. K. turi nuosavą būstą, gyvena vienas, t. y. neišlaiko nepilnamečių vaikų ar kitų asmenų, nuo 2018 metų turi pastovų darbą, t. y. gauna stabilias pajamas, yra įgijęs ir pardavęs prabangias, aukščiausios klasės transporto priemones, kurių vertė svyruoja nuo 8250 Eur iki 15999 Eur. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistajam galimos skirti baudos minimalų dydį.
7. Prokuroras mano, kad, skiriant nuteistajam bausmę, buvo privalu atsižvelgti į tai, jog jis, darydamas nusikaltimą, siekė finansinės naudos, nes automobilio „Audi Q7“ registracijos dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) (prancūzų kalba) ištaisydamas skaičius iš 260 į 220, pakeitė nurodytus CO2 bendros vertės duomenis, nuo kurių skaičiuojamas taršos mokestis, t. y. siekė sumokėti mažesnį taršos mokestį. Taigi, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, G. K. tikslingiausia yra skirti baudą. Arešto bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant intensyvią priežiūrą, prokuroro įsitikinimu, tikrai neatims ir neapribos nuteistajam galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
8. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas arešto bausmės vykdymą, nuteistajam pareigas nustatė formaliai. Šiuo atveju neaišku, kodėl nuteistajam buvo atsisakyta paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nors pats nuteistasis su tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu sutiko.
9. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėja ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.
10. Bausmė, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (54 straipsnio 2 dalis).
11. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad G. K. padarė vieną nusikalstamą veiką teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis nusikalto, nes norėjo mokėti mažesnį taršos mokestį, registruojant automobilį Lietuvos Respublikoje, be to, vėliau būtų lengviau automobilį parduoti. Nusikalstama veika turtinė žala nebuvo padaryta. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. G. K. laikytinas neteistu (teistumas yra išnykęs), jis yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (paskirtos baudos sumokėtos), dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
12. BK 55 straipsnyje yra nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Taigi sprendimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, skirti arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę turi būti pagrįstas aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe, kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Čia pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai įstatyme norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008).
13. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmės, kurios gali būti skiriamos asmeniui, padariusiam šioje normoje nurodytus nusikalstamus veiksmus, t. y. bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas G. K., kuris yra vertintinas kaip pirmą kartą teisiamas asmuo, nusprendė skirti arešto bausmę, kurios vykdymą atidėjo ir paskyrė nuteistajam intensyvią priežiūrą bei nustatė pareigas, kurias jis privalo vykdyti bausmės vykdymo atidėjimo laiku. Sprendimą skirti nuteistajam arešto bausmę pirmosios instancijos teismas iš esmės motyvavo tuo, kad G. K. pajamos nėra didelės, minimalaus dydžio bauda, skiriama už nesunkaus nusikaltimo padarymą, yra 50 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl nuteistajam bus sunku sumokėti net ir minimalaus dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie pirmosios instancijos teismo argumentai, įvertinus šio procesinio sprendimo 11 pastraipoje aptartų aplinkybių visumą, nėra pakankamas pagrindas nuteistajam skirti arešto bausmę, o ne švelniausią BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. baudą. Tokio vertinimo nekeičia ir faktas, kad arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas, nustatant nuteistajam baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas, esant teisės aktuose numatytiems pagrindams, būtų panaikintas, jis ne tik privalėtų atlikti arešto bausmę, bet susidurtų ir su realia grėsme netekti darbo bei gaunamų pajamų.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nuteistajam paskyrė konkrečias pareigas ir kaip jų vykdymas padės įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir paskirta intensyvi priežiūra. Nagrinėjamu atveju visiškai nėra aišku, kokių tikslų būtų pasiekta nuteistajam taikant intensyvią priežiūrą, kaip ši priemonė siejasi tiek su nuteistojo asmenybe, tiek su jo padaryta nusikalstama veika, kodėl nuteistasis buvo įpareigotas būti savo gyvenamojoje vietoje (su nustatytomis išlygomis) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. G. K. nusikalstami veiksmai visiškai nėra susiję su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog nusikalstamus veiksmus būtų nulėmęs tokių medžiagų vartojimas, nuteistasis piktnaudžiautų tokiomis medžiagomis, todėl nėra aišku, kodėl nuteistajam buvo paskirta pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat nėra aišku, kodėl nuteistajam buvo nustatyta pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pareigų skyrimas nėra savitikslis dalykas, pareigos nėra skirtos tik tam, kad apsunkintų asmens kasdienį gyvenimą, sukeltų jam bereikalingų nepatogumų. Skiriamos pareigos privalo būti nustatomos atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir turi teigiamai veikti nuteistojo elgesį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną pareigą, kuri iš tikrųjų potencialiai galėtų teigiamai veikti nuteistojo elgesį, t. y. pareigą tęsti darbą, o darbo praradimo atveju registruotis Užimtumo tarnyboje. Akivaizdu, kad tokios pareigos vykdymas galėtų užtikrinti tai, kad nuteistasis turėtų pajamų, iš kurių tenkintų savo poreikius, ši pareiga mažintų neteisėto elgesio, susijusio su savanaudiškų tikslų įgyvendinimu, pasikartojimo tikimybę. Kita vertus, nuteistasis nuo 2018 m. spalio 24 d. dirba ir jo darbinė veikla bei iš jos gaunamos pajamos nesutrukdė jam padaryti nusikalstamos veikos, kuria buvo siekiama išvengti nepageidaujamų išlaidų, susijusių su automobilio registravimu.
15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su teiginiu, kad baudos, kurios dydis būtų artimas baudžiamajame įstatyme numatytai minimaliai šios bausmės, skiriamos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, ribai, paskyrimas būtų nepakeliama finansinė našta G. K.. Pažymėtina, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl bet kokia skiriama bausmė (taip pat ir artima minimaliai), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, turi būti mažinama vienu trečdaliu. G. K. dirba, todėl manytina, jog jis gali sumokėti jam paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, net ir įvertinus tai, jog kiekvieną mėnesį nuteistojo gaunamos pajamos nėra itin didelės (nuo 600 Eur iki 650 Eur), nėra pagrindo manyti, jog, nustačius protingą baudos sumokėjimo terminą, nuteistasis negalėtų sumokėti jam paskirtos baudos, ypač atsižvelgus į tai, kad jis gyvena vienas, neturi išlaikytinių.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad G. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką tikslingiausiai yra skirti baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliai šios bausmės ribai, numatytai BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, įvertinus tai, kad G. K. pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs nusikaltimą ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra mažintina vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, baudos paskyrimas šiuo atveju efektyviai ir realiai užtikrins kompleksinį bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje (pataisymo, nubaudimo, prevencijos ir teisingumo), įgyvendinimą.
17. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos nenumato galimybės išdėstyti paskirtos baudos vykdymo dalimis. Vis tik teismas turi teisę nustatyti savanoriško skiriamos baudos sumokėjimo terminą (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, įvertinus nuteistajam G. K. skiriamos baudos dydį, jo gaunamas pajamas, savanoriško baudos sumokėjimo terminas nuteistajam gali ir turi būti nustatytas dvejiems metams.
18. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. gegužės 16 d., Nr. (12.32Mr) PT-3866). Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam G. K. buvo suteikta teisinė pagalba, todėl iš jo valstybės naudai priteistina 110 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko ne nuteistojo iniciatyva, gynėjo dalyvavimas baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios (BPK 322 straipsnio 1 dalis), pagrindinis prokuroro apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas buvo susijęs su nuteistojo teisinės padėties lengvinimu, prokuroro apeliacinis skundas yra tenkinamas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo, nėra tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti ir G. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad nuteistasis paskirtą baudą turi sumokėti per dvejus metus nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo nepriteisti.