Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-11-14 · Byla Nr. e2T-70-912/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-14
Bylos Nr.
e2T-70-912/2023
Teisminio proceso Nr.
2-60-3-00040-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Žilvinas Terebeiza, Tomas Venckus
Suinteresuotas asmuo
J. S.
Pareiškėjas
N. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2T-70-912/2023Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00040-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 3.6.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. S. (J. S.) 2023 m. spalio 4 d. skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos N. S. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kyjivo srities Belocerkovsko miesto ir rajono teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 357/5675/21; suinteresuotas asmuo – J. S. (J. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja N. S. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą ir, remdamasi 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – ir 2007 metų Hagos konvencija, Konvencija) nuostatomis, prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Kyjivo srities Belocerkovsko miesto ir rajono teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą byloje Nr. 357/5675/21 dėl išlaikymo studijas tęsiančiam pilnamečiam vaikui išieškojimo iš J. S. bei išieškotas lėšas pervesti į pareiškėjos nurodytą banko sąskaitą (byla Nr. 0913335).

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymo dalį – pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Kyjivo srities Belocerkovsko miesto ir rajono teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo byloje Nr. 357/5675/21 dalį, kuria išieškotas pareiškėjai N. S. iš suinteresuoto asmens J. S. išlaikymas pilnamečiam besimokančiam vaikui K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) – viena šeštoji dalis išlaikymo mokėtojo darbo užmokesčio (pajamų) sumos, skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 21 d., bet ne ilgiau negu vaikui sueis dvidešimt treji metai. Teismas nutraukė civilinės bylos dalį, kuria pareiškėja prašė išieškomas sumas pervesti į nurodytą banko sąskaitą (civilinė byla Nr. 2T-52-407/2023).

Šalies argumentai

3. Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą ir prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, atmesti pareiškėjos prašymą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad duktė, kuriai priteistas išlaikymas, pilnametė, todėl ji, bet ne motina (pareiškėja), laikytina kreditore. Tai neatitinka 2007 metų Hagos konvencijos 10 straipsnio a punkto. Pareiškėja neturėjo teisės pateikti prašymo pripažinti ir leisti vykdyti pirmiau nurodyto teismo sprendimo. Suinteresuotas asmuo įvykdė prievolę. Jis mokėjo išlaikymą pilnamečiam vaikui. Suinteresuotas asmuo gali remtis išlaikymo prievolės įvykdymu pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalį. Pareiškėja nenurodė aplinkybių apie tai, kad vaiko tėvas teikė išlaikymą (jas nuslėpė), nepateikė iš oficialių Ukrainos Respublikos institucijų (antstolio) tiksliai apskaičiuotų sumų, kiek kiekvieną mėnesį išlaikymo turėjo mokėti suinteresuotas asmuo. Dėl to pareiškėja, kreipdamasi į Lietuvos apeliacinį teismą, panaudojo apgaulę. Tai yra pagrindas atsisakyti pripažinti sprendimą ir neleisti jo vykdyti sprendimo (2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio a ir b punktai). Pilnametis vaikas baigė Vidaus reikalų Nacionalinę akademiją ir šiuo metu nebesimoko. Dėl to suinteresuoto asmens prievolė išlaikyti aukštojoje mokykloje besimokantį pilnametį vaiką yra pasibaigusi. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nepateikė iš Ukrainos oficialių institucijų (antstolio) duomenų, kuriose būtų nustatyta, kokias sumas suinteresuotas asmuo turėjo sumokėti kiekvieną mėnesį. Tai neatitinka 2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalies d punkto.

4. Pareiškėja nepateikė atsiliepimo į suinteresuoto asmens skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. CPK 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija spręsti tokių sprendimų pripažinimo klausimus.

6. Pareiškėja prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Kyjivo srities Belocerkovsko miesto ir rajono teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą byloje Nr. 357/5675/21 dėl išlaikymo studijas tęsiančiam pilnamečiam vaikui išieškojimo iš J. S. bei išieškotas lėšas pervesti į pareiškėjos nurodytą banko sąskaitą (byla Nr. 0913335) (2007 metų Hagos konvencijos 2 straipsnio 1 dalies a punktas, 19 straipsnis). 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažinimo ir vykdymo procedūras reglamentuoja valstybės, į kurią kreipiamasi, teisė.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 31⁷ straipsnį, su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 metų Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

8. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5 dalį pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama, kai teismas pripažįsta užsienio institucijos sprendimą. Jie gali pateikti prieštaravimą arba apskųsti sprendimą fakto ir teisės klausimais. Prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik: a) 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal 2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu. Atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis (2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalis).

Dėl sprendimo nepripažinimo pagrindų

9. Suinteresuotas asmuo skundą peržiūrėti nutartį pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta priteisti pareiškėjai (vaiko motinai) iš suinteresuoto asmens (vaiko tėvo) pilnametės dukters išlaikymą, kol ji mokysis aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 23 metų amžiaus, grindžia 2007 metų Hagos konvencijos 10 straipsnio a punktu, 22 straipsnio a ir b punktais, 23 straipsnio 8 dalimi ir 25 straipsnio 1 dalies d punktu.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2007 metų Hagos konvencija siekiama užtikrinti veiksmingą tarptautinį vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimą, visų pirma: a) sukuriant visapusišką susitariančiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo sistemą; b) sudarant sąlygas pateikti prašymus sprendimams dėl išlaikymo priimti; c) užtikrinant sprendimų dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą ir d) reikalaujant veiksmingų priemonių, padedančių greitai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo.

Dėl prašymo taikyti 2007 metų Hagos konvencijos 10 straipsnio a punktą ir 22 straipsnio a punktą vertinimo

11. Vadovaujantis 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio a punktu galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (pranc. ordre public). Nurodytą atsisakymo pripažinti ir vykdyti pagrindą suinteresuotas asmuo sieja su tuo, kad pareiškėja (pilnamečio vaiko motina) neturėjo teisės kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą ir paduoti prašymo pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos teismo sprendimą. Anot suinteresuoto asmens, tokią teisė turėjo tik pati pilnametė duktė K. S.

12. Pagal 2007 metų Hagos konvencijoje pateiktas apibrėžtis kreditorius yra asmuo, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas arba kuris reikalauja, kad jos būtų jam mokamos, o skolininkas – asmuo, kuris privalo mokėti išlaikymo išmokas arba iš kurio reikalaujama, kad jis mokėtų išlaikymo išmokas (2007 metų Hagos konvencijos 3 straipsnio a ir b punktai).

13. Vadovaujantis 2007 metų Hagos konvencijos 10 straipsnio a punktu kreditorius, siekiantis išieškoti išlaikymą pagal šią Konvenciją, prašančiojoje valstybėje gali pateikti prašymą dėl sprendimo pripažinimo arba pripažinimo ir vykdymo.

14. Iš Ukrainos Respublikos Kyjivo srities Belocerkovsko miesto ir rajono teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo turinio matyti, kad juo teismas pilnamečiam vaikui išlaikyti priteisė pareiškėjai N. S. iš suinteresuoto asmens išlaikymą (alimentus). Nurodytą sprendimą teismas grindė Ukrainos Respublikos Šeimos kodekso 198 ir 199 straipsnius, pagal kuriuos, be kita ko, teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl alimentų išieškojimo turi tas iš tėvų, su kuriuo gyvena duktė, sūnus, taip pat duktė, sūnus, kurie tęsia mokslus. Iš nurodytų nuostatų spręstina, kad pagal Ukrainos Respublikos teisę tas iš tėvų, su kuriuo gyvena pilnametis nesimokantis vaikas, turi teisę vaiko naudai ir interesais reikšti ieškinį teisme kitam tėvui, kad šis teiktų vaikui reikalingą išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos šeimos teisės normas aptariama situacija reglamentuota kitaip – dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam besimokančiam vaikui į teismą turi teisę kreiptis toks išlaikymo reikalaujantis vaikas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal Ukrainos Respublikos Šeimos kodeksą, nepaisant to, kad pagal išlaikymo prievolę kreditorius yra pilnametis besimokantis vaikas, o skolininkas – išlaikymą teikti privalantis tėvas, į teismą kreiptis ir prašyti priteisti vaikui išlaikymą turi teisę su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad aptariama Ukrainos Respublikos Šeimos kodekso nuostata siekiama apsaugoti pilnamečių besimokančių iki 23 metų vaikų interesus, darytina išvada, kad, nors šis teisinis reglamentavimas teisės pareikšti ieškinį dėl išlaikymo priteisimo subjektiškumo aspektu skiriasi nuo Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ nuostatų, tačiau tokio Ukrainos teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas negali būti laikomas prieštaravimu Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (pranc. ordre public). Dėl to pareiškėja N. S. laikytina turinčia teisę prašyti Lietuvos Respublikoje pripažinti ir leisti vykdyti nurodytą Ukrainos teismo sprendimą, kuriuo patenkintas jos ieškinys ir jai priteistas iš suinteresuoto asmens išlaikymas, reikalingas pilnametei ir besimokančiai dukteriai.

Dėl prašymo taikyti 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio b punktą ir 25 straipsnio 1 dalies d punktą vertinimo

15. Vadovaujantis 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio b punktu galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jei sprendimas buvo gautas procedūros metu panaudojant apgaulę. Suinteresuotas asmuo teigia, kad jis teikė išlaikymą pilnametei dukteriai K. S., pareiškėja (motina) apie tai žinojo, bet to neatskleidė prašydama Lietuvos Respublikoje pripažinti ir leisti vykdyti Ukrainos Respublikos Kyjivo srities Belocerkovsko miesto ir rajono teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą. Taip pat, pasak suinteresuoto asmens, pareiškėja neįvykdė pareigos su prašymu pateikti oficialių Ukrainos institucijų (antstolių) apskaičiavimų, kokia yra suinteresuoto asmens skola.

16. Pažymėtina, kad pareiškėja kartu su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Ukrainos teismo sprendimą Kyjivo srities Belocerkovsko miesto ir rajono teismo 2022 m. sausio 20 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalis dėl alimentų išieškojimo Ukrainos teritorijoje nebuvo vykdoma (b. l. 14). Be to, į bylą pateikta kita Kyjivo srities Belocerkovsko miesto ir rajono teismo 2022 m. sausio 20 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti sprendimas įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. ir yra vykdytinas nuo 2021 m. gegužės 21 d., bet ne ilgiau negu K. S. sukaks 23 metai (b. l. 17). Suinteresuotas asmuo prie paduoto skundo pridėjo 2021–2023 metų pinigų perlaidas paštu, banko mokėjimo nurodymus (vėliau į bylą pateikė ir šių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą), kurie įrodo, kad įvairaus dydžio sumas ir įvairiais laikotarpiais suinteresuotas asmuo pervedė pareiškėjai N. S. ir pilnametei dukteriai K. S.

17. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje susidariusios situacijos ypatumas yra tas, jog suinteresuotas asmuo dirba Lietuvos Respublikoje registruotoje bendrovėje. Pareiškėja su dukterimi gyvena Ukrainos Respublikoje. Dėl to pareiškėjos galimybės patikrinti, ar suinteresuotas asmuo teikia tinkamo dydžio išlaikymą pilnametei dukteriai ir tinkamai vykdo Kyjivo srities Belocerkovsko miesto ir rajono teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą, yra ribotos. Pareiškėja, su dukterimi gyvendama Ukrainoje, neturi galimybių patikrinti suinteresuoto asmens darbo užmokesčio, kurį jis gauna iš Lietuvoje esančios darbovietės, dydžio ir nustatyti, kokia konkreti suma atitinka teismo priteisto išlaikymo (alimentų) dydį, t. y. 1/6 dalį suinteresuoto asmens uždarbio (pajamų). Dėl to suinteresuoto asmens teiginys, kad pareiškėja prie prašymo turėjo pateikti dokumentą, kuriame nurodytas bet kokių įsiskolinimų dydis ir apskaičiavimo data (2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalies d punktas), nepakankamas apgaulės faktui, teikiant prašymą pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, įrodyti. Be to, suinteresuotas asmuo tik nurodė, kad duktė K. S. jau yra baigusi aukštąją mokyklą – Nacionalinę vidaus reikalų akademiją, pavaldžią Ukrainos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, bet nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Kyjivo srities Belocerkovsko miesto ir rajono teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendime nustatyta, kad sprendimo priėmimo metu pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pilnametė duktė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. studijuoja kaip kursantė (policijos eilinė) antrame kurse Studijų ir mokslo instituto Nr. 3 Vidaus reikalų Nacionalinėje akademijoje (dieninės studijos). Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad duktė jau baigė nurodytas studijas. Taigi, nagrinėjamoje byloje nenustatytas pagrindas, įtvirtintas 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio b punkte (teismo sprendimas gautas procedūros metu panaudojant apgaulę).

Dėl prašymo taikyti 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalį vertinimo

18. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalį atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis. Pirmiau nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo savo skundą grindžia pinigų perlaidomis paštu, mokėjimo nurodymais, kurie įrodo tam tikrų sumų (skirtingų skirtingais laikotarpiais) sumokėjimu pilnametei dukteriai ir pareiškėjai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal suinteresuoto asmens pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti ir patikrinti, ar šio asmens teikto išlaikymo dydis atitinka Kyjivo srities Belocerkovsko miesto ir rajono teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, t. y. 1/6 tėvo uždarbio (pajamų). Dėl to neįmanoma nustatyti, yra susidariusi išlaikymo skola ar ne. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus apie atitinkamų sumų pervedimą dukteriai ir pareiškėjai, bet savo teiginių apie išlaikymo skolos nebuvimą nepagrindė konkrečiais skaičiavimais ir jų tikrumą įrodančiais įrodymais. Akcentuotina tai, kad tokią teisę, t. y. teisę įrodyti, jog jis neskolingas pilnametės dukters išlaikymo, suinteresuotas asmuo turi galimybę įrodyti pateikdamas atitinkamus įrodymus antstoliui, bet išlaikymo prievolės įvykdymo iš dalies faktas savaime nėra pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje užsienio teismo spendimo, kuriuo išlaikymas pilnamečiam vaikui priteistas ne konkrečia pinigų suma, bet tam tikra dalimi, proporcinga išlaikymą teikiančio tėvo uždarbiui (pajamoms). Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalies ir, remiantis ja, atsisakyti pripažinti bei neleisti vykdyti Kyjivo srities Belocerkovsko miesto ir rajono teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog yra 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio a ir b punktuose bei 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti sprendimo nepripažinimo pagrindai. Nenustačius nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo patenkinti suinteresuoto asmens prašymo ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 31⁸ straipsnio 1 dalimi, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Ši nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Marius Bajoras Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus