Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: panaikinti jo vardu sąskaitos, esančios pataisos įstaigoje, areštą, nustatant terminą, kuriam laikotarpiui yra panaikinamas sąskaitos areštas arba nustatyti protingą procentą lėšų išieškojimui iš piniginių lėšų, kurios bus pervestos į jo vardu sąskaitą, esančią laisvės atėmimo įstaigoje, arba panaikinti jo vardu sąskaitos areštą, esančios pataisos įstaigoje, nustatant terminą kol bus įdarbintas pataisos įstaigoje ir gaus darbo užmokestį, nustatant protingą procentą lėšų, kuris bus išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, kadangi nuteistųjų darbo apmokėjimą nustato Bausmių vykdymo kodeksas 131 straipsnis, o darbo užmokestis pataisos įstaigoje neviršija MMA, arba taikyti tokią apsaugos priemonę, kuri teismo nuomone, bus tinkamiausia.

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas 2016-03-17 atskiruoju skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytiems trūkumams. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atskirasis skundas nepasirašytas ir už jį nesumokėtas žyminis mokestis. 2016-03-24 prašymu pareiškėjas prašė teismo pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliko nenagrinėtiną, nes pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK ) 512 straipsnyje numatytos tvarkos. Teisme gautas pareiškėjo A. M. 2016-04-06 atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo 2016-02-29 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo paliktas nenagrinėtu, nustačius jog teismui jis buvo pateiktas nesilaikant CPK 512 straipsnyje numatytos tvarkos. Šio teismo sprendimo pareiškėjas nekvestionuoja, tačiau skundžia teismo nutartį jau užbaigtame procese, todėl teismas pateiktą skundą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu dėl apskundimo termino atnaujinimo, tačiau dėl šio prašymo teismas nepriėmė procesinio sprendimo.

Mano, kad įvykdė Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. reikalavimus, teismui pateikė skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties. Skundas pateiktas laikantis numatytų teisės normų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiški­nama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduoda­mo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis). Įstatytas taip pat įtvirtina privalomą ikiteisminę skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvie­nas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau išaiškino pareiškėjui A. M. antstolio veiksmų apskundimo tvarką. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas.

Kaip matyti iš aptarto įstatyminio reglamentavimo, antstolio veiksmų apskundimui yra taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka: pirmiausia pareiškėjas turi kreiptis į antstolį su skundu dėl konkrečių antstolio veiksmų, o tik antstoliui netenkinus pareiškėjo skundo, antstolis privalo skundą persiųsti teismui. Pažymėtina, kad skundas dėl antstolio veiksmų nėra tapatus prašymui. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmus antstolis vykdo priimdamas patvarkymus, todėl pareiškėjas, norėdamas, kad antstolis sustabdytų pareiškėjo sąskaitos turto areštą, turėjo kreiptis į antstolį su skundu dėl konkretaus patvarkymo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, prašant jas taikyti kartu su paduodamu skundu antstoliui dėl antstolio veiksmų, sprendžia tuo atveju, kai yra skundas dėl antstolio veiksmų.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 2616,43 Eur skolos išieškojimo iš A. M. 3 eilės išieškotojo R. B. naudai pagal Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-63-64. 2014 m. balandžio 17 d. patvarkymu dėl lėšų arešto Nr. BLO018386 antstolis areštavo LR teisingumo ministerijos pareiškėjui pervedamas lėšas. 2014-07-04 vykdomojoje byloje buvo gautas pareiškėjo A. M. skundas dėl antstolio A. B. 2014-04-17 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pareiškėjas A. M. 2015-12-29 kreipėsi į antstolį A. B. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolis 2016 m. sausio 6 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad CPK nenumato antstoliui pareigos persiųsti skolininko prašymą, kurio netenkina. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis privalo persiųsti teismui tik skundą dėl antstolio veiksmų, kurio netenkina. Pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tapatus skundui dėl antstolio patvarkymo, todėl ir jo nagrinėjimo tvarka nėra tapati: antstolis neturi pareigos teismui persiųsti pareiškėjo prašymo, todėl procesiniai vykdymo veiksmai nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.