Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-246-383/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-27
Bylos Nr.
T-246-383/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Advokatai
Albinas Miliauskas
Kategorijos
Teikimas Nr. T-246-383/2016
Baudžiamoji byla Nr. 1-231-383/2016Proceso Nr. 1-05-5-00070-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-231-383/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016-07-04 nuosprendžiu M. J. F. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 str. 2 d. ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-07-18 iki 2015-07-22.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėja Asta Slidziauskienė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su teikimu išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-231-383/2016 ir priteisti iš kaltinamojo M. J. F. 344,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Teikime nurodė, kad Tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 14 str. 12 d., Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d. gavusi advokato Albino Miliausko prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, Kauno apygardos teismui elektroniniu paštu (kauno.apygardos@teismas.lt) 2016-05-31 13:01 val. pateikė 2016-05-31 pažymą Nr. NTP-7-6187, pasirašytą elektroniniu parašu, kurioje buvo pateikta informacija apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas M. J. F.. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Kauno apygardos teismui buvo pateikta laiku, tačiau teismas 2016-07-04 nuosprendyje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė ir dėl jų nepasisakė. Pažymėjo, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali bylinėjimosi išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti, tačiau teisė išvis nenagrinėti VGTP išlaidų priteisimo valstybei klausimo nėra numatyta.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo pavedimu ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-231-383/2016, kaltinamąjį M. J. F. buvo parinktas ginti advokatas Albinas Miliauskas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog gynėjo dalyvavimas būtinas vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, kadangi kaltinamasis yra užsienio pilietis ir nemoka proceso kalbos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.1.2.1 p., Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą Nr. NTP-7-6187, patvirtinančią 344,96 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. J. F. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).

Nagrinėjamu atveju, M. J. F. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 3 p. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš kaltinamojo M. J. F. atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str., 362 str. 4 d., 5 d.,

nutaria:

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-231-383/2016 netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Valdas Vitunskas