Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-20 · Administracinė byla Nr. I-7405-463/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-20
Bylos Nr.
I-7405-463/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01986-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7405-463/2016Proceso Nr. 3-61-3-01986-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. vasario 23 d. buvo konvojuotas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Konvojavimo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų. Kadangi automobilyje buvo vežama 10 asmenų, trūko deguonies. Teko kentėti ir neatlikti gamtinių reikalų. Kelionė truko 5 valandas, jam teko kęsti alkį, nebuvo išduotas šiltas maistas. Automobilyje nesaugu, nėra įrengtų saugos diržų. Jaučia baimę vykti automobiliu. Nurodė, kad etapavimas prilygo žiauriam asmens kankinimui. Nurodė, kad dėl nežmoniškų etapavimo sąlygų patyrė nežmoniškas kančias, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimus, neigiamas pasekmes.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 42). Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą (b. l. 7–10) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės asmenų daiktų pervežimo ir saugos diržų įrengimo nereglamentuoja. Nėra nustatyto reikalavimo automobiliuose įrengti saugos diržus. Be to, teisės aktai nenustato reikalavimo aprūpinti konvojuojamų asmenų maistu. Asmenys vedami atlikti gamtinius reikalaus, paprašius pareigūnų. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraštyje. VST duomenimis, pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius dėl VST neteisėtų veiksmų. Be to, nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar kilusios neigiamos pasekmės. Teigė, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. VST nuomone, nėra byloje duomenų, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnyje nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų, konvojuojant jį laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. kovo 16 d.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas 2016 m. kovo 16 d. maršrutu: Vilnius-Zarasai-Vilnius (b. l. 11–12). Pareiškėjas neginčijo VST pateiktų duomenų. Iš pareiškėjo skundo neaišku, ar jį konvojavo tik VST. Teismas neturi pagrindo abejoti VST pateiktais duomenimis.

Pareiškėjas teigia, kad jis buvo konvojuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl to jam kilo žala.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės). Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių V skyriuje reglamentuojamas konvojavimo organizavimas, kuris susideda iš šiose taisyklėse apibrėžtų etapų. Taigi, konvojavimas yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas asmenų lydėjimas ir pristatymas į nustatytas vietas. Taigi, VST konvojuoja asmenis, laikantis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose trūkdavo oro, automobiliai būdavo perpildyti.

Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1V-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 5.7.21 punktas) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu „Mersedes-Benz“ (Atego), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Iš VST pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius, atsižvelgus į automobilių specifikacijose nustatytą maksimalų konvojuojamų asmenų skaičių, nebuvo viršytas (b. l. 12). Pareiškėjas neginčijo atsakovės pateiktų duomenų ir nepagrindė teiginių, kad buvo konvojuojamas pažeidus Konvojavimų taisyklių 109 punkto reikalavimus, t. y. kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų vietų.

Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktuose nustatyta, kad visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 punktu, specialiose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, oro temperatūros norma nėra reglamentuota.

Iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių įrašų matyti, kad specialiųjų automobilių vidinė ir išorinė apžiūra buvo atliekama ir pastabų nenustatyta. Iš transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) matyti, kad techninė apžiūra specialiajam autotransportui yra atliekama, automobiliai yra techniškai tvarkingi, techninė apžiūra galiojanti (b. l. 21). Į nurodytų automobilių komplektaciją įeina bagažinės skyrius ir šildymo įrenginys bei sistema. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad automobiliai buvo tinkamos komplektacijos. Taip pat atitiko nustatytus apšvietimo ir ventiliacijos parametrus (b. l. 15–16, 17–18). Pareiškėjas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų skundų VST neteikė. Pareiškėjas nepaneigė specialiųjų automobilių techninę būklę patvirtinančių įrodymų. VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.

Pareiškėjas teigė, kad automobiliuose nebuvo įrengtų saugos diržų ir jam dėl to kilo žala. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus (pvz. 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Pažymėtina, kad atsakovė pateikė atsakingų institucijų išduotus dokumentus, kurie patvirtina visų naudotų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad automobiliai, kuriais pareiškėjas buvo konvojuotas, atitinka minėtose taisyklėse nustatytus specialiuosius įrengimo reikalavimus.

Pareiškėjas teigė, kad konvojavimas truko 5 valandas, jam turėjo būti išduotas karštas maistas. Pagal Konvojavimo taisyklių 98.5 papunktį, konvojuoti nepriimami asmenys, konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas. Taigi, šiuo atveju, konvojavimas truko 5 valandas ir VST neturėjo pareigos aprūpinti pareiškėjo šilto maisto daviniu.

Be to, pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo galimybių atlikti gamtinius reikalus atmestini kaip nepagrįsti. Konvojavimo metu asmenys buvo vedami atlikti gamtinius reikalus (b. l. 12). Pareiškėjas jokių pretenzijų ar skundų nebuvo pareiškęs.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei VST atsiliepimo argumentus, taip pateiktus atsakovės duomenis, nenustatyta, kad etapavimo metu, kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas, ar, kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu, nuostatų. Pareiškėjas nepaneigė atsakovės pateiktų duomenų. Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Jolanta Malijauskienė