- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- 1-148-416/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- R. K.
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1983-02-11 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2017-04-18 Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK) BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaltinama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. davė melagingus parodymus apklausiama kaip nukentėjęs asmuo: 2017 m. kovo 1 d. nuo 14.00 val. iki 15.25 val. Marijampolės rajono apylinkės teisme, esančiame Kauno g. 8, Marijampolėje, teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-23-537/2017, kurioje J. K. buvo kaltinamas 2016 m. gegužės 4 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia metęs lėkštę į savo nepilnametę dukrą L. K., tačiau nepataikęs, po to metęs kėdę į R. K. ir pataikęs R. K. į nugaros sritį, R. K. bandžius pabėgti, ją pavijęs, sugriebęs už plaukų ir tempęs žemyn, tokiu būdu sukėlęs R. K. fizinį skausmą, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir apklausiama kaip nukentėjusioji, ji davė žinomai melagingus parodymus, t. y. melagingai parodė, jog sutuoktinis J. K. įvykio metu praeidamas netyčia ranka mostelėjo, lėkštė nukrito ir sudužo, J. K. nemetė į ją, t. y. R. K., kėdės, o netyčia užkabino koja ar spyrė į kėdę ir kėdė atsitrenkė jai į nugarą, jai neskaudėjo, kadangi buvo neblaivus ir sunkiai stovėjo ant kojų, J. K. eidamas svirduliavo ir griebė jai už plaukų.
R. K., apklausta kaltinamąja, kalta neprisipažino. Paaiškino, kad melagingų parodymų teisme nedavė. Teismo neklaidino. Bylos nagrinėjimo teisme metu davė teisingus bei sąžiningus parodymus, o pirminiai parodymai, kurie buvo duoti iškart po įvykio, buvo iš dalies neteisingai užfiksuoti. Ji juos pasirašė neįsigilinusi ir neperskaičiusi. 2016-05-04 po incidento namuose su sutuoktiniu iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, tyrėjas K. M. pirmiausia ne priėmė iš jos pareiškimą dėl įvykio, o surašė liudytojo apklausos protokolą, kuriame yra nurodyta, jog J. K. metė lėkštę, bet ja nepataikė į dukrą. Po to su kėde, jau ne dukrai, bet jai pataikė į nugaros sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po to sugriebė už plaukų bei tempė žemyn. Vėliau, po šios apklausos, kita tyrėja B. B. B. surašė protokolą-pareiškimą, kurio tuo metu neperskaitė ir jame užfiksuotų aplinkybių nepatikrino, nors jį pasirašė, savo ranka patvirtindama, kad protokolas perskaitytas ir surašytas teisingai. Tyrėja, kuri surašė protokolą-pareiškimą, pasakė, kad jį surašė pagal tai, ką yra apklausoje jau nurodžiusi tyrėjui K. M., jame yra nurodytos tos pačios aplinkybės. Todėl, pasitikėdama tyrėja, šį dokumentą pasirašė jo netgi neperskaičiusi. Kadangi abu tyrėjai buvo namuose vienu metu, todėl nemano, kad protokole-pareiškime tyrėja B. B. surašys kiek kitokias aplinkybes, nei tyrėjas K. M.. Vėliau sužinojo, jog protokole-pareiškime yra nurodyta, jog J. K. į ją metė kėdę, kuri pataikė į nugarą, tąsė už plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Šios aplinkybės nėra visiškai teisingos. 2016-05-04 sutuoktinis buvo girtas, nes girtavo jau ilgą laiką. Žodinio konflikto metu abu buvo virtuvėje, ant kurios spintelės yra sudėtos lėkštės. Ginčo metu pamatė, kad J. K. pradėjo keltis nuo kėdės, dėl ko ji norėjo išeiti į kitą patalpą, todėl taip pat kėlėsi ir nusuko žvilgsnį nuo sutuoktinio. Išgirdusi triukšmą atsisuko ir pamatė, kad link dukters, kuri taip pat buvo virtuvėje, krenta lėkštė. Ji ant grindų nukrito apie 0,5 metro atstumu nuo dukters, todėl tuo metu pagalvojo, kad sutuoktinis galimai metė į dukrą, nors paties veiksmo ir nematė. Matė, kad keldamasis nuo kėdės ir, kaip supranta dabar, svyruodamas bei bandydamas išlaikyti lygsvarą, jis mojavo rankomis ir galėjo kliudyti lėkštę, stovėjusią ant spintelės, tačiau to momento, po kurio lėkštė nukrito prie dukters, pradžios nematė. Iškart po įvykio pasakė tyrėjui, kad lėkštę galimai metė, bet konkrečiai to nemačiusi, tačiau tyrėjas užrašė, kad J. K. metė lėkštę. Tam paprieštaravus, tyrėjas pasakė, kad tai nėra svarbu ir nurodė pasirašyti. Dabar galvoja, kad sutuoktinis turėjo ją užkliudyti netyčia, nes nebuvo aiškiai išreikšto mosto, užsimojimo prieš metant. Greičiau buvo nekoordinuoti judesiai, tuoj po kurių ir matė krentant bei dūžtant lėkštę. Todėl teisme ir pasakė, kad lėkštę jis tikriausiai kliudė, nes iš tiesų negali pasakyti, kaip viskas tiksliai vyko. Parodymai šioje dalyje duoti teisme yra teisingi, nes ne visiškai teisingai tyrėjas užfiksavo juos ikiteisminio tyrimo apklausoje. Dėl smūgio kėde teisme taip pat davė teisingus parodymus, kurie iš esmės atitinka pirminės apklausos metu nurodytas aplinkybes. Tai yra, tiek teisme, tiek liudytojo apklausoje, nurodė, jog sutuoktinis pataikė į nugarą kėde, tačiau ar tai buvo kėdės metimas, ar spyrimas, ar kitoks veiksmas, nuo kurio kėdė pataikė į ją - to pasakyti negali. Po žodinio ginčo bei lėkštės sudaužymo, apsisuko ir ėjo link svetainės. Tuo metu išgirdo kažkokį triukšmą bei pajuto kad į apatinę nugaros dalį atsimušė kėdės atlošas. Kaip ir teisingai nurodė teisme, nematė kokio pobūdžio buvo veiksmas, nuo kurio kėdė judėjo link jos. Teisme duodama parodymus, pasakė tai, ką man vėliau buvo sakęs sutuoktinis, kad kėdę jis užkabino eidamas link jos, ir ji slysdama atsitrenkė į nugarą, nes tarp jų buvo tik kelių metrų atstumas. Todėl tiek liudytojo apklausoje, tiek teismo posėdžio metu, šioje dalyje parodymai yra teisingi, o pareiškime-protokole nurodytos aplinkybės nėra visiškai teisingos, nes tyrėja neteisingai užrašė, kad sutuoktinis metė kėdę, o ji šį dokumentą pasirašė neskaičiusi ir pasitikėdama tyrėjos pasakymu, kad surašė tą ką, ji sakiusi tyrėjui K. M. apklausiama liudytoja. Dėl fizinio skausmo sukėlimo bei sugriebimo už plaukų, teisme taip pat davė teisingus parodymus. Fizinį skausmą jautė tuo metu, kai buvo sugriebta už plaukų, už kurių sutuoktinis sugriebė būnant svetainėje, kai priėjo prie jos ir susvyravęs griebėsi už jos pasilaikyti. Tuo metu jautė momentinį skausmą, tačiau trumpalaikį. Tada nustūmė J. K. nuo savęs, o dukra sugriebė bei įkando jam į ranką ir jis paleido plaukus. Liudytojo apklausos protokole yra užfiksuota, kad skausmą jautė, kai buvo pataikyta kėde, tačiau tyrėjui sakė, kad ne tuo metu, o vėliau - skausmą jautė, kai buvo tempta už plaukų. Tačiau tyrėjas pasakė, kad tai yra tik pirminė apklausa, o tikslinti aplinkybes galėsianti vėlesnėse apklausose. Todėl neverta taisyti ar perrašinėti apklausos protokolo. Todėl protokole ir liko užfiksuota, kad fizinis skausmas buvo nuo kontakto kėde, o tyrėja B. B., kuri girdėjo šią pastabą, kaip matosi, protokole-pareiškime parašė, kad fizinį skausmą jautė po tampymo už plaukų. Tai yra teisingos aplinkybės, kurias patvirtino apklausiama teisme. Nuo kontakto su kėdės atlošu fizinio skausmo nejuto, nes kontaktas buvo nestiprus. Todėl teigia, kad teisme davė teisingus parodymus. Tik jie skyrėsi nuo pirminių, nes nebuvo visiškai teisingai surašyti ikiteisminiame tyrime, dėl ko yra kaip kurių neesminių nesutapimų. Tačiau jie atsirado ne dėl jos tyčios, o todėl kad policijos pareigūnai neatsižvelgė į parodymus, pastabas dėl neatitikimų, be to, kad tyrėja B. B. protokole pareiškime surašė netikslias aplinkybes, o ji šį dokumentą pasirašė neperskaičiusi.
Liudytoja B. B. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK tyrėja. Patvirtino, kad yra surašiusi byloje esantį R. K. protokolą-pareiškimą. Jo turinio neprisimena. Pareiškimo turinys visada surašomas iš nukentėjusiosios žodžių. Atvykus pagal iškvietimą, bendraujama su nukentėjusiu asmeniu ir užrašoma tik tai, kas jo pasakoma. Atvykę į įvykį, nežino buvusių aplinkybių, todėl rašo tik tą, ką sužino iš nukentėjusiojo asmens. Surašytas dokumentas duodamas perskaityti nukentėjusiajai, o ji savo ranka parašo, kad perskaitė ir pasirašo. Šio įvykio aplinkybių neprisimena, bet turėjo elgtis kaip visada pagal tą pačią procedūrą. Su nukentėjusiąja kartu bendravo ir įvykyje buvęs tyrėjas K. M.. Dirbama pasidalijus. Vienas rašo apklausos protokolą, kitas protokolą-pareiškimą. Pastarasis, kaip taisyklė, surašomas pirmiau už apklausą. Kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, dabar jau neprisimena. Liudytojo apklausa daugiau išplėsta, o protokolas-pareiškimas, trumpesnis, lakoniškesnis, tačiau abiejų šių dokumentų informacijos šaltinis yra nukentėjęs. Dabar neprisimena aplinkybių, bet nemano, kad R. K. protokolą pareiškimą būtų pasirašiusi neskaičiusi. Į jį surašė tik tai, ką išgirdo iš nukentėjusiosios.
Liudytojas K. M. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK tyrėju. Kaltinamosios pavardė girdėta, jos pačios nelabai prisimena. Daug tokių įvykių. Įvykis buvo prieš du metus. Galėjo būti smurtas artimoje aplinkoje. Neprisimena, kokius procesinius dokumentus pildė. Tai kasdienybė darbe. Patvirtino, kad surašė byloje esantį liudytojo apklausos protokolą. Jo turinio dabar jau neprisimena. Protokolas buvo surašytas iš to, ką tada sakė R. K.. Ką ji sakė, tą ir surašė bei davė jai perskaityti. Protokolą surašė ir su nukentėjusiąja elgėsi taip, kaip nustatyta įstatyme. Jei žmogus prašo parodymus patikslinti, tai tikslinama, padarant įrašą. Kaip buvo šiuo atveju, neprisimena. Reikia žiūrėti į patį protokolą, kaip jis surašytas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2017-05-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1-23-537/2017, kuria teismas praneša prokurorui apie nukentėjusios R. K. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d.( b.l. 6-7); 2016-05-04 R. K. protokolu-pareiškimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-20987-16, iš kurio matyti, kad R. K. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, jog 2016-05-04 apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinis J. K. šeimyninio konflikto metu į ją metė kėdę, kuri jai pataikė į nugaros sritį, po to tąsė už plaukų, taip jai sukeldamas fizinį skausmą(b.l. 27-29); 2016-05-04 R. K. apklausos protokolu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-20987-16, iš kurio matyti, kad R. K. parodė, jog 2016-05-04 apie 18.30 val. namuose J. K. sukėlė konfliktą, kurio metu į dukrą L. K. metė lėkštę, tačiau nepataikė, po to su kėde jai pataikė į nugaros sritį. Dėl to ji jautė fizinį skausmą. Ji bėgo nuo J. K. į svetainę. Svetainėje J. K. ją, sugriebęs už plaukų, tempė žemyn, gindama dukra G. K. šiam įkando į ranką(b.l.16-19); 2017-03-01 teisiamojo posėdžio protokolu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-537/2017, iš kurio matyti, kad R. K. buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus pagal LR BPK 278 str. R. K. sutinka paaiškinti, kas buvo. R. K. įspėjama dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. Būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, jog sutuoktinis J. K. užkabino kėdę, kuri skriejo link jos. Ji negali pasakyti, ar jis tyčia, ar netyčia užkabino tą kėdę, mano, kad netyčia, nes buvo išgėręs. Jie tik apsistumdė ir apsibarė, J. K. į ją kėdės nemetė, o spyrė tą kėdę, o kėdė atsitrenkė į ją, pataikė į nugarą. Ji netvirtina, jog jai skaudėjo, nes buvo strese, gal todėl pasakė, kad skaudėjo. J. K. buvo neblaivus, sunkiai stovėjo ant kojų. Jis eidamas svirduliavo ir griebė jai už plaukų. Paleidus plaukus, dėl sugriebimo jautė momentinį skausmą, sugriebęs už plaukų timptelėjo. Lėkštės J. K. nemetė, o praeidamas jis numojo ranka nuo virtuvės baldų, tai padarė netyčia. Savo parodymų duotų pirminėje apklausoje ir pareiškime netvirtina, nes jie duoti per daug didelėje stresinėje būklėje. Iš dalies ten yra netiesa(b.l.11-12); 2016-10-12 kaltinamuoju aktu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-20987-16, iš kurio matyti, kad R. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu buvo grindžiamas kaltinimas J. K., padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.(b.l. 31-34); Įsiteisėjusiu 2017-05-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-537/2017, kuriuo J. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., dėl smurto naudojimo sutuoktinės R. K. atžvilgiu. Juo nustatyta, kad teismas be kitų duomenų, J. K. kaltę pagrindė R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais parodymais, jos pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, liudytojos B. B. parodymais, kuri teisme patvirtino, kad pagal nukentėjusios žodžius surašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš J. K. ir apklausė nukentėjusiąją įvykio vakarą. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusios R. K. parodymai teisme apie smurto prieš ją pavartojimo aplinkybes vertinami kaip galimai melagingi, siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės(b.l.4, 8-10).
Nors kaltinamoji savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta. Teismas nesiremia kaltinamosios parodymais ir vertina juos kaip siekį pasirinkta gynybine taktika išvengti atsakomybės. Kaltinamosios parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Ir priešingai, teismas remiasi liudytojų B. B. bei K. M. parodymais, kurie yra logiški ir nuoseklūs. Juos patvirtina byloje surinkti kiti įrodymai. Būtent liudytojų parodymai paneigia kaltinamosios gynybinę versiją apie netinkamai surašytus pirminius dokumentus. Teismas kaltinamosios versiją laiko nelogiška, nes į įvykio vietą kaltinamosios kvietimu atvykę tyrėjai nematė paties įvykio ir negalėjo žinoti jo aplinkybių. Todėl į juos surašė tik tai, ką sakė R. K.. Taip pat kaltinamosios parodymus paneigia ir aukščiau analizuoti bylos rašytiniai įrodymai, tame tarpe ir įsiteisėjęs, kaltinamosios neskųstas nuosprendis J. K. atžvilgiu dėl smurto prieš R. K..
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius.
BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335-895/2015). Būtent minėtas aplinkybes teismas nustatė ir nagrinėjamoje byloje. R. K., turėdama teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį, pasirašytinai sutiko juos duoti. Buvo įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Visa tai žinodama, sąmoningai davė parodymus, kuriais siekė padėti J. K. išvengti atsakomybės. Parodymų melagingumas pasireiškė tuo, kad buvo pakeisti ikiteisminio tyrimo metu teisėtai procesiškai užfiksuoti jos pirminiai parodymai naudinga teisiamajam byloje linkme taip siekiant padėti jam išvengti atsakomybės. Priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis J. K. atžvilgiu tai neginčytinai įrodo.
Teismas daro išvadą, kad ištirtų įrodymų pagrindu kaltinamosios kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta. Jos veika pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.
Kaltinamojo įvykdyta veika, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje, įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. K. administracine tvarka nebausta, charakterizuojama patenkinamai. Yra vieną kartą teista už sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, už kuriuos jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas ir ji šiuo metu yra aprobuojama. Nagrinėjamos veikos padarymo metu buvo neteista, į ką atsižvelgiama parenkant ir skiriant bausmę.
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad R. K. už veiką, numatytą BK 235 straipsnio 2 dalyje, skirtina baudos bausmė. Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies pagrindais subendrintina su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-04-08 nuosprendžiu paskirta bausme. Teismas laiko, kad po bausmių subendrinimo, kaltinamoji gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, jai taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas(BK 75 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją 100(vieno šimto)MGL - 3766,00 eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir bausmę, paskirtą 2017-04-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 1(vieneriems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
R. K. kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti.
R. K. išaiškinti, kad ji per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.