Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas Estijos Respublikoje, T. M. teismo 2013-07-23 nuosprendžiu dėl dalyvavimo nusikalstamos organizacijos veikloje vykdytoju, nubaustas 4 ( ketverių ) metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 5 ( penkiems ) metams, su 5 ( penkių ) metų draudimu būti teritorijoje ar išsiuntimu iš teritorijos (b.l. 83-84 ), 2017 04 18 Marijampolės rajono apylinkės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3(trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2(dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2017-01-18 iki 2017-02-08. Nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

J. K., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Nustatyta, kad jis 2016 m. gegužės 4 d., apie 18.30 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,98 prom. girtumas), konflikto metu, tyčia, metė kėdę į savo žmoną R. K. ir pataikė į nugaros sritį. Nukentėjusiajai bandant pabėgti, J. K. svetainėje ją pasivijo ir, sugriebęs už plaukų, tempė ją žemyn. Tokiais veiksmais J. K. sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. K. kaltės nepripažino. Nurodė, jog vakare tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Lėkštę netyčia numetė nuo spintelės, į dukrą nemetė. Tyčia į žmonos pusę kėdės nemetė. Būdamas labai girtas, spyrė iš pykčio kėdę, kuri gal ir pataikė žmonai į nugarą, tačiau tai įvyko netyčia. Neturėjo tikslo spirti ir pataikyti žmonai. Pripažino, jog sugriebė žmonai už plaukų, tačiau tai įvyko netyčia. Jam girtam susipynė kojos, jis griuvo ir netyčia sugriebė einančiai žmonai už plaukų, kuriuos netrukus paleido. Žmonos atsiprašė, su ja susitaikė.

Įrodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 str., 4d., buvo perskaityti įtariamojo J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Juose parašyta, kad „ kaltę pripažįsta. Parodė, jog buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Vakare susiginčijo su žmona R. K.. Gali būti, jog žmona priekaištavo dėl jo neblaivumo. Konflikto metu supykęs paėmė virtuvėje buvusią metalinę kėdę ir metė į žmonos pusę. Kėdė pataikė į R. K., tačiau į kurią vietą - neprisimena. Neprisimena, ar buvo sugriebęs žmoną už plaukų, tačiau galėjo taip pasielgti. Įvykį matė vyriausia duktė G. K.. Smurtavo pirmą kartą, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (b.l. 107-108).

Kaltinamasis paaiškino, jog nepamena pirmos apklausos metu duotų parodymų, tačiau jis smurto nenaudojo prieš žmoną tyčia. Jis kaltės pirmos apklausos metu nepripažino. Nežino, kodėl pareigūnas parašė, kad prisipažįsta kaltu. Taip nebuvo, kaip parašyta.

N. R. K. parodė, kad jos sutuoktinis J. K. prieš ją smurto nenaudojo tyčia. Pripažino, jog vyras ilgą laiką gėrė. Namie dėl to kilo žodinis konfliktas. Vyras netyčia, vos stovėdamas ant kojų, užkabino ir nuo spintelės numetė lėkštę, kuri sudužo ant grindų. Į dukrą lėkštės tyčia nemetė. Teigė, jog vyras į ją kėdės tyčia nemetė. Pasak jos, vyras spyrė kėdę, kuri jai nueinančiai netyčia pataikė į nugarą, Dėl to skausmo nejautė. Jos teigimu, vyras griuvo ir netyčia sugriebė jai už plaukų, dėl ko jautė momentinį skausmą, tačiau plaukus greitai paleido. Už plaukų sugriebė netyčia, norėdamas susilaikyti ant kojų.

Nukentėjusiosios teigimu, ji policijos nekvietė. Kodėl iškvietė policiją mažametis sūnus Kajus ( 10 metų ), ji nežino.

Įrodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 str., 4d., buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirminis pareiškimas policijai.

Pareiškime policijai nukentėjusioji nurodė, kad „...vyras, būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą, kurio metu metė į mane kėdę, kuri pataikė į nugarą, tąsė už plaukų ir mane tampė, taip sukeldamas fizinį skausmą.“( b.l. 7).

Pirmoje apklausoje 2016 05 04, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str., nukentėjusioji R. K. parodė, kad „ J. K. apie dvi savaites vartojo alkoholį ir raminančius vaistus. 2016-05-04, apie 18 val., 30 min., namuose J. K. pradėjo konfliktą. Jo metu J. K. metė, bet nepataikė į dukrą L. K., lėkštę. Lėkštė sudužo. Po to, jis atsistojo ir su kėde man pataikė į nugaros sritį. Dėl to jaučiau fizinį skausmą. Aš nuo jo bėgau į svetainę. Svetainės koridoriuje jis man sugriebė už plaukų ir tempė žemys. Kita dukra G. K. įkando jam į ranką mane gindama. Tada jis mane paleido, o sūnus K. K. paskambino į policiją ( ... ), b.l. 21.

Į klausimą, kodėl teisme duoti parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nukentėjusioji atsakė, kad buvo taip, kaip sako teisme. Tyrimo metu apklausoje bei pareiškime parašyta ne visai tiesa. Ji norėjo, kad vyrą policija apramintų ir išvežtų, tačiau pareigūnai reikalavo rašyti pareiškimą, nes kitaip negali išvežti asmens, todėl jį ir pasirašė. Pareiškime nurodyta netiesa, nes tyčia į ją kėdės nemetė, o tik spyrė kėdę, kuri netyčia jai pataikė į nugarą. Tyčia už plaukų nebuvo sugriebęs, nes sugriebė netyčia griūdamas. Ji pagražino, be to, buvo strese dėl konflikto, susijaudinusi.

Nepilnametė liudytoja G. K. tyrimo metu atsisakė duoti parodymus apie savo tėvo veiksmus (b. l. 31-32), tačiau teisme kaltinamojo prašymu sutiko liudyti ir paaiškino, jog nematė kaltinime nurodyto smurto prieš R. K., nes tuo metu buvo savo kambaryje, užsidėjusi ausines. Kai jas nusiėmė, išgirdo triukšmą, barnį virtuvėje. Atėjusi matė, kad vyksta barnis tarp neblaivaus tėvo ir R. K.. Metino kėde į R. K. nematė. Lėkštės metimo į sesę- taip pat nematė. Tėtė girtas mosikavo rankomis, kažką aiškino. Lyg virto ar griuvo ant jos, dėl ko ji įkando tėtei į ranką. Policiją iškvietė jos mažametis brolis, nes buvo išsigandęs. Pasak jos, atvykę policijos pareigūnai įkalbinėjo ją ir R. K. rašyti pareiškimą, nurodant smurto aplinkybes, kad būtų galima išvežti iš namų jos tėtę. Jos teigimu, ji ir R. K. norėjo tik, kad tėtė būtų išvežtas iš namų, o ne pradėtas tyrimas.

Liudytojas K. K. parodė, kad su pareigūnu E. V. pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje nuvyko į kaltinamojo namus. Juos lauke pasitiko mažas verkiantis berniukas, kuria pasakė, kad tėtė muša motiną. Teigė, jog šiuo adresu važiavę dėl smurto šeimoje ne kartą. Pasak liudytojo, nelabai pamena šio įvykio, nes kolega daugiau bendravo. Neblaivumo gal nenustatinėjo, iškvietė operatyvinę grupę ir įtariamąjį pristatė į policiją. Pasak liudytojo, su nukentėjusiąja bendravo kolega.

Liudytojas E. V. parodė, jog nelabai pamena įvykio aplinkybių. Atsimena, kad vyko pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje.

Vadovaujantis BPK 276 str., 4d., buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Tyrimo metu E. V. parodė, kad su pareigūnu K. K. gavo nurodymą vykti adresu Šiltnamių g. 6, Dženčialaukos k., kur neblaivus vyras muša pranešėjo motiną. Prie sodybos įvažiavimo juos pasitiko apie dešimt metų amžiaus berniukas, kuris buvo išsigandęs. Atvažiavus į įvykio vietą, kieme buvo dvi moterys, o šalia ūkinio pastato - vyriškis. Nukentėjusi moteris buvo susijaudinusi, paaiškino, jog vyras tąsė ją už plaukų, į nepilnametę dukrą metė lėkštę, tačiau nepataikė. Nukentėjusiajai aiškinant įvykio aplinkybes, šalia buvo juos pasitikęs berniukas ir dar viena maža mergaitė, kurie tuo metu išsigandę verkė. Vaikai apie įvykio aplinkybes nieko nepasakojo, paaiškinimus davė tik nukentėjusioji. Apie įvykį vyriškis nurodė tik tiek, kad prieš žmoną ar vaikus nesmurtavo, daugiau nieko nepaaiškino (b. l. 38-39). Liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi.

Teisme apklausta liudytoja policijos tyrėja I. B. patvirtino, kad pagal nukentėjusiosios žodžius surašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš J. K. bei apklausė nukentėjusiąją įvykio vakarą. Pamena, jog R. K. nurodė, kad barnį sukėlė girtas vyras, jog metė į ją kėdę ir pataikė į nugarą. Pasak jos, nukentėjusioji sakė, kad sugriebė už plaukų ir tampė, dėl ko jautė fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis neigia vartojęs smurtą prieš savo sutuoktinę, jo kaltę patvirtina ne tik pirminiai jo bei nukentėjusiosios, liudytojų policijos pareigūnų parodymai, tačiau ir kiti bylos rašytiniai įrodymai.

R. K. protokole – pareiškime policijai nurodžiusi, jog 2016-05-04, apie 18.30 val., namuose, jos sutuoktinis J. K., būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą, kurio metu metė į ją kėdę, kuri pataikė jai į nugarą, tąsė už plaukų ir ją tampė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 6-7).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėta, kad į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko, gavę mažamečio asmens pranešimą telefonu, jog neblaivus tėvas muša mamą. Įvykio vietoje nustatyta, jog mažamečių vaikų akivaizdoje neblaivus J. K. smurtavo prieš R. K., vaikus iškeikė necenzūriniais žodžiais, į dukrą metė lėkštę. Įvykio vietoje du mažamečiai vaikai buvo išsigandę, verkė. J. K. neigė smurto faktą, tačiau sulaikytas įvykio vietoje (b. l. 9-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole rašoma, kad apžiūrint gyvenamąjį namą, esantį Šiltnamių g. 6, Dženčialaukos k., Marijampolės sav., virtuvėje, ant grindų rastos lėkštės šukės. Ant baldų rasta užmesta kėdė, name netvarkinga (b. l. 12-18).

2016-05-06 Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte pažymėta, kad R. ir J. K. šeima skyriui žinoma iš policijos komisariato gavus informacijos apie sutuoktinių tarpusavio konfliktus bei konfliktus su R. K. motina L. V.. Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 43).

BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2015-09-17 užfiksuotas mažamečio pranešimas apie galimą smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) 2016-05-04 užfiksuotas mažamečio pranešimas apie galimą smurtą artimoje (duomenys neskelbtini) (b.l. 44-51).

Objektų apžiūros protokole pažymėta, kad padaryta telefoninio skambučio į bendrąjį pagalbos centrą ( toliau BPC ) dėl 2016-05-04 įvykio garso įrašo stenograma (b. l. 58-59). Nustatyta, kad vaikas 2016 05 04, 19 val. 34 min., paskambina į BPC ir praneša, kad „ mano tėtė muša mamą“. Vaikas prisistato –„K. K.“. Į BPC darbuotojo klausimą, nurodo savo namų adresą. Dar kartą paklaustas dėl smurto – patvirtina, jog „... tėtis geria ir muša mano mamą“.

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta iš įvykio vietos paimta metalinė kėdė (b. l. 54-56). Nustatytas priekinėje dalyje dirbtinės odos plyšimas.

Specialisto išvadoje Nr. 334/2016(09) teigiama, kad, jei įvykio metu R. K. buvo suduota kėde į nugaros sritį, bei ji buvo tampoma už plaukų - ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 64).

Neblaivumo nustatymo akte konstatuota, kad J. K. 2015-05-04, 20.10 val., nustatytas 2,98 promilių sunkus girtumas (b. l. 68 ).

Teismas konstatuoja, jog nežiūrinį į tai, kad J. K. neigia naudojęs fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, įrodyta, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams, tyčia, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - savo sutuoktinei R. K.. Teismas nustatė, jog namuose tarp J. K. bei jo sutuoktinės R. K. kilo žodinis konfliktas dėl kaltinamojo girtavimo. Tai patvirtino ne tik jie patys, tačiau ir apklausta liudytoja G. K.. Nustatyta, kad konflikto metu kaltinamasis tyčia metė į savo žmoną kėdę, kuri pataikė jai į nudarą. Dėl to nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Po to, nukentėjusiajai norint išeiti, J. K. tyčia sugriebė savo žmonai už plaukų ir tempė, sukeldamas fizinį skausmą.

Teismas mano, jog kaltinamasis sąmoningai, suvokdamas jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę, siekdamas išvengti bausmės, neigia smurtavęs prieš savo žmoną. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, kai jis buvo apklausiamas jau kitą dieną po jo sulaikymo ( b.l. 107-108), dalyvaujant advokatei Audronei Neniškienei, prisipažino, jog metė į žmoną kėdę. Be to, neneigė, kad buvo sugriebęs žmonai už plaukų. Šiuos kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusioji R. K., nurodydama, kad vyras metė į ją kėdę bei pataikė į nugarą. Ji tvirtino, jog po to vyras sugriebė už plaukų ir tempė, dėl ko jautė fizinį skausmą.

Nors teisme nukentėjusioji pakeitė parodymus, aiškindama, jog buvo įvykio metu strese, susijaudinusi, kad tyrėjai ne taip užrašė jos žodžius, kad vyras „tyčia į ją kėdės nemetė, o tik spyrė kėdę, kuri netyčia jai pataikė į nugarą, tyčia už plaukų nebuvo sugriebęs, nes sugriebė netyčia griūdamas“, tačiau teismas netiki jos teisme duotais parodymais, nes jie prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog kaltinamasis tyčia metė kėdę bei tyčia sugriebė už plaukų ir tempė.

Teismo nustatytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiosios R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai, jos pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Smurto artimoje aplinkoje faktą patvirtino ir į įvykio vietą iškvieti policijos pareigūnai K. K. bei E. V., nukentėjusiosios pareiškimą bei parodymus surašiusi pareigūnė I. B..

Teismo įsitikinimą, kad tikrai nurodytas smurtas prieš nukentėjusiąją buvo J. K. panaudotas tyčia, o ne dėl neatsargumo, patvirtina ir mažamečio kaltinamojo sūnaus K. K., gim. 2007m., skambutis į BPC, iš kurio turtinio neabejotinai nustatyta, kad vaikas praneša apie smurtą šeimoje, t.y., kad „tėtė muša mamą, ... geria ir muša“.

N. R. K. parodymai teisme apie smurto prieš ją pavartojimo aplinkybes vertinami kaip galimai melagingi, siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl ko informuojamas prokuroras ( BPK 257 str. ).

Veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. požymius. Veiką kvalifikuojantis požymis – fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui, t.y., žmonai. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios, liudytojų ir policijos pareigūnų parodymais apie prieš nukentėjusiąją pavartotą fizinį smurtą.

J. K. anksčiau yra teistas Estijos Respublikoje, kur jam yra atidėtas paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas 5 metams 5 mėnesiams, išsiunčiant iš šalies bei draudžiant būti tos šalies teritorijoje. Administracine tvarka nebaustas. Asmuo oficialiai nedirbantis. Yra vedęs, išlaiko tris mažamečius vaikus. Padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog asmuo veiką padarė neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ( veika nesukėlė jokių sunkių pasekmių ) ir pavojingumo visuomenei laipsnį ( labai paplitusi veika visuomenėje ), individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį ( anksčiau teistas užsienio valstybėje, Lietuvos Respublikoje nuosprendžio priėmimo metu neteistas), daro išvadą, kad kaltinamajam turi būti paskirta sankcijos vidurkyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant šešis mėnesius nevartoti alkoholio bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( BK 72² str. )

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir už tai jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis BK 72²str., skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2016 05 04 iki 2016 05 06, t.y., dvi dienas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktinį įrodymą – kėdę, saugomą Marijampolės AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai R. K..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.