Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-11-04 · Byla Nr. TS-21-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-04
Bylos Nr.
TS-21-791/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58561-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Byla Nr. TS-21-791/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58561-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 4 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2017 m. liepos 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2018 m. gegužės 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę

Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 16 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. sausio 31 d.

2019 m. rugpjūčio 26 d. nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą (asmens byla, II dalis, b. l. 50).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 357-131 (asmens byla, I dalis, b. l. 23–24) nutarė netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį ir nuteistojo prašymą atmesti 5 mėnesiams 15 dienų, rekomenduojant nuteistajam vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Tokį sprendimą Komisija grindė tuo, kad anksčiau nuteistasis teistas šešis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau jis vėl darė nusikaltimus, tai rodo, kad nuteistasis nesugeba laikytis visuotinai priimtų nuostatų ir gyventi dorai. Nuteistasis nedalyvauja Pykčio ir agresijos valdymo programoje, per visą bausmės atlikimo laiką nedirbo, nesimokė ir tik 2019 m. rugsėjo 1 d. išreiškė norą mokytis. Jis nevykdo finansinių įsipareigojimų, yra išmokėjęs tik 21,28 Eur sumą, nors į asmeninę sąskaitą yra gavęs ženkliai didesnę sumą, tai rodo, kad nuteistasis neturi motyvacijos atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus. Jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 69 balais ir nuo pirminio vertinimo sumažėjo tik 2 balais. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad šiuo atveju netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, jog Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, kad jis nedirba, nesimoko, nedalyvauja Pykčio ir agresijos valdymo programoje, neatitinka realybės. Jis Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. sausio 31 d. ir iš karto parašė prašymą dėl įdarbinimo, nes žinojo, kad turi įsipareigojimų antstoliams, tačiau iki šiol jam darbas nepasiūlytas. Taip pat jis parašė prašymą mokytis ir nuo mokslo metų pradžios, t. y. nuo rugsėjo mėnesio mokosi siuvėjo specialybės. Kad yra Pykčio ir agresijos valdymo programa, jis sužinojo tik klausimo dėl jo lygtinio paleidimo svarstymo metu, anksčiau apie šią programą nieko nežinojo, be to, nėra pripažinta, kad jis pykčio ar agresijos nevaldo. Komisija teigia, kad jis išmokėjo antstoliams labai mažą sumą – 21,28 Eur. Tačiau bausmės atlikimo metu jam darbas nebuvo suteiktas, pragyvenimui jam lėšų atsiunčia artimieji ir jis moka antstoliams tiek, kiek gali. Komisija privalo žinoti, jog finansinių įsipareigojimų vykdymui vien motyvacijos nepakanka, pagrindas yra turėti darbą. Pataisos namuose darbo nėra, tačiau laisvėje jis bus įdarbintas, yra pateikęs tai patvirtinančias pažymas. Nuteistasis pažymėjo, jog praeityje jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir dešimt metų jis išbuvo nepadaręs jokių nusikaltimų. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, yra tik paskatintas už nepriekaištingą elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant ir būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymima, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, taikant intensyvią priežiūrą, priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę, teisinio socialinio švietimo programose, su visomis temomis susipažino ir jas įsisavino. Vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvavo anoniminių alkoholikų programoje, nepažeidinėjo pataisos namų vidaus tvarkos ir drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį vieną kartą paskatintas, kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas. Šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje, siekia įgyti siuvėjo specialybę. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę gyvens pas motiną. Nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo pozityvius jo elgesio pokyčius, tačiau vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. J. nusikalstamo elgesio rizika yra 69 balai pagal OASys, taigi, ji yra vidutinė, taip pat vidutinė ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika, kas yra svarbu šiuo atveju, nes nuteistasis bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, todėl turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi net keturi kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai, išsilavinimo stoka (neturi specialybės), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas), nuostatos (ne kartą pažeidęs bausmės sąlygas), sprendžia, kad tokia nuteistojo pažanga nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių, o nuteistajam nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas 2 balais neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. J. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų, mąstymo ir elgesio pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam būdingas impulsyvumas, pirmenybės teikimas veiksmui, o ne planavimui, analizuodamas paskutinį savo nusikaltimą, teigia, jog smurtinis jo elgesys buvo tik savigyna, jis linkęs pateisinti save ir kaltę perkelti nukentėjusiems asmenims. Nuteistasis iki šiol laikosi kriminalinės subkultūros tiek, kad neapsunkinti savo buvimo pataisos namuose. Šios aplinkybės tik patvirtina jo nepakankamą elgesio ir mąstymo korekciją teigiama linkme, juolab, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Be kita ko, nuteistasis bausmę atlieka už smurtinio nusikaltimo padarymą, jau minėta, kad jis turi elgesio problemų, jam būdingas impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, tuo tarpu bausmės atlikimo metu nuteistasis elgesio problemų konstruktyviai nesprendė, jis nedalyvavo Pykčio ir agresijos programoje, nors šios programos lankymas numatytas individualiame socialinės reabilitacijos plane. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, be to, sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat atsižvelgiama į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Nuteistasis anksčiau teistas šešis kartus, jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, vėl darė nusikalstamas veikas, ne kartą yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygas. Šiuo metu bausmę atlieka už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 135 straipsnio 1 dalis) ir laisvės atėmimo bausmę atlieka, panaikinus jam bausmės vykdymo atidėjimą. Be kita ko, jis nuo bausmės vykdymo buvo pasislėpęs, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab, kad ankstesni nusikalstami veiksmai ir tai, kad jis ne kartą pažeidė bausmės vykdymo sąlygas, yra jo kriminogeniniai veiksniai. Pažymima ir tai, kad vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas ir finansinis stabilumas, teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pateikęs pažymas apie jam laisvėje siūlomą darbą, tačiau teismui pateiktoje jo asmens byloje tokių duomenų nėra, priešingai, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis teigia, kad laisvėje jis registruosis Užimtumo tarnyboje ir jos pagalba bandys susirasti darbą. Todėl būtina įvertinti tai, kad nuteistasis šiuo metu neturi jokios specialybės, kas neabejotinai apsunkins jo darbo paiešką laisvėje, tuo tarpu nuteistasis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų ir atsižvelgus į tai, jog specialybės neturėjimas išlieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu, šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje dirbs ir sugebės sėkmingai vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, ateityje daugiau nenusikals, negalima. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo keitėsi teigiama linkme, tačiau teismo vertinimu, nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį ir mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra gana didelė (bausmės pabaiga 2021 m. sausio 16 d.).

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. J. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. J. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Dapkevičienė