- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-13
- Bylos Nr.
- eI2-5871-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00008-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. 2024 m. sausio 2 d. (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) pareiškėja D. Š. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau - ir Administracija) direktoriaus 2023-12-04 raštą, kuriuo atsisakyta atlikti pareiškėjos veiksmus dėl kapavietės pertvarkymo; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo įrašą Nr. 58527, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakinga A. S.; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją panaikinti 2023-09-27 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus leidimą laidoti B. Ž. Nr. KP5-1279; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo įrašą Nr. 59503, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakinga A. S.; įpareigoti Klaipėdos miesto saviv ldybės administraciją atskirti Lėbartų kapinėse kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini)į dvi dalis: vienoje kapavietės dalyje palikti V. N., kitoje - O. N. palaikus, suteikiant kapavietėms atskirus registracijos numerius; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją V. N. kapavietei suteikti atskirą numerį ir jos tvarkytoja įregistruoti D. Š.; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją perlaidoti B. Ž. palaikus į naujai suformuotą O. N. kapavietę; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją O. N. ir B. Ž. kapavietei suteikti atskirą numerį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Lėbartų kapinėse kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra palaidotas pareiškėjos tėvas V. N.. Pagal žodinį susitarimą kapavietę tvarkė pareiškėja kartu su savo močiute, palaidotojo mama, O. N.. Administracijos Miesto tvarkymo skyriaus (toliau – ir Skyrius) rašte nurodyta, kad pagal Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo (toliau – Žurnalas) 2023-02-01 įrašą yra atsakinga A. S.. Atsakingu asmeniui A. S. į Žurnalą įrašyta vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Kapinių taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ 20 punktu. Mirus O. N., 2023-02-01 buvo gautas A. S. prašymas gauti leidimą laidoti į kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini). Ruošiant leidimą laidoti buvo peržiūrėti Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo 1982 m. įrašai, kad nustatyti atsakingą už Kapavietės priežiūrą asmenį. Dėl nežinomų aplinkybių nėra išlikę dalies 1982 m. žurnalo įrašų, todėl nustatyti, kas laidojo V. N., mirusį (duomenys neskelbtini), neturi galimybės. A. S. žodžiais, brolį laidojo mama (O. N.). Atsižvelgus į esamą situaciją, kad kape palaidotas O. N. sūnus, kurį anot A. S., laidojo mama O. N., bei tai, kad ant paminklo yra iškalti O. N. inicialai, buvo padaryta prielaida, kad už kapą buvo atsakinga mirusioji O. N.. Vadovaujantis Kapinių taisyklių 21 punktu bei teiktu prašymu laidoti O. N., kurį teikė mirusiosios dukra A. S., buvo išduotas leidimas laidoti O. N.. Tame pačiame rašte užsimenama, kad minėtoje kapavietėje yra palaidotas B. Ž., miręs (duomenys neskelbtini). Administracijos Skyriaus Žurnale 2023-02-01 įrašas, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkymą yra atsakinga A. S. yra neteisėtas, todėl naikintinas. Kadangi nebuvo žinoma mirusiosios (O. N.) valia dėl jos palaikų laidojimo, Administracijos Skyriaus darbuotojai padarė prielaidą, kad minėtos kapavietės tvarkytoja yra O. N.. Skyriaus darbuotojai patikėjo A. S. žodine informacija, kad V. N. laidojo O. N., o ant kapo paminklinio akmens yra iškalti O. N. inicialai. Toks aplaidus Skyriaus darbuotojų darbas vėliau leido susidaryti situacijai, kad šioje kapavietėje buvo palaidotas galimai svetimas žmogus B. Ž.. Negana to, šio asmens palaikai buvo palaidoti virš pareiškėjos tėvo V. N. palaikų. Skyriaus darbuotojai, siekdami pateisinti savo nepagrįstą sprendimą, kapavietės tvarkytoja pripažinti A. S., bando savaip interpretuoti Kapinių taisyklių nuostatas. Nėra jokių duomenų, kad šios kapavietės tvarkytoja buvo O. N.. Vien ta aplinkybė, kad ant kapo paminklinio akmens yra iškalti O. N. inicialai, nesuponuoja išvados, jog ji ir buvo šios kapavietės oficialiai paskirta tvarkytoja. Jeigu Skyriaus padaryta prielaida dėl to, kad O. N. iš tikrųjų buvo šios kapavietės tvarkytoja, yra teisinga, tai jai mirus pagal Kapinių taisyklių 21 punktą jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Taigi akivaizdu, kad Skyriaus darbuotojai paskirti šios kapavietės tvarkytoją galėjo tik gavę O. N. giminaičių raštišką susitarimą, o ne atvirkščiai, kaip nurodyta rašte, kad A. S. buvo paskirta kapavietės tvarkytoja, nes nebuvo gautas pareiškėjos ir O. N. raštiškas susitarimas. Taip pat nesuprantama, kodėl toks susitarimas turėjo būti tik tarp šių asmenų, o ne tarp dar kitų giminaičių. Iš šitų neteisėtų ir neatsakingų Skyriaus darbuotojų veiksmų A. S. buvo išduotas leidimas šioje kapavietėje laidoti B. Ž., kuris nėra susijęs jokiais giminystės ryšiais su toje kapavietėje jau palaidotais V. N. ir O. N.. Galima tik daryti prielaidą, kad minėtas asmuo yra susijęs tik su pačia A. S.. Šiuo sprendimu yra pažeistos V. N. dukros (pareiškėjos) teisės į ramų ir orų tėvo kapo lankymą, tvarkymą. Skyriaus darbuotojai buvo ne tik nedėmesingi, neatidūs, bet ir pažeidė Kapinių taisyklių 21 punktą. Šiuo atveju dėl kapavietės tvarkytojo statuso turėjo susitarti A. S. su pareiškėja. To nebuvo padaryta. A. S. buvo neteisėtai paskirta kapavietės tvarkytoja ir tolimesnis Skyriaus sprendimas leisti laidoti B. Ž. taip pat pripažintinas neteisėtu ir todėl turi būti naikinamas. Šiuo neteisėtu sprendimu buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, nes virš jos tėvo V. N. kapo palaidotas jai visai svetimas asmuo. Jeigu B. Ž. būtų palaidotas O. N. pusėje, nebūtų buvę pažeisti niekieno interesai ir nebūtų sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai. Kadangi B. Ž. šioje kapavietėje buvo palaidotas neteisėtai ir pažeidžia pareiškėjos interesus, todėl B. Ž. palaikai turi būti perlaidoti. Perlaidojant B. Ž. palaikus į jau atidalintą, A. S. prižiūrimą kapavietę, A. S. interesai nebūtų pažeisti, o pareiškėjos interesas turėti savo šeimos kapavietę būtų apgintas. Tiek A. S., tiek pareiškėja abi turi teisę prižiūrėti savo artimųjų kapus, tačiau A. S. sprendimas V. N. vietoje palaidoti B. Ž., tokią pareiškėjos teisę pažeidžia ir labai suvaržo. Matyti, kad A. S., nepasitarusi su pareiškėja ir palaidojusi V. N. palaidojimo vietoje B. Ž., demonstruoja savo tariamą vienasmeninę teisę tvarkyti šią kapavietę. A. S. noras būti vienintelei atsakingai už kapavietės priežiūrą neatitinka nei geros moralės nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Giminystės laipsnis šiuo atveju nėra svarbus, nes to nenustato įstatymas. Akivaizdu, kad tokio sutarimo tarp A. S. ir pareiškėjos nėra ir nebuvo. Pareiškėja gerbdama mirusiojo B. Ž. atminimą bei ramybę, būtų linkusi palikti palaidojimo situaciją kokia ji yra dabar, tačiau atsižvelgdama į tai, kad A. S. piktnaudžiauja savo kaip kapų tvarkytojos teise, dėl kapavietės tvarkymo nesitaria su pareiškėja, palaidodama tik sau artimą asmenį virš V. N. palaikų, pažeidžia pareiškėjos teisę turėti šeimos kapavietę, piktnaudžiauja savo teise ir tai gali daryti ateityje, ateityje palaidodama virš V. N. palaikų dar kitą sau artimą, bet pareiškėjai svetimą žmogų, pareiškėja turėdama teisę į savo šeimos kapavietę, prašo teismo atidalinti kapavietę ir vienos atskirtos kapavietės atsakinga prižiūrėtoja turi būti paskirta pareiškėja, o kitos - A. S..
Atsiliepimas
2. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja 2023-11-17 paklausimu realiai paprašė suteikti pareiškėjos atstovui-advokatui savotišką pagalbą ištaisant advokato padarytas procesines klaidas, tokiu būdu padėti išspręsti atsakovės sprendimų / veiksmų apskundimo praleistą senaties terminą bei provokuojant atsakovę veikti ir prieš save, ir prieš kitus asmenis išimtinai pareiškėjos pusėje. Pažymi, jog 2023-12-04 atsakyme nebuvo priimtas joks sprendimas, t. y. advokatui diskretiškai priminta, jog advokato procesinių dokumentų trūkumų šalinimas nėra atsakovės pareiga ir pakartotinis prašymas jau buvo išspręstas 2023-10-06 atsakymu (kuriame buvo nurodyti visi atsakovės procedūriniai veiksmais ir jų datos). Vadovaujantis pareiškėjos atstovo logika, pareiškėja neribotai kreipsis savo esme identiškais pareiškimais, o atsakovė vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3-4 punktais ir 4 dalimi, atsakinės - jog jau buvo atsakyta, tokiu būdu suteiks pareiškėjai vis naują apskundimo pagrindą, kuriuo pareiškėja savotiškai „apeis“ skundo senaties problematiką. Pareiškėja formaliai ginčija 2023-12-04 atsakymą, nors pagal skundo turinį realiai ginčijamas 2023-10-06 atsakymas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal pareiškėją neaišku, ir kas laidojo V. N., suprask – maža tikimybė jog motina laidos sūnų? Pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų, jog sūnaus ir motinos ryšiai buvo nutrūkę, ir / ar motinos su seserimi finansinės galimybės palaidoti V. N. ir sutvarkyti kapavietę buvo ribotos (suprask - tariamai „viską finansavo“ pareiškėja), priešingai – trečiojo suinteresuoto asmens A. S. paaiškinimai ir pridėti rašytiniai įrodymai dėl laidojusių asmenų ir kapavietės tvarkymo paneigia pareiškėjos teiginius. Atsakovės 2023-10-06 atsakymas ir jame nurodytos atliktos procedūros ginčijamos remiantis prielaidomis apie pareiškėjos su kitais šeimos nariais sudarytais tariamai žodiniais susitarimais, apie kuriuos (žodinius susitarimus) atsakovė nebuvo informuota ir / ar negalėjo numanyti. Kitaip tariant, pareiškėja kilusius vidinius giminės nesutarimus bando perkelti atsakovei, todėl atsakovės įsitikinimu, ji nėra tinkama atsakovė. Pagal 2018-09-18 datos nuotraukas matyti, jog V. N. (pareiškėjos tėvo) kape jau buvo numatyta laidoti ir motiną O. N.. Todėl vėliau mirus O. N. bei 2023-02-01 gavus A. S. prašymą ją laidoti, nesat kitų duomenų, atsakovė neturėjo nei pagrindo, nei kažkokių prielaidų elgtis kitaip, nei buvo nurodyta 2023-10-06 atsakyme. Pareiškėja lankydama kapą negalėjo nežinoti, jog tame pačiame kape bus laidojama ir O. N., todėl turėjo daugiau nei pakankamai laiko pasirūpinti, jog tariamai žodiniai susitarimai būtų bent kaip nors įforminti / fiksuoti, pvz. informuoti atsakovę ir / ar pateikti susitarimą dėl kapo priežiūros ir pan., kitais būdais siekti kapą prižiūrinčio asmens statuso.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepią į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad mirus V. N., jį palaidojo kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės Lėbartų kapinėse. Ginčo kapaviete, naudodamos savo lėšas, rūpinosi ir prižiūrėjo A. S. ir mama O. N. (mirusiojo V. N. ir A. S. mama). Būtent mama O. N. padengė sūnaus V. N. laidojimo ir paminklo statymo išlaidas. Ant minėto paminklo net buvo iškalti O. N. inicialai. Mirus O. N. ir A. S. gyvenimo draugui B. Ž., ginčo kapaviete ir toliau rūpinosi A. S., ji užsakė naują paminklą. 2023 metais A. S. buvo išduoti leidimai ginčo kapavietėje laidoti O. N. ir B. Ž.. Atkreipia dėmesį, kad už Lėbartų kapinėse palaidotų V. N., O. N. ir B. Ž. kapo priežiūrą pagal Žurnalą atsakinga A. S.. Ji atsakingu asmeniu už ginčo kapavietę į Žurnalą įrašyta vadovaujantis Kapinių taisyklių 20 punktu. Ginčo kapavietė nėra paskirta pareiškėjos prašymu, pareiškėja Žurnale nėra įrašyta kaip asmuo atsakingas už ginčo kapavietės priežiūrą, su tokiu prašymu pareiškėja niekada nesikreipė. Taigi, nei po A. S. brolio (pareiškėjos tėvo) mirties, nei po A. S. mamos O. N. mirties, t. y. asmens, kuris buvo paskirtas atsakingu asmeniu už ginčo kapavietę, iš pareiškėjos pusės nebuvo imtasi jokių veiksmų ar iniciatyvos tapti atsakingu asmeniu už ginčo kapavietę, kas reiškia, kad pareiškėja po tėvo mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) nei karto ginčo dėl to nekėlė, t. y. šis klausimas pareiškėjai daugelį metų visiškai nebuvo aktualus. Per visą laikotarpį nuo V. N. mirties A. S. nebuvo mačiusi nei pareiškėjos, nei jos motinos, juo labiau mačiusi ar žinojusi, kad ginčo kapavietė yra kažkieno papildomai tvarkoma ar prižiūrima. Jokių požymių, apart po Visų šventųjų dienos paliktų žvakių, kad kas nors dar be jos šeimos narių tvarkytų kapavietę, nebuvo. Tik A. S. su savo motina O. N. prižiūrėjo, tvarkė ir rūpinosi ginčo kapaviete, taip pat joms padėjo ir ilgametis A. S. gyvenimo draugas B. Ž.. Skundo argumentai, kad ginčo kapavietėje palaidotas svetimas žmogus yra visiškai nepagrįsti ir nelogiškai bei žeidžiantys. Nors B. Ž. ir nebuvo A. S. sutuoktinis, bet buvo gyvenimo draugas, vedė bendrą ūkį, todėl akivaizdu, kad ginčo kapavietė yra šeimos kapavietė, kurią A. S. visada prižiūrėjo ir ja rūpinosi. Pareiškėjos elgesys A. S. yra nesuprantamas ir nepaaiškinamas. Be to, pareiškėjai niekas nedraudžia lankyti ir tvarkyti tėvo ir senelės kapavietės. Šio skundo padavimas teismui, siekiant išardyti šeimos kapavietę, atskirti mirusios mamos kapavietę nuo jos mirusio sūnaus kapavietės, kai būtent mirusioji O. N. ginčo kapavietę tvarkė ir rūpinosi ja bei prašymas perlaidoti A. S. gyvenimo draugo palaikus, neatitinka nei geros moralės nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. nurodo, kad po brolio mirties, o vėliau po mamos mirties, pareiškėjai nesikreipus, A. S. išreiškus norą tapti atsakingu asmeniu už jos prižiūrimą bei tvarkomą ginčo kapavietę ir A. S. suteikus ginčo kapavietės prižiūrėtojos teises, jokie teisės aktų reikalavimai negalėjo būti ir nebuvo pažeisti. Skundo argumentai, kad A. S. privalėjo dėl mamos ir gyvenimo draugo palaidojimo atsiklausti pareiškėjos yra nepagrįsti, nes leidimų laidoti A. S. mamą ir gyvenimo draugą išdavimo metu pareiškėja nei teisiškai, nei faktiškai nebuvo už kapavietę atsakingu asmeniu, todėl jo rašytinio sutikimo gauti neprivalėjo. A. S. , kaip asmuo giminystės ryšiais susijusi su mirusiu už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu (O. N.), teisėtai buvo paskirta už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Dėl mirusiojo B. Ž. laidojimo ginčo kapavietėje suinteresuotas asmuo A. S. nurodė, kad kadangi A. S. buvo teisėtai paskirta už ginčo kapavietės priežiūra atsakingu asmeniu, todėl vadovaujantis Kapinių taisyklių 22 punktu, ji turėjo teisę ginčo kapavietėje palaidoti savo gyvenimo draugą B. Ž., o tai reiškia, kad leidimas A. S. palaidoti gyvenimo draugą buvo išduotas pagrįstai ir teisėtai.
4. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. S. nepavyko susitarti dėl kapavietės, todėl buvo priversta eiti kitu keliu, kreiptis į teismą.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamu sprendimu nebuvo tinkamai atsakyta į 2024-11-17 prašymą, todėl prašo atsakymą panaikinti kaip neteisėtą ir įpareigoti Administraciją atlikti nurodytus veiksmus. Šiuo atveju, jeigu iki mirties kapo prižiūrėtoja buvo O. N., tai po jos mirties turėjo būti susitarimas, kas bus kapo prižiūrėtoju po O. N. mirties. A. S. buvo neteisėtai paskirta kapo prižiūrėtoja ir nuo to prasidėjo visi neteisėti veiksmai. O būtent, kad ant pareiškėjos tėvo palaikų buvo palaidotas pareiškėjai svetimas žmogus B. Ž..
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visas susirašinėjimas su Administracija vyko su pareiškėjos advokatu. Advokatui buvo į klausimus atsakyta iš esmės. Buvo nurodyta, kad pagal teisės aktus buvo paskirtas kapo prižiūrėtojas ir dabar norint kažką keisti reikia kapo prižiūrėtojos valios arba geranoriško giminės susitarimo. Paskutiniu prašymu Administracijai buvo pateikti išvestiniai reikalavimai, todėl skundžiamame atsakyme ir yra nukreipta į 2023-10-06 atsakymą, kuriame buvo atsakyta iš esmės. Panaikinus 2023-12-04 raštą iš esmės niekas nepasikeis, nepasikeis ir kapo prižiūrėtoja.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai yra nesuprantama, kodėl pareiškėja anksčiau nesikreipė dėl kapo, nesutinka, kad kapas būtų padalintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023-12-04 rašto, kuriuo atsisakyta atlikti pareiškėjos veiksmus dėl kapavietės pertvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
5. Byloje nustatyta, kad Administracija 2023-12-04 surašė raštą Nr. (31.1E)-RS2-735 „Dėl kapavietės priežiūros“, kuriame nurodė, kad „Administracijoje gautas Jūsų prašymas Administracijai pačiai pasinaikinti savo pačios administracinius aktus ir perlaidoti asmenį, motyvuojant teismo nepriimtame procesiniu dokumente (Jūsų rengto skundo motyvais), ignoruojant administracinių procedūrų senaties terminus ir kitų (suinteresuotų) asmenų valią. Primename, jog Administracija nesivadovauja nepriimtais ir neįsiteisėjusiais procesiniais dokumentais, juo labiau, kad Jums iš esmės buvo atsakyta 2023-10-06 raštu Nr. (11.5)-MD3-263 „Dėl už kapavietės priežiūra atsakingo asmens“.
2023-12-04 raštu Nr. (31.1E)-RS2-735 „Dėl kapavietės priežiūros“ pareiškėjai buvo atsakyta į pareiškėjos 2023-11-17 prašymą. 2023-11-17 prašymu pareiškėja prašė panaikinti Administracijos Miesto tvarkymo skyriaus Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo įrašą Nr. 58527, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakinga A. S.; panaikinti 2023-09-27 Administracijos Miesto tvarkymo skyriaus leidimą laidoti B. Ž. Nr. KP5-1279; panaikinti Administracijos Miesto tvarkymo skyriaus Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo įrašą Nr. 59503, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakinga A. S.; atskirti Lėbartų kapinėse kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) į dvi dalis: vienoje kapavietės dalyje palikti V. N., kitoje - O. N. palaikus, suteikiant kapavietėms atskirus registracijos numerius; V. N. kapavietei suteikti atskirą numerį ir jos tvarkytoja įregistruoti D. Š.; perlaidoti B. Ž. palaikus į naujai suformuotą O. N. kapavietę; O. N. ir B. Ž. kapavietei suteikti atskirą numerį ir jos tvarkytoja įregistruoti A. S..
2023-10-06 raštu Nr. (11.5)-MD3-263 „Dėl už kapavietės priežiūra atsakingo asmens“ pareiškėjai buvo atsakyta į 2023-08-23 prašymą, kuriame pareiškėja prašė pateikti informaciją: kada tiksliai ir kokiu teisės aktu vadovaujantis A. S. buvo paskirta minėtos kapavietės tvarkytoja?; ar A. S. pateikė prašymą tapti kapavietės tvarkytoja? Jei taip, kada?; ar iki A. S. ši kapavietė turėjo paskirtą tvarkytoją? Jei taip, kas juo buvo ir kada paskirtas?; kaip ir kokiais teisės aktais vadovaujantis yra paskiriamas kapavietės tvarkytojas?; kas ir kokia tvarka bei teisės aktais vadovaujantis tampa nauju kapavietės tvarkytoju mirus prieš tai buvusiam kapavietės tvarkytojui?
6. Kapinių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinama – žurnalas). Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 21 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. 22 punkte nustatyta, kad kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
7. Teismas pažymi, kad, kaip minėta, teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje, ginčas kilo dėl atsakovės Administracijos 2023-12-04 rašto, kuriuo, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjos atstovas, nebuvo atsakyta į pareiškėjos 2023-11-17 Administracijai pateiktą prašymą. Nors byloje pareiškėja kelia klausimus taip pat ir dėl pačios kapavietės prižiūrėtojo teisėtumo, kapo padalinimo, palaikų perlaidojimo ir kt., tačiau teismas šiais aspektais byloje nepasisakys taip neperžengdamas skundo ribų, tai yra pasiskys tik dėl skundžiamo 2023-12-04 rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
8. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, o turi būti pagrįsti teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.). Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023; 2024 m. balandžio 4 d. administracinė byla Nr. R-16-463/2024).
9. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsakovės atsakymas apsiribojo tik minimalia pareiškėjai suteikta informacija, tai yra nuoroda į 2023-10-06 raštą Nr. (11.5)-MD3-263 „Dėl už kapavietės priežiūra atsakingo asmens“, motyvuojant tuo, kad 2023-10-06 rašte yra pateikta visa informacija, kurios prašė pareiškėja. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiame rašte atsakovė nenurodė argumentų, faktinių aplinkybių, tinkamai nemotyvavo savo sprendimo. Be to, kas svarbiausia, nepateikė atsakymų į pareiškėjos užduotus klausimus. Minėta, kad pareiškėja 2023-11-17 prašyme kėlė tokius klausimus: panaikinti Administracijos Miesto tvarkymo skyriaus Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo įrašą Nr. 58527, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakinga A. S.; panaikinti 2023-09-27 Administracijos Miesto tvarkymo skyriaus leidimą laidoti B. Ž. Nr. KP5-1279; panaikinti Administracijos Miesto tvarkymo skyriaus Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo įrašą Nr. 59503, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakinga A. S.; atskirti Lėbartų kapinėse kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) į dvi dalis: vienoje kapavietės dalyje palikti V. N., kitoje - O. N. palaikus, suteikiant kapavietėms atskirus registracijos numerius; V. N. kapavietei suteikti atskirą numerį ir jos tvarkytoja įregistruoti D. Š.; perlaidoti B. Ž. palaikus į naujai suformuotą O. N. kapavietę; O. N. ir B. Ž. kapavietei suteikti atskirą numerį ir jos tvarkytoja įregistruoti A. S.. Tuo tarpu, pažymėtina, kad 2023-10-06 raštu Nr. (11.5)-MD3-263 „Dėl už kapavietės priežiūra atsakingo asmens“ buvo atsakyta į 2023-08-23 prašymą, kuriame pareiškėja prašė pateikti informaciją: kada tiksliai ir kokiu teisės aktu vadovaujantis A. S. buvo paskirta minėtos kapavietės tvarkytoja?; ar A. S. pateikė prašymą tapti kapavietės tvarkytoja? Jei taip, kada?; ar iki A. S. ši kapavietė turėjo paskirtą tvarkytoją? Jei taip, kas juo buvo ir kada paskirtas?; kaip ir kokiais teisės aktais vadovaujantis yra paskiriamas kapavietės tvarkytojas?; kas ir kokia tvarka bei teisės aktais vadovaujantis tampa nauju kapavietės tvarkytoju mirus prieš tai buvusiam kapavietės tvarkytojui? Pažymėtina, kad 2023-10-06 rašte pareiškėja pateikė atsakymus ir suteikė informaciją pareiškėjai, kurios ji prašė kreipdamasi į Administraciją 2023-08-23, tačiau nepateikė atsakymų į 2023-11-17 Administracijai pateiktus klausimus.
Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad paskutiniu pareiškėjos prašymu (2023-11-17) Administracijai buvo pateikti išvestiniai reikalavimai, teismas su tokia atsakovės atstovo pozicija nesutinka. Pabrėžtina, kad atsakovė, teikdama atsakymą į 2023-11-17 pareiškėjos prašymą, nesilaikė VAĮ reikalavimų, taip pat nuosekliai formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Paminėtina, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Taigi, nagrinėjamu atveju, jei atsakovė ir manė, kad jai yra pateikti išvestiniai reikalavimai, tai turėjo aiškiai atsispindėti skundžiamame rašte, turėjo būti pateiktos konkrečios teisės normos ir aiški motyvacija, kodėl atsakovė neteikia pareiškėjai atsakymų į jos 2023-11-17 prašyme išdėstytus klausimus.
Teismo vertinimu, 2023-12-04 Administracijos raštas turi būti panaikintas, motyvuojant tuo, kad pareiškėjai nebuvo atsakyta į 2023-11-17 prašymą, atsakovės motyvavimas, kad pareiškėjai buvo atsakyta 2023-10-06 nėra pakankamas ir teisiškai pagrįstas.
10. Taip pat pareiškėja savo skundu prašė įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo įrašą Nr. 58527, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakinga A. S.; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją panaikinti 2023-09-27 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus leidimą laidoti B. Ž. Nr. KP5-1279; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo įrašą Nr. 59503, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakinga A. S.; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atskirti Lėbartų kapinėse kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) į dvi dalis: vienoje kapavietės dalyje palikti V. N., kitoje - O. N. palaikus, suteikiant kapavietėms atskirus registracijos numerius; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją V. N. kapavietei suteikti atskirą numerį ir jos tvarkytoja įregistruoti D. Š.; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją perlaidoti B. Ž. palaikus į naujai suformuotą O. N. kapavietę; įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją O. N. ir B. Ž. kapavietei suteikti atskirą numerį.
11. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Šiuo aspektu akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; kt.). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008; kt.). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009; kt.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-135-520/2024).
12. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius yra administracijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus administracijos direktoriui. 4.3 papunktyje nustatyta, kad vienas iš skyriaus uždavinių yra užtikrinti ritualinių paslaugų teikimą, miesto kapinių administravimą bei priežiūrą.
13. Iš teismų praktikos ir teisinio reguliavimo matyti, kad pagal kompetenciją pateikti atsakymus į pareiškėjos klausimus bei atlikti pareiškėjos skunde nurodytus veiksmus pagal kompetenciją turi atsakovė ir / ar jos struktūrinis padalinys – Miesto tvarkymo skyrius. Teismas, kaip nurodyta teismų praktikoje, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai.
Teismas daro išvadą, kad skundas dalyje dėl reikalavimų, kuriais pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę atlikti skunde nurodytus veiksmus, atmestinas, kadangi tai neatitiktų teismo vykdomų funkcijų ir teismų praktikos.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas 2023-12-04 Administracijos raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jis naikintinas ir pareiškėjos skundas šioje dalyje tenkintinas; skundo reikalavimas, dalyje dėl reikalavimų įpareigoti atsakovę atlikti skunde nurodytus veiksmus, atmestinas.
Taigi, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
15. Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, todėl ji turi teisę į dalies savo patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40–41 straipsniai).
Pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį prieš kreipdamasi į teismą su skundu. Apie kitas patirtas išlaidas pareiškėja duomenų nepateikė. Todėl laikytina, kad pareiškėja iš viso patyrė 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas tik iš dalies, į skundo tenkinimo apimtį, yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovės priteisti 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsniu, 132–133 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos D. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-12-04 raštą Nr. (31.1E)-RS2-735.
Kitą skundo dalį atmesti.
Iš dalies patenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti pareiškėjai D. Š. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.