Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-02-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-20-246/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
II-20-246/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Pareiškėjas
B. C.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-20-246/2018Proceso Nr. 4-69-3-01842-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.9.10.; 21.10.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Sipavičius,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei,dalyvaujant pareiškėjui B. C., jo atstovei E. C.,

institucijos, priėmusios nutarimą – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo B. C. atstovės E. C. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. d. nutarimo Nr. 20ANN-110635137-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. C. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir institucijos) 2017 m. rugpjūčio 21 d. d. nutarimu Nr. 20ANN-110635137-17 buvo nubaustas už tai, kad 2017 m. balandžio 4 d. 22 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių ir jo paties saugumui, pavojingai manevruodamas, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (tai, kad važiuoja automobilių stovėjimo aikštelėje, greta stovinčių asmenų ir kitų automobilių), posūkyje, aikštelėje stovinčių asmenų akivaizdoje, sąmoningai sukėlė vairuojamo automobilio apsukas, taip akseleruodamas variklį ir užtraukdamas automobilio rankinį stovėjimo stabdį, sąmoningai, iš chuliganiškų paskatų, privertė vairuojamą automobilį slysti šonu (taip automobiliui tampant nevaldomu). Toliau vairuotojas didindamas variklio apsukas važiavo tiesiai link įėjimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Tokiais savo veiksmais B. C. grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl chuliganiškų paskatų išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, niekino elementarias moralės ir elgesio normas, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų savo ir aikštelėje stovėjusių asmenų sveikatai bei stovinčių transporto priemonių saugumui.

Už šį administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, minėtu nutarimu B. C. buvo skirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

B. C. atstovė E. C., nesutikdama su institucijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame prašė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. d. nutarimą Nr. 20ANN-110635137-17 panaikinti, priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir administracinio nusižengimo bylą B. C. atžvilgiu dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.

B. C. atstovės nuomone, institucija, priimdama nutartį, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir padarė nepakankamai argumentuotą bei subjektyvią išvadą dėl chuliganiško vairavimo požymių buvimo pareiškėjo veikoje. Pareiškėjo atstovės teigimu, B. C. chuliganiško vairavimo pažeidimas neįrodytas. B. C. neišvažiavo iš aikštelės į gatvę, jo greitis nebuvo pavojingas, kad keltų pavojų aplinkiniams, jis nefiksuotas – pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo kamera neveikė, vaizdo įrašo nėra, taip pat nenaudotos ir kitos techninės priemonės. Įrodymų, jog pareiškėjas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui nėra, taip pat nėra B. C. vairuoto automobilio padangų gumų žymių ant asfalto. Vos pastebėjęs, kad pajudėjo iš stovėjimo vietos su įjungtu rankiniu stabdžiu, pareiškėjas tuoj pat rankinį stabdį išjungė.

Pareiškėjo atstovės manymu, pareigūnai nedetalizavo, kokiais veiksmais B. C. sukėlė pavojingą situaciją, todėl pareiga įrodyti pažeidimą tenka pareigūnams, kurie surašė protokolą. Taip pat pažymi, kad esamos abejonės ir prieštaravimai pagal teismų praktiką turi būti vertinami įtariamojo atlikus administracinį nusižengimą naudai. Byloje yra pateikiami tik pareigūnų bei vieno liudytojo paaiškinimai. Vieno liudytojo paaiškinimai pagal teismų praktiką nelaikomi įrodymu. Taip pat labai abejotina ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo byloje rašytiniai pareigūnų ir vieno liudytojo paaiškinimai pateikti tik 2017 m. birželio 8 d. ir 2017 m. birželio 12 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po tariamo administracinio nusižengimo padarymo. Praėjus tokiam laiko tarpui mažai tikėtina, kad paaiškinimai gali būti tikslūs. Pareigūnų paaiškinimuose pažymėta, kad jie tik išgirdo iš už pastato kampo cypiančias automobilio padangas bei variklio akseleravimo garsą, tačiau duomenų, jog tai buvo būtent B. C. vairuojamas automobilis, nėra. Tai patvirtina ir liudytojo paaiškinimas, kuriame pažymėta, kad jis išgirdo variklio gausmą ir garsas buvo girdimas apie 1-1,5 min., todėl policijos pareigūnai, stovėję aikštelėje priešais UAB „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo vykti į vietą ir identifikuoti automobilį bei asmenį, kuris galimai kėlė pavojų kitų asmenų saugumui. Pareigūnai, teigdami, kad B. C. galimai demonstravo nepagarbą kitiems asmenims, stovėjusiems aikštelėje, turėjo nurodyti tai mačiusius asmenis kaip liudytojus, o taip pat pareigūnai privalėjo imtis techninių priemonių, kurių duomenys būtų buvę laikomi neginčijamais įrodymais.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovės teigimu, policijos pareigūnai pažeidimo vietoje nerinko jokių įrodymų, neužfiksavo kelio dangos būklės, nenustatė nei vieno asmens, kuriam galimai buvo pademonstruotas iššaukiantis chuliganiškas viešas elgesys ir buvo sukeltas tariamas pavojus. Rėmėsi tik prielaidomis ir asmenine niekuo neparemta nuomone. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar B. C. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonė buvo vairuojama chuliganiškai, ar tai sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui. Atstovės nuomone, šiuo atveju nėra neginčytinų įrodymų, jog B. C. atliko jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, o vien pareigūnų vertinimas, kad rankinis stabdis buvo naudojamas dėl chuliganiškų paskatų nėra pagrindas patraukti administracinėn atsakomybėn pagal inkriminuotą pažeidimą, nes nėra subjektyviosios B. C. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų - kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento - veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo), kadangi atstumas iš vienos aikštelės pervažiuoti į kitą yra tikrai nedidelis, tikėtina, kad net automobilio techninės savybės neleistų išvystyti greičio, keliančio pavojų aplinkiniams.

Pareiškėjo B. C. atstovė savo skunde, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatomis, taip pat išdėstė reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teigdama, jog CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

B. C. atstovė pažymėjo, kad po 2017 m. balandžio 4 d. protokolo surašymo, pareigūnai iškart paėmė B. C. vairuotojo pažymėjimą, vadovaujantis ANK 602 straipsnio 3 dalimi, tačiau tam nebuvo pagrindo. Šiuo atveju privalėjo būti laikomasi ANK 682 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas gali būti paimamas iš asmens, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną. 2017 m. balandžio 19 d. nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, kadangi buvo apskųstas ir buvo priimtas sprendimas grąžinti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui, byloje nesant neginčijamų įrodymų apie inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pareigūnai, pagal užimamas pareigas, privalėjo žinoti, kad paimdami vairuotojo pažymėjimą atliko neteisėtus veiksmus. Šie pareigūnų veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi pareiškėjas tuo metu buvo moksleivis, jo gyvenamoji vieta apie 20 km nuo mokyklos, nėra patogaus priemiestinio viešojo transporto grafiko, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas pareiškėjui sukėlė daug nepatogumų. Be to, pareiškėjas 2017 m. balandžio 5 d. turėjo laikyti egzaminą A kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti, tačiau nuvykus į VĮ „Regitra” buvo informuotas, kad šiuo metu jam apribota teisė vairuoti transporto priemones, todėl nebuvo leidžiama laikyti egzamino.

Atsiliepimas

Atsiliepime į B. C. atstovės skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 20ANN-110635137-17.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje B. C. ir jo atstovė išdėstė tuos pačius argumentus, kurie yra nurodyti skunde, prašė jį tenkinti.

Institucijos atstovė prašė pareiškėjo B. C. atstovės E. C. skundą atmesti ir nutarimą Nr. 20ANN-110635137-17 palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo B. C. atstovės E. C. skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į skundo argumentus, priešingai, nei skunde dėl institucijos nutarimo nurodo administracine tvarka nubausto B. C. atstovė E. C., konstatuoja, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir nešališkai objektyviai ir visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinti byloje esantys įrodymai (ANK 569 straipsnio 4 dalis), todėl institucija padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad B. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Nors B. C. neigia tyčia pavojingai ir chuliganiškai vairavęs automobilį, ir teigia, kad rankinį stabdį atleido iš karto kuomet važiuojant apsižiūrėjo, kad jis užtrauktas, tačiau jo kaltė įrodyta tiek liudytojų parodymais, tiek ir kita byloje surinkta medžiaga.

Liudytojas V. B. apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jis yra Kauno AVPK Kėdainių r. PK VPS patrulių būrio vyriausiasis patrulis, pareiškėjo asmeniškai nepažįsta. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 4 d., apie 22.40 val., kartu su kolega R. M., būdami prie (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pirmiausiai išgirdo prasisukančių ratų garsą, o po to ir pamatė iš už posūkio išnyrantį automobilį VW Golf, kurį vairuotojas, tuo pačiu metu spausdamas akeseleratorių bei traukdamas rankinį stabdį, privertė slysti šonu. Toks chuliganiškas automobilio vairavimas kėlė pavojų aikštelėje buvusiems asmenims bei kitoms ten buvusioms transporto priemonėms. Tokiais savo veiksmais automobilio vairuotojas rodė nepagarbą žmonėms, visuomenei. Be to, vairuotojas neturėjo dviejų metų vairavimo stažo, jo automobilis nebuvo paženklintas klevo lapu, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir ANK 417 straipsnio 8 dalį. Liudytojas V. B. taip pat nurodė, kad B. C. elgėsi iššaukiančiai, rašant protokolą dėl padaryto pažeidimo keitė savo nuomonę, aiškinosi sankciją už padarytą pažeidimą, ko pasekoje atsisakė administracinio nusižengimo protokolą pasirašyti.

Analogiškus paaiškinimus teismo posėdžio metu išdėstė ir policijos pareigūnas R. M..

Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklaustas liudytojas V. K., kuris paaiškino, kad 2017 m. balandžio 4 d. vakare, būdamas pastate (duomenys neskelbtini), kur įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis dirba apsaugos darbuotoju, išgirdo automobilio variklio gausmą ir cypiančias padangas, todėl išėjo į laiką pažiūrėti kas vyksta, kadangi vakarais į šalia esančią automobilių aikštelę privažiuoja daug jaunimo su automobiliais. Išėjęs į lauką, liudytojas nurodė, kad pamatė iš kairė pusės nuo įėjimo į turgų, dideliu greičiu važiuojantį automobilį ir slystantį šonu ir ratu. Jis važiavo link įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Prie įėjimo buvo keletas žmonių, o priešais įėjimą tuo metu stovėjo policijos automobilis. Policijos pareigūnai automobilį sustabdė. Liudytojas duodamas parodymus negalėjo paaiškinti kokios markės buvo automobilis ir kokios spalvos, tačiau patvirtino, kad policijos pareigūnai sustabdė būtent tą automobilį, kuris važiavo aikštelėje šoniniu slydimu. Kai automobilį pareigūnai sustabdė, jis grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas.

Teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes, informavo, kad institucijos iniciatyva buvo užklausta Lietuvos automobilių sporto federacija dėl automobilio valdymo važiuojant ir naudojant rankinį stabdį. Lietuvos automobilių sporto federacija pateikė jų techninio eksperto E. J. atsakymus į pažeidimo nagrinėjimui aktualius klausimus. Šiame pranešime informuojama, jog dauguma automobilių, tame tarpe ir „VW Golf“ , gaminami su rankiniu stabdžiu. Esant geroms padangų sukibimo su kelio danga sąlygoms, įjungus rankinį stabdį bei pradėjus važiuoti, automobilis užgestų. Esant slidžiai kelio dangai, automobilis judėtų su beslystančiais galinės ašies ratais. To pasekoje vairo pagalba galima išprovokuoti automobilio galinės dalies šoninį slydimą, tačiau tik tuomet, kai rankinis stabdis neatleidžiamas. Važiuojant bei staiga įjungiant rankinį stabdį, beveik visais atvejais išprovokuojamas galinės automobili dalies slydimas, išskyrus atvejus, kai nepakankamas rankinio stabdžio efektyvumas arba per geras padangų sukibimas su kelio danga. Tačiau šoninis automobilio galinės dalies slydimas įmanomas tik tais atvejais, kai automobilis veikiamas šoninės krypties jėga – posūkio, apsisukimo metu, bei atliekant tam tikrus veiksmus vairu bei stabdžio ar (ir) akseleratoriaus pedalais.

Nors B. C. neigia padaręs administracinį nusižengimą, kam pritaria ir jo atstovė savo skunde motyvuodami tuo, kad jis neapsižiūrėjęs pradėjo važiuoti su įjungtu rankiniu stabdžiu, tačiau B. C. teiginiai paneigti administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 17066843958 esančiais įrodymais bei teismo posėdžio metu ištirtais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu (b. l. 40, 53), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), kuriame nurodyta, kad buvo sustabdytas automobilis „VW Golf“, vairuojamas B. C., kadangi vairuotojas tuo pačiu metu spausdamas akseleratorių bei traukdamas rankinį stabdį privertė automobilį slysti šonu. Taip chuliganiškai vairuojant, buvo sukeltas pavojus aikštelėje buvusiems asmenims ir kitiems automobiliams. Aplinkybes, susijusias su B. C. chuliganišku vairavimu taip pat patvirtina liudytojo V. K. paaiškinimas (b. l. 25), bei jo parodymai duoti teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad visų apklaustų asmenų – policijos pareigūnų bei liudytojo V. K. parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi ir vsiškai atitinkantys kitus byloje esančius įrodymus, aplinkybių, susijusių su jų šališkumu, jokių nenustatyta, jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, todėl atmeta B. C. ir jo atstovės versiją, kad, pradėjus važiuoti, rankinis stabdis buvo neatleistas per neapsižiūrėjimą, jis tuoj pat buvo atleistas ir tai sukėlė slydimą. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai ir atstovės pozicija vertintini tik kaip siekis švelninti B. C. teisinę padėtį, kurių objektyviai ir neginčytinai nepatvirtina jokie duomenys. Priešingai, byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad B. C. 2017 m. balandžio 4 d., 22 val. 40 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo transporto priemonę VW Golf, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių ir jo paties saugumui, pavojingai manevruodamas, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, sąmoningai sukėlė vairuojamo automobilio apsukas, taip akseleruodamas variklį ir užtraukdamas automobilio rankinį stovėjimo stabdį, sąmoningai, iš chuliganiškų paskatų, privertė vairuojamą automobilį slysti šonu (taip automobiliui tampant nevaldomu), tai neabejotinai patvirtino ir LASF techninio eksperto E. J. gauti paaiškinimai. Tai, kad aplinkybės nebuvo fiksuotos techninėmis priemonėmis, nesudaro pagrindo abejoti ištirtų aplinkybių visuma. Įrodymai byloje tiek institucijoje, tiek teisme buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Aukščiau minėtų įrodymų pakanka kaltei dėl nustatyto nusižengimo padarymo pagrįsti, juolab, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

Teismas nesutinka su pareiškėjo atstovės reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis ANK 578 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju, nustačius B. C. kaltę, spręsti tariamai patirtos neturtinės žalos klausimus, susijusius tiek su pareigūnų neva netinkamu pareigų atlikimu renkant įrodymus, tiek su vairuotojo pažymėjimo paėmimu, kas sutrukdė laikyti B. C. A. kategorijos vairuotojo egzaminą, teismas neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi visi nepatogumai bei B. C. galimai patiriamos neigiamos pasekmės ir yra išskirtinai susijusios tik su jo neteisėtais veiksmais, kurie buvo įvertinti, kaip administracinis nusižengimas, todėl šis skundo reikalavimas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pritaria 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu B. C. paskirtos administracinės nuobaudos dydžiui ir specialiosios teisės atėmimo terminui. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Asmuo, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas pasekmes (tiek finansines, tiek dėl darbinių funkcijų atlikimo, tiek ir kasdieninėje buityje), o to neįvertinęs, jis prisiima pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, skiriant nuobaudą, riziką. Todėl laikytina, kad nepatogumai, kuriuos patirs B. C. dėl paskirtos minimalios nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo minimaliam terminui, numatytiems ANK 420 straipsni 2 dalies sankcijoje, yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Nagrinėjamu atveju taikoma administracinė nuobauda kartu su administracinio poveikio priemone užtikrins viešąjį interesą ne tik paveikti prasižengusį asmenį, kad jis nedarytų naujų pažeidimų, bet ir užtikrinti visuomenės interesą dėl kitų galimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnas, priimdamas 2017 m. rugpjūčio 21 d. d. nutarimą Nr. 20ANN-110635137-17, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti pareiškėjo B. C. atstovės E. C. skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas ir nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. d. nutarimą Nr. 20ANN-110635137-17 palikti nepakeistą ir pareiškėjo B. C. atstovės E. C. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Sipavičius