- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- 1-165-1122/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32655-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
sekretoriaujant Raimondai Bingelytei, Ramintai Braškienei, Daivai Paliokaitei, Karolinai Šlapšinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas (šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje):
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1994 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 90 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;
2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 125 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu skirta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, skiriant galutinę subendrintą 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (bausmė atliekama),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuo 13.00 val. iki 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia apipylė degiu skysčiu savo žmoną A. G., taip padarydamas jai krūtinės ir dešinės rankos nudegimą pagal specialisto išvadą Nr. G3055/2020(1) vertinamą kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat A. G. nežymiai sutrikdė šeimos nariui sveikatą, o būtent:
jis 2020 m. spalio 15 d. apie 11.39 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1,16 promilių neblaivumas), konflikto metu, tyčia metaliniu strypu ne mažiau dviejų kartų sudavė savo žmonai A. G. į galvos sritį, taip padarydamas jai muštinę viršugalvio dešinės pusės žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairiajame skruoste pagal specialisto išvadą Nr. G3423/2020(01) vertinamus kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus bei atsakyti į klausimus.
Nukentėjusioji A. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš vyrą, paaiškino, kad parodymų neduos, nelabai ir atsimena.
Liudytoja R. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo kažkada įvykis dėl muštynių artimoje aplinkoje, nepamena kada, senokai atrodo. Gavo iškvietimą, kad buvo sumušta moteris, abu buvo neblaivūs, (duomenys neskelbtini). Moteriai buvo mėlynė didelė ant pilvo. Sakė, kad ją rūgštimi kažkokia apipylė, ji pati (kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotoja) negalėjo pasakyti, kad ten nudeginta, todėl vežė į ligoninę, kad ištirtų. Po akim dar buvo mėlynė. Buvo tikrai visa sumušta. Bet ar tikrai apipylė, negali pasakyti. Jiems atvykus į vietą buvo moteris virtuvėje, vyriškis kambaryje, jos mama ir tėvas lyg ir. Mama jos lyg ir kvietė greitąją pagalbą. Iškvietimas buvo, kad sumušta moteris ir, kad alkoholį vartoja ilgai. Moteris pasakė, kad ją apipylė rūgštimi ir nurodė, kad šis vyriškis sėdintis neįgaliojo vežimėlyje. Pirminės apžiūros metu nustatyta, kad ant pilvo, ant peties, nuo peties link krūtinės buvo mėlynės, dar po akimi. Ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė tyrėjai, dabar neprisimena. Kai moterį išsivedė į lauką, vyras vežimėlyje išvažiavo, prašė jo neskųsti. Mama sakė, kad nuolat vartoja alkoholį, skriaudžia vienas kitą.
Liudytoja L. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamačiusi kaltinamąjį prisiminė, kad vyko atlikti procesinius veiksmus – vietos apžiūros, dėl įvykio (duomenys neskelbtini) šitoje byloje. Iš vyriausiojo gavo pavedimą apžiūrėti įvykio vietą ir ieškoti kažkokių bakelių, panašių kas susiję su degiu skysčiu. Namie buvo vienas kaltinamasis, vieno kambario butas. Atrodo, kad to bakelio nerado. Neprisimena, ar aiškino kažką kaltinamasis, lyg ir sakė, kad nepylė nieko. Tiksliai nepamena, ką kalbėjo. Kitų patalpų nežiūrėjo, nes neturėjo informacijos, kad turi kitų patalpų. Aplink namą, po langu, po balkonu nežiūrėjo.
Liudytojas R. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl to, kad moteris buvo apipilta degiu skysčiu, pasak jos. Jis ją ligoninėje apžiūrėjo, buvo paraudimai. Lyg ir petys kažkuris. Nelabai kažką atsimena, viską turėjo surašyti dokumentuose, kaip viskas buvo tuo metu. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Medicinos darbuotoja nurodė, kad atvykusi į įvykio vietą, ji matė tik sumušimus ir nurodė, kad nudegimų nesimatė, nes nebuvo pūslių. Gali būti, kad iš karto jų nesimato, nes cheminis poveikis gali užtrukti. Jeigu žmogus nenusiplauna to cheminio reagento, reakcija vyksta toliau. Galėjo taip būti, kad tie nudegimai buvo švieži ir medikė negalėjo nustatyti, kad tai nudegimai. Pristačius pacientę, jis nustatė nudegimus. Koks cheminis skystis, pagal nudegimą negalėtų pasakyti. Cheminis nudegimas gali išryškėti ir vėliau. Jis konstatuojamas vėliau po dviejų, trijų dienų, kai išryškėja galutinai.
Liudytoja A. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykių tarp jos dukters ir žento buvo labai daug, kaltas alkoholis. Buvo toks atvejis, kai ji (liudytoja) inicijavo pagalbos kvietimą. Dukrą mušdavo. Dėl skysčio žino, nematė kaip pylė, bet faktas buvo. Netoli gyvena vieni šalia kitų. Visa šlapia, apipilta, neblaivi, sumušta ir kruvina atbėgo pas ją (liudytoją). Atrodo, jai tada ir greitąją iškvietė, nebeprisimena. Dukra buvo sumušta ir apipilta. Niekada nebuvo sveikos vietos pas ją. Visada sumušta, apipjaustyta, A. G. taip pat apšaudydavo ją kažkokiais guminiais rutuliukais ir prie jos (liudytojos) ne vieną kartą yra tą daręs. Vienas su kitu nuolat bardavosi ir mušdavosi, dukra taip pat impulsyvi. Dėl įvykio paaiškino, kad dukra atbėgo visa šlapia, prasmirdusi. Neprisimena, ar nudegimai buvo konstatuoti. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino. Buvo tokie raudoni plėmai, todėl ir kvietė greitąją pagalbą. Nebuvo po to kartu pas A. G. nuėję. Stengiasi retai ten nueiti. Gal buvo kitą dieną nuėjusi, o gal ir tą pačią, neprisimena. Tiek tų įvykių yra buvę, sunku prisiminti. Bet kai kvietė medikus, dukrą išvežė iš jos (liudytojos) namų, iš (duomenys neskelbtini). Gal ir yra taip buvę, kad rado po kažkurio įvykio pas juos ir ją su vyru. Nors galimai dukters psichika ir sutrikusi, tačiau ji nesigydė dėl to, be to, kad ji save žalotų, nežino, nors kartą vartojo tabletes kažkokias su alkoholiu, kad nusižudytų. Tačiau tokioje srityje, pečių srityje, kad galėjo apsipilti pati, abejoja. Ne vienas kartas toks buvo, kad su metaliniu daiktu jis mušė ją. Jis neįgaliojo vežimėlyje visada turėdavo kokį daiktą, strypą ar pagalį. Kai negeria, A. G. geras žmogus, auksines rankas turi. Jis nėra labai piktybiškas, gal būdavo, kad ir jos dukra kažką jam padarydavo, o gal ir jis pirmas pradėdavo. Pas juos tokia situacija, kad, jos nuomone, kol vienas kito neužmuš arba kol nepasodins, niekas nesibaigs. Alkoholio vartojimas, žinoma, kad galėjo turėti įtakos šiems padarytiems nusikaltimams, nes jis, jeigu nevartoja alkoholio, būna normalus žmogus, jei pavartoja alkoholio, jis naudoja smurtą prieš jos dukrą. Ir su tuo skysčiu kur buvo atvejis, jos manymu, tai alkoholio įtaka.
Liudytojas V. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš kokių pusantrų metų buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini), kad viename iš butų smurtas, pirmas aukštas. Ten buvo sužalota moteris, metaliniu strypu, atraiža, sunkus iki kokio kilogramo sveria. Moteris paaiškino, kad būtent jos neįgalus sugyventinis (tuo metu ten ir buvo neįgalus vyriškis – kaltinamasis, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje) jai trinktelėjo šituo daiktu į galvos sritį, ją sužalojo. Jis neneigė, jei gerai pamena, buvo neblaivus, paklausus, ar trenkė, jis atsakė, kad užsimojo. Labai nemandagus. Sunku su vyriškiu bendrauti buvo, jis net prie pareigūnų ją barė, konfliktas tęsėsi, vijo ją. Jei neklysta, ne vieną kartą yra ten važiavęs dėl konfliktų, nuolat vartojamas alkoholis. Tą metalinį daiktą jie rado, tarnybiniame pranešime detalizuota. Kiek pamena, kraujas bėgo, sužalojimai buvo galvos srityje. Paskui lyg ir kaimynė atėjo. Pradėjo pareigūnams trukdyti, jie paprašė, kad ji išeitų iš buto. Prašė vadovautis tarnybiniu pranešimu, ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas pagarsino liudytojo A. Š. (A. Š.) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Byloje surinkti duomenys dėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 8 d. įtariamuoju apklaustas A. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse negydytas, priklausomybių ligų centre negydytas, į įskaitą neįtrauktas. Galvos traumą yra turėjęs, tačiau tai buvo labai seniai. Apie įvykį nurodytą įtarime gali paaiškinti tai, kad nurodytą dieną su A. G. namuose vartojo alkoholį, kartu buvo jos mama A. P. Tarp jų joks konfliktas kilęs nebuvo ir jokiu skysčiu jos neapipylė. Apie kokį draugą J. klausia tyrėja, jis nežino, pas jį tokio draugo nėra, ar pas žmoną yra, nežino. A. P. išėjo namo, o po kiek laiko iš namų išėjo ir A. G. Kur ji išėjo, jis nežinojo, tuo metu pats buvo balkone. Po trijų valandų nesulaukęs žmonos sugrįžtant paskambino jai ir paklausė kur ji, jo pasakė, kad yra pas mamą. Pokalbio metu A. G. nesiskundė, kad jai kažkas būtų atsitikę ar kažką skaudėtų. Kitos dienos rytą A. G. sugrįžo į namus ir paaiškino, kad buvo ligoninėj. Pasakė, kad rūsy apsipylė degiu skysčiu, tačiau aplinkybių neaiškino, todėl nežino, ar ji pati apsipylė, ar ją kas nors juo apipylė. Nori paminėti, kad degų skystį, skirtą malkų kūrenimui, pirko A. G. Pats jis to buteliuko nematė. Dėl negalios pats į rūsį nueiti galimybės neturi. Kuomet žmona grįžo namo, parodė jam, kad ant dešinio peties pas ją rudos spalvos dėmės. Kiek žino, greitoji medicinos pagalba buvo kviesta į A. G. mamos namus. Į namus tą pačią dieną buvo atvažiavę policijos pareigūnai, tačiau jo nesulaikė (2 t., b. l. 41–44).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 15 d. apklausta nukentėjusioji A. G. parodė, kad ji kartu su savo vyru A. G. gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Jos vyras yra neįgalus, jis yra pirmos grupės invalidas. Jos vyras labai dažnai smurtauja prieš ją, jau 4 kartus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, dalis iš jų baigėsi susitaikymu. 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 09.00 val. pas juos į namus atėjo jos mama A. P., kuri pamatė, kad ji yra stipriai sumušta. Ji pamelavo jai, kad susimušė su drauge. Vėliau mamai prasitarė, kad ją sumušė jos vyras. Mama iškvietė medikus ją apžiūrėti, ji nenorėjo, kad atvyktų policija, tačiau kartu su medikais atvyko ir pareigūnai. Iš namų ją medikai nedelsiant išsivežė į ligoninę, kas vyko namuose toliau ji nežino. Lazdynų ligoninėje priėmimo skyriuje jai buvo nustatytas I-II laipsnio krūtinės nudegimas, medikams ji paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 13.00–14.00 val. jų su vyru namuose konflikto metu jis ją apipylė degiu skysčiu, tačiau padegti nespėjo. Tuo metu, kai tarp jų buvo žodinis konfliktas, namuose buvo jų pažįstamas J., jo pavardės nežino, telefono irgi šiuo metu nurodyti negali. J. sudavė jos vyrui per ranką ir patraukė jį nuo jos, todėl jis nespėjo jos padegti. Po apipylimo jai ant krūtinės ir pilvo liko žymės, tas kūno vietas šiuo metu labai skauda, degina, gali likti randai. Tą dieną nei į policiją, nei į medikus nesikreipė, nes labai bijo savo vyro. Kai jis išgeria būna labai agresyvus, todėl labai dažnai yra smurto auka. Prašo imtis priemonių bei ją apsaugoti nuo smurtaujančio vyro, ji bijo grįžti pas vyrą į namus. Šiuo metu bus pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini), ją galima bus surasti pas ją. Prašo išduoti jai siuntimą atlikti kūno apžiūrą (1 t., b. l. 36–39).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 26 d. papildomai apklausta nukentėjusioji A. G. parodė, kad apie 2020 m. rugpjūčio 13 d. įvykį nurodo, kad buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su savo sutuoktiniu A. G. Abu su sutuoktiniu vartojo alkoholį, buvo stipriai neblaivūs, tačiau neatsimena, koks alkoholis ir jo kiekis buvo išgertas. Tą dieną ketino su vyru važiuoti kepti šašlykus, tačiau kur ketino važiuoti, ji nežino, nes neatsimena. Begeriant su vyru susipyko ir buto kambaryje jis šliūkštelėjo ant jos degaus skysčio, skirto malkoms padegti. Skysčiu buvo apipilta jos krūtinė, pečiai, pajuto skausmą, vėliau ligoninėje buvo nustatyti nudegimai. Nurodo, kad neatsimena tos aplinkybės, ar A. G. ketino ją padegti, nes šios aplinkybės ji jau neatsimena. Taip pat nurodo, kad bute buvo dviese, daugiau asmenų nebuvo, kodėl nurodė, kad bute dar buvo pažįstamas J., nežino. Po šio įvykio į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, tačiau užduotį atlikti objektų tyrimą buvo gavusi (1 t., b. l. 146–149).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 16 d. liudytoja apklausta A. P. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. prieš pietus pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jos dukra A. G. Dukra buvo neblaivi, nors tiesą pasakius, nežino, kada yra mačiusi ją blaivią. Dukra buvo įpykusi ir emocionali, šūkavo bei rėkavo. Ji vedina emocijų ir neblaivumo rėkavo, kad nusižudys ir panašiai. Iš dukros suprato, kad eilinį kartą susipyko su savo sutuoktiniu A. G. Dukra su vyru pykstasi nuolat, jų santykiai yra beprotiški, nuolat paremti smurtu vienas kito atžvilgiu. Minėtą dieną dukra taip pat buvo sužalota, ant veido buvo matomos mėlynės. Kadangi dukra vilkėjo palaidinę su iškirpte, ji pamatė pro iškirptę sužalojimą, kuris jai sukėlė įtarimą, todėl dukrai pasakė, kad parodytų jai kas ten yra. Dukra iš pradžių nenorėjo jai rodyti, sakė, kad ten nieko nėra, tačiau jai nusirengus buvo šokiruota, kai pamatė, kad krūtinė, pečiai ir rankos buvo nusėti rausvais, žaizdotais plėmais, kas išdavė apie patirtą nudegimą. Paklausus, kas atsitiko, A. G. nurodė, kad nieko nenutiko, pasak jos ji sėdėjo, rūkė ir A. G. be jokios priežasties ją apipylė kažkokiu skysčiu. Klausė dukros, kokiu skysčiu ji buvo apipilta, tačiau ji nurodė, kad nežino kokiu. Kadangi dukra šūkavo, rėkavo ir kalbėjo neadekvačius dalykus, nerimaudama dėl jos psichinės būklės paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paprašė, kad būtų iškviesti medikai. Pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja metu paaiškino, kad smurtaujama dukros šeimoje nuolat bei, kad prieš dvi savaites dukra taip pat buvo sumušta vyro. Atvykę greitosios medikai dukrą apžiūrėjo ir nutarė, kad detalesnei apžiūrai reikia vežti ją į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje apžiūrėję medikai nustatė odos nudegimus, paskyrė tepalą žaizdoms ir paleido iš ligoninės. Tą pačią dieną A. G. grįžusi iš ligoninės grįžo ir pas savo vyrą. Nurodė, kad dukra ir jos sutuoktinis nuolat vartoja alkoholį, pykstasi, kol jų namuose yra taika, tol dukra į ją nesikreipia, tačiau vos tik sukonfliktuoja su vyru, iškart bėga pas ją prašydama jai padėti. Ji nežino, kuo dar gali padėti savo dukrai, jos gyvenimo būdas jai yra nepriimtinas, tačiau bet kokios pagalbos ji atsisakanti, o ji ir toliau gyvens su vyru iki kol įvyks nelaimė ir kažkuris kažkuriam padarys galą. Įvykio dieną policija į jos (liudytojos) namus atvykusi nebuvo (1 t., b. l. 47–49).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 16 d. liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. dirbdamas pagal iš anksto nustatytą grafiką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose, kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š. ir I. K., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukrą sumušė jos vyras. Nuvykus nurodytu adresu duris jiems pradarė neįgaliojo vežimėlyje sėdintis vyras, kuris jiems paaiškino, kad dukra išvežta į ligoninę, tačiau pranešime buvo nurodyta, kad dukrai sutrikusi psichika, todėl pagalvojo, kad dukrą išvežė į psichiatrinę ligoninę. Vyras atrodė ramus, aplinka pakankamai tvarkinga, jokių grumtynių ar smurto požymių matyti nebuvo (1 t., b. l. 44–45).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 17 d. liudytoja apklausta R. S. parodė, kad dirba Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties skubios pagalbos specialistės pareigose. 2020 m. rugpjūčio 15 d. dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką gavo kvietimą adresu (duomenys neskelbtini), moteriai (duomenys neskelbtini) metai, psichikos sutrikimai, depresija. Nuvykus nurodytu adresu, bute buvo keturi asmenys, tai yra dvi moterys ir du vyrai. Viena moteris, vyresnio amžiaus, kaip suprato buvo apie įvykį pranešęs asmuo. Aiškinantis aplinkybes, dėl kurių buvo kviesti, jaunesnio amžiaus bute buvusi moteris paaiškino, kad ją sieros rūgštimi apipylė vyras. Vėliau paaiškėjo, kad jos vyras yra neįgaliojo vežimėlyje ir bute esantis asmuo. Minėta moteris ant galvos buvo užsidėjusi kepuraitę, nepalaikė akių kontakto, žiūrėjo į žemę, tačiau kai pakėlė (liudytoja) kepuraitę, pamatė jos veide po akimis hematomas. Moteris skundėsi pilvo ir krūtinės skausmais. Apžiūrėjus moterį matėsi mėlynės pilvo ir krūtinės srityse. Mėlynės buvo ryškios mėlynos spalvos, kas išdavė, kad jos nėra senos. Taip pat moters nugaroje buvo matomi įdrėskimai. Nors moteris iš pradžių paaiškinusi, kad ją vyras apipylė rūgštimi, tačiau sužalojimai nebuvo panašūs į nudegimus, kadangi nebuvo jokių pūslių, tik mėlynės. Apžiūrėjus moterį vietoje buvo priimtas sprendimas ją detalesnei apžiūrai vežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę (RVUL) ligoninę, kadangi dėl tokių sužalojimų galėjo būti rimtesnių traumų, tokių kaip lūžimai, kurių vietoje be specialios įrangos nenustatysi. Įvykio vietoje, kaip suprato, buvo nukentėjusiosios mama (pranešėja) ir jos tėtis, kuris paaiškino, kad jie nuolat pykstasi, geria, o jos vyras ją nuolatos muša. Jiems išvykstant vyras neįgaliojo vežimėlyje išvažiavo iš laiptinės ir rusų kalba nukentėjusiajai pasakė, kad ji nieko apie tai nepasakotų policijai, tačiau nukentėjusios mama užginčijo jį, sakydama, kad nieko čia nebus, bus rašomas pareiškimas. Moterį pristačius į RVUL ji buvo perduota medikams detalesnei apžiūrai (1 t., b. l. 51–53).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 27 d. liudytoja apklausta L. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo pareigose, gavo nurodymą iš dieninėje pamainoje dirbusio vyriausiojo tyrėjo vykti adresu (duomenys neskelbtini), ir atlikti įvykio vietos apžiūrą. Prieš vykstant į įvykio vietą buvo informuota, kad minėtu adresu apžiūrėdama įvykio vietą turėtų ieškoti degių skysčių, kadangi įvykio metu galimai nuo jo nukentėjo moteris. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko neįgalus vyras, kuris juos įsileido į butą ir leido atlikti įvykio vietos apžiūrą. Minėtas vyras apie įvykio aplinkybes nieko neaiškino, tik paminėjo, kad jo sutuoktinė yra kvaila. Vyras jiems parodė šiukšlių dėžę virtuvėje, kambarį, kuriame jie gyvena. Apžiūrėjus įvykio vietą bute nebuvo rastas degus skystis, kuriuo galimai galėjo būti sužalota moteris. Apžiūrėta įvykio vieta ir jos apžiūros metu gauti duomenys buvo pateikti įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje. Apie tai, kad butui priklauso sandėliukas, duomenų nebuvo gauta bei tai, kad jame būtų laikomas degus skystis taip pat. Kodėl įvykio vietoje nebuvo sulaikomas įtariamasis, nurodė tai, kad ikiteisminį tyrimą pradėjo kita tyrėja ir tokio nurodymo iš jos gavusi nebuvo, kodėl – negali atsakyti (1 t., b. l. 55–57).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 12 d. liudytoju apklaustas R. Z. parodė, kad viena iš jo darbo vietų yra Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kurioje dirba medicinos gydytojo pareigose. Šiose pareigose jis suteikia skubią medicininę pagalbą į ligoninę atvykusiems ar greitosios medicinos medikų pristatytiems asmenims. Apie 2020 m. rugpjūčio 15 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pristatytą ir apžiūrėtą pacientę, kuriai buvo diagnozavęs nudegimus, prisimena. Atsimena, kad moteris, kurios duomenų šiuo metu neatsimena, skundėsi nudegimų skausmais dešinės rankos dilbio, žasto, krūties ir kairio dilbio, plaštakos srityse. Apžiūrėjus moters nurodytus sužalojimus buvo akivaizdu, kad ji buvo apipilta skysčiu, kuris turi cheminių savybių ir galėjo palikti nudegimus odoje. Sužalojimai buvo padaryti neseniai, nudegimai buvę be pūslių. Pati pacientė apžiūros metu nurodė, kad ją vyras apipylė degiu skysčiu ir ketino padegti, tačiau to padaryti nespėjo. Moters veide, po dešine akimi buvo matoma hematoma, tačiau ji neatrodė lyg būtų susiformavusi tik ką, galėjo būti galbūt 3 dienų laikotarpio. Pacientė nebuvo nuodugniau apžiūrima, t. y. nebuvo apžiūrimos kitos kūno dalys, o apžiūrėtos tik tos, dėl kurių buvo pateikti nusiskundimai. Kadangi pacientė nesiskundė hematoma, buvusia po dešine akimi, todėl šis sužalojimas medicinos dokumentų išraše fiksuotas nebuvo. Minėtai pacientei rentgenograma daroma nebuvo, nes skausmais, kurie būtų panašūs apibūdinant lūžius ar sumušimus, ji nesiskundė. Apžiūrėjus moterį ir nustačius jai nudegimus, žaizdos buvo sutvarstytos, rekomenduoti perrišimai lankantis pas šeimos gydytoją (1 t., b. l. 59–61).
Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. 11.43 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad pranešėja savo 31 m dukrai kvietė GMP dėl psichinių sutrikimų ir depresijos, bet pokalbio metu paaiškėjo, kad prieš dvi savaites dukrą sumušė jos vyras. Auka A. G., smurtautojas A. G. Papildoma informacija apie patikrinimą: atvykus nurodyto buto (duomenys neskelbtini) duris atidarė A. G., kuris paaiškino, kad jo žmoną A. G. medikai išsivežė į ligoninę, daugiau jokių asmenų bute nebuvo, smurto požymių nenustatyta. Gautas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos pranešimas, kad GMP 12.19 val. pristatė A. G., kuriai diagnozuotas krūtinės ir dešinio žąsto nudegimas, paleista, paaiškino, kad namuose degiu skysčiu apipylė vyras (1 t., b. l. 22–24).
Iš 2020 m. rugpjūčio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vieno kambario butas (duomenys neskelbtini). Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 25–33).
Iš 2020 m. rugsėjo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti skambučių garso įrašai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini):
Apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio garso įrašas pavadinimu 2020_08_15_11-32-30_25.01 (1) iš abonento numerio (duomenys neskelbtini). Įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (toliau – BPC) ir pranešėjos (toliau – P) dialogas: BPC: „112.“ P: „Ėėė… Laba diena.“ BPC: „Laba diena, klausom.“ P: „Ar galima būtų pasikalbėti jeigu pas jus dirba psichologai? Nes šiuo metu...“ BPC: „Jūs su psichologu norit pasikalbėt?“ P: „Jo, jo.“ BPC: „116123 skambinkit.“ P: „116123, taip?“ BPC: „Taip. Prašau.“ P: „Mhm.“ Garso įrašas baigiasi.
Apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio garso įrašas pavadinimu 2020_08_15_11-33-43_25.00 (1) iš abonento numerio (duomenys neskelbtini). Įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau – BPC) ir pranešėjos (toliau – P) dialogas: BPC: „112.“ P: „Aaa, norėčiau psichologo. Man čia vat pasakė, bet turbūt aaa ne tą vieną skaičių paspaudžiau. Koks psichologo numeris?“ BPC: „Yra vienas trumpas numeris, 116123.“ P: „116.. ir?“ BPC: „123“ P: „Ačiū.“ BPC: „Prašom.“ Garso įrašas baigiasi.
Apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio garso įrašas pavadinimu 2020_08_15_11-35-31_25.11 (1) iš abonento numerio (duomenys neskelbtini). Įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau – BPC) ir pranešėjos (toliau – P) dialogas: BPC: „112.“ P: „Žiūrėkit, čia prašiau psichologo numerio, kai aš skambinu ten tokie numeriai nenaudojami, tai kažką tai duokit nu, kad dasiskambint.“ BPC: „Palaukit, nesinervinkit. Padiktuokit, kokį numerį jūs renkat.“ P: „Tai sakė 13611 aš… Aaa, šita ne aštuoni, o 116, ten aš nežinau. Man reikalinga...“ BPC: „Tai blogai užsirašėt, ponia. Dabar nusiraminkit, pasiimkit švarų popieriaus lapą, tušinuką ir rašykit tvarkingai, po vieną skaičių kokį aš diktuosiu.“ P: „Gerai, gerai, gerai, gerai. A., duok man tušinuką ir popieriuką, greitai. (Kreipiasi į greta esantį žmogų) Palaukit, nes aš kitaip, aš nežinau… Kažką reik daryt.“ BPC: „Jums gal policija ar greitoji reikalinga?“ P: „Čia ne man, čia mano dukrai.“ BPC: „Tai gal greitoji reikalinga jai?“ P: „Kol kas nereikalinga, bet reikia ją gydyt. Nu… Kai atvažiuos, tada iškviesiu, tai turbūt pamatys.“ BPC: „Tai atvažiuot greitajai?“ P: „Aš nežinau, suprantat, ją reikia paguldyt į ligoninę, nu...“ BPC: „Nu tai, ponia, jeigu jūs matot, kad jūsų dukrai negerai su psichine sveikata, reikia kviesti greitąją ir greitoji vietoj nuspręs.“ P: „Suprantat kaip, suprantat kaip… Ją vyras taip sudaužęs, ji tokia visa mėlyna.“ BPC: „Tai ją vyras sumušė?“ P: „Taip.“ (Verkia) BPC: „Ponia, būtinai man sakykit prašau adresą, kur jūs esate, mes išsiųsime policiją ir greitąją...“ P: „Ne, ne, ne nereikia, čia jau ir taip policija pastoviai važinėja, aš jau bijau tiesiog… (Verkia) Sakykit telefoną. BPC: „116...“ P: „Taip?“ BPC: „123.“ P: „123. Gerai, aš...“ BPC: „Ponia, aš neturiu teisės padėti ragelį, jeigu jūs man dabar nesuteiksit informacijos. Jūsų dukrą sumušė, jinai yra pamėlusi...“ P: „Taip.“ BPC: „… aš privalau Jums išsiųsti medikus.“ P: „Negaliu, todėl, kad suprantat, čia ir taip problemos… (Verkia) Suprantat, šitą butą policija žino.“ BPC: „Tai jūs norit padėti savo dukrai ar bijot?“ P: „Labai! Nes visa mėlyna!“ (Verkia) BPC: „Nu tai kodėl jūs bijot pasakyti adresą?“ P: „(duomenys neskelbtini).“ BPC: „Butas?“ P: „(duomenys neskelbtini)“ BPC: „O butas?“ P: „Butas koks pas tave? (Kreipiasi į šalia esantį asmenį) (duomenys neskelbtini)“ BPC: „Kada ją sumušė vyras?“ P: „Bet tik tai klausykit, bet klausykit, reikia tik tais ją čia, nereik jokios policijos. Dabar niekas nesimuša, viskas tvarkoj. Tiesiog reikia vaiką paguldyt į ligoninę.“ BPC: „O kad… Supratau. Kada ją sumušė?“ P: „Nu tai aš nežinau, gal prieš savaitę ar prieš dvi, bet visas kūnas mėlynas. Aš ją tik tais pamačiau vat šiandien. Čia nereik, dabar niekas nevyksta.“ BPC: „Kiek jai metų?“ P: „Jai (duomenys neskelbtini).“ BPC: „Tai psichikos sutrikimai?“ P: „Aš nežinau, tiesiog reikalinga ją paguldyti, nes kitaip aš nežinau, ji ir pati save žaloja.“ BPC: „Dabar nedėkit prašau ragelio, aš jus sujungsiu su gydytojais, gerai?“ P: „Gerai.“ GMP: „Greitoji klauso.“ P: „Laba diena.“ GMP: „Adresas pakartokit prašom.“ P: „(duomenys neskelbtini). Kiek ten, A.? (Klausia šalia esančio asmens) A., (duomenys neskelbtini) kiek? (duomenys neskelbtini) butas.“ GMP: „Aha, kuris aukštas?“ P: „(duomenys neskelbtini)“ GMP: „Durų kodas?“ P: „Kodo nėra ten. Ten atidarytos durys, jeigu mes jus pamatysim, išeisim atidarysim.“ GMP: „Kas ligonis? Vyras/moteris? Kiek metų?“ P: „Moteris. Nieko tokio, niekas čia dabar nesidaužo, nesimuša, paprasčiausiai aš mama, aš atėjau, pamačiau kokia dukra ir žinau, kad reikia dukrą paguldyt. Jinai alpsta, jai sveikatos nėra ir visa mėlyna, visas kūnas mėlynas, sudaužytas, ji… Ją reikia kažkur tai išvežti, nes čia kitaip aš nežinau kas bus.“ GMP: „O kada jinai buvo sudaužyta?“ P: „Nu tai turbūt prieš tris dienas, jinai man taip sako.“ GMP: „Prieš tris dienas...“ P: „Jinai, žinokit, man irgi nesako. Tai žinot kaip.“ GMP: „Gerai, ponia, dabar sakykit, o Korono viruso, temperatūros ten neturi?“ P: „Ne, jokių ten, baikit.“ GMP: „Mes turim paklaust.“ P: „Aš suprantu, suprantu. Ne, ne, ne, ne.“ GMP: „Viskas ten ramu. Gerai, ponia, registruotas kvietimas, laukite greitosios, atvyks.“ P: „Gerai, ačiū.“ Garso įrašas baigiasi.
Apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio garso įrašas pavadinimu 2020_08_15_13-56-45_25.06 (1) iš abonento numerio (duomenys neskelbtini). Įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau – BPC) ir pranešėjos (toliau – P) dialogas: BPC: „112.“ P: „Laba diena, aš nežinau jau kur skambint, šiandien šventės, niekas nedirba. Man reiktų kažkaip, kad mane susiektų su moterim nuo smurto šeimoj kenčia kurios, kažkur reikia ten dasiskambint.“ BPC: „Nesupratau, jum policija reikalinga?“ P: „Ne, man reikalinga, kad nu nu…“ BPC: „Numeris kažkoks tai ar įstaigos kokios?“ P: „Jo, į tą kur dėl smurto, ten vot ten, kur pagalba.“ BPC: „Ponia, bet policija reikalinga ar ne? Kada čia įvyko smurtas?“ P: „Jau nebereikia, buvo jau ir policija ir viskas...“ BPC: „Jau buvo. Vilniaus moterų krizių centro numerio jum reikia?“ P: „Taip, taip, taip.“ BPC: „Jeigu krizių centras, tai darbo laiku dirba, yra moterims linija pagalbos. Dirba...“ P: „Nu tai vot kažką tai, šiandien ir reikia. Šventės ir čia problema.“ BPC: „Galiu padiktuoti. O kokios problemos pas jus?“ P: „O jūs negalite žinute atsiųsti?“ BPC: „Padiktuoti galime, pas mus ne mobilus.“ P: „Palaukit tada, palaukit, vieną minutę.“ BPC: „O policija jau buvo dėl smurto?“ P: „Buvo, buvo, viskas buvo.“ BPC: „Kokiu adresu buvo kviečiama policija?“ P: „Nesakysiu, užtenka jau tikrai užtenka. Buvo ir greitoji buvo, viskas buvo...“ BPC: „Nesakysit adreso?“ P: „(duomenys neskelbtini)“ BPC: „Kiek?“ P: „(duomenys neskelbtini). Jau buvo, tikrai. Ir buvo ir greitoji, ir policija, reikia kažkaip tai...“ BPC: „Gal (duomenys neskelbtini) buvo?“ P: „Ar (duomenys neskelbtini), nežinau. Sakykit telefoną, reikia kažkur tai, nes ligonį vat apžiūrėjo...“ BPC: „Tai jeigu jum reikia psichologo pagalbos, aš jum...“ P: „Reikia visko, suprantat? Reikia visko!“ BPC: „Ką reiškia visko? Ką reiškia visko?“ P: „Reikia visko, reikia žmogų izoliuoti nuo tos, nuo tos atmosferos, reikia ją kažkur tai...“ BPC: „Tai reikia policijos, taip? Ar jūs mane girdit?“ P: „Policijos nereikia. Jinai dabar pas save namuose, ligoninė nepriima. Reikia į tą krizių centrą. Reikia žmogų izoliuoti. Ar jūs suprantat?“ BPC: „Kokį žmogų izoliuoti? Nukentėjusįjį ar užpuoliką?“ P: „Mano dukrą!“ BPC: „Nukentėjusį ar užpuoliką!?“ P: „Taip! Nukentėjusį!“ BPC: „Nukentėjusį. O dėl ko reikia izoliuoti?“ P: „Nu tai jinai visa mėlyna ir vaistus nupirkau ir viską. Jinai negali namuose būti.“ BPC: „Ponia, ar jūs mane suprantat?! Izoliuoti gal reikia užpuoliką, ne nukentėjusįjį, kaip jūs galvojat, jeigu ji namo negali grįžt. Ar jūs nemanot, kad čia policija turi įsikišti ir jeigu reikia izoliuoti?“ P: „Aaa, palaukit, policija jau ten buvo. Aš ten dukters nepaleisiu.“ BPC: „Supratau, rašykite numerį. Pagalbos linijos moterims. 88...“ P: „Taip?“ BPC: „00..“ P: „Taip?“ BPC: „66…“ P: „Taip?“ BPC: „366.“ P: „366...“ BPC: „Taip. Skambinkit, visą parą.“ P: „Gerai, ačiū.“ BPC: „Prašom.“ Garso įrašas baigiasi.
Apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio garso įrašas pavadinimu 2020_08_15_14-49-18_25.03 iš abonento numerio (duomenys neskelbtini). Įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau – BPC) ir pranešėjos (toliau – P) dialogas: BPC: „112.“ P: „Laba diena.“ BPC: „Laba diena.“ P: „Norėtume susisiekti kažkaip tai su žurnaliste Gutauskiene Laisva.“ BPC: „Čia, ponia, ne žurnalistai. Ne čia pataikėt. Čia policija...“ P: „Aš ne… Pataikėm, pataikėm. Tai jūs mum duokit televizijos, šitą, numerį.“ BPC: „Ponia, aš jum sakau, ne ten pataikėt. Čia policija, greitoji ir gaisrinė.“ P: „Aaa, o tai kur mum tada paskambint?“ BPC: „Informacijai skambinkit, 118.“ P: „Aha, supratau, gerai.“ BPC: „Prašom.“ Garso įrašas baigiasi (1 t., b. l. 64–69).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 23 d. specialisto išvados Nr. G3055/2020(01) matyti, kad A. G. 2020 m. rugpjūčio 15 d. RVUL nustatytas krūtinės ir dešinės rankos nudegimas, galimai cheminis, padarytas krūtinei ir rankai kontaktuojant su dirginančiu agresyviu skysčiu. Sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 101).
Byloje surinkti duomenys dėl 2020 m. spalio 15 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 16 d. įtariamuoju apklaustas A. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad narkologinėse ar psichiatrinėse įstaigose nesigydė, į įskaitą neįrašytas. Galvos traumų turėjo seniai. Nori parodyti, kad 2020 m. spalio 15 d. apie 02.00 val. namie adresu (duomenys neskelbtini), jis ir A. G. gėrė 1 l talpos degtinės butelį, tačiau viso neišgėrė, išgėrė po 2 taureles ir nuėjo miegoti. 2020 m. spalio 15 d. atsikėlė ir apie 08.00 val. žmona išėjo pas draugę, apie 10.00 val. A. G. grįžo namo su drauge, kurios vardo nežino, matė ją pirmą kartą, jos grįžo nusipirkusios alkoholį – 1 butelį degtinės 0,5 l talpos. Pas jį į balkoną atėjo ta draugė, kurios nepažįsta, jis buvo balkone, nes ten šiuo metu gyvena, nes jam ten geriau. Jis iš to butelio, kurį gėrė su žmona naktį, įpylė tai draugei stikliuką, o jo žmona supyko sakė, kad kam jis jai degtinę pila ir žmona atėjo į balkoną, ir jie pradėjo konfliktuoti, ta draugė išgėrė tą stikliuką ir išėjo iš buto, jų konflikto ji nematė, jis su žmona buvo kambaryje ir jie po to dar su žmona ilgai barėsi ir jis atsistojo ant vienos kojos (nes yra neįgalus, turi tik vieną koją) ir laikėsi už vežimėlio, ji jį stūmė, jis neišlaikė pusiausvyros ir krito nugara žemyn, taip iškrito iš vežimėlio, griūdamas netyčia jai dešinės rankos delnu užkliudė jai per veidą į kairįjį skruostą, jie pradėjo dar labiau bartis, ji jį išvadino necenzūriniais žodžiais, po to jis atsikėlė įsėdo į vežimėlį ir išvažiavo į balkoną, o ji pasiliko kambaryje. Po kiek laiko atėjo kita žmonos draugė (kurios vardo nežino) ir su žmona pradėjo bartis, dėl kažkokios išpiltos degtinės ir žmona iškvietė policiją. Jis tos draugės nepažįsta, vizualiai žino, bet nepažįsta ir vardo nežino, nes ji yra jo žmonos draugė. Prieš policiją atvažiavo greitoji medicinos pagalba pagal jos iškvietimą, ji daktarams aiškino, kad jaučiasi blogai, nes buvo neblaivi, prie GMP darbuotojų jai prasidėjo epilepsijos priepuolis, ji nukrito ant lovos, bet priepuolis truko neilgai ir medikai ją išvežė į gydymo įstaigą. Policijos pareigūnai viską matė, nes irgi atvyko tuo metu, jų bute tuo metu dar buvusią žmonos draugę išvarė, jos neapklausė. Medikai pasakė, kad matosi kažkokia žaizda ant jo žmonos galvos, tačiau jokių kraujo pėdsakų niekur nebuvo, taip pat niekur namuose kraujo nebuvo, nes jis jai nesudavė jokiu metaliniu daiktu, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Tas metalinis įrankis buvo balkone kaip ir kiti įrankiai, o kodėl pareigūnai jį paėmė, jis nežino. Nori pažymėti, kad prieš tris dienas atėjo A. G. ir ji buvo visa sumušta, jos mama gali patvirtinti, ji matė, kas ją sumušė jam nepasakojo, nieko nežino. Tačiau vakar jis jos nemušė, tik kaip minėjo gindamasis netyčia griūdamas iš vežimėlio sudavė antausį. Butas asmeninės nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jam, žmona dažnai čia nebūna, nes geria, jis kitu adresu gyventi negali, nes neturi kur, butas įrengtas ir pritaikytas kaip invalidui, dėl to jis negali kitur išeiti, o žmona turi savo mamą ir močiutę Vilniuje, tačiau jos giminaičiai su ja nebendrauja, nes ji geria ir vagia (2 t., b. l. 60–63).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 20 d. papildomai apklaustas įtariamasis A. G. parodė, kad jam įteikto įtarimo esmė ir turinys aiškus. Psichiatrijos ligoninėje negydytas, priklausomybių centre taip pat, į įskaitas neįrašytas. Nori parodyti, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų, kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų nepripažįsta, daugiau neturi ką papildomai pasakyti. Norėtų pridėti savo žmonos A. G. sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. birželio 9 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, šiuose dokumentuose nurodyta, kad jo žmonai būdingas nerimas, baimė, nemiga, haliucinacijos, kad į gydymo įstaigą buvo atvykusi dėl suicidinių veiksmų, todėl nori, kad šie dokumentai būtų pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (2 t., b. l. 81–86).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 15 d. apklausta nukentėjusioji A. G. parodė, kad šiuo metu nuo apklausos ji atsisako, kadangi yra neblaivi ir blogai jaučiasi. Nori nurodyti, kad 2020 m. spalio 15 d. apie 11.39 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos neblaivus vyras A. G. konflikto metu jai trenkė į galvos sritį su metaliniu įrankiu, tuo savo veiksmais ją sužalojo. Prie šios apklausos nori pateikti medicinos išrašų 4 nuotraukas (1 t., b. l. 139–140).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 26 d. papildomai apklausta nukentėjusioji A. G. parodė, kad apie 2020 m. spalio 15 d. įvykį nurodo, kad būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su savo sutuoktiniu A. G. vartojo alkoholį. Kiek ir kokios rūšies alkoholio buvo išgerta, pasakyti negali, nes neatsimena, tą dieną buvo labai neblaivi. Begeriant su vyru tarp jų įvyko eilinis ginčas, kadangi vyras nuolat dėl kažko pavyduliauja. Konflikto metu A. G. paėmė metalinį strypą, buvusį balkone, ir juo vieną kartą sudavė jai į galvos plaukuotąją dalį. Po suduoto smūgio trumpam prarado sąmonę, juto skausmą sumušimo vietoje, bėgo kraujas. Dėl patirto sužalojimo paskambino greitajai medicinos pagalbai, o jie apie įvykį pranešė policijai. Po medikų apžiūros ligoninėje grįžo į namus, kur atvykę policijos pareigūnai ją apklausė, o vyrą sulaikė ir išvežė į areštinę. Policijos tyrėjas jai įteikė užduotį kreiptis dėl sužalojimo masto nustatymo į teismo medicinos ekspertus, tačiau ji į juos nesikreipė. Smurtas jų namuose yra nuolatinis, niekas nesikeičia jau daugybę metų, civilinio ieškinio reikšti nepageidauja dėl nei vieno iš sužalojimų, tačiau prašo, kad būtų apsaugota nuo savo sutuoktinio ir kad jis už savo veiksmus atsakytų įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 146–149).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 27 d. liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad 2020 m. spalio 15 d. dirbdamas kartu su vyriausiąja patrule K. N. apie 11.39 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš moterį. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko moteris A. G., kuri nurodė, kad jos neįgalus vyras A. G. (sėdintis neįgaliojo vežimėlyje), paėmė balkone gulėjusį metalinį įrankį ir laikydamas jį rankoje sudavė jai į galvos sritį. Paklausus, ar buvo koks konfliktas ar ne, moteris nieko paaiškinti negalėjo, nes kelioms minutėms buvo praradusi sąmonę. Dėl ko į įvykio vietą labai skubiai atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo galvą vietoje ir ją apibintavo. Vėliau paklausus, kur yra tas metalinis įrankis, A. G. iš balkono atnešė ir padavė jiems tą įrankį, kurį jie supakavo į voką. Paklausus A. G., kas čia įvyko ir dėl ko jis sudavė savo žmonai, jis jiems į užduotą klausimą neatsakė. Bute matėsi netvarka, taip pat prie lovos matėsi raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. Jiems atvykus į butą jame buvo akivaizdžiai neblaivi moteris, kuri pasakė, kad yra meilužė, tačiau nieko nematė. Kadangi su ja sunku buvo susikalbėti, ji tik pasakė, kad atėjo, nes A. G. paprašė, dėl to jos duomenų neužsirašė (1 t., b. l. 151–154).
Iš 2020 m. spalio 15 d. patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Kambaryje prie sienos ant lovos gulinčios patalynės vienos iš pagalvių matomos rausvos spalvos dėmės. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 111–123).
Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 15 d. 11.36 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. G. pranešimas, kad jos neblaivus vyras A. G. (neįgalus, sėdi neįgaliojo vežimėlyje) (duomenys neskelbtini), trenkė jai per galvą, prakirsta galva, sąmoninga. Papildoma informacija apie patikrinimą: A. G. paaiškino, kad jos vyras A. G., kuris yra neįgalus, paėmė iš balkono metalinį įrankį ir sudavė jai per galvą, po to žaizda pradėjo kraujuoti. Daugiau paaiškinti nieko negalėjo, blogai jautėsi, alpo. GMP išvežė A. G. į RVUL, kur nustatė galvos žaizdą, neblaivumą (1 t., b. l. 124–126).
Iš 2020 m. spalio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad A. G., kuri pranešė apie įvykį, nustatyta kraujuojanti žaizda viršugalvyje, ji labai susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi, o įtariamas smurtu A. G. ramus, akivaizdžiai neblaivus. A. G. paaiškino, kad jos vyras A. G., kuris yra neįgalus, paėmė iš balkono metalinį įrankį ir sudavė jai per galvą, po to žaizda pradėjo kraujuoti. Daugiau paaiškinti nieko negalėjo, blogai jautėsi, alpo (1 t., b. l. 127–128).
Iš 2020 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai iš Body kameros. Medikai bute apžiūri A. G., kuriai tvarsčiu aprišta galva, nutaria vežti siūti žaizdas, medikė aiškina, kad vyras – A. G., trenkė nurodomu metaliniu įrankiu A. G. per galvą, kaimyne prisistačiusią moterį pareigūnai išprašo lauk. Pareigūnai klausia A. G., už ką jis trenkė žmonai. A. G. paaiškino, kad ji miegojo, o A. G. pradėjo prie jos lįsti, su tuo pagaliu pulti. Medikai patvirtina, kad A. G. prakirsta galva, kokių 4 centimetrų žaizda viršugalvyje. Nurodomas ir įrankis, kuriuo prakirsta galva. A. G. galiausiai apalpsta (1 t., b. l. 129–132).
Iš 2020 m. lapkričio 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas metalinis įrankis, paimtas įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų (1 t., b. l. 133–135).
Iš 2020 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti BPC garso įrašai. Apžiūros objektas yra dvi „MP3 Format Sound“ tipo rinkmenos ,,2020_10_15_11-36-19_37067667614“, ,,2020_10_15_11-38-27_37067667614“, kuriose yra užfiksuoti garso įrašai. Garso įrašai atkurti ir perklausyti panaudojant kompiuterinę įrangą ir Windows Media Player programą. Įrašuose užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir skambinančiosios į Bendrąjį pagalbos centrą moters balsas. Moteris informuoja apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas garso įrašas ,,2020_10_15_11-36-19_37067667614“. Garso įrašui prasidėjus yra girdimas moters balsas, tačiau žodžiai nesuprantami, aiškiai yra girdimi šie žodžiai: ,,aš skambinu, man dapizdi nachui“ BPC: 112 P: Laba diena BPC: Laba diena P: Norėčiau iškviesti policiją BPC: Adresą sakykit P: (duomenys neskelbtini) BPC: Kaip? P: (duomenys neskelbtini) BPC: Nesuprantu P: (duomenys neskelbtini) BPC: Nešaukit, o tiesiog aiškiau kalbėkit, laiptinės kodas yra? P: Ne, ne atsidarys taip durys BPC: Nerakinamos durys apačioj? P: Jo, ne, ne, ne rakinamos BPC: Tai nėra kodo? P: Vyras man į galvą trenkė su... BPC: Kodas yra ar nėra? P: Nėra, nėra BPC: Kelintas aukštas? P: Pirmas, pirmas BPC: Greitosios reikia? P: Vyras yra girtas, aš nežinau žinokit BPC: Ar reikalinga greitoji? P: Galva neprakirsta BPC: Kaip? P: Galva neprakirsta BPC: Sakykit kiek jums metų? P: Kaip sakot? BPC: Kiek jums metų? Jūs išeikit iš to triukšmo, nesusikalbam gi P: (duomenys neskelbtini) BPC: (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų yra namuose? P: Ne, nėra BPC: Vyras dabar namuose? P: Taip, invalido vežimėly sėdi BPC: Neįgalus jisai? P: Taip, taip BPC: Supratau, tai čia jūsų sutuoktinis? P: Taip, mes esam vyras ir žmona BPC: Jo vardas ir pavardė? P: A. G. BPC: A., aiškiai pavardę P: G. BPC: G. P: Taip BPC: Kiek metų jam? P: (duomenys neskelbtini) BPC: Blaivas ar ne? P: Ne BPC: Jūsų vardas ir pavardė? P: A. G. BPC: A. G.? P: Taip BPC: Laukit Garso įrašas baigiasi. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu ,,2020_10_15_11-38-27_37067667614“. BPC: 112 klausau P: Nu aš ką tik skambinau, bet man išsijungė telefonas BPC: Tai kas atsitiko ponia jums? P: Čia A. G. skambina BPC: Kaip sakot? P: A. G. BPC: Tai policija ar greitoji reikalinga jums ponia prašau? P: Nežinau žinokit, pas mane galva yra prakirsta biškį BPC: O kas prakirto? P: Vyras BPC: Vyras prakirto, tai... P: Jo, turiu aš tą įrankį rankose BPC: O tai kuo jis prakirto jums tą galvą? P: Čia kaip pjūklas, nežinau, nu kažkas ten tokio, nu vienu žodžiu BPC: Kur dabar vyras jūsų? P: Balkone su drauge sėdi, o aš lovoj sėdžiu BPC: Tai palaukit ponia, o kaip su drauge jis atėjo ar jūs kartu gyvenat ar atskirai, kaip čia? P: Ne, mes gyvenam su vyru kartu, bet (nesuprantamas žodis) yra tame, kad jisai sau prisigalvoja paskui nesąmonių, girtas pradėjo mane daužyti, trankytis ir nu vienu žodžiu BPC: Tai dabar sakot balkone jisai, o tai jūsų (duomenys neskelbtini)? P: Taip BPC: Greitoji reikalinga suprantu, taip? P: Nu aš nežinau, man galva yra prakirsta BPC: Kraujuojat jūs? P: Nu biškį jo BPC: Supratau, gerai, tvarkoj, tada važiuoja ir policija ir greitoji tuomet P: Gerai, išsiųskit jį BPC: Prašau BPC - bendrasis pagalbos centras P – pranešėja (2 t., b. l. 13–14).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. specialisto išvados Nr. G3423/2020(01) matyti, kad A. G. nustatyta muštinė viršugalvio dešinės pusės žaizda ir poodinė kraujosruva kairiajame skruoste. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti kūno sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 18).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad A. G. 2020 m. spalio 15 d. nustatytas 1,16 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. G. kaltė padarius abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta, t. y. kad jis 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuo 13.00 val. iki 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia apipylė degiu skysčiu savo žmoną A. G., taip padarydamas jai krūtinės ir dešinės rankos nudegimą, vertinamą kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, bei 2020 m. spalio 15 d. apie 11.39 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1,16 promilių neblaivumas), konflikto metu, tyčia metaliniu strypu ne mažiau dviejų kartų sudavė savo žmonai A. G. į galvos sritį, taip padarydamas jai muštinę viršugalvio dešinės pusės žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairiajame skruoste, vertinamus kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl abiejų nusikaltimų neigė, teigdamas, kad pirmu atveju žmona pati rūsyje apsipylė degiu skysčiu, kurį pati pirko, pati jam tai nurodė ir parodė rudos spalvos dėmes, jis su ja nekonfliktavo ir jos neapipylė, antru atveju – bardamasis su žmona jis atsistojo ant vienos kojos ir laikėsi už vežimėlio, ji jį stūmė, jis neišlaikė pusiausvyros ir krito nugara žemyn, taip iškrito iš vežimėlio, griūdamas netyčia jai dešinės rankos delnu užkliudė per veidą į kairįjį skruostą, nors atvykę medikai pasakė, kad matosi kažkokia žaizda ant jo žmonos galvos, tačiau jokių kraujo pėdsakų niekur nebuvo, taip pat niekur namuose kraujo nebuvo, nes jis jai nesudavė jokiu metaliniu daiktu, tas metalinis įrankis buvo balkone kaip ir kiti įrankiai, o kodėl pareigūnai jį paėmė, jis nežino, prieš tris dienas atėjo A. G. ir ji buvo visa sumušta, tačiau 2020 m. spalio 15 d. jis jos nemušė, A. G. būdingas nerimas, baimė, nemiga, haliucinacijos, į gydymo įstaigą buvo atvykusi dėl suicidinių veiksmų, tačiau jo kaltę padarius nagrinėjamas nusikalstamas veikas patvirtina byloje surinktų duomenų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.
Nors A. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu ir atsisakė duoti parodymus prieš savo sutuoktinį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu abiem atvejais davė pakankamai nuoseklius parodymus. Pirmiausia ji nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. mamos iškviestiems medikams ir ligoninėje ji paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 13.00–14.00 val. jų su vyru (A. G.) namuose begeriant jiems alkoholį konflikto metu jis ją apipylė degiu skysčiu, buvo apipilta jos krūtinė, pečiai, po ko jai ant krūtinės ir pilvo liko žymės, labai skaudėjo, degino, tačiau tą dieną nei į policiją, nei į medikus nesikreipė, nes labai bijo savo vyro, kai jis išgeria būna labai agresyvus, todėl labai dažnai yra smurto auka, prašė ją apsaugoti nuo smurtaujančio vyro, vėliau ligoninėje jai buvo nustatyti nudegimai.
Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja apklausta nukentėjusiosios A. G. motina A. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. į jos namus atėjusi dukra buvo neblaivi, įpykusi ir emocionali, šūkavo bei rėkavo, suprato, kad ji susipyko su savo sutuoktiniu A. G., dukra taip pat buvo sužalota, ant veido buvo matomos mėlynės, o pro palaidinės iškirptę pamatė sužalojimą – krūtinė, pečiai ir rankos buvo nusėti rausvais, žaizdotais plėmais, kas išdavė apie patirtą nudegimą, pasak dukters, jos vyras A. G. be jokios priežasties ją apipylė kažkokiu skysčiu. Dėl to A. P. iškvietė medikus. Dukters šeimoje nuolat vartojamas alkoholis dėl ko ir smurtaujama. Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų bei Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokolo taip pat matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. A. P. 11.43 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie reikalingą medikų pagalbą jos (duomenys neskelbtini) metų dukrai A. G. taip pat ir dėl to, kad ji prieš tris dienas sumušta vyro A. G., tačiau medikai A. G. diagnozavo krūtinės ir dešinio žąsto nudegimą, A. G. paaiškino, kad namuose degiu skysčiu apipylė vyras.
Liudytoja apklausta greitosios medicinos pagalbos medikė R. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad pagal iškvietimą 2020 m. rugpjūčio 15 d. atvykusi nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) jaunesnio amžiaus moteris – A. G., paaiškino, kad ją sieros rūgštimi apipylė vyras – neįgaliojo vežimėlyje sėdintis asmuo – A. G. Liudytoja moters veide po akimis pamatė hematomas. Moteris skundėsi pilvo ir krūtinės skausmais. Apžiūrėjus moterį matėsi mėlynės pilvo ir krūtinės srityse. Mėlynės buvo ryškios mėlynos spalvos, kas išdavė, kad jos nėra senos. Taip pat moters nugaroje buvo matomi įdrėskimai. Kadangi sužalojimai nebuvo panašūs į nudegimus, nebuvo jokių pūslių, tik mėlynės, nusprendė ją detalesnei apžiūrai vežti į ligoninę, dėl rimtesnių traumų nustatymo. Įvykio vietoje buvo nukentėjusiosios mama (A. P.) ir A. G. tėtis, kurie paaiškino, kad jie nuolat pykstasi, geria, o jos vyras ją nuolatos muša. Jiems išvykstant vyras neįgaliojo vežimėlyje išvažiavo iš laiptinės ir rusų kalba nukentėjusiajai pasakė, kad ji nieko apie tai nepasakotų policijai.
Liudytoju apklaustas ligoninės gydytojas R. Z. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pristatyta ir apžiūrėta pacientė, kuriai buvo diagnozavęs nudegimus. Moteris skundėsi nudegimų skausmais dešinės rankos dilbio, žasto, krūties ir kairio dilbio, plaštakos srityse. Apžiūrėjus moters nurodytus sužalojimus buvo akivaizdu, kad ji buvo apipilta skysčiu, kuris turi cheminių savybių ir galėjo palikti nudegimus odoje. Sužalojimai buvo padaryti neseniai, nudegimai buvę be pūslių. Pati pacientė apžiūros metu nurodė, kad ją vyras apipylė degiu skysčiu. Apžiūrėtos tik tos pacientės kūno dalys, dėl kurių buvo pateikti nusiskundimai, dėl jų ir surašytas medicinos dokumentų išrašas. Medicinos darbuotoja, atvykusi į įvykio vietą, galėjo nudegimų nepastebėti, nes jų iš karto galėjo nesimatyti, nes cheminis poveikis gali užtrukti. Galėjo taip būti, kad tie nudegimai buvo švieži ir medikė negalėjo nustatyti, kad tai nudegimai. Pristačius pacientę, jis ir nustatė nudegimus. Cheminis nudegimas gali išryškėti ir vėliau, po dviejų, trijų dienų, kai išryškėja galutinai.
Medikų paaiškinimus patvirtina ir apibendrina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 23 d. specialisto išvada Nr. G3055/2020(01), iš kurios matyti, kad A. G. 2020 m. rugpjūčio 15 d. RVUL nustatytas krūtinės ir dešinės rankos nudegimas, galimai cheminis, padarytas krūtinei ir rankai kontaktuojant su dirginančiu agresyviu skysčiu. Sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
Taigi aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją A. G. buvo smurtaujama ją apipilant degiu skysčiu, kas sukėlė jai nudegimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tai padarė būtent kaltinamasis A. G. Minėtų padarinių kilimą nukentėjusiajai aiškiai suprato ir nukentėjusiosios mama, iškvietusi medikus, taip pat atvykę į įvykio vietą ir greitosios medicinos pagalbos gydytojai, ligoninėje apžiūrėjęs medikas, kurie iš nukentėjusiosios paaiškinimų suprato, kad nukentėjusiosios atžvilgiu iš vyro pusės buvo vartojamas smurtas – pilamas cheminis skystis, ant nukentėjusiosios matėsi smurto požymiai. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. G. veika – panaudotas smurtas prieš nukentėjusiąją A. G. ją apipilant degiu skysčiu, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai sukėlimu.
Antra, nukentėjusioji A. G. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad 2020 m. spalio 15 d. apie 11.39 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bevartojant alkoholį jos neblaivus vyras A. G. konflikto metu jai trenkė į galvos sritį su metaliniu įrankiu, tuo savo veiksmais ją sužalojo. Konflikto metu A. G. paėmė metalinį strypą, buvusį balkone, ir juo vieną kartą sudavė jai į galvos plaukuotąją dalį. Po suduoto smūgio trumpam prarado sąmonę, juto skausmą sumušimo vietoje, bėgo kraujas. Dėl patirto sužalojimo paskambino greitajai medicinos pagalbai, o jie apie įvykį pranešė policijai. Po medikų apžiūros ligoninėje grįžo į namus, kur atvykę policijos pareigūnai ją apklausė, o vyrą sulaikė ir išvežė į areštinę. Smurtas jų namuose yra nuolatinis, niekas nesikeičia jau daugybę metų, prašė, kad būtų apsaugota nuo savo sutuoktinio ir kad jis už savo veiksmus atsakytų įstatymų nustatyta tvarka.
Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytoju apklausto pareigūno V. V. parodymai, kad 2020 m. spalio 15 d. pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykus į butą (duomenys neskelbtini), juos pasitiko moteris A. G., kuri nurodė, kad jos neįgalus vyras A. G. (sėdintis neįgaliojo vežimėlyje), paėmė balkone gulėjusį metalinį įrankį ir laikydamas jį rankoje sudavė jai į galvos sritį. Moteris kelioms minutėms buvo praradusi sąmonę, atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo galvą vietoje ir ją apibintavo. Vėliau atsigavusi A. G. pati iš balkono atnešė ir padavė jiems tą įrankį, kurį jie supakavo į voką. A. G. į užduotus klausimus neatsakė. Bute matėsi netvarka, taip pat prie lovos matėsi raudonos spalvos galimai kraujo dėmės.
Tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo smurtaujama iš kaltinamojo pusės ir antruoju atveju panaudojant metalinį strypą bei ji patyrė kaltinime išvardintus padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina ne tik nukentėjusiosios, liudytojo V. V. duoti parodymai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu kiti surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. spalio 15 d. 11.36 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pačios A. G. pranešimas, jog jos neblaivus vyras A. G. (neįgalus, sėdi neįgaliojo vežimėlyje) (duomenys neskelbtini), trenkė jai per galvą metaliniu įrankiu, galvą prakirto, žaizda pradėjo kraujuoti, blogai jautėsi, alpo; garso įrašų ir BPC apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad A. G. praneša apie tai, kad neblaivus ir neįgalus (neįgaliojo vežimėlyje sėdintis) jos vyras A. G. jai į galvą trenkė, galva prakirsta, truputį kraujuoja, įrankį, su kuriuo trenkė, turi rankose; patalpų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad bute (duomenys neskelbtini), kambaryje prie sienos ant lovos gulinčios patalynės vienos iš pagalvių rastos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują; tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 15 d. A. G., kuri pranešė apie įvykį, nustatyta kraujuojanti žaizda viršugalvyje, ji labai susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi, paaiškino, kad jos vyras A. G., kuris yra neįgalus, neblaivus, paėmė iš balkono metalinį įrankį ir sudavė jai per galvą, po to žaizda pradėjo kraujuoti, daugiau paaiškinti nieko negalėjo, blogai jautėsi, alpo; pareigūnų Body kamerų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad medikai bute apžiūri A. G., kuriai tvarsčiu aprišta galva, nutaria vežti siūti žaizdas, medikė aiškina, kad vyras – A. G., trenkė nurodomu metaliniu įrankiu A. G. per galvą, A. G. paaiškina, kad ji miegojo, o A. G. pradėjo prie jos lįsti, su tuo pagaliu pulti, medikai patvirtina, kad A. G. prakirsta galva, kokių 4 centimetrų žaizda viršugalvyje, nustatomas įrankis, kuriuo prakirsta galva, o A. G. apalpsta; galiausiai Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G3423/2020(01), iš kurios matyti, kad A. G. nustatyta muštinė viršugalvio dešinės pusės žaizda ir poodinė kraujosruva kairiajame skruoste, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, nustatyti kūno sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ir A. G. antroji veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją A. G. jai trenkiant metaliniu strypu per galvą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai sukėlimu.
Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamojo, gynėjos bei A. G. motinos teigimu, nukentėjusioji A. G. ir pasižymi tam tikromis psichiniam sutrikimui būdingomis savybėmis, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtent analizuojamų įvykių metu ji būtų neveiksni, nesupratusi su ja atliekamų veiksmų pobūdžio, reikšmės, pasekmių, be to, nėra duomenų, kad A. G. sirgo ar šiuo metu serga psichine liga. Juo labiau, jos parodymus patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų duomenų visuma, jie atitinka byloje nustatytas esmines faktines aplinkybes, sutampa su kitais byloje turimais duomenimis. Duomenų, kad analizuojamais atvejais A. G. būtų susižalojusi pati, byloje nėra. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
Vertinant kaltinamojo A. G. padarytų nusikalstamų veikų subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog smurtaudamas prieš žmoną, jis suvokė pavojingą savo nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo (siekė), taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Panaudoto fizinio smurto pobūdis ir sukelti padariniai rodo, jog kaltinamojo elgesys buvo sąmoningas ir kryptingas, jis suvokė tokių veiksmų pavojingumą, ir jų siekė.
Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji duodami parodymus patvirtino, jog veikų padarymo metu jiedu buvo sutuoktiniai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsniu, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip padarytos prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo A. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis pripažintinas kaltu padaręs šiuos nusikaltimus.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, t. y. kad šiuo atveju padaryti 2 baigti nesunkūs tyčiniai smurtiniai nusikaltimai žmogaus (šeimos nario) sveikatai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – abi veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismo nuomone, A. G. neblaivumas buvo priežastis susiformuoti jo nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Pažymėtina, kad ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą, kadangi neblaivus asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Pats kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog abiem atvejais namuose su sutuoktine A. G. vartojo alkoholį. A. G. taip pat patvirtino, bei liudytojai ir pareigūnai nurodė, kad tiek kaltinamasis A. G., tiek nukentėjusioji A. G. buvo neblaivūs įvykių metu, anot A. P., alkoholio vartojimas galėjo turėti įtakos šiems padarytiems nusikaltimams, nes A. G. naudoja smurtą prieš A. G., jei pavartoja alkoholio, nevartojęs alkoholio, būna normalus žmogus. Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 patikros kvito matyti, kad 2020 m. spalio 15 d. 12.27 val. A. G. nustatytas 1,16 promilių neblaivumas. Taigi įvertinus asmenų paaiškinimus, alkotesterio rodmenis ir įvykio aplinkybes, ypač tai, kad smurtą kaltinamasis žmonos atžvilgiu naudojo be pateisinamų priežasčių, teismas sprendžia, kad toks neadekvatus ir neproporcingas A. G. elgesys konfliktinėse situacijoje būtent buvo nulemtas jo neblaivumo.
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad A. G. brandaus amžiaus, nedirbantis, neįgalus, teistas taip pat ir už analogiško nusikaltimo prieš žmoną A. G. padarymą, šiuo metu už tai atlieka realaus laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka baustas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje taip pat nėra.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, į lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, ir sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad šiuo atveju kaltinamajam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma – laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei vidurkis, t. y. 9 mėnesių laisvės atėmimas už kiekvieną iš veikų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 punktų nuostatomis, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie už vieną iš nusikalstamų veikų skirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį už kitą iš nusikalstamų veikų skirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, t. y. 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir A. G. skirtina subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 punktų nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. 4 mėnesius laisvės atėmimo, ir A. G. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Į A. G. skirtiną bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laikas, taip pat 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. G. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 15 d. 12.00 val. iki 2020 m. spalio 16 d. 12.51 val. (viena diena) išbūtas laikas (2 t., b. l. 50, 68–69), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Dėl civilinių ieškinių
Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 18,80 Eur dydžio (1 t., b. l. 83–84) ir 138,78 Eur dydžio (2 t., b. l. 3) civilinius ieškinius, kadangi po įvykių, kurių metu buvo sužalota A. G., nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Nutarimais Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pripažinta civiline ieškove. Kartu su civiliniais ieškiniais pateikti nukentėjusiosios A. G. gydymo paslaugų apskaitos išrašai (1 t., b. l. 85; 2 t., b. l. 5). Minėti dokumentai patvirtina civiliniuose ieškiniuose nurodytas nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų išlaidas.
Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti byloje pateiktais duomenimis, todėl jie tenkintini ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 18,80 Eur dydžio ir 138,78 Eur dydžio žalos atlyginimai priteistini iš kaltinamojo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir kitų klausimų
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gegužės 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, apskaičiavimo 199,44 Eur sumai (2 t., b. l. 131–134). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 6 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, apskaičiavimo 265,50 Eur sumai (2 t., b. l. 168–171). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. spalio 18 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, apskaičiavimo 309,06 Eur sumai (2 t., b. l. 181–184). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. sausio 4 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, apskaičiavimo 388,27 Eur sumai (3 t., b. l. 18–21).
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. G. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad A. G. nemoka proceso kalbos, todėl be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, t. y. pripažinus būtinu kaltinamojo A. G. gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.
Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jis yra nedirbanti, neįgalus, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. G. netenkintinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis įrankis pakete, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, pagal 2020 m. lapkričio 3 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK002234 – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai CD laikmenose su garso ir vaizdo įrašais, esantys byloje (trys diskai vokuose prie galinių 1 ir 2 tomų viršelių vidinių dalių) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2020 m. spalio 15 d. nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 punktų nuostatomis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. G. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 punktų nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (tris) metus laisvės atėmimo. Į A. G. paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laiką, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 15 d. 12.00 val. iki 2020 m. spalio 16 d. 12.51 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. kovo 7 d.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš A. G. 18,80 Eur (aštuoniolikos eurų aštuoniasdešimties centų) bei 138,78 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų septyniasdešimt aštuonių centų) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už A. G. gydymą“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. G. nepriteisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį įrankį pakete, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, pagal 2020 m. lapkričio 3 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK002234 – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus CD laikmenose su garso ir vaizdo įrašais, esančius byloje (trys diskai vokuose prie galinių 1 ir 2 tomų viršelių vidinių dalių), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.