- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- A6.-2549-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01977-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Pažeidėjas
- M. M.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą, gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) vadovui M. M. už laiku neinicijuotą Bendrovei bankrotą ir paskirti jam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nuobaudos vidurkį atitinkančią baudą - 2200 eurų. Pareiškime nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra VMI skolininkė. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 65795,08 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015-06-15. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018-08-13 duomenimis (duomenys neskelbtini) darbuotojai atleisti 2016 m. spalio mėnesį ir anksčiau. VMI viršininkas 2016-01-11 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-1932 nusprendė išieškoti 9101,79 Eur mokestinę nepriemoką iš UAB (duomenys neskelbtini) turto. Sprendimas buvo perduotas vykdyti antstolei N. L., tačiau antstolė 2018-08-08 patvarkymu grąžino sprendimą neįvykdytą. Išieškojimo negalimumo akte, antstolė nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise privalomai registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų neturi, antstolė lėšų neišieškojo. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) registruotino turto neturi, finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui pateikė tik už 2010 - 2014 metus. Už vėlesnius nei 2014 metus Bendrovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nors tokia pareiga įtvirtinta įstatymuose. Iš balansų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau 2010 metais buvo nemoki. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki ir atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. VMI 2018-08-21 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo ir teismas pradėjo civilinę bylą Nr. eB2-4571-577/2018. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Laikotarpiu nuo 2010-09-21 iki 2015-09-30 UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo D. F., o nuo 2015-09-30 – M. M.. Bendrovės vadovas M. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), kaip numato ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl padarė ANK 120 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-31 nutartimi pradėjo administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. M. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių teisių pažeidimo (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui) (b. l. 18-19).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. su nusižengimu nesutiko ir teismo posėdyje parodė, kad 2015 metais dirbo Raseiniuose statybų įmonėje darbų vadovu. Jam paskambino telefonu pažįstamas garažo kaimynas H. K. ir pasiūlė dirbti pas juos (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Pasakė, kad su transportu susijusi įmonė, pavadinimas nebuvo aktualu. Jis žodžiu sutiko, tačiau po dviejų trijų dienų jam pasakė, kad jo kvalifikacija neatitinka ir neturi reikiamų dokumentų, todėl negali būti vadovu. Tuo jo žinios apie šią įmonę ir baigėsi. Jis niekada nebuvo toje įmonėje, net nežino kur jos patalpos, nematė įmonės dokumentų, buhalterijos ir antspaudo. Pasirodo, kad yra net dvi įmonės. Pas jį namuose net kratą darė, ieškojo dokumento ir jis nieko neslėpė, niekur nepasirašė. Anksčiau buvo pristatęs teismui iš „Sodros“ pažymas, kad niekada nedirbo šioje įmonėje. Jokių dokumentų nepasirašinėjo, jų niekur nenešė, negavo nė vieno atlyginimo iš Bendrovės. Jam pasakė, kad yra išregistruotas, kaip vadovas ir įmonės nėra, tačiau pasirodo, kad kažkur dar figūruoja ir dabar turi atsakyti nežinia už ką. H. K. jam pasakė, kad yra išregistruotas, kad „tu nebe vadovas, įmonė bankrutuoja“. Jis pasitikėjo tais žmonėmis, tik dabar sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra dukterinė įmonė ir, kad čia kažkas surišta. Kiek pamena, jis siuntė iš Raseinių įgaliojimą sutvarkyti jo vardu priėmimą į darbą. Vienintelis jo parašas yra tik ant dokumentų perdavimo akto, kuris buvo atiduotas H. K.. Jo įdarbinimą sutvarkė H. K., matyt jis turėjo priėjimą prie „Sodros“ ir elektroniniu būdu kažką padarė, nes jis pats niekur nesikreipė, nerašė pareiškimo nei dėl įdarbinimo, nei dėl atleidimo. Jis neturi nei vienos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, nepasirašinėjo jokių akcijų pirkimo sutarčių. Vienintelį kartą pasirašė, kad dokumentus perdavė H. K.. Faktiškai nieko negalėjo kontroliuoti, nes 2015-10-05 buvo priimtas, o sekančią dieną dokumentus paėmė H. K., todėl mano, kad už įmonės įsiskolinimą yra atsakingas faktinis direktorius ir savininkas H. K..
Institucijos atstovas A. P. parodė, kad pareiškimą palaiko. Bendrovės mokestinė nepriemoka, susidariusi nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. yra 65795,08 eurų ir iki šiol nepadengta. Iš Juridinių asmenų duomenų bazės apie įmonės balansus matyti, kad įmonė nuo 2010-12-01 turėjo įsiskolinimų, viršijančių 51 proc. turto. 2010 m. įmonė turėjo problemų dėl atsiskaitymų su kreditoriais, todėl turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš „Sodros“ duomenų matosi, kad M. M. nuo 2015-10-05 iki 2016-10-01 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju, nors teigė, kad ten nebuvo įdarbintas. M. M. šioje įmonėje vadovu paskirtas 2015-09-30 ir Juridinių asmenų registro duomenimis nebuvo pakeistas iki bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas galėjo žinoti apie įmonės sunkią finansinę padėtį ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, buvusiam vadovui M. M. prašo skirti ANK 120 str. 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį - 2200 eurų.
Liudytojas H. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra faktinis įmonės UAB (duomenys neskelbtini) savininkas ir vadovas. Kadangi jam buvo paskirti teismo apribojimai, paprašė pažįstamo M. M. būti įmonės direktoriumi. Šioje situacijoje siejasi dvi įmonės, du teismų procesai - UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) bylinėjasi su administratoriumi, todėl viskas sustojo. Jis pirko dvi įmones – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo vieni savininkai. UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga bankui didelę pinigų sumą, todėl prasidėjo bylinėjimasis. Dukterinė įmonė UAB (duomenys neskelbtini) buvo laiduotoja UAB (duomenys neskelbtini) banko paskoloje, todėl, prasidėjus teismo procesui su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) nieko nevykdė, nes buvo neaišku kuo viskas baigsis. UAB (duomenys neskelbtini) faktinis vadovas yra jis, bet oficialiai nėra akcininkas, nes jam taikyti teisiniai apribojimai. Dėl to akcijas pirko M. M., jis pasirašinėjo sutartis, kad yra akcijų savininkas, nors faktiškai jis (liudytojas) pirko akcijas. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus nebuvo, todėl norėjo M. M. priimti vadovu, nors jokios veiklos įmonė nevykdė ir nieko nedarė, kadangi prasidėjus teismui veikla sustojo. M. M. buvo įregistruotas kaip vadovas, bet nieko nedarė įmonėje, įregistravo kaip vadovą, bet nespėjo nieko pradėti. M. M. UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai nedirbo, faktiniu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir kasininku buvo jis pats (liudytojas). Būtų viską sutvarkę, tačiau laukė teismo sprendimo. Jis turi ir kitų įmonių. Žino, kad UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla.
Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2015-10-15 iki bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo (2018-09-19) buvo įregistruotas M. M.. Juridinių asmenų registre M. M. bendrovės direktoriumi įregistruotas, remiantis H. K. prašymu (b. l. 15-16, 24, 44-46). M. M. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas šios Bendrovės akcininkų H. K. (70 proc. akcijų) ir B. J. Č. (30 proc. akcijų) 2015-09-29 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (b. l. 43, 47).
Akcijų pirkimo - pardavimo sutartys Nr. 2015-08-21-2 ir Nr. 2015-08-21-2, sudarytos 2015-08-21, patvirtina, kad H. K. įsigijo iš pardavėjo B. J. Č. 30 vnt., o iš pardavėjo A. Č. - 40 vnt. paprastųjų vardinių nematerialių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, todėl buvo šios Bendrovės 70 procentų akcijų savininkas (b. l. 54-59).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2015-10-06 priėmimo-perdavimo akto Nr. 0610/1-15 matyti, kad buvęs šios įmonės direktorius D. F. pasirašytinai perdavė dokumentus akcininkui H. K. ir naujam direktoriui M. M. (b. l. 51-52).
Bankrutuojanti UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama H. K., 2018-10-11 priėmimo-perdavimo aktu perdavė bankroto administratoriui MB (duomenys neskelbtini) bendrovės antspaudą, registravimo pažymėjimą, įstatų originalus ir kitus dokumentus (b. l. 53).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018-10-24 pažymos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2014-01-01 iki 2018-10-24 matyti, kad M. M. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015-10-05 iki 2016-10-01, tačiau didžiąją šio periodo dalį, t. y. nuo 2015-11-01 iki 2016-09-30, buvo nedraudiminis laikotarpis, todėl formaliai dirbo tik 27 dienas - nuo 2015-10-05 iki 2015-10-31 (b. l. 48-49).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įmonių bankroto įstatymu, akcinių bendrovių įstatymu ir kt.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 4 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pareiga įmonės vadovui ar kitam asmeniui pagal kompetenciją kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šie subjektai geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kas faktiškai vadovavo įmonei ir buvo atsakingas už įmonės finansus, kasoje esančius pinigus, kas rūpinosi bendrovės ūkine - komercine veikla ir atsiskaitymais su kreditoriais, t. y. turi būti nustatytas asmuo, kuris faktiškai žinojo ir buvo atsakingas už įmonės finansinę padėtį, nes tik šis asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018-01-09 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-11-626/2018). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose, laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, atsakomybės subjektu gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei. Todėl nustatant asmens vadovavimo bendrovei realumą, svarbūs ne tik traukiamų atsakomybėn asmenų subjektyvūs parodymai, bet ir objektyvūs bylos duomenys, kaip antai įmonės veiklos dokumentai, darbuotojų paaiškinimai apie realų vadovavimą ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-251-648/2017).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo M. M. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes realiai jis Bendrovei nevadovavo, nebuvo šios Bendrovės nei savininkas, nei akcininkas, nežinojo apie įmonės finansinę padėtį ir įsipareigojimus VMI ar kitiems kreditoriams, nekontroliavo įmonės veiklos, todėl neturėjo galimybės ir sąlygų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo. Tokias aplinkybes bei M. M. parodymus patvirtino ir liudytojas H. K., nurodęs, kad minėtos Bendrovės savininkas ir faktinis vadovas buvo jis pats ir žinojo finansinę padėtį apie UAB (duomenys neskelbtini), kuri buvo UAB (duomenys neskelbtini) dukterinė įmonė ir laiduotoja banko paskoloje, tačiau realiai jokios veiklos nevykdė, nes prasidėjo teisminis procesas. Liudytojas H. K. patvirtino, kad M. M. buvo paskirtas direktoriumi tik formaliai, tačiau nieko įmonėje nedarė, jokių sprendimų nepriminėjo, niekada realiai nevadovavo įmonei. Faktiškai jis pats vadovavo savo įmonei. M. M. pasiūlė būti vadovu tik dėl to, kad jam (H. K.) buvo taikomi teisiniai apribojimai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visus dokumentus tvarkė, į Juridinių asmenų registrą kreipėsi ir M. M. direktoriumi įregistravo bei visus dokumentus bankroto administratoriui perdavė H. K., kurio žinioje ir buvo šie dokumentai. M. M. yra pasirašęs tik 2015-10-06 dokumentų perdavimo priėmimo aktą. Kitų M. M. pasirašytų Bendrovės dokumentų byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad M. M. būtų gavęs iš UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį, turėjęs šios Bendrovės akcijų ir pan.
Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu, jeigu teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 str.). ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 str.).
Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju Institucija neįrodė, kad M. M. padarė administracinį nusižengimą. Neabejotinų, objektyvių įrodymų, kad M. M. būtų faktiškai vadovavęs UAB (duomenys neskelbtini) ir žinojęs šios bendrovės finansinę padėtį nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai M. M. buvo paskirtas ir įregistruotas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ši įmonė jokios veiklos nevykdė, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2014 metų, o pagal VĮ "Registrų centrui" pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus (balansus) už 2010 - 2014 metus matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau nuo 2010 metų buvo nemoki, kaip numato Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis (b. l. 12-13). Pareiškėja VMI nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo atleisti 2016 m. spalio mėnesį ir anksčiau.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų išvadai, kad M. M., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atitiko jam inkriminuoto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius dėl bankroto bylos neinicijavimo Bendrovei ir kreditoriaus (VMI) teisių pažeidimo, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina nesant jo veiksmuose (neveikime) administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį M. M. nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.