Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas, teistas:

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, BK 63 straipsnio 9, 4 dalių tvarka subendrintas su 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu; Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 17 d. nutartimi pagal BK 63 straipsnio 9, 4 dalis, 65 straipsnį, 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas aštuoni mėnesiai; Vilniaus miesto atrojo apylinkes teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, BK 63 straipsnio 1, 3 dalių tvarka subendrinta su 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžiu;Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių tvarka subendrinus su 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu;Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011-10-11 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams 25 dienoms, BK 64 straipsnio 1, 2 dalių tvarka, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka subendrinus su 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu; Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių tvarka subendrinus galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams;Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams, BK 63 straipsnio tvarka subendrinus su 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžiu,Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BKK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, ketverių metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi atleistas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu ir minėta nutartimi paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėta 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė bausmė nustatyta treji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo (2015 m. gegužės 21 paleistas iš Alytaus pataisos namų, teistumas neišnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2015 m. liepos 23 d. 12.27 val. paskambinus nukentėjusiajam P. V. į laidinį namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu bei melagingai pranešus apie tai, kad jo sūnus pėsčiųjų perėjoje automobiliu partrenkė mergaitę bei pareikalavus 12 000 eurų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu E. S. nurodžius konkretų adresą, kur turįs nuvykti, E. S. tą pačią dieną laikotarpiu nuo 12.27 iki 13.08 val., bute, (duomenys neskelbtini), priklausančiame nukentėjusiajam P. V., neteisėtai įgijo pastarojo vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, šią kortelę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą) neteisėtai laikė iki jos grąžinimo nukentėjusiajam bei šį svetimą mokėjimo instrumentą neteisėtai panaudojo atlikdamas finansinę operaciją panaudodamas naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą) AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, J. Jasinskio g. 16, kur 2015 m. liepos 23 d. 13.08 val. per du kartus išgrynino 250 eurų, vėliau, 2015 m. liepos 23 d. 13.35 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu nukentėjusiajam P. V. AB „Swedbank“ banko skyriuje, Vilniuje, Kęstučio g. 65/40, išgryninus 11 900 eurų ir laikotarpiu nuo 13.35 iki 14.00 val. šiuos pinigus atidavus E. S., pastarasis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą didelės vertės nukentėjusiajam P. V. priklausantį didelės vertės turtą – 12 150 eurų.

Taip E. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

E. S. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, tarp kurių neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taigi baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju užtraukia ne materialios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, o finansinės operacijos atlikimas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Tokias faktines aplinkybes ir paties kaltinamojo parodymus šioje dalyje patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Pirmiausia nukentėjusiojo iš esmės nuoseklūs parodymai apie tai, kad jam kažkas paskambino, pasakė, kad jo sūnus padarė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmogus ir pareikalavo 12000 eurų už tai, kad viskas būtų sklandžiai sutvarkyta nepradedant baudžiamojo proceso. Dėl to jis perdavė savo mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą atvykusiam asmeniui, t. y. kaltinamajam, tačiau šis negalėjo visų pinigų paimti, nes buvo nustatytas limitas, taigi paėmė tik 250 eurų. Dėl to nukentėjusysis pats vyko į banką, kur išgrynino 11 900 eurų ir juos taip pat perdavė kaltinamajam į rankas. Pirmiau aptarti kaltinamojo E. S. ir nukentėjusiojo P. V. parodymai leidžia spręsti, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudota apgaulė, jis suklaidintas kitų asmenų pateikiant jam tikrovės neatitinkančią jautrią informaciją apie neva sūnaus sukeltą eismo įvykį, kurio metu neva nukentėjo kitas žmogus ir dėl to reikalingi pinigai tam, kad nebūtų pradėtas baudžiamasis procesas. Ši apgaulė lėmė tai, kad jis perdavė kaltinamajam tiek savo banko kortelę bei jos PIN kodą, tiek ir jo paties išgrynintus pinigus. Pažymėtina, kad E. S. panaudodamas nukentėjusiojo P. V. kortelę ir jos PIN kodą iš esmės antrą kartą panaudojo apgaulę identifikuodamas bankomate save kaip teisėtą kortelės savininką ir taip išgrynindamas nukentėjusiajam priklausančius 250 eurų. Tokias kaltinamojo E. S. ir nukentėjusiojo P. V. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojo M. K. parodymai apie tai, kad išties jis pagal iškvietimą vežė kaltinamąjį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kuri ir gyvena nukentėjusysis. Vėliau kaltinamąjį vežė iki Jasinskio g. esančio bankomato. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog taksi buvo iškviestas skambinant iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 152). SIM kortelė su šiuo numeriu buvo naudojama telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Į tą patį aparatą buvo dedama ir E. S. SIM kortelė, kurios abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 96, 106-116). Kartu pažymėtina, kad telefonu numerio veikimo teritorija sutampa su visomis teritorijomis, kuriose buvo daroma ši nusikalstama veiką (T. 1, b. l. 120-122). Tuo tarpu sugretinus pirmiau paminėtų asmenų parodymus su AB „Swedbank“ pateikta informacija matyti, kad bankas ikiteisminio tyrimo metu pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, jog būtent E. S. panaudodamas nukentėjusiojo banko kortelę ir PIN kodą, išgrynino iš nukentėjusiojo P. V. asmeninės sąskaitos 250 eurų (T. 1, b. l. 17-24). Teismo posėdyje E. S. pripažino, kad šiose nuotraukose užfiksuotas būtent jis. Pažymėtina, kad tai, jog nukentėjusysis P. V. 2015 m. liepos 23 d. iš savo asmeninės sąskaitos išgrynino 11900 eurų, patvirtina ir banko pateikti pirmiau minėti duomenys, ir grynųjų pinigų išmokėjimo kvitai (T. 2, b. l. 7). Tuo tarpu tai, kad nukentėjusysis P. V. šiuos pinigus perdavė kaltinamajam E. S., patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tai iš dalies patvirtina ir byloje esantis AB „Šiaulių bankas pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti nukentėjusysis ir kaltinamasis artimu laiku (T. 1, b. l. 28-29). Kartu teismas pažymi, jog bylos medžiaga sudaro pagrindą spręsti, kad E. S. nusikalstamas veikas darė ne vienas, o su nenustatytais bendrininkais. Tai matyti iš nusikalstamų veikų darymo metu jo naudoto numerio (stuomenys neskelbtini) intensyvaus bendravimo su kitais abonentais (T. 1, b. l. 133-141), tame tarpe ir numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių naudotojai jungėsi ir prie celių, veikiančių netoli Alytaus pataisos namų (T. 1, b. l. 123-124). Nukentėjusiajam skambino ir jį klaidino kitas asmuo, tuo tarpu kaltinamasis grynino nukentėjusiojo pinigus bei dalį jų paėmė iš paties nukentėjusiojo.

Susiejus pirmiau aptartus įrodymus į vieną visumą teismui nekyla abejonių, kad E. S., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2015 m. liepos 23 d. 12.27 val. paskambinus nukentėjusiajam P. V. į laidinį namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūnu bei melagingai pranešus apie tai, kad jo sūnus pėsčiųjų perėjoje automobiliu partrenkė mergaitę bei pareikalavus 12 000 eurų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu E. S. nurodžius konkretų adresą, kur turįs nuvykti, E. S. tą pačią dieną laikotarpiu nuo 12.27 iki 13.08 val., bute, (duomenys neskelbtini), priklausančiame nukentėjusiajam P. V., neteisėtai įgijo pastarojo vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, šią kortelę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą) neteisėtai laikė iki jos grąžinimo nukentėjusiajam bei šį svetimą mokėjimo instrumentą neteisėtai panaudojo atlikdamas finansinę operaciją panaudodamas naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą) AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, J. Jasinskio g. 16, kur 2015 m. liepos 23 d. 13.08 val. per du kartus neteisėtai išgrynino 250 eurų, vėliau, 2015 m. liepos 23 d. 13.35 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu nukentėjusiajam P. V. AB „Swedbank“ banko skyriuje, Vilniuje, Kęstučio g. 65/40, išgryninus 11 900 eurų ir laikotarpiu nuo 13.35 iki 14.00 val. šiuos pinigus atidavus E. S., pastarasis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą didelės vertės nukentėjusiajam P. V. priklausantį didelės vertės turtą – 12 150 eurų.

Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei atsižvelgus į BK 190 straipsnyje numatytą turto vertės išaiškinimą, kaltinamojo E. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Dėl E. S. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. S. bausmę, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai finansų sistemai ir vienas sunkus tyčinis nusikaltimas turtinėms teisėms ir interesams (svetimo turto įgijimas apgaule), visos veikos baigtos. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, panaudojus apgaulę prieš senyvo amžiaus asmenį, ciniškai nurodant jam apie neva jo sūnui atsitikusią nelaimę, sukeliant jam baimę, stresą ir kitus neigiamus išgyvenimus.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis ir jo gynėja teismo posėdyje prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau teismas neranda teisinio pagrindo daryti tokią išvadą. Pažymėtina, kad viena iš BK 59 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje šiame baudžiamajame įstatyme numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taip pat laikomasi nuostatos, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Jei nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažintina lengvinančia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-88/2008, 2K-277/2011 ir kt.). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis E. S. parodymus byloje davė priremtas akivaizdžių ir iš esmės neginčijamų įrodymų, kurie nepalieka abejonių dėl jo dalyvavimo darant nusikalstamas veikas. Tai matyti ir iš jo parodymų apie tai, kad jis suvokė, jog buvo užfiksuotas bankomato vaizdo kameros bei byloje susiklosčiusios situacijos, kai jis slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo Vokietijoje. Visgi tiek bylos metu jis teisingus parodymus davė ne dėl visų veikos faktinių aplinkybių, nenurodė savo bendrininkų, neigė slapstęsis nuo tyrimo, siekdamas sustiprinti tiesos neatitinkančių parodymų dėl neva dalyvavusio veikoje O. patikimumo įvaizdį, nurodė kitokią išvykimo taksi vietą, nors teisme patvirtino, kad taksi išvyko iš savo namų. Išties, jis iš esmės neneigė savo kaltės, pripažino pagrindinius veikos faktus, susijusius su svetimos mokėjimo priemonės, jos naudotojo identifikavimo priemonių neteisėtu įgijimu ir laikymu, neteisėtu panaudojimu, svetimo turto pasisavinimu apgaule. Tačiau byloje nekyla abejonių, kad veika padaryta bendrininkų grupe, nepaisant to, kaltinamasis šioje savo parodymų dalyje teigdamas, kad nusikalstamą veiką darė neva neaiškaus pažįstamo O. paskatintas, kuris taip pat joje dalyvavo, nuoširdus nebuvo, pirmiau nurodytomis aplinkybėmis šioje dalyje klaidino tyrimą. Pažymėtina, kad jo parodymus dėl neva tiesiogiai į įvykio vietą vykusio ir taip dalyvavusio kartu su juo kito asmens, paneigė liudytojas M. K., kuris taip pat parodė, kad kaltinamasis taksi važiavo vienas, jokių pinigų taksi automobilyje niekam neperdavė, jo būklė dėl jo apsvaigimo veikos darymo metu jam nekėlė abejonių, jis neatrodė apsvaigęs. Nepaisant to, jokių kitų bendrininkų kaltinamasis neįvardijo, nors iš bylos matyti, kad buvo gana intensyvus jo bendravimas telefonu, tai matyti ir bankomato nuotraukose. Be to, jokių pastangų atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nerodė. Vertinant kaltinamojo asmenybę bei kitas pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad jo atsiprašymas ir gailėjimasis yra deklaratyvaus pobūdžio, jis greičiau paskatintas siekio švelninti savo teisinę padėtį, o ne noro keisti savo gyvenimo būdą, padėti ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti objektyvią tiesą, visus kaltininkus, kas objektyviai didintų nukentėjusiojo galimybes atgauti prarastą turtą.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. S. – gana jauno amžiaus, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, duomenų apie tamprius socialinius ryšius su artimaisiais byloje nėra, nedirbantis, duomenų apie legalų pragyvenimo šaltinį byloje nėra, darbo biržoje neregistruotas, administracine tvarka baustas (T. 2, b. l. 107-111), veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, teistas devynis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paleistas iš pataisos namų 2015 m. gegužės 21 d., taigi tuoj po paleidimo iš pataisos įstaigos padarė eilę administracinių teisės pažeidimų bei nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas šioje byloje. Teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nelinkęs keisti gyvenimo būdą, jo priešingos teisei vertybinės nuostatos giliai susiformavusios, jos nėra atsitiktinės asmenybė iš esmės neigiama, degraduojanti. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (T. 2, b. l. 127), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (T. 2, b. l. 129). Registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centre, priežiūros grupėje nuo 2004 m. sausio 28 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (T. 2, b. l. 128).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas artimas sankcijose numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje padarytas idealiąja sutaptimi bendrintinos bausmių apėmimo būdu, po to taikytinas dalinio bausmių sudėjimo principas pridedant dalį bausmės, skiriamos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

E. S. pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį sulaikytas nuo 2016 m. birželio 3 d. (T. 2, b. l. 118-123), 2016 m. birželio 10 d. 18.50 val. pagal išduotą Europos arešto orderį buvo pargabentas į Vilniaus miesto areštinę (T. 2, b. l. 57), o 2016 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. (T. 2, b. l. 84-87), kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pratęstas dar dviem mėnesiams (T. 3, b. l. 20-21). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, visas šis sulaikymo Vokietijoje ir sulaikymo bei suėmimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis iki nuosprendžio paskelbimo dienos įskaitytinas į kaltinamajam skirtiną bausmę.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. V. pareiškė 12150 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis E. S. civilinio ieškinio neginčijo, t. y. jį pripažino.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. V. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajam P. V. nusikalstamais E. S. veiksmais buvo padaryta turinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, banko išrašais, pinigų išmokėjimo kvitais, taip pat kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymais, o kaltinamaisis E. S. jai inkriminuotas nusikalstamas veikas prisipažino padaręs visiškai bei pareikšto ieškinio sumos neginčijo, jis privalo šią žalą atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su E. S. pargabenimu į Lietuvos Respubliką pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš kaltinamojo

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškimu bei prokuroras teismo posėdžio metu prašė pripažinti su E. S. pargabenimu į Lietuvos Respubliką susijusias išlaidas, t. y. 1033,13 Eur, proceso išlaidomis ir atitinkamai jas priteisti jas iš kaltinamojo. Minėtos išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (T. 3, b. l. 33-42).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, t. y., susidariusių išlaidų atsiradimą lėmė paties įtariamojo, kaltinamojo veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K–342/2013). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. S. apklausiamas teisme teigė, jog išvykdo į užsienį ne slapstytis, o gydytis priklasomybės ligas. Vis tik teismas pripažįsta tai gynybine versija, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pats kaltinamasis nurodė, kad išvylo sekančią dieną po nusikalstamos veikos padarymo. Teismo posėdyje negalėjo nurodyti nei vietos, nei įstaigos kurioje neva gydėsi, nei jos rekvizitų. Pažymėtina, kad byloje dėl E. S. išduotas Europos arešto orderis. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vokietijoje jis darė nusikalstamas veikas, dėl kurių ir buvo sulaikytas ir tik vėliau nustatyta, kad dėl jo išduotas Europos arešto orderis. Visa tai rodo, kad kaltinamojo teiginiai dėl gydymosi yra deklaratyvūs, o iš Lietuvos Respublikos jis išvyko norėdamas pasislėpti nuo tyrimo, t. y. suvokdamas, kad bus nustatyta jo asmenybė, kadangi buvo užfiksuotas kamerų. Šios aplinkybės, vertinant jas su kaltinamojo prisipažinimu dėl veikų padarymo, bei teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia spręsti, kad E. S. žinojo apie pradėtą jo baudžiamąjį persekiojimą, nepaisant to ir toliau slapstėsi.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog E. S., žinodamas, kad dėl jo padarytų nusikalstamų veikų bus pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas ir vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas, visą šį laiką nuo ikiteisminio tyrimo buvo pasislėpęs. Dėl to konstatuotina, jog aptariamas kaltinamojo pargabenimo išlaidas lėmė paties kaltinamojo veiksmai, kuriais jis siekė išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, todėl su jo pargabenimu į Lietuvos Respubliką susijusios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (Nr. 673), kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 1 vnt., bei SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. – priduoti pagal kvitą BBB Nr. LS001699 saugoti į Vilniaus aps. Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje. (T. 1, b. l. 167), paliktini saugoti įrodymų saugykloje iki tol, kol bus priimtas galutinis procesinio sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00333-16, kuris iš šios bylos 2016 m. birželio 15 d. nutarimu atskirtas nenustatytų asmenų atžvilgiu (T. 1, b.l. 1-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti E. S. subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir E. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą Vokietijoje vykdant Europos arešto orderį, taip pat laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime Lietuvos Respublikoje, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš E. S. nukentėjusiajam P. V. priteisti dvylika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt eurų (12150 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Iš E. S. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priteisti vieną tūkstantį ir trisdešimt tris eurus bei 13 ct (1033,13 Eur) dydžio proceso išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (Nr. 673), kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 1 vnt., bei SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. – priduotus pagal kvitą BBB Nr. LS001699 saugoti į Vilniaus aps. Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje (T. 1, b. l. 167), palikti saugoti įrodymų saugykloje iki tol, kol bus priimtas galutinis procesinio sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00333-16, kuris iš šios bylos 2016 m. birželio 15 d. nutarimu atskirtas nenustatytų asmenų atžvilgiu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.