- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e1-433-759/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Kaltinamasis
- B. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45604-19 surinkta medžiaga, kurioje
B. J., gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergė, Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis užsienyje, teistas:
1) 2014 m. balandžio 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį - 20 parų arešto;
2) 2014 m. birželio 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 26 paroms arešto;
3) 2014 m. gruodžio 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. 9 mėn. 10 d. laisvės atėmimo;
4) 2015 m. lapkričio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - subendrinta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
5) 2016 m. gruodžio 22 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto,
6) 2017 balandžio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ str. - 20 parų arešto, bausmę atlikęs;
7) 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, viso - 30 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis B. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2019 m. spalio 24 d., apie 17 val. 00 min. gyvenamojo namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir V. Š. metu tyčia nemažiau penkių kartų dešine ranka sudavė V. Š. į kairį smilkinį, tokiu neteisėtu būdu padarydamas V. Š. kairio smilkinio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. B. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis B. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 25 d., parodė, kad 2019 m. spalio 24 d., apie 17 val. 00 min. jis su draugu A. J. važiavo pas sesę A. J. priklausančiu automobiliu (juodos spalvos, markė – LEXUS, angliškais valstybiniais numeriais). Kaltinamasis su A. J. ir A. J. broliu D. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią už (duomenys neskelbtini), pastato. Automobilį pastatė galu į minėtą pastatą ir nuėjo iki (duomenys neskelbtini), kur gyvena kaltinamojo sesuo A., kuriai šiuo metu yra aštuoni metai. A. yra jo tėčio G. ir jo buvusios žmonos V. dukra. Nukentėjusysis V. Š. yra V. brolis. Kaltinamasis teigia tik norėjęs aplankyti sesę. Įėjęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, jis paskambino į duris. Niekas neatidarė. Tuomet jis pabeldė į verandos langą. Duris atidarė V. Š. ir pasakė „nu dabar žiūrėkit" ir bėgo iš kiemo. Kaltinamasis bėgo iš paskos, nes nesuprato ką V. Š. daro. V. Š. nubėgo už kampo ir staiga paėmęs beisbolo lazdą bei eidamas link kaltinamojo kažką pasakė ir jį puolė. Beisbolo lazda trenkė kaltinamajam į kairę ranką ties alkūne. Jis užsidengė rankomis galvą, tada jis jam trenkė į kairį šoną, ir neatsimena kuriuo metu, bet gavo su lazda į galvą, t.y. į dešinę pusę už ausies. Kažkurio metu B. J. V. Š. dešinės rankos kumščiu trenkė į galvą, pataikė lyg ir į veidą. Kiek smūgių buvo nepamena, bet jis gynėsi, todėl ir trenkė. Jis nuo jo pabėgo šonan. Jis matė, kad A. J. išsigando ir nubėgo šonan. V. Š. ta pačia beisbolo lazda pribėgo prie A. J. automobilio, užsimojęs trenkė su ja į šoninį priekinį keleivio stiklą, bet stiklas nesudužo. Tuomet nudaužė keleivio pusės veidrodėlį. Po viso to, V. Š. nueidamas nuo automobilio link savo namų su kažkuo kalbėjo telefonu (b. l. 165-167). 2020 m. sausio 20 d. papildomos apklausos metu kaltinamasis B. J. parodė, kad viskas buvo taip, kaip jis sakė akistatos metu. Tą dieną kai įvyko konfliktas jis nuvyko į V. Š. namus, nes norėjo pamatyti savo sesę. Namo, kuriame gyvena V. Š., kieme tarp jo ir V. Š. įvyko abipusis žodinis konfliktas. To konflikto metu jis ir V. apsistumdė. Kuris pirmas pradėjo stumdytis neprisimena. Gali būti, kad ir jis. Tada V. Š., einat link mašinos, B. J. nukentėjusįjį sugriebė už rankos ar už peties iš už nugaros pusės. Už kurios tiksliai vietos jį sučiupo neprisimena. Jis jį sučiupo, kadangi jautė grėsmę, nes eidamas link mašinos jis pasakė „va dabar tai bus". Tada kažkaip jis traukė V. Š. suėmęs už jo drabužių iš už jo nugaros pusės link savęs ir pats nugara atsirėmė į metalinę tvorą. Jis už tos tvoros užsikabino su drabužiais. Tada B. J. ir V. Š. susistumdė. To stumdymosi metu, kaltinamasis V. Š. du ar tris kartus rankos delnu, vieta esančią tarp riešo ir delno, sudavė į galvos sritį. Po jo suduotų smūgių, V. Š. nubėgo už namo kampo. Grįžo jis rankoje laikydamas beisbolo lazdą. V. Š. pribėgo prie jo ir ta beisbolo lazda sudavė jam mažiausiai keturis kartus į įvairias kūno vietas (pataikė į kairę ranką, į nugarą). Tuomet V. Š. nubėgo prie A. J. mašinos, kuria jie abu buvo atvažiavę. Pribėgęs prie automobilio, jis lazda sudavė per jį. Dėl savo veiksmų kaltinamasis gailisi (b. l. 171-173). 2020 m. vasario 7 d. papildomos apklausos metu B. J. parodė, kad jis pilnai prisipažįsta, kad 2019 m. spalio 24 d., apie 17.00 val. gyvenamojo namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu penkis kartus dešine ranka sudavė V. Š. į kairį smilkinį. Dėl savo elgesio jis labai gailisi (b. l. 179-180).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo B. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad B. J. pažįsta iš matymo. Jis yra jo sesers V. J. buvusio vyro G. J. sūnus. Jo sesuo gyvena kartu su V. Š. šeima, adresu: (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis žino, kad B. J. yra ne kartą teistas, agresyvus ir konfliktiškas. Anksčiau su juo bendrauti ar turėti reikalų neteko. 2019 m. spalio 24 d., apie 17 val. 00 min., B. J. kartu su jam nepažįstamu kitu jaunuoliu atėjo į jo namus ir pasikvietė jį pasikalbėti į kiemą. Jam išėjus į kiemą, priešais verandą, B. J. pasakė: ,,Ką tu čia ochuelini?“, sugriebė su kaire ranka jį už drabužių ir ėmė tampyti, o su dešine ranka, kumščiu ėmė smūgiuoti nukentėjusiajam į veidą. Sudavė ne mažiau dešimties smūgių. Tuo tarpu kitas, jam nepažįstamas jaunuolis, tik stovėjo ir nieko nedarė. Nukentėjusysis sakė B. J.: ,,Paleisk rūbus, baik, man skauda". Bet jis toliau jį tampė. Kai kaltinamasis jį tampė, sugriebęs už drabužių, ir smūgiavo į veidą, nukentėjusiajam skaudėjo. Jis bandė gintis ir jam atgal suduoti, tačiau jam nepavyko. Staiga B. J. liovėsi jį tampyti ir mušti, kartu su kitu vaikinu pasišalino su automobiliu LEXUS, juodos spalvos, angliškais valstybiniais numeriais. Įvykio metu kieme nieko nebuvo (b. l. 17-18). Papildomos apklausos metu V. Š. parodė, kad 2019 m. spalio 24 d. jis naudojo smurtą prieš B. J.. Jis išmoko kariuomenėje, kad savo namuose gali daryti viską, kad apsaugotų save ir turtą, jei jaučia grėsmę. Viskas buvo taip: apie 17 val. 00 min. jis, būdamas namuose, išgirdo skambutį į duris, nuėjo ir atidarė namų duris. Už durų stovėjo B. J.. Jis iškarto išėjo į lauką, uždarė namų duris ir nuo jų nuėjo gal kokius tris metrus kai B. J. jį čiupo, t.y. jis kaire ranka čiupo už V. Š. megztinio ties dešiniu pečiu. Tada laikydamas savo kaire ranka jam už megztinio B. J. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kairį smilkinį ir nemažiau dešimt kartų į veido įvairias sritis. Kiek kartų ir į kur buvo jam suduota jis negali pasakyti. Tuo metu kai B. J. jį mušė dešine ranka, jis bandė išsivaduoti, muistėsi, kad jis paleistų savo kaire ranka vis dar laikomą jo megztinį. Pradžioje jam nepavyko išsivaduoti. Jis pradėjo bandyti suduoti kaltinamajam. V. Š. neatsimena kiek kartų jam pavyko suduoti B. J., o kiek ne. Taip jiems besistumdant ir besismūgiuojant vienu momentu nukentėjusysis pamatė kaip B. draugas paėmė kieme buvusį jo dukterėčios paspirtuką. V. Š. tokį veiksmą suprato kaip bandymą mesti paspirtuką į jį ir pasakė A. J.: „mesk tą šūdą ant žemės" ir jis padėjo ir nubėgo aplink namą. B. J. netikėtai paleido V. Š. megztinį. Nukentėjusysis nemano, kad kaltinamasis jį paleido todėl, kad jis jam ką nors skausmingo padarė. Kai tik B. J. paleido nukentėjusįjį, jis nubėgo prie mašinos, kuria naudojasi, ir iš jos bagažinės pasiėmė aliumininę beisbolo lazdą (beisbolo lazdą jis buvo nusipirkęs sportui). Paėmęs tą lazdą, nukentėjusysis priėjo prie kieme stovinčio B. J. ir ta lazda sudavė kaltininkui du kartus į kojas, kur tiksliai neprisimena. Po to kai sudavė B. J., nukentėjusysis nuėjo gal 30 ar 40 metrų nuo kaltinamojo ir gal 4-5 kartus ta lazda sudavė per automobilį (b. l. 21-23).
Tarp įtariamojo ir nukentėjusiojo atliktos akistatos metu V. Š. liko prie savo duotų parodymų. B. J. parodė, kad jis sutinka, kad tarp jo ir V. Š. įvyko konfliktas, kurio metu jie apsistumdė. To stumdymosi metu jis galėjo jam suduoti du - tris smūgius galbūt dešinės rankos vieta, esančia tarp delno ir riešo. Taip pat sutinka, kad V. Š. beisbolo lazda apdaužė jį ir mašiną. Viskas buvo taip: kaltinamasis atėjo į nukentėjusiojo kiemą pasikalbėti. Jie pasikalbėjo ir pokalbio metu kilo konfliktas, kurio metu V. Š. norėjo pabėgti link mašinos. Jam bėgant B. J. jį pasivijo ir sugriebė iš už nugaros, už kažkurio peties. Tuo metu jie kažkaip apsistumdė, t.y. B. J. stovėdamas iš už nugaros traukė V. Š. už peties ir ar tai jis pats į jo pusę su savo nugarą palinko, ar tai jis jį traukdamas neišlaikė pusiausvyros, kad B. J. nugara atsirėmė į aukštą vielinę tvorą. Tuomet B. J. V. Š. sudavė tuos du ar tris smūgius. Suduodamas tuos smūgius ranka jau buvo paleidęs V. Š. petį. Po suduotų smūgių V. Š. nubėgo link savo mašinos. Jis užlindo už kampo ir iš to kampo išlindo jau su beisbolo lazda. Ir ta lazda sudavė B. J. į kairę ranką du - tris smūgius, į kairį šoną du kartus ir vieną kartą - į pakaušį. Gali būti, kad tuo metu jis (B. J.) galėjo jam dar suduoti, bet negarantuoja, nes gynėsi. Ką darė A. J., kaltinamasis nežino. Paskui jis matė, kad sudavęs jam smūgius lazda V. Š. nuėjo prie A. J. mašinos ir beisbolo lazda smūgiavo per A. J. automobilį (b. l. 85-88).
Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tą dieną jis ir B. J. jo mašina atvažiavo pas B. J. seserį. B. J. nuėjo link namų, kuriuose gyvena jo sesuo. Jis irgi išlipo iš mašinos ir būdamas nuo to namo kokiu 10-15 metrų atstumu (nelabai skiria atstumus) matė, kaip namo duris B. J. atidarė V. Š.. Vėliau tarp jų kilo konfliktas, kurio metu V. Š. ir B. J. tarpusavyje apsistumdė, grūmėsi prie kieme esančios tvoros. Jis nelabai atsimena, ką kuris iš jų vienas kitam padarė. Jis tik atsimena, kad po to stumdymosi matė V. Š. bėgant link namo kampo. Kaip greitai V. Š. grįžo iš už to namo kampo nešinas beisbolo lazda ir ta lazda pribėgęs sudavė B. J. vieną kartą per kojas ir dar tris ar du kartus per kitas B. J. kūno vietas. Po to V. Š. pribėgo prie jo mašinos ir ją aptalžė beisbolo lazda. Liudytojas nurodė, kad kažkuriuo metu kai tarp B. J. ir V. Š. vyko konfliktas, jis į rankas buvo paėmęs netoli jo stovėjusį paspirtuką, nes norėjo juo suduoti nukentėjusiajam, kad šis neskriaustų B. J.. Paspirtuku nesudavė, nes V. Š. atsisuko į jį ir pasakė: „tik pabandyk ir tau pizda“. Liudytojas parodė, kad ne viską atsimena, negali pasakyti, ar kai V. Š. sudavė beisbolo lazda B. J., pastarasis sudavė V. Š. atgal. Visgi, jam atrodo, kad vieną kartą kaltinamasis nukentėjusiajam savo dešine ranka užtaikė į kažkurią galvos vietą (b. l. 69-71).
Liudytoja Ž. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad B. J. ir jo draugą A. J. ji žino iš matymo. 2019 m. vasarą, dienos neprisimena, buvo vakaras, tačiau dar buvo šviesu, ji savo vairuojamu automobiliu įvažinėjo į daugiabučio namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Įvažiuodama į kiemą ji pamatė, kad netoli jos kiemo, esančiame kieme stovi B. J.. Šalia jo stovėjo automobilis LEXUS. Liudytoja pasistatė savo automobilį į prie namo esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Tik pasistačiusi automobilį, ji pasisuko į kairį šoną ir per kairį automobilio langą, neišlipusi iš automobilio, pasižiūrėjo į B. J. pusę. Liudytoja pamatė jai iš matymo žinomą vyrą, kuris gyvena tame kieme, prie kurio buvo B. J.. Tas vyras turėjo beisbolo lazdą. Liudytoja parodė, kad tas vyras beisbolo lazda ne vieną kartą sudavė per LEXUS automobilio veidrodėlį. Tam vyrui su beisbolo lazda suduodant per automobilį, iš už kampo atbėgo prie automobilio A. J.. A. J. atbėgus, automobilį daužęs vyras pasišalino. Ji savo akimis nematė, kas įvyko prieš tai, kai vyras lazda apdaužė automobilį. Dėl kokių priežasčių tas vyras taip pasielgė negali pasakyti, nes nematė (b. l. 92-94).
Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus informaciją, jog 2019 m. spalio 24 d., apie 17 val. 00 min. į V. Š. namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo iš matymo pažįstamas B. J. kartu su kitu, nepažįstamu vaikinu ir pakvietė V. Š. išeiti į kiemą. Kieme B. J. sukėlė konfliktą, sugriebęs su kaire ranka V. Š. už drabužių, ėmė jį tampyti, o dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veidą ne mažiau dešimties smūgių. Tokiais savo veiksmais B. J. V. Š. sukėlė fizinį skausmą (b. l. 1-3).
Remiantis 2019 m. spalio 24 d. – spalio 25 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėjus namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinį kiemą, jame jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nebuvo rasta (b. l. 7-8).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Š. padarytas odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešiniame kelyje, kliniškai nustatytas kairio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais). Kairio smilkinio sumušimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos, kiti sužalojimai prieš 3-6 paras iki apžiūros (b. l. 35-36)
2019 m. spalio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog specialistas R. L., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo aplinkybėmis ir nukentėjusiojo V. Š. atžvilgiu išduotu VšĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), medicininiais dokumentais padarė išvadą, kad V. Š. padarytas kairiojo smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs 2X1,5 cm minkštųjų audinių patinimu. Sumušimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 39-41).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikaltimu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis B. J. 2019 m. spalio 24 d., apie 17 val. 00 min., gyvenamojo namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir V. Š. metu tyčia nemažiau penkių kartų dešine ranka sudavė V. Š. į kairį smilkinį, tokiu neteisėtu būdu padarydamas V. Š. kairio smilkinio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis B. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos trukme (b. l. 185-187).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo B. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas septynis kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 110-113, 114-118, 119-130, 131-134, 135-140, 141-147, 148-158). Turi galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 191-199). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba užsienyje, į Lietuvos Respubliką grįžo laikinai. Įvertinus aptartas aplinkybes, B. J. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 49 straipsnis).
Kaltinamasis B. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
2020 m. spalio 25 d. kaltinamajam B. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (b. l. 182-184).
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pateikusi civilinį ieškinį dėl 33,58 Eur žalos, atsiradusios gydant nukentėjusįjį sveikatos priežiūros įstaigoje, atlyginimo ir penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 47-48, 49, 50). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis B. J. atlygino civiliniam ieškovui visą žalą (b. l. 59, 60). Dėl šios priežasties, civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis). Nukentėjusysis V. Š. civilinio ieškinio nepateikė.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 - 422 straipsniais,
nusprendė:
B. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, B. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimt) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo B. J. sulaikymo dienos.
B. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika dienų) nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.