Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. I., tretieji asmenys B. P. ir A. P., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Ieva Rimdeikienė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus visa apimtimi, papildomai nurodė, jog atsakovė neketina dukros susigrąžinti į šeimą, nededa jokių pastangų, jog dukrą susigrąžintų į šeimą.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. P. nurodė, kad yra atsakovės D. I. mama, kad M. J. jų šeimoje gyvena nuo 9 metų, nes nesutardavo su patėviu, jog nors atsakovė bendrauja su dukra M., aplanko ją, tačiau susigrąžinti į savo šeimą neketina, sutinka, kad anūkė ir toliau gyventų jų namuose.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. P. nurodė, kad yra atsakovės D. I. tėvas, kad anūkė gyvena jų namuose, jog sutinka ir toliau rūpintis anūke.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktu ieškiniu prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią D. I. dukters M. J. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus (CK 3.165 straipsnio 2 dalis).

CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 1677-1227/2024 terminuotai apribota atsakovės D. I. motinos valdžia nepilnamečio vaiko M. J. atžvilgiu; neterminuotai apribota atsakovo R. J. tėvo valdžia nepilnamečio vaiko M. J. atžvilgiu; priteistas iš atsakovės D. I. išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. J. atžvilgiu, kas mėnesį po 230 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. vasario 26 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pakeistas Akmenės rajono apylinkės teismo (dabar Telšių apylinkės teismo) 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-765-875/2011 iš atsakovo R. J. priteisto išlaikymo dukrai M. J. dydis, kuris padidintas Telšių rajono apylinkės teismo (dabar – Telšių apylinkės teismo) 2017 m. birželio 7 d. sprendimu, ir priteisti iš atsakovo R. J. kas mėnesį po 350 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko M. J. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. vasario 26 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirta B. P. nepilnamečiui vaikui M. J. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, nepilnamečio vaiko M. J. gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios globėjos (rūpintojos) B. P. gyvenamojoje vietoje. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-330-1227/2024 nustatyta nuolatinė rūpyba nepilnametei M. J., paskirti nepilnamečio vaiko M. J. nuolatiniais rūpintojais B. P. ir A. P.; nustatyta M. J. gyvenamoji vieta su rūpintojais B. P. ir A. P., rūpintojų faktinėje gyvenamojoje vietoje; paskirtas M. J. turto administravimas ir turto administratore bei išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti rūpintojai B. P. ir A. P..

Ieškovė nurodė, kad 2024 m. gruodžio 13 d. organizuotas atvejo vadybos posėdis, kurio metu aptarta situacija, jog atsakovei D. I. teismo sprendimu paskirtas laikinas tėvų valdžios apribojimas, atsakovei rekomenduota susitikimų metu bendrauti su dukra apie jos savijautą, skirti individualaus laiko dukrai, lankyti individualias psichologo konsultacijas arba gerovės konsultanto konsultacijas, siekti, kad M. gyventų kartu su šeima, pasiimti M. ne mažiau nei kartą per mėnesį pasisvečiuoti į šeimos namus esančius T. ir važiuoti aplankyti M. ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, teikti išlaikymą.

Nepilnametė M. J. buvo išklausyta du kartus, 2025 m. vasario 19 d. nurodė, kad su mama bendrauja dažnai, savaitgaliais visada susirašo, kad Naujus metus vyko švęsti pas mamą į T., ten buvo 2 dienas, vyko su nakvyne, kad svečiavimosi metu pas mamą jautėsi gerai, tačiau ar norėtų gyventi su mama, nežinanti. Antrą kartą nepilnametė buvo išklausyta 2025 m. gegužės 23 d., nepilnametė pasakojo, kad ji su mama dažnai bendrauja telefonu, kad niekas nėra pasikeitę ir jai nėra galimybių gyventi mamos namuose dėl patėvio. Mergaitė nurodė, kad jai pas senelius patinka, ji jaučiasi mylima, jog norėtų pas juos gyventi iki 18 metų, kad nuvažiuoti pas mamą savaitgaliais ar per atostogas nori, bet gyventi nenori.

Bylos duomenimis 2025 m. gegužės 12 d. Telšių socialinių paslaugų centras pateikė motyvuotą siūlymą dėl teisminio proceso inicijavimo dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo D. I. nepilnametės M. J. atžvilgiu, nes nuo nepilnametės M. J. nuolatinės globos nustatymo vaiko mama D. I. nepakeitė savo nuomonės ir atsako auginti savo dukrą, jog vertinant ilgalaikę situaciją, kad išnaudos visos pagalbos priemonės, tačiau teigiami pokyčiai neįvyko, mama nuosekliai laikosi pozicijos neauginti dukros. 2025 m. gegužės 24 d. organizuotame atvejo vadybos posėdyje tikslas buvo išklausyti D. I. nuomonę apie šeimos situaciją, pagrindines problemas ir galimus sprendimo būdus. Atsakovė pasakojo apie savo šeimos situaciją, pasidalino, kad stengiasi įgyvendinti pagalbos plano priemones, tačiau pripažino, kad ne visas priemones pavyksta įgyvendinti, mama atsisakė pati auginti savo dukrą, nes D. I. teigimu, neturi galimybių. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad taikant atvejo vadybą D. I. šeimai, atsakovei buvo teikiama pagalba, t. y. teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos, atsakovė buvo motyvuojama keisti savo gyvenimo būdą, sudaryti saugias ir tinkamas sąlygas nepilnametei dukrai, siūlyta naudotis specialistų pagalba, tačiau atsakovė po nesprendžia nepilnametės dukters susigrąžinimo klausimo, ką patvirtino teismo posėdžio jos atstovas advokatas Algimantas Ruginis bei tretieji asmenys nurodę, kad atsakovė nors ir bendrauja su dukra, teikia priteistą išlaikymą, tačiau neketina susigrąžinti dukros M. J. į savo šeimą.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, nepilnametės išsakytą norą iki pilnametystės gyventi senelių namuose, teismas daro išvadą, kad atsakovė D. I. po nuolatinės globos dukrai M. J. nustatymo yra nusišalinusi nuo vaiko ugdymo ir priežiūros, nesiekia pati savarankiškai auginti nepilnametės dukters, priešingai, atsisako ją auginti ir rūpintis jos priežiūra, suvokdama galimas teisines pasekmes nusišalinusi nuo vaiko ugdymo ir priežiūros, jog byloje nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), šios aplinkybės sudaro pagrindą neterminuotai apriboti motinos valdžią D. I. dukters M. J. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovei taip pat išaiškintina, jog tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Atsakovei apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad atsakovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukters M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Išaiškinti atsakovei, jog tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas pagal ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.