- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- eI-6117-414/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01188-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- E. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. E., atstovaujamo advokato padėjėjos R. V., skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. E. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 20 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad bausmę Kybartų pataisos namuose atlieka nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. (vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“ 1.1 punktu Kybartų pataisos namai prijungti prie biudžetinės įstaigos Marijampolės pataisos, kuriai po reorganizavimo perėjo visos Kybartų pataisos namų teisės ir pareigos), nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinančiomis sąlygomis, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Kamerose Nr. 1, Nr. 9, Nr. 119 nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinas apšvietimas, langai turėjo perteklines grotas, nuo lubų krito atsilupęs tinkas, žiemos metu buvo šalta, nebuvo išduodami elektriniai šildytuvai, nebuvo ventiliacijos, laikėsi drėgmė, vasaros metu buvo karšta, nebuvo galimybės kameras vėdinti per langus, nebuvo išduodami elektriniai ventiliatoriai. Prausyklose, dušuose ir tualeto patalpose neveikė arba buvo apgadinti sanitarinių mazgų įrenginiai (kriauklių čiaupai, dušų maišytuvai, jų rankenėlės, klozetų vandens nuleidimo mechanizmai), nešvarios sienos ir lubos, atšokę dažų ir tinko sluoksniai, suskaldytos plytelės, prausyklose grindys šlapios ir slidžios (trūksta grindų nuolydžio), tualetų kabinose primėtyta nuorūkų, nėra galimybės užsirakinti, todėl neužtikrinamas privatumas. 6-ojo būrio vienoje dušų patalpoje nėra prieškambario ir ventiliacijos, todėl susidaro didelis garų ir drėgmės kiekis, kitoje dušų patalpoje dušai nėra atskirti pertvaromis, tualetų patalpos neturi jokių sienelių ar pertvarų. Per pusvalandį nebuvo įmanoma spėti nusiprausti, pasikeisti patalynę ir grįžti į kamerą. Į dušo patalpas teko eiti per lauką, todėl ne kartą buvo persišaldęs. 2015 metais Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio skyrius dušo persirengimo kambaryje buvo nustatęs 14-16 laipsnių šilumos temperatūrą. Trūko džiovyklų drabužiams, avalynei. Kameros nebuvo dezinfekuojamos, visose kamerose buvo tarakonų. Nebuvo išduodami čiužinio užvalkalai, kaip ir antras pagalvės užvalkalas bei antra paklodė, minkštas lovos inventorius nebuvo išvalomas (išskalbiamas), buvo tik dezinfekuojamas. Kamerose, kurių plotas apie 12 kv. m., periodiškai buvo kalinamas su daugiau nei trimis asmenimis, daug ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, vienam nuteistajam tekdavo mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl valgė sėdėdamas ant lovos, neturėjo galimybės pasimankštinti, trūko oro. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas bylose minimaliu priimtinu patalpos ploto standartu laikė 4 kv. m. ploto normą. Pasivaikščiojimo kiemelių sienos skardinės, vasarą įkaisdavo, todėl buvo tvanku ir karšta, trūko oro, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, mažas pasivaikščiojimo plotas. Vienos valandos pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3] išaiškinimui. Visi virtuvėje dirbantys nuteistieji neturėjo jokių pažymėjimų ir nebuvo baigę mokymų, o dėl nekvalifikuoto darbo maistas, kurį jis valgė buvo nekokybiškas ir nehigieniškas, patiekiamas nepakankamos temperatūros. Visi pažeidimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017 m. birželio 30 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-63 bei rekomenduota užtikrinti nustatytų pažeidimų pašalinimą, tačiau jokių priemonių imtasi nebuvo. Į žodines pretenzijas dėl kalinimo sąlygų pataisos įstaigos administracija nereagavo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų, jis patyrė depresiją, neigiamus išgyvenimus, kančią, pažeminimą, reputacijos, gyvenimo kokybės pablogėjimą, stresą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, garbės ir orumo įžeidimą, tapo irzlus, agresyvus, suprastėjo regėjimas, kamavo galvos skausmai ir svaigimas. Negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą, prancūzų kalbos nemoka, todėl ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Be to pareigūnai jam grasino, kad jeigu skųsis į teismą, bus skiriamos nuobaudos. Išreiškė nuomonę, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino, todėl tokio termino negali numatyti ir nacionalinė teisė. Prašė priteisti skunde nurodytą neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas - Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė laikotarpius, gyvenamąsias patalpas, kameras, kuriose ginčui aktualu laikotarpiu jis buvo apgyvendintas, jų plotus ir kartu su pareiškėju apgyvendintų asmenų skaičių. Akcentavo, kad tam tikrais laikotarpiais (iš viso tik 17 dienų) vienam nuteistajam tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas buvo mažesnis nei numatyta teisės aktuose, tačiau tai objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima vertinti neturtine žala Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Nurodė, kad dirbtinis apšvietimas visose kamerose yra ne mažesnis, ne 200 lx ir atitinka higienos normų reikalavimus. Langai atitinka Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių keliamus reikalavimus. Patalpų ventiliacija galima per atvertus langus. Kamerų tipo patalpose (atliekant bausmę iki 15 parų) ir visose bendrabučio gyvenamosiose patalpose įrengta šachtinė ištraukiamoj ventiliacija. Gyvenamųjų patalpų einamieji remontai atliekami nuolat, todėl drėgmės patalpose nėra. Remontai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Nuolat veikianti katilinė ir gyvenamosiose patalpose įrengti radiatoriai užtikrina higienos normose nustatytą oro temperatūrą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai yra ne kartą tikrinę pataisos namų gyvenamąsias patalpas ir pažeidimų nenustatydavo, todėl teiginiai dėl netvarkingų įrenginių bei nešvaros yra nepagrįsti. Užraktų nebuvimas sanitarinėse patalpose yra susijęs su pačių nuteistųjų saugumu. Rakinamų tualeto kabinų galiojantys teisės aktai nenumato, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Galiojantys teisės aktai nenumato pertvarų dušuose, persirengimo kambario ar dušo kabinos įrengimo dušo patalpoje, akcentavo, kad dušo patalpų įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka. Nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei neturi nuosavos patalynės – išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei (išduodami du komplektai, kad skalbimo dieną galėtų pasikeisti). Minkštasis lovos inventorius išduodamas naujas arba dezinfekuotas, tinkamas eksploatacijai. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius yra sudaręs sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės su tokią veiklą vykdančia bendrove, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimą. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemuose. Pasivaikščiojimo kiemų plotų teisės aktai nereglamentuoja, pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimas taip pat nėra numatytas, pasivaikščiojimo kiemai įrengti tinkamai. Maitinimo paslaugas teikia UAB „Niklita“. Valgykloje dirba dvi virėjos, joms padeda dešimt nuteistųjų, kurie turi privalomo sveikatos patikrinimo medicinos pažymas. Vieni nuteistieji (be virėjos) maisto negamina. Maisto daviniai išduodami efektyviai ir gretai per du atskirus langelius, tam kad neatvėstų. Vidutinė dienos maisto davinio energetinė vertė nustatoma atlikus maisto davinio fizikinį-cheminį tyrimą. Tiekiamo maisto kokybę tikrina pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu patirtinta komisija, taip pat maisto tyrimai atliekami Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimo laboratorijoje, pažeidimų nustatyta nebuvo. Sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui nediagnozuota. Pas psichologus lankėsi tris kartus, tačiau ne dėl skunde išdėstytų gyvenimo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip pasireiškė ir kokia konkreti neturtinė žala jam buvo padaryta, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvų neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų) taip pat ir priežastinio ryšio. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjui, jo atstovei ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.), atsakovas prašė byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. Teismui išėjus priimti sprendimo, pareiškėjo atstovė advokato padėjėja pateikė prašymą atidėti posėdį, nurodė, kad tuo pačiu laiku iš anksto buvo paskirtas kitas teismo posėdis Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eI-5501-428/2019. Prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo ji teikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2019 m. rugsėjo 11 d., tačiau paaiškėjo, kad jis teisme nebuvo gautas, akcentavo, kad EPP sistema dažnai stringa. Pastebėtina, kad teisme nebuvo gauta informacijos raštu apie EPP trikdžius 2019 m. rugsėjo 11 d. (paskutinis gautas pranešimas apie trikdžius buvusius nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d). Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja jokių įrodymų apie jos minimus EPP trikdžius nepateikė, jos prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos teisme nebuvo gautas, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI-5501-428/2019, kurioje dalyvavo advokato padėjėja, pareiškėjas neprieštaravo rašytiniam procesui, todėl advokato padėjėja turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje šioje byloje. Proceso dalyviams į posėdį neatvykus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, todėl ši byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 30 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2019 m. gegužės 31 d. (skundą pateikė per EPP), todėl taikant trejų metų ieškinio senatį, neturtinė žala galėtų būti priteisiama už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 31 d. Tačiau CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Atsakovas šioje byloje neprašė taikyti senaties termino, todėl nesant atsakovo prašymo ieškinio senaties terminas netaikomas (CK 1.126 str. 2 d.).
Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo. Nurodė, kad daug ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką jam turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m. gyvenamojo ploto.
Pastebėtina, kad EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje T. prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje L. ir kt. prieš Graikiją). Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog LR Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija. Pati valstybė nustato, kokiais būdais ji užtikrins Konvencijos nuostatų taikymą. Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali būti taikomos kartu su LR Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieštarauja (žr., pvz., LR Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvadą). Todėl pareiškėjo argumentai, jog jam turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m. gyvenamojo ploto, nes tai numato EŽTT praktika, atmestini kaip nepagrįsti.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.1. ir 11¹.2 punktuose reglamentuojama, kad minimalus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų (Nuteistųjų, kurie buvo atskirose gyvenamosiose patalpose, kamerose sąrašai, Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-ojo valdymo skyriaus 2019 m. birželio 19 d. pažyma) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas:
karantino patalpoje (kameroje) Nr. 1, kurios plotas 18,59 kv. m., iš viso buvo apgyvendinti keturi asmenys, vienam asmeniui teko 4.65 kv. m. gyvenamojo ploto;
4-ame būryje, 411-ame kambaryje, kurio plotas 18,00 kv. m., iš viso buvo apgyvendinta nuo 2-jų iki 5-ių asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,60 kv. m. iki 9,00 kv. m. gyvenamojo ploto;
kameroje Nr. 117, kurios plotas 16,49 kv. m., iš viso buvo apgyvendinta nuo 2-jų iki 4-ių asmenų, vienam asmeniui teko nuo 4,12 kv. m. iki 8,25 kv. m. gyvenamojo ploto;
5-ame būryje, 520-ame kambaryje, kurio plotas 36,24 kv. m., iš viso buvo apgyvendinta nuo 8-ių iki 10-ies asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,62 kv. m. iki 4,53 kv. m. gyvenamojo ploto;
kameroje Nr. 1, kurios plotas 8,53 kv. m., iš viso buvo apgyvendinti 2 asmenys, vienam asmeniui teko 4,27 kv. m. gyvenamojo ploto;
kameroje Nr. 9, kurios plotas 15,81 kv. m., iš viso buvo apgyvendinti 5 asmenys, vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. gyvenamojo ploto;
kameroje Nr. 119, kurios plotas 17,23 kv. m., iš viso buvo apgyvendinta nuo 2-ų iki 4-ių asmenų, vienam asmeniui teko nuo 4,31 kv. m. iki 8.62 kv. m. gyvenamojo ploto;
kameroje Nr. 130, kurios plotas 21,24 kv. m., iš viso buvo apgyvendinta nuo 1-o iki 5-ių asmenų, vienam asmeniui teko nuo 4,25 kv. m. iki 21,24 kv. m. gyvenamojo ploto;
1-ame būryje, 123-iame kambaryje, kurio plotas 36,00 kv. m., iš viso buvo apgyvendinta nuo 10-ies iki 12-os asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,00 kv. m. iki 3,60 kv. m. gyvenamojo ploto;
1-ame būryje, 124-ame kambaryje, kurio plotas 35,82 kv. m., iš viso buvo apgyvendinta nuo 8-ių iki 11-os asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,26 kv. m. iki 4,48 kv. m. gyvenamojo ploto;
6-ame būryje, 104-ame kambaryje, kurio plotas 16,49 kv. m., iš viso buvo apgyvendinta nuo 3-ių iki 4-ių asmenų, vienam asmeniui teko nuo 4,12 kv. m. iki 5,50 kv. m. gyvenamojo ploto;
kameroje Nr. 101, kurios plotas 17,23 kv. m., iš viso buvo apgyvendinta nuo 1-o iki 4-ių asmenų, vienam asmeniui teko nuo 4,31 kv. m. iki 17,23 kv. m. gyvenamojo ploto;
kameroje Nr. 116, kurios plotas 16,49 kv. m., iš viso buvo apgyvendinta nuo 2-jų iki 4-ių asmenų, vienam asmeniui teko nuo 4,12 kv. m. iki 8,25 kv. m. gyvenamojo ploto.
Pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes, kad kamerose, kurių plotas apie 12 kv. m., jis periodiškai buvo kalinamas su daugiau nei trimis asmenimis, teismas negali nustatyti, kokiose konkrečiose, kokiu konkrečiu laikotarpiu, turėjusi tekti ploto norma galėjo būti pažeista. Atsakovo pateikti oficialūs dokumentai – Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-ojo valdymo skyriaus 2019 m. birželio 19 d. pažyma, Nuteistųjų, kurie buvo apgyvendinti gyvenamosiose patalpose, kamerose sąrašai, patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo apgyvendinimo vietos ir jam tekusio gyvenamojo ploto, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Pagal atsakovo pateiktus duomenis laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 2 d. (1 diena) kameroje Nr. 9 (vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. ploto), laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 4 d. (9 dienos) ir nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 7 d. (9 dienos) 1-ame būryje 123-iame kambaryje (vienam asmeniui teko 3,00 kv. m. ploto), taigi, pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (turėjo tekti kameroje – 3,6 kv. m., kambaryje – 3,1 kv. m.) buvo pažeista.
Žemesnės instancijos teismas
Pastebėtina, kad asmens laikymo pataisos namuose sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje paprastai aiškina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).
Bylos ginčo šalys nenurodė sanitarinių mazgų kamerose užimamo ploto, tačiau darant prielaidą, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas yra minimalus (pvz., 1 kv. m.), pareiškėjui atliekant nuobaudą kameroje Nr. 9, įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą, vienam asmeniui teko 2,96 kv. m. ((15,81 – 1)/5), t. y. mažiau nei 3,00 kv. m., todėl konstatuotina, kad 1 dieną buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.
Galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų užimamas plotas, tačiau sutiktina su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose ir kambariuose esantys baldai gyvenamųjų patalpų erdvę atitinkamai mažino.
Dėl oro temperatūros, drėgmės, ventiliacijos, apšvietimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose Nr. 1, Nr. 9, Nr. 119 nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinas apšvietimas, nuo lubų krito atsilupęs tinkas, žiemos metu buvo šalta, nebuvo išduodami elektriniai šildytuvai, nebuvo ventiliacijos, laikėsi drėgmė, vasaros metu buvo karšta, nebuvo galimybės kameras vėdinti per langus, nebuvo išduodami elektriniai ventiliatoriai.
Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. (Higienos normos HN 134:2015 14 p.). Konkretūs parametrai natūraliam patalpų apšvietimui Higienos normoje HN 134:2015 nėra nustatyti.
Pareiškėjo nurodyta 2015 metais dušo persirengimo kambaryje nustatyta temperatūra nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės neturi, nes ginčui aktualus laikotarpis prasideda nuo 2016 m. gegužės 20 d.
Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) 2016 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktą Nr. PA.4-417(23.4.1.4.21) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuojama, jog atlikus operatyviąją kontrolę Marijampolės PN Kybartų sektoriaus baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 9 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 2 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 19 d.), nustatyta, kad dirbtinė apšvieta 206±32,97 lx (atitinka Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus), patalpoje įrengtas natūralus apšvietimas (langai), patalpa vėdinama per langus, langai sandarūs, oro temperatūra nuo 20.6±0,14?C iki 20,7±0,14?C (atitinka Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus), tualete įrengta natūrali ventiliacija. Nacionalinis sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu atlikęs kitų kamerų bei gyvenamųjų patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams (2017 m. sausio 18 d., 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. gegužės 30 d., 2017 m. spalio 18 d., 2017 m. vasario 28 d., 2018 m. balandžio 19 d. patikrinimo aktai), Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatė.
Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tarp jų, tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras (Vidaus tvarkos taisyklių 226 p.). Taigi, už patalpų švarą ir tvarkos palaikymą jose yra atsakingi ir patys nuteistieji, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl galimai nepakankamos švaros ir tvarkos yra sąlygojami kitų nuteistųjų bei paties pareiškėjo elgesio. Iš pareiškėjo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad jis ne kartą raštu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl jo netenkinančių sąlygų (čiužinio pakeitimo, papildomo čiužinio skyrimo, patalynės skyrimo, dietinio maitinimo skyrimo (jo pratęsimo), sėdimų vietų sutvarkymo, langų stiklų sudėjimo, sulūžusios lovos, papildomo dušo skyrimo, neveikiančio radijo), tačiau duomenų, jog būtų kreipęsis dėl elektrinio šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo, dėl nekokybiškai ar ne laiku atliekamų valymo darbų, byloje nėra, todėl vertintina, kad minėtos aplinkybės reikšmingų nepatogumų pareiškėjui nesukėlė. Pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Dėl kenkėjų (tarakonų) naikinimo.
Pareiškėjas nurodė, kad visose kamerose buvo tarakonų.
Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 20 p.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje ginčui aktualiu laikotarpiu kenkėjų naikinimo ir kontrolės paslaugas teikė UAB „Dezinfa“. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas patvirtina, kad tokios paslaugos buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį, tačiau tarakonai vėl buvo pastebimi. Pagal bylos duomenis teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vykdomas nepakankamai, todėl atsakovui pažeidus Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose esant buitiniams parazitams, pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus.
Dėl pasivaikščiojimų trukmės, pasivaikščiojimo kiemų plotų ir įrengimo.
Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelio sienos skardinės, vasarą įkaista, todėl buvo tvanku ir karšta, trūko oro, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, mažas pasivaikščiojimo plotas, vienos valandos pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3] išaiškinimui.
Pasivaikščiojimo kiemų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18-21 punktai. Pasivaikščiojimo kiemų ploto ir pareigūnų iškvietimo mygtukų įrengimo minėtos teisės normos nereglamentuoja. Pareiškėjas teisės aktų nuostatų, kurios reglamentuotų pasivaikščiojimo kiemų plotus ar privalomą pareigūnų iškvietimo mygtukų įrengimą juose taip pat nenurodė, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Taisyklių 21 punktą pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pasivaikščiojimo kiemų sienos dengtos skarda neprieštarauja Taisyklių 21 punktui, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.). Pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien leidžiama vieną valandą pasivaikščioti. Pastebėtina, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] ir nurodęs, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vieną valandą per dieną būtų leidžiama būti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė. Paties pareiškėjo teigimu, jam buvo skiriama viena valanda pasivaikščiojimui gryname ore, todėl jo teisė dėl pasivaikščiojimo trukmės pažeidžiama nebuvo.
Dėl maisto tiekimo, jo kiekio ir kokybės.
Pareiškėjas nurodė, kad virtuvėje dirbantys nuteistieji neturėjo jokių pažymėjimų ir nebuvo baigę mokymų, o dėl nekvalifikuoto darbo maistas, kurį jis valgė buvo nekokybiškas ir nehigieniškas, patiekiamas nepakankamos temperatūros.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl dietinio maitinimo skyrimo (pratęsimo), prašymai buvo tenkinami. Domenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl netinkamos maisto kokybės ar kiekio, netinkamos jo temperatūros ar nehigieniško patiekimo ir į tai nebuvo reaguota, byloje nėra, tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pareiškėjas. Byloje esantys Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolai (tyrimų atlikimo datos 2017 m. vasario 7-13 d.; 2017 m. gegužės 30 d.-birželio 2d.; 2017 m. lapkričio 21-30 d.; 2018 m. kovo 1-9 d.), patvirtina, kad nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybė yra tikrinama, tikrinimų metu nustatyta maisto energetinė vertė (pvz., 2496 kcal, 2738 kcal) viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (toliau – ir Nutarimas) patvirtintas Fiziologinės mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (tiekiamo maisto energinė fiziologinė mitybos norma nedirbantiems vyrams turi būti 2298 kcal per parą).
Pareiškėjas nenurodė (nepateikė jokių įrodymų), kokiu pagrindu padarė išvadą, kad jam duodamas maistas buvo nekokybiškas, nepakankamos temperatūros ar nehigieniškai patiekiamas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų gavęs mažesnę energinę vertę turtinį maistą, nei numatyta Nutarime. Pastebėtina, kad pareiškėjas, jo paties prašymu, gaudavo dietinį maitinimą, o maisto skonio suvokimas yra subjektyvus kriterijus. BVK 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas yra patvirtintas Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas). Pareiškėjas neginčija, kad galėjo leidžiamų maisto produktų įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl, pagal bylos duomenis, teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų pažeidęs galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų aprūpinimą maistu ir organizuojant jų maitinimą. Todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybės dėl maisto kiekio, kokybės, jo temperatūros, nehigieniško patiekimo nelaikytinos pagrindu atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Dėl privatumo sanitariniame mazge ir dušo tualetuose.
Pareiškėjas nurodė, kad tualete nėra galimybės užsirakinti, dušo tualetuose nėra jokių sienelių ar pertvarų, todėl neužtikrinamas privatumas.
Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti kad sanitarinis mazgas turėjo duris, tačiau jos neužsirakino. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad kamerose ar būriuose bendro naudojimo sanitarinėse patalpose įrengti sanitariniai mazgai turi turėti rakinamas duris, todėl pareiškėjo argumentai dėl nerakinamų tualeto durų ir dėl to nepakankamai užtikrinto privatumo, atmestini kaip nepagrįsti.
Tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje vertinant minimalų kalinamų asmenų privatumo užtikrinimą konstatuojama, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dušų patalpose tarp tualetų nėra pertvarų, kurios užtikrintų bent minimalių privatumą. Kai tualeto vieta yra matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų laikytina, kad sąlygos privatumui nėra sudarytos (žr. Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas). Todėl nagrinėjamu atveju vertintina, kad dušų tualetuose, nesant tarp tualetų įrengtų pertvarų, deramas privatumas nebuvo užtikrintas.
Dėl dušų įrengimo ir privatumo duše.
Pareiškėjas nurodė, kad 6-ojo būrio vienoje dušų patalpoje nebuvo prieškambario ir ventiliacijos, kitoje dušų patalpoje dušai nebuvo atskirti pertvaromis.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės) 5-10 punktuose įvardijamos būtinos įrengti nuteistųjų gyvenamųjų korpusų patalpos. Minėtose Taisyklėse nėra nustatyta, kad dušo prieškambariai laisvės atėmimo vietose privalo būti įrengti, todėl nesant prieškambario atsakovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (toliau - ir Normos) nėra numatyta, kad dušo patalpoje turi būti ventiliacija. Pareiškėjas nenurodė, jog dušo patalpos negalima buvo išvėdinti per langus, kaip numatyta Higienos normos HN 134:2015 17 punkte, mechaninė ventiliacija nėra privaloma, todėl pareiškėjo argumentas dėl duše nebuvusios ventiliacijos atmestinas kaip nepagrįstas. Reikalavimo, jog dušai vienas nuo kito turėtų būti atskirti pertvaromis Normos taip pat nenumato, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Pastebėtina, kad tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai bausmės atlikimo vietoje (naudojantis dušu) yra neišvengiami.
Dėl kitų skundo argumentų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl buvusių perteklinių grotų languose, neveikusių arba apgadintų sanitarinių mazgų įrenginių (kriauklių čiaupai, dušų maišytuvai, jų rankenėlės, klozetų vandens nuleidimo mechanizmai) prausyklose, dušuose ir tualeto patalpose, nešvarių sienų ir lubų, atšokusių dažų ir tinko, suskaldytų plytelių, šlapių ir slidžių grindų prausyklose, tualetų kabinose primėtytų nuorūkų, dėl per trumpo laiko nusiprausti, pasikeisti patalynę ir grįžti į kamerą, ėjimo per lauką į dušo patalpas, džiovyklų drabužiams, avalynei trūkumo, kamerų nedezinfekavimo, neišduodamų čiužinio užvalkalų, antro pagalvės užvalkalo bei antros paklodės, minkšto lovos inventoriaus ne valymo, o tik dezinfekavimo. Taip pat nurodė, kad visi pažeidimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017 m. birželio 30 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-63.
Privalomo kamerų dezinfekavimo (dezinfekavimo periodiškumo) galiojantys teisės aktai nenumato. Be to, pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į administraciją, prašydamas dezinfekuoti patalpas, nenurodė, kodėl sprendė, kad tokia dezinfekcija iš viso buvo būtina. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimas dėl patalpų nedezinfekavimo nėra pagrįstas, todėl atmestinas.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas raštu prašė skirti jam papildomą laiką prausimuisi duše, nes labai prakaituoja (2018 m. spalio 30 d. prašymas), šis prašymas buvo netenkintas, gydytojui konstatavus, kad medicininių indikacijų nėra. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tokį atsakymą būtų ginčijęs tesės aktuose nustatyta tvarka, todėl vertintina, kad su juo sutiko.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl įvairių gedimų (pvz., radijo, sėdimų stalo vietų, lovos, langų stiklų sudėjimo) raštu reiškė pretenzijas pataisos namų administracijai (2017 m. rugpjūčio 28 d., 2017 m. lapkričio 21 d., 2019 m. gegužės 6 d. prašymai), į pretenzijas buvo reaguojama. Tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų kreipęsis dėl neveikusių arba apgadintų sanitarinių mazgų įrenginių (kriauklių čiaupai, dušų maišytuvai, jų rankenėlės, klozetų vandens nuleidimo mechanizmai) prausyklose, dušuose ir tualeto patalpose, nešvarių sienų ir lubų, atšokusių dažų ir tinko, suskaldytų plytelių, šlapių ir slidžių grindų prausyklose, tualetų kabinose primėtytų nuorūkų, dėl per trumpo laiko (skirto pusvalandžio) nusiprausti, pasikeisti patalynę ir grįžti į kamerą, ėjimo per lauką į dušo patalpas, džiovyklų drabužiams, avalynei trūkumo, neišduodamų čiužinio užvalkalų, antro pagalvės užvalkalo bei antros paklodės, lovos inventoriaus ne valymo, perteklinių grotų buvimo, o pataisos įstaigos administracija nebūtų į tokius skundus (prašymus) reagavusi. Nesant pareiškėjo kreipimosi tuo metu, kai tokios aplinkybės egzistavo, ir duomenų, jog administracija į tokius skundus (prašymus) nereagavo arba reagavo netinkamai, pareiškėjui nenurodžius kaip tai yra susiję su jo teisių ir (ar) interesų pažeidimu ir jo nurodoma galimai patirta žala, minėti argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais.
Pastebėtina, kad pareiškėjo į bylą pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017 m. birželio 30 d. ataskaita Nr. 2017/1-63 (toliau – ir Ataskaita) yra parengta atlikus patikrinimus Kybartų pataisos namuose (dabar Marijampolės PN Kybartų sektorius) ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Pareiškėjas skunde cituoja patikrinimų metu, ne tik Kybartų pataisos namuose nustatytas aplinkybes. Tokios kalinimo sąlygos, kurios Ataskaitoje apibūdinamos kaip „<...> daugelio <...> sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra nėra tinkama: <...>“ arba „<...> kai kurių lokalinių sektorių nuteistiesiems trūksta džiovyklų drabužiams ir avalynei; <...>“, negali būti vertinamos nustatytomis toje pataisos įstaigoje ir tame lokaliniame sektoriuje, kuriame bausmę atliko pareiškėjas. Todėl vien Ataskaitos pagrindu, teismas negali konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą ir atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Ataskaitoje pareikštos rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio, todėl nagrinėjamam atvejui neturi teisinės reikšmės ir plačiau neanalizuotinos.
LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Teismo vertinimu likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai neturi juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl laikytini pertekliniais ir detaliau neanalizuotini.
Dėl neturtinės žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė depresiją, neigiamus išgyvenimus, kančią, pažeminimą, reputacijos, gyvenimo kokybės pablogėjimą, stresą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, garbės ir orumo įžeidimą, tapo irzlus, agresyvus, suprastėjo regėjimas, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė Marijampolės PN Kybartų sektoriaus psichologės pažymą, kurioje nurodoma, kad pats nuteistasis E. E. ginčui aktualiu laikotarpiu jokios psichologinės pagalbos į specialistus nesikreipė. Sveikatos priežiūros skyriaus pažymoje nurodoma, kad sveikatos sutrikimų, būdingų netinkamoms kalinimo sąlygoms, jam diagnozuota nebuvo. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad ploto normos pažeidimas, privatumo dušų tualetuose nebuvimas ar nepakankamai įstaigoje naikinti tarakonai pareiškėjui sukėlė fizinį skausmą, dideles dvasines kančias. Tačiau teismas daro išvadą, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (19 dienų neužtikrinta turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma, iš jų 1 dieną nebuvo užtikrintas 3 kv. m. gyvenamas plotas, taip pat neužtikrintas privatumas dušo tualetuose, nepakankamai naikinti buitiniai parazitai). Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę bei į LVAT suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 80,00 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. E. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti E. E. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.