Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-14 · Administracinė byla Nr. eI-5501-428/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
eI-5501-428/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5501-428/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00973-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiškėjo R. M. atstovei advokato padėjėjai R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 11 832 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpyje nuo 2013-07-05 iki 2016-03-17 bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pataisos įstaiga). Kamerose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Patalpose buvo netinkama ventiliacija, trūko oro, buvo netinkamas apšvietimas, temperatūra. Kamerose nuolat krito atsilupęs tinkas, kartais patekdavo į maistą. Nurodė, jog sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra buvo netinkama. Nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu. Taip pat veisėsi blakės, tarakonai, nebuvo tinkamai naikinami. Trūko patalpose inventoriaus. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per mažo ploto. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė pažeminimą, sveikatos sutrikimus, depresiją, nepatogumus. Pareiškėjas teigia, jog ilgai negalėjo suprasti, jog jo teisės pažeidžiamos, kadangi nutarimai nebuvo išversti į lietuvių kalbą, taip pat nuo pirmų dienų pareigūnai jam grasino, jog skirs nuobaudas jei rašys skundus teismui. Nurodė, jog Konvencija nenumato senaties termino ir kadangi saugoma teisė yra absoliuti tokio termino numatyti negali ir nacionalinė teisė. Taipogi nurodė, jog pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Pažymėjo, jog teisinės pagalbos dėl netinkamų sąlygų kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, kuris 2018-10-12 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatą R. L.. 2018-12-20 tarnybos sprendimu paskirtas advokatas buvo pakeistas kitu advokatu.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė prašo teismo taikyti senaties terminą. Nurodė, jog pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą ir kreiptis į teismą laiku. Pareiškėjas bausmę atliko laikotarpiu nuo 2013-07-05 iki 2016-03-17. Nurodė, jog pareiškėjui atvykus į Pataisos įstaigą jis buvo supažindintas su nuteistųjų teisėmis, pareigomis bei elgesio taisyklėmis pasirašytinai. Pareiškėjas galėjo domėtis teisės aktais ir dėl blogų sąlygų kreiptis į administraciją. Pareiškėjui nebuvo suvaržyta teisė susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintos tinkamos sąlygos Pataisos įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpyje nuo 2013-07-05 iki 2016-03-17 Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.

Atsakovė prašo teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2013-07-05 iki 2016-03-17. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Pareiškėjas prašo teismo netaikyti senaties termino dėl to, jog ilgai negalėjo suprasti, jog jo teisės pažeidžiamos, kadangi nutarimai nebuvo išversti į lietuvių kalbą, taip pat nuo pirmų dienų pareigūnai jam grasino, jog skirs nuobaudas jei jis kreipsis į teismą dėl blogų sąlygų Pataisos įstaigoje. Nurodė, jog Konvencija nenumato senaties termino ir kadangi saugoma teisė yra absoliuti tokio termino numatyti negali ir nacionalinė teisė. Taipgi nurodė, jog pažeidimas yra tęstinio pobūdžio.

Teismo nuomone, šie pareiškėjo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino ar kad dėl to turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Kaip jau minėta, patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimą reglamentuoja nacionalinė teisė (CK 6.271 bei 6.250 str.), kuri pareiškėjui turėjo būti žinoma. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą ir dėl to praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Kaip jau minėta, kreipimasis į teismą, siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo, turi būti siejamas su subjektyviu besikreipiančio asmens suvokimu, kad jo teisės buvo pažeidžiamos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimo pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pataisos įstaigoje pradžios. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl netinkamo gyvenamojo ploto, kamerų perpildymo į Pataisos įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Pataisos įstaigos administracijos. Be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas skundą grindė tuo, kad nežmoniškos gyvenimo sąlygos jam orumo pažeminimą, judėjimo laisvės apribojimą, o tai reiškia, kad pareiškėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtą žalą. Taipogi pateiktą teismui pareiškėjo rašytų skundų bei prašymų Pataisos įstaigos administracijai. Taipgi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog pareiškėjas buvo pasikreipęs į teismą ir jo skundai buvo išnagrinėti.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo argumentus, kad jo laikymo sąlygos buvo nežmoniškos, kankinančios, pažymėtina, kad to suvokimui nereikalingas nei teisinis, nei kitoks specialusis išsilavinimas, nes asmuo neturtinę žalą patiria subjektyviai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į gyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006-03-29 sprendimą byloje Scordino prieš Italiją). Atsižvelgiant į tai, teisiniams viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo santykiams taikytinos nacionalinės teisės nuostatos (tame tarpe reglamentuojančios senaties termino taikymą).

Dėl pareiškėjo teiginio, esą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriuose yra išaiškinti kalinimo sąlygų standartai, nėra išversti į lietuvių kalbą ir jis negalėjo su jais susipažinti, pažymėtina, kad pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės grindžia Lietuvos higienos normų ir kitų Lietuvos teisės aktų atitinkamais straipsniais, juose nustatytų reikalavimų nesilaikymu. Pažymėtina, kad lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias kalinimo sąlygas, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius minimalų vienam asmeniui tenkantį kalinimo plotą, neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, taip pat viešai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika. Todėl tai, kad, pasak pareiškėjo, Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, negalėjo objektyviai sukliudyti pareiškėjui kreiptis į teismą dėl kalinimo sąlygų neatitikimo nacionalinės teisės aktų reikalavimams.

Byloje nėra duomenų, jog pareigūnai jam būtų grasinę susidorojimu tuo atveju, jei pareiškėjas kreipsis į teismą. Taip pat pats pareiškėjas konkrečiau nedetalizuoja aplinkybių apie jam reikštus grasinimus dėl kreipimosi į teismą nagrinėjamoje byloje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis delsė kreiptis į teismą, nes bijojo, jog su juo bus susidorota, yra nepagrįsta.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, jog teisinės pagalbos dėl netinkamų sąlygų kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, kuris 2018-10-12 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatą R. L.. 2018-12-20 tarnybos sprendimu paskirtas advokatas buvo pakeistas kitu advokatu. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog 2019-01-07 leidimo ir pavedimo sutartimi advokato padėjėjai R. V. pavesta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Skundas teismui pateiktas tik 2019-05-02. Paaiškinimų kodėl skundas pateiktas beveik po keturių mėnesių nenurodyta. Todėl šios aplinkybės atmestinos kaip nepagrįstos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2013-07-05 iki 2016-03-17) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2019-05-02, todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį pareikšti.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje tokio pobūdžio bylose, ne kartą yra pabrėžta, kad neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo.

Taigi, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį (nuo 2013-07-05 iki 2016-03-17) atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikęs pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas ir pareiškėjo skundo reikalavimai nebuvo patenkinti bei jo teisės nebuvo apgintos, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje nepriteistinos (ABTĮ 40 str., 42 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 42 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje nepriteisti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinį teismą Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė