- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- e2S-349-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00462-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dovis“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Dovis“ kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus su ieškiniu, prašydama atsakovo R. Z. atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir iš atsakovo R. Z. ieškovės BUAB „Dovis“ naudai priteisti 11 511,00 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; iš atsakovo R. Z. priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo ribose, t. y. 11 511,00 Eur dydžio sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, pavedant atsakovo turtą surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Šalies argumentai
3. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė BUAB „Dovis“ ieškinyje suformulavo reikalavimus, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus, pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, pateiktas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas vertino, jog ieškovė atsakovo nesąžiningumo neįrodė ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovas turi ketinimų turimą turtą slėpti, parduoti, kitaip apsunkinti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Dovis“ prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutartį civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apeliantės BUAB „Dovis“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Nemokumo teisiniai sprendimai“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei taikyti atsakovo R. Z. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ieškinio ribose, t. y. 11 511,00 Eur dydžio sumai areštuoti atsakovui R. Z. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą R. Z. ar trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
5.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepaisydamas Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, suabsoliutino bei suteikė išskirtinę ir lemiamą reikšmę vienai aplinkybei – konkrečių duomenų nebuvimui, kad atsakovas iš tiesų ėmėsi ar gali imtis veiksmų, jog išvengtų apeliantės pareikšto reikalavimo įvykdymo, kai tuo tarpu šiuo nagrinėjamu atveju egzistuoja kitos aplinkybės, turinčios teisinę reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai.
5.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ne tik į ieškinio sumą, bet ir nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad atsakovo elgesys, nurodytas apeliantės teismui pateiktame ieškinyje civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neva neįrodo atsakovo nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovo akivaizdų ir kryptingą nesąžiningumą dar iki bylos inicijavimo vienareikšmiškai įrodo tai, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas, turėjo pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus naujajam Įmonės (duomenys neskelbtini) R. F.. Apeliantė kreipėsi į atsakovą dėl įrodymų, kad įmonės turtą ir dokumentus atsakovas perdavė naujajam įmonės vadovui, tačiau atsakovas jokių įrodymų nepateikė ir iš esmės ignoravo apeliantės prašymą.
5.4. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo nepagrįstai ir neteisėtai prarastas įmonei priklausęs turtas. Taigi atsakovo akivaizdų ir kryptingą nesąžiningumą iki bylos inicijavimo pagrindžia tai, kad atsakovas, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), pažeidė savo pareigą užtikrinti Įmonės turto išsaugojimą ir jo naudojimą išimtinai įmonės interesais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnis). Atsakovo piktnaudžiavimas savo, kaip įmonės vadovo, statusu, pasisavinant įmonės turtą ir jo neperduodant Įmonės nemokumo administratoriui, vertintinas kaip neteisėtas ir nesąžiningas bei neatitinkantis rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato ir sąlygojantis tai, kad yra pažeisti įmonės ir jos kreditorių interesai.
5.5. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, jog apeliantė nepateikė duomenų, kad atsakovas iš tiesų ėmėsi ar gali imtis veiksmų, jog išvengtų apeliantės pareikšto reikalavimo įvykdymo, visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas piktybiškai nebendradarbiavo ir nebendradarbiauja su administratoriumi.
5.6. Nepagrįsta teismo išvada, jog vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė negali savarankiškai gauti atsakovo finansinę būklę apibrėžiančių dokumentų, o ieškinys yra pareikštas fiziniam asmeniui, teismas ieškinio sumos dydį turi vertinti, atsižvelgdamas į bendrą pragyvenimo lygį. Atsakovas yra fizinis asmuo, apeliantė jam pareiškė 11 511,00 Eur dydžio reikalavimą. Ši suma yra daugiau nei 13 kartų didesnė nei minimali mėnesinė alga ir daugiau nei 234 kartus didesnė nei bazinė socialinė išmoka. Vadinasi, tokia suma yra didelė, palyginus su valstybės pragyvenimo lygio duomenimis.
5.7. Bankroto bylos yra susijusios su viešojo intereso tenkinimu – teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad bankroto bylose yra viešojo intereso, kurio egzistavimą lemia tai, jog bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (liet. visiems) padarinius; be to, tai turi įtakos ne tik visų įmonės kreditorių, bet ir visos visuomenės bei valstybės interesams. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra bankrutavusi įmonė, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu apeliantės ieškinys bus patenkintas ir apeliantės naudai iš atsakovo bus priteista daugiau nei 11 tūkstančių eurų suma, o atsakovui, kuris apeliantės atžvilgiu elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, gali kilti reali grėsmė, kad išieškojimas pasunkės arba taps neįmanomas.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
9. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
10. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
11. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).
12. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pateiktas ieškinys nėra pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pateiktas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
13. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones, tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad pareiškimo suma atsakovui yra didelė, bei kad atsakovas yra nesąžiningas.
14. Pažymėtina, jog nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Ne kartą išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019). Atsižvelgiant į išdėstytą, nepagrįstais vertintini apeliantės argumentai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vien didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Kaip jau nutartyje minėta, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
16. Pažymėtina, jog asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).
17. Apeliantės teigimu, atsakovo akivaizdų ir kryptingą nesąžiningumą dar iki bylos inicijavimo vienareikšmiškai įrodo tai, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas, turėjo pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus naujajam įmonės (duomenys neskelbtini) R. F.. Apeliantė kreipėsi į atsakovą dėl įrodymų, kad įmonės turtą ir dokumentus atsakovas perdavė naujajam įmonės vadovui, tačiau atsakovas jokių įrodymų nepateikė ir iš esmės ignoravo apeliantės prašymą.
18. Teismo vertinimu, apeliantės teiginiai dėl atsakovo nesąžiningumo, nes jis, būdamas įmonės vadovu, turėjo pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus naujajam įmonės (duomenys neskelbtini) R. F., tačiau nepateikė įrodymų, kad yra perdavęs, bus vertinami ginčo nagrinėjimo iš esmės metu, sprendžiant ar tokiais atsakovo veiksmais buvo padaryta įmonei žala. Apeliantės akcentuojamos faktinės aplinkybės apie atsakovo galimus neteisėtus veiksmus valdant bendrovės dokumentus ir turtą yra pačios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti laikomas savarankišku pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantė nepateikė duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų, jog išvengtų apeliantės pareikšto reikalavimo įvykdymo. Apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir patį ieškinį, tačiau nepateikia įrodymų, jog būtent atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent apeliantės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
19. Nepaisant apeliantės nurodomo viešojo intereso bankroto bylose egzistavimo, jis nepanaikina vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nors bankroto procese vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja teismo aktyvumo pareigą, tačiau, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
20. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo, nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.