- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-153-372/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01803-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- E. P.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2645-1037/2017 pagal pareiškėjo S. P. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo E. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
P. S. P. pateikė antstoliui V. D. skundą, prašė nutraukti vykdomą išieškojimą ir panaikinti patvarkymą vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Pareiškėjas nurodė, kad išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Pareiškėjas pažymėjo, kad jam nepriklauso mokėti išlaikymą vaikui, kuris yra ne jo biologinis sūnus. Nurodė, kad 2003 m. jis kartu su E. P. kreipėsi į notarą ir atsisakė vaikui suteiktos pavardės, taip pat išlaikymo mokėjimo.
A. V. D. 2017 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Telšių apylinės teismo Telšių rūmams. Pažymėjo, kad pareiškėjas, ginčydamas tėvystę, kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą; nurodė, kad tėvystę pareiškėjas turi ginčyti teismine tvarka. Antstolis akcentavo, kad išieškojimas iš pareiškėjo gaunamų kitų pajamų yra galimas atliekant išskaitas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnį, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog išieškojimas galimas tik iš pinigų sumos, viršijančios MMA.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjo S. P. skundą atmetė; antstolio V. D. 2017 m. rugsėjo 11 d. patvarkymą paliko nepakeistą; nutarčiai įsiteisėjus, nutarė grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstoliui V. D.. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo yra išieškomas išlaikymas, todėl antstolis pagrįstai priėmė patvarkymą, kuriuo nustatė išieškoti iš pareiškėjo 50 proc. nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA, o CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA reiškia tai, kad išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Teismas pažymėjo, kad prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo; būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija 1 MMA. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad išieškojimas yra vykdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, o įrodymų, kurie patvirtintų, kad antstolis išieškojimą vykdo neteisėtai, pareiškėjas nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) S. P. prašo teismo nutartį panaikinti. Nurodė, kad su buvusia žmona pas notarą susitarė dėl vaiko pavardės bei dėl alimentų atsisakymo; pažymėjo, jog šis susitarimas buvo patvirtintas notariškai, tačiau antstolis jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų iš notaro neišreikalavo, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (pareiškėjo) S. P. atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išieškojimo reglamentavimo.
Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad Teismo antstolių kontoroje prie 2 apylinkės teismo buvo gautas vykdomasis dokumentas vykdyti, išduotas 1988 m. birželio 10 d. Telšių rajono liaudies teismo dėl alimentų priteisimo E. P. naudai, R., (duomenys neskelbtini) išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio kas mėnesį, pradedant nuo 1988 m. birželio 3 d. iki jo pilnametystės, bet ne mažiau kaip po 20 rublių kas mėnesį (v. b. l. 1–2). Antstolis vykdomojoje byloje 2017 m. rugpjūčio 28 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo pavedė Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai išskaičiuoti iš skolininko gautų pajamų kiekvieną mėnesį 70 procentų iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą, ir 50 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA (v. b. l. 81).
Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017).
Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – Instrukcija); be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.
Instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal šio punkto 93.6 papunkčio nuostatą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA.
CPK 668 straipsnyje nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nukreipė išlaikymo išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas, kad areštas taikomas visoms skolininko gautoms pajamoms per vieną kalendorinį mėnesį, išskaičiuojant 70 procentų iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir 50 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA. Antstolis išlaikymo išieškojimą nukreipė į pareiškėjo pajamas, laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išskaitos turi būti atliekamos iš pareiškėjo pajamų, jo gaunamų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo išieškomas išlaikymas pagal vykdomąjį raštą, išduotą įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad antstolis neteisėtai vykdytų išieškojimą pagal minėtą vykdomąjį raštą, apeliantas (pareiškėjas) nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl atskirojo skundo motyvai dėl negalimumo vykdyti išlaikymo įsiskolinimą atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.
Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinęs rašytinius civilinės bei vykdomosios bylos dokumentus, kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, vertino jo veiksmų teisėtumą, tinkamai atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę, tinkamai vadovavosi ir taikė galiojančias materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.