Kauno apygardos teismo nutartis

nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti Č. pavardę; nepilnamečių vaikų G. Č. ir P. Č. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja;

nutraukus santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą:

atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti:

-1/2 dalį iš 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš 46/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš 31/100 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš ½ dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Kauno r.;

-2/3 dalis iš 30/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš 30/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Prienai;

ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti:

-transporto priemonę AUDI A6 AVANT, v. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę VW PASSAT;

-1/2 dalį iš 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš 46/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš 31/100 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš ½ dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Kauno r.;

-1/3 dalį iš 30/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš 30/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Prienai;

priteisti iš ieškovo atsakovei 3 595 Lt kompensaciją;

priteisti iš ieškovo atsakovei 10 000 Lt neturtinės žalos kompensaciją;

priteisti iš ieškovo atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta sumažinti bendros jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertę 40 000 litais. Byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovė, pirkdama namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Prienai, investavo į ją savo asmenines lėšas, gautas pardavus asmeninį butą. Dėl šios priežasties teismas bendros jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertę (457 129,84 Lt) sumažino 40 000 Lt suma, pripažįstant ją atsakovės asmenine nuosavybe. Toks teismo vertinimas yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė 40 000 Lt gavo pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir per mažiau nei dviejų mėnesių laikotarpį už tas pačias pinigines lėšas buvo įsigytas kitas turtas (duomenys neskelbtini), Prienai. Todėl teismas turėjo atimti ne 40 000 Lt, o, atsižvelgiant į pinigų infliaciją, turėjo įvertinti, kiek rinkos kainomis kainuotų butas (duomenys neskelbtini), Prienai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba sutuoktinių įsigytas (duomenys neskelbtini), Prienuose prieš renovaciją, nes kitu atveju yra grubiai pažeidžiamos atsakovės asmeninės nuosavybės teisės, nes ji ne investavo 40 000 Lt sumą į Turtą, o iškeitė vieną nekilnojamąjį turtą į kitą, kuris gali būti traktuotinas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė ar jai turėtų atitekti didesnė Turto dalis, dėl ko sutuoktiniai ir susitarė pasirašydami povedybinę sutartį. Teisiškai bendra sutuoktinių jungtinės nuosavybės dalis yra tiktai šio Turto, esančio (duomenys neskelbtini), Prienai, pagerinimų vertė. Tokia teismo atlikta piniginių lėšų skaičiuotė yra visiškai nelogiška, kadangi teismas privalėjo įvertinti ne atsakovės įdėtų į bendrą turtą lėšų kiekį 1998 metais, bet nuspręsti dėl šių lėšų vertinio atitikmens bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo momentu. Priešingu atveju yra akivaizdžiai pažeidžiamas CK 3.199 straipsnis, nustatantis, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Be to, pagal LAT formuojamą teismų praktiką, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Įstatyme pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurias įvertinęs teismas gali nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto lygių dalių principo, pateikiamas aplinkybių (kriterijų) sąrašas nėra baigtinis ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. LAT 2003-03-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-345 nurodyta: „Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės didesnį indėlį privatizuojant butą bei jį gaunant, laiko, kad teismas, nustatydamas sutuoktinių bendro turto dalis, turėjo teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.“

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl K. ir D. Č. paskolos. Apeliantė nesutinka ir su teismo vertinimu, kad, įsigyjant turtą (duomenys neskelbtini), Prienai, prie jo pirkimo bei renovavimo atsakovas prisidėjo tėvų skolintais pinigais 36 000 Lt sumoje. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių realių įrodymų, patvirtinančių, kad sandoris tarp jo ir trečiųjų asmenų K. ir D. Č. (ieškovo tėvų) buvo sudarytas. Pirma, atsakovei niekada nebuvo žinoma apie šios paskolos paėmimą, o tuo labiau panaudojimą turto renovacijai. Tariamai sudarytas paskolos raštelis tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų tik dar kartą patvirtina ieškovo nesąžiningumą, nes sandoris, nukreiptas prieš atsakovę, yra sudarytas tarp artimų giminaičių. Lėšų turėjimo faktas ir faktas, jog kitiems asmenims pasakoma apie lėšų turėjimą, nėra tapatūs, jų teisinė reikšmė skirtinga. Pasakymo kitiems asmenims apie lėšų turėjimą faktas, kaip toks, nereiškia jų turėjimo fakto, taip pat nereiškia jų panaudojimo konkrečiam tikslui fakto (LAT 2011-01-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-2/2011). Ieškovas nesugebėjo pagrįsti ir to, kodėl paskola iš jo tėvų buvo paimta be atsakovės parašo. Taigi, jei paskola ir buvo paimta, tai ji tikrai nebuvo panaudota šeimos labui, todėl laikytina ieškovo asmenine prievole. Be to, nors ir ieškovas teigia, kad minėtos lėšos buvo panaudotos Turto įsigijimui, tačiau nėra jokių duomenų, kad lėšos buvo panaudotos jo įsigijimui. Jeigu iš tikrųjų ieškovas būtų pasiskolinęs iš savo tėvų pinigų, tai nebūtų reikėję imti paskolos Turto renovavimui. Kadangi ieškovas tik ėmė paskolą Turto renovavimui, o ne panaudojo ieškovo tariamos paskolos lėšas Turto remontui, tai akivaizdžiai įrodo, kad ieškovas pateikė melagingus–niekinius paskolos iš savo tėvų dokumentus. Antra, povedybinės sutarties 3.2 punkte numatyta, jog „sutuoktiniai susitaria, kad paimti kreditai ir kiti skoliniai įsipareigojimai vieno iš sutuoktinio vardu yra asmeninė sutuoktinio prievolė, taip pat kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, tai yra, asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms sutuoktinių prievolėms, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo“. Ši povedybinės sutarties sąlyga yra notariškai patvirtinta ir galiojanti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismo sprendimo dalis dėl ieškovo asmeninės prievolės tretiesiems asmenims K. ir D. Č. pripažinimo sutuoktinių bendra prievole yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl turto (duomenys neskelbtini), Prienuose. Nesutiktina ir su teismo sprendimo dalimi, nepagrįsta jokiais argumentais, jog „atsakovės prašymas priteisti jai 2/3 dalis iš 30/100 kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Prienai, ieškovui atitinkamai 1/3, dalį, motyvuojant tuo, kad perkant minėtą turtą buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas“. Kaip jau buvo minėta ir teismo pripažinta, jog kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Prienai, buvo įsigyti vien tik už asmenines atsakovės lėšas, todėl pagrįstai laikytina, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atsakovei turėtų būti priteista didesnė dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Prienai. Tuo labiau, jog LAT yra konstatavęs, kad vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga ir kartu su kitomis teismų nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant bendrą turtą (LAT 2010-05-20 nutartis c. b. Nr. 3K-P-186/2010). Todėl teismas turėjo du realius pagrindus nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau nemotyvuodamas nei vieno iš jų atsisakė šioje byloje taikyti nukrypimą nuo lygių dalių principo. Dėl išvardintų priežasčių pagrįstai laikytina, jog sprendimo dalis, kuria teismas priteisė kiemo statinius (duomenys neskelbtini), Prienuose po lygiai tiek atsakovui, tiek ieškovei yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Tokiu būdu teismas, priteisdamas Turto dalį natūra ieškovui, motyvuodamas, kad ieškovas ten gyvena su savo tėvais, nors ieškovas ten negyvena, nes gyvena naujai įsigytame name (duomenys neskelbtini) km., be jokio teisinio pagrindo priteisė didesnę Turto dalį ieškovui.

Dėl povedybinės sutarties. Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą. CK nenumato tokio asmeninės nuosavybės įgijimo būdo, koks numatytas povedybinės sutarties 3.3 punkte. Ieškovas neketino perleisti atsakovei nuosavybės teisės į pinigus, gautus už jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą. Šioje povedybinėje sutartyje apspręsti būtent nuosavybės įgijimo būdai, nes tokia sutartis buvo aktuali ateičiai, sutuoktiniams savo vardu įgyjant turtą. Povedybinės sutarties sudarymą iniciavo atsakovė. Ji žinojo, kad bus pardavinėjamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtas, ir skubino ieškovą pasirašyti povedybinę sutartį tam, kad ji galėtų už gautus pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės turtą pinigus nusipirkti butą Stadiono g., Prienuose asmeninės nuosavybės teise. Pusė pinigų už parduotą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą priklauso ieškovui nepriklausomai nuo to, kokios redakcijos būtų povedybinės sutarties 3.3 punktas. Jis turėjo ketinimų jam priklausančius pinigus už parduotą santuokinio turto dalį (duomenys neskelbtini), Prienuose skirti vaikų išlaikymui. Pagal CK 3.106 straipsnio 3 dalį vedybų sutartis įstatymo nustatytais atvejais gali būti keičiama ar nutraukta vieno sutuoktinio reikalavimu teismo sprendimu. Ieškovas prašė pripažinti vieną iš povedybinės sutarties 3.3 punkto sąlygų negaliojančia CK pirmos knygos numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir kaip pažeidžiančią sutuoktinių lygiateisiškumo principą.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta sumažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertę 40 000 Lt. Apeliantė teigia, kad santuokinis turtas (duomenys neskelbtini), Prienuose buvo įgytas jai investuojant į šį pirkinį jos asmenines lėšas 40 000 Lt už parduotą butą. Tačiau šis butas buvo ieškovo iš pagrindų pagerintas ir suremontuotas. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad ieškovo tėvai (šios bylos tretieji asmenys) paskolino ieškovui 36 000 Lt, pardavę savo butą tam, kad būtų įgytas gyv. namas (duomenys neskelbtini), Prienuose. Todėl ieškovo tėvai apsigyveno kartu su sūnaus šeima tame pačiame name. Namo pirkimui (1998-10-27) ir po to atliktai renovacijai nepakako ieškovo tėvų pinigų ir atsakovės pinigų, todėl beveik po šešių metų, t. y. 2004-03-23, papildomai dar teko imti paskolą iš banko. Atsakovė sako netiesą, kad jai nieko nebuvo žinoma apie ieškovo tėvų paskolintus pinigus. Jei nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), Prienuose būtų įgytas vien atsakovės lėšomis, ji būtų įregistravusi šį turtą kaip asmeninę nuosavybę. Teisės normos nereglamentuoja indeksacijos šeimos poreikiams panaudotiems pinigams, kaip to siekia atsakovė. Be to, bylos šalims beveik lygiomis dalimis prisidėjus prie bendrosios nuosavybės sukūrimo, šios bylos atveju indeksuoti abiejų šalių panaudotus pinigus nėra ir būtinybės.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl K. ir D. Č. paskolos. Apeliantė teigia, kad apie ieškovo skolą jo tėvams nieko nežinojusi. Tačiau priešieškinyje atsakovė nepareiškė reikalavimo pripažinti šią paskolos sutartį negaliojančia (CK 3.96 str. l d.). Ieškovui nesuprantama, kodėl atsakovė prieštarauja, kad jis grąžintų paskolą savo tėvams, ir mano, kad priešingai elgtis būtų nesąžininga ir netgi nemoralu. Faktinės aplinkybės patvirtina skolos faktą: ieškovo tėvai pardavė savo butą, po to buvo įgyta ir renovuota namų valda (duomenys neskelbtini). Dar vėliau ieškovo tėvai kartu su šios bylos šalimis apsigyvena naujai įgytoje valdoje. Jokio kito turto už tėvų paskolintus pinigus ieškovas nėra įgijęs. Beje, povedybinė sutartis atgal negalioja, todėl jos nuostatomis dėl asmeninių skolų atsakovė pasirėmė be pagrindo. Paskolos sutartis nenuginčyta, todėl galiojanti. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro turėdamas kito sutuoktinio sutikimą. Ši prezumpcija nebuvo paneigta. Ieškovo nuomone, neigdama iš jo tėvų pinigų gavimo faktą, atsakovė siekia per jo tėvus jį įskaudinti, nes pyksta ant ieškovo dėl šios bylos inicijavimo ir santuokos nutraukimo.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl turto (duomenys neskelbtini), Prienuose. Apeliacinio skundo argumentai, kad šis turtas įgytas išimtinai atsakovės pinigais, nepagrįstas ir paneigiamas aukščiau išdėstytais motyvais. Ieškovas ir jo tėvai vis dar gyvena (duomenys neskelbtini), Prienuose, nes gyv. namas (duomenys neskelbtini) kaime dar nėra įrengtas. Net ir įrengus šį namą, ieškovo tėvai liktų gyventi likusioje neparduotoje 1/3 dalyje gyv. namo (duomenys neskelbtini), Prienuose. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai, dalindamas santuokinį turtą, 1/3 gyv. namo (duomenys neskelbtini), Prienuose priteisė ieškovui, tuo labiau, kad ieškovui priteista ir pareiga grąžinti savo tėvams 36 000 Lt skolą. Atsakovė siekia padalinti santuokinį turtą ne tik neteisingomis proporcijomis, bet ir nepatogiomis dalimis, dėl ko tokio turto naudojimas, valdymas ir disponavimas labai pasunkėtų. Dėl apeliantės argumentų, kad į bendro turto balansą ieškovas neįtraukė gyv. namo (duomenys neskelbtini) kaime, ieškovas nurodė, kad šis turto objektas pirktas po povedybinės sutarties sudarymo už ieškovo gautą banko kreditą. Ieškovas neginčija povedybinės sutarties nuostatų dėl naujai įgyto po šios sutarties sudarymo turto teisinio režimo ir neprašo padalinti nei minėto gyv. namo, nei paskolinės prievolės. Beje, ieškovas dėl tų pačių priežasčių taip pat neįtraukė į dalintino turto sąrašą ir po povedybinės sutarties sudarymo atsakovės įgyto buto Stadiono g., Prienuose.

LAT teigimu, nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 3.105 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų aiškinimas ir taikymas, nes šių teisės normų pagrindu buvo reikštas ir teismo patenkintas reikalavimas pakeisti vedybų sutartį. Nurodyto straipsnio 1 punkte nustatyta, kad negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai. Taigi pagal CK 3.105 straipsnio 1 punkto nuostatas vedybų sutarties sąlygos negalioja, jeigu nustatomi CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai. Imperatyviosiomis teisės normomis pripažįstamos tokios normos, kurių šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti jų galiojimo ir taikymo, nesvarbu, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas reglamentuotų (CK 6.157 str. 1 d.). Viešoji tvarka taip pat paprastai nustatoma imperatyviosiomis teisės normomis. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigingumo, padorumo suvokimas. Sandorio turinys vertinamas pagal visuomenėje vyraujančią gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą. Pagal nurodyto straipsnio 2 punktą negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą (CK 3.88 ir 3.89 str.), jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Taigi pagal CK 3.105 straipsnio 2 punktą vedybų sutarties sąlygos negalioja tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Pagal nurodyto straipsnio 3 punktą negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios pažeidžia CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą. Teisėjų kolegija, aiškindama CK 3.105 straipsnio 3 punkte įtvirtintą vedybų sutarties negaliojimo sąlygą, kuriai esant būtų pažeidžiamas CK 3.117 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principas, pažymėjo, kad ši sąlyga objektyviai gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje pasirenka bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą, nes nepasirinkus tokio turto teisinio režimo, tampa negalimas nukrypimas nuo tik bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei reglamentuoti skirto ir įstatyme įtvirtinto draudimo pažeisti tokios nuosavybės rūšies lygių dalių principą. Kita vertus, įstatyme įtvirtinta tik sutuoktinių bendro turto dalių prezumpcija (CK 3.117 str. 1 d.), nes taip pat nustatyta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.). Dėl to nurodyta nuostata nėra imperatyvi. Ieškovo ginčijamos povedybinės sutarties 3.3 punkto nuostatą dėl lėšų sąskaitoje, atidarytoje sutuoktinio vardu, priskyrimo asmeninei sutuoktinio nuosavybei bylą nagrinėję teismai keitė argumentuodami CK 3.105 straipsnio 1–3 punktų pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į netinkamą pateiktą išvados motyvavimą. Teismai ginčijamą povedybinės sutarties sąlygą pripažino prieštaraujančia imperatyviosioms teisės normoms (CK 3.105 str. 1 p.), tačiau šią sąlygą motyvavo aplinkybėmis, kurios reiškia įstatyme įtvirtintas kitas, CK 3.105 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytas, vedybų sutarties negaliojimo sąlygas. Tai reiškia, kad teismai nepagrįstai tas pačias sąlygas aiškino kaip neatitinkančias CK 3.105 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimų bei jas pripažino savarankišku vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindu pagal CK 3.105 straipsnio 1 punktą. Minėta, kad CK 3.105 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai – turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinio režimo keitimas (CK 3.88, 3.89 straipsniai) ir CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo pažeidimas – gali būti taikomi tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Iš 2008-09-22 sudarytos povedybinės sutarties sąlygų matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pasirinko ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, bet kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės turto režimą (sutarties 3.1–3.7 punktai, CK 3.104 str. 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vedybų sutarties sąlygas, kurių pagrindu vedybų sutartis pripažintina negaliojančia (CK 3.105 str. 1, 2, 3 punktai), dėl to teismų procesinių sprendimų dalys dėl povedybinės sutarties 3.3 punkto pakeitimo panaikintos. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių povedybinė sutartis buvo sudaryta tada, kai sutuoktiniai jau gyveno skyrium (nuo 2008 m. kovo mėnesio), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtos namų valdos Prienuose, (duomenys neskelbtini), dalis buvo parduota po povedybinės sutarties sudarymo (pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2008-10-23), o kita šios namų valdos dalis neparduota (dėl šios dalies tebevyksta šalių ginčas), tiek povedybinės sutarties, tiek nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl teisėjų kolegija priėmė sprendimą šį ieškinio reikalavimą atmesti. Kadangi povedybinės sutarties 3.3 punkto klausimas yra tiesiogiai susijęs bei turintis įtakos turto balanso sudarymui, dalijant sutuoktinių bendrąją nuosavybę (CK 3.118 str.), tai susiję nebe su teisės taikymo aspektu, bet su poreikiu nustatyti faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, panaikinta ir ši bylos dalis (dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų) perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Pripažinus, kad šalių turto (duomenys neskelbtini), Prienuose įgijimui ir sukūrimui buvo panaudotos abiejų šalių asmeninės lėšos, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė sumažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertę 40 000 Lt atsakovės asmeninių lėšų bei K. Č. ir D. Č. 36 000 Lt paskolos, ieškovo panaudotos namo (duomenys neskelbtini) pirkimui ir renovavimui, sumomis.

Tačiau, įvertinus tai, kad atsakovės indėlis į bendro turto sukūrimą (40 000 Lt asmeninių lėšų) buvo didesnis už ieškovo indėlį (36 000 Lt, pasiskolinti iš tėvų) 4 000 Lt suma, konstatuotina, jog apylinkės teismas be pagrindo šios aplinkybės neįvertino ir nekompensavo atsakovei iš ieškovo jos didesnio indėlio į bendrąją nuosavybę, t. y. nepagrįstai nepriteisė dėl to iš ieškovo atsakovei 2 000 Lt kompensacijos, paskaičiuotinos kaip skirtumo tarp ½ dalies asmeninių lėšų sumos ((40 000 + 36 000) / 2 = 38 000 Lt) ir atsakovės (arba ieškovo) asmeninių lėšų, t. y. 40 000 – 38 000 = 2 000 Lt (arba 38 000 – 36 000 = 2 000 Lt). Pažymėtina, jog teismas, tik sumažinęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertę 76 000 Lt suma, kurioje šalių dalys nėra lygiavertės, tačiau nepriteisęs dėl to iš ieškovo atsakovei jokios kompensacijos, pažeidė atsakovės, kurios indėlis asmeninėmis lėšomis buvo didesnis 4 000 Lt suma, turtines teises.

Apeliantės teigimu, teismas, dalindamas turtą (duomenys neskelbtini), Prienuose, turėjo atsižvelgti į tai, kad šis turtas įgytas vien tik apeliantės pinigais ir kad su ja liko gyventi du vaikai, todėl turėjo būti nukrypta nuo lygių dalių principo ir jai priteista natūra 2/3 dalis iš 30/100 dalių gyvenamojo namo bei kiemo statinių. Apeliantė nurodė, kad teismas nemotyvavo, kodėl nenukrypo nuo lygių dalių principo.

Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). CK 3.123 straipsnyje nurodytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Nors su apeliante ir liko gyventi du nepilnamečiai vaikai, tačiau LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra pažymėjusi, jog vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Nenustačius kitų aplinkybių, kolegijos nuomone, vien ši aplinkybė negali nulemti to, kad apeliantei būtų skirta 2/3 šio ginčo turto.

Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, įstatyme prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra (CK 3.127 str. 3 d.). Įstatyme nustatyta, kad jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Teismo posėdyje atsakovė sutiko turtą dalinti lygiomis dalimis, priteisiant visą turtą (duomenys neskelbtini) ieškovui, o (duomenys neskelbtini) esantį turtą – jai, nors apeliaciniu skundu ir prašė šį turtą dalinti tarp abiejų šalių. Įvertinus aplinkybę, kad vienas iš šalims priklausančių dviejų nekilnojamojo turto objektų ((duomenys neskelbtini), Prienuose) yra priteisiamas ieškovui, o antrojo gyvenamojo, esančio (duomenys neskelbtini) šalims priklauso tik 46/100 dalys bei tam tiktos dalys ūkinių pastatų, o likusi kita šio turto dalis priklauso atsakovės dėdei A. P., konstatuotina, jog, siekiant išvengti tolimesnių šalių ginčų ateityje dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo, teisinga, sąžininga ir protinga būtų, išsaugant šalių lygiateisiškumo principą, būtent atsakovei priteisti visą nekilnojamąjį turtą, esantį Kauno raj. sav. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 72 000 Lt

Dėl 94 274,92 Lt piniginės kompensacijos (kaip pajamų, kuriomis atsakovė naudojasi realizavusi bendrą sutuoktinių turtą) priteisimo iš atsakovės ieškovui bei dėl dalintino turto balanso sudarymo

Nustatyta, jog Prienų rajono apylinkės teismas 2012-01-16 sprendimu buvo pakeitęs 2008-09-22 šalių povedybinės sutarties, patvirtintos notarės R. D., 3.3 punktą ir išdėstęs jį taip: „Sutuoktiniai šia sutartimi nustato, kad bet koks turtas, vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinio nuosavybe tampa taip pat ir to sutuoktinio pajamos iš profesinės arba kitokios veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitoje, atidarytos to sutuoktinio vadu, išskyrus lėšas, pervestas į vieno iš sutuoktinių sąskaitą už realizuotą bendrosios jungtinės nuosavybės ar kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės turtą, santaupos, taip pat vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas šiame punkte nenurodytas turtas“.

Taigi ieškovui priteistina (paliktina nuosavybėje) šis 96 290 Lt vertės turtas: lengvieji automobiliai AUDI A6 AVANT, v. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 190 Lt vertės ir VW PASSAT, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vertės neturi; 119/697 dalis 0,0697 ha žemės sklypo, u. Nr. (duomenys neskelbtini), 30/100 gyv. namo, u. Nr. (duomenys neskelbtini), 30/100 kt. statinių, u. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., 80 000Lt bendros vertės; šaldytuvas „Snaigė“ – 200 Lt; indaplovė „Privileg“ – 500 Lt; dujinė viryklė – 300 Lt; 37 cm įstrižainės televizorius – 200 Lt; nerūdijančio plieno 4 puodų rinkinys – 300 Lt; virtuvinis stalas – 200 Lt; 3 vnt. kėdžių 450 Lt vertės; skalbimo mašina „Whirlpool“ – 1 000 Lt; minkštas kampas – 500 Lt; miegamojo dvigulė lova – 2 000 Lt; komoda 100 Lt; kompiuteris 250 Lt; kompiuterinis stalas 100 Lt; viso 6 100 Lt bendros vertės kilnojamojo turto (10 190 + 80 000 + 6 100).

Atsakovei priteistina (paliktina nuosavybėje) šis 79 960 Lt vertės turtas (jo piniginis ekvivalentas): ½ 0,580 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., u. Nr. (duomenys neskelbtini); 46/100 gyv. namo, u. Nr. (duomenys neskelbtini), 31/100 ūk. pastato, kurio u. Nr. (duomenys neskelbtini), ūk. pastatai, kurių u. Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei ½ kitų statinių, u. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., 72 000 Lt bendros vertės; mikrobangų krosnelė „Whirlpool“ 150 Lt; siurblys „Samsung“ 200 Lt; kiti virtuvės įrankiai 300 Lt; 109 cm įstrižainės televizorius „Samsung“ 1 000; sekcija 1 000 Lt; patalynės dėžė 100 Lt; muzikinis centras JVC 500 Lt; patalynė 100 Lt; vaikų kambario lova 200 Lt; vaikų kambario baldų komplektas 1 000 Lt; fotelis 150 Lt; keturvietė palapinė 200 Lt; 3 vnt. miegmaišių 60 Lt, t. y. viso kilnojamojo turto 4 960 Lt bendros vertės. Be to, atsakovės nuosavybėje paliktina 3 000 Lt, gauti už atsakovės be ieškovo sutikimo parduotą automobilį.

Vadinasi, bendra šalims priteistino turto vertė yra 176 250 Lt (96 290 + 79 960), kurio ½ dalis, priklausanti kiekvienai iš šalių, sudaro 88 125 Lt. Kadangi ieškovui priteisiamo turto vertė jam teisėtai priklausančio turto dalį viršija 8 165 litais (96 290 – 88 125), kolegija iš ieškovo atsakovei priteisia 8 165 Lt kompensaciją už jam natūroje tenkančią didesnę turto dalį. Pažymėtina, jog į šią kompensaciją patenka ir atsakovės priklausanti sumokėti ieškovui 1 500 Lt suma už be ieškovo sutikimo parduotą automobilį bei 36 000 Lt suma už ½ dalį ieškovui priklausančio vien tik atsakovei priteisto nekilnojamojo turto (1 500 + 36 000 =37 500), ir ieškovo atsakovei priklausanti sumokėti 40 000 Lt suma už ½ dalį atsakovei priklausančio vien tik ieškovui priteisto nekilnojamojo turto, taip pat 5 095 Lt kompensacija už ieškovui priteistus automobilius bei 570 Lt kompensacija už 1 140 litais (6 100 – 4 960) ieškovui tenkančią didesnę dalį kilnojamojo turto, kadangi 40 000 + 5 095 + 570 = 45 665, o 45 665 – 37 500 = 8 165 Lt, t. y. priteistinos kompensacijos dydis.

Be to, kaip jau minėta prieš tai, iš ieškovo atsakovei taip pat priteistina 2 000 Lt kompensacija už jos indėlį asmeninėmis lėšomis į bendrą turtą. Vadinasi, bendra iš ieškovo atsakovei priteistina kompensacija sudaro 10 165 Lt.

Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 300 Lt (3 t., b. l. 54) (nuo 3 352 Lt sumokėjimo buvo atleista) bei už kasacinį skundą – 1 000 Lt (3 t., b. l. 152). Be to, 2 142,16 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki kasacinio teismo nutarties priėmimo. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 1 500 Lt (t. 3, b. l. 96–98). Be to, atsakovė sumokėjo 700 Lt (4 t., b. l. 39) už jos atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, jog atsakovė tiek priešieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašė priteisti jai ½ dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), kurios vertė 36 000 Lt, ir 2/3 dalis nekilnojamojo turto dalies Prienuose, kurių vertė 53 333 Lt, bei 3 595 Lt kompensaciją, t. y. viso turto (be kilnojamojo) už 92 928 Lt, o po antrosios apeliacijos gavo turto (be kilnojamojo) už 83 165 Lt. Vadinasi, jos turtiniai reikalavimai (įvertinus ir piniginių lėšų asmeninėje sąskaitoje pripažinimą asmenine nuosavybe) buvo patenkinti 90 procentų (83 165 x 100 / 92 928). Kolegijos nuomone, kiti šalių priešpriešiniai reikalavimai vertintini kaip lygiaverčiai ir vieni kitus kompensuojantys.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl povedybinės sutarties pakeitimo LAT nutartimi buvo netenkintas, o, be to, atsakovės turtiniai reikalavimai patenkinti 90 procentų, atitinkamai perskirstytinos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Be to, atsakovei, laimėjusiai 90 procentų apeliacijos, iš ieškovo priteistina 630 Lt advokatės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų bei jos už apeliacinį skundą sumokėto 300 Lt žyminio mokesčio 270 Lt (3 t., b. l. 54) žyminio mokesčio, t. y. 90 procentų. Be to, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, konstatuotina, jog nuo likusios žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimo į valstybės pajamas yra atleista ne tik atsakovė (3 t., b. l. 82–85), bet ir ieškovas, ir dėl to iš ieškovo nepriteistina valstybei 90 proc. dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Be to, atsakovei, kasacijoje pasiekusiai ieškovo reikalavimo dėl povedybinės sutarties pakeitimo nepatenkinimo, iš ieškovo priteistina 500 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Be to, iš ieškovo priteistina 90 procentų žyminio mokesčio nuo likusios 2 642 Lt (1 000 + 2 142 – 500) žyminio mokesčio dalies, t. y. nuo 2 378 Lt (2 642 x 0,9), iš kurių 450 Lt priteistina atsakovei (sumokėjusiai viso 1 000 Lt, todėl 500 x 0,9 = 450), o 1 928 Lt (2 378 – 450) – valstybei. Be to, iš atsakovės valstybei priteistina likusi žyminio mokesčio dalis (proporcinga nepatenkinto reikalavimo daliai, t. y. 10 proc., kurios sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas, t. y. 264 Lt.

Ieškovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą iš atsakovės priteistina 10 procentų iš ieškovo sumokėtų 1 500 Lt (t. 3, b. l. 96–98), t. y. 150 Lt.