- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- A6.-663-1060/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00062-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. K.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.9.11Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir darbdavys neužtikrino, kad jo samdomi asmenys dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 punktą, nes 2021 m. gegužės 14 d. apie 10.30 val. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini). ritualinių paslaugų parduotuvėje prekiaujanti gėlėmis rasta dirbanti I. I., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savaitę laiko mokinasi dirbti kasininkės floristės pareigose, pradėjo 2021 m. gegužės 10 d., darbo sutarties dar nepasirašė. VSDFV duomenų bazėje apie I. I. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), duomenų nėra. G. K. taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2. Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo G. K. paaiškinime (b. l. 7) su pažeidimu sutiko, nurodė, kad I. I. įmonėje yra apmokoma dirbti ir nėra apsisprendusi ar dirbs ar ne, nes ne visi žmonės pagal darbo specifiką gali dirbti. Su ja darbo sutartis nesudaryta, nes darbuotoja nėra apsisprendusi ar dirbs.
3. G. K. teismo posėdžio metu pakartojo paaiškinime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad jo įmonė teikia ritualines paslaugas, nors darbuotojai ir nori pradėti dirbti, tačiau pradėję dirbti supranta, kad šio darbo negali atlikti dėl baimių, darbas yra susijęs su karstais, lavonais, šiuo atveju I. I. bandė ar emociškai galės susitvarkyti su darbu, šiuo metu ji yra įdarbinta ir dirba, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tikrai žinojo, kad galima sudaryti darbo sutartį su bandomuoju laikotarpiu, tačiau dėl nenorėjimo apsunkinti buhalteriją priėmimais ir atleidimais nusprendė taip pasielgti, prašė skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą.
4. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas R. R. (toliau – Institucijos atstovas) teismo posėdžio metu palaike protokole nurodytas aplinkybes, prašė skirti minimalią nuobaudą.
5. Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad G. K. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, be jo visiško prisipažinimo, visiškai įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
6. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 14 d. tyrimo veiksmų protokolu (b. l. 4-5) nustatyta, kad 2021 m. gegužės 13 d. patikrinimo metu ritualinių paslaugų ir prekybos vietoje rastas G. K., kuris yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, prekiaujanti gėlėmis rasta I. I., kuri nėra įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri paaiškino, kad mokosi dirbti ir darbo sutarties nepasirašė. G. K. patvirtino, kad su ja darbo sutartis nesudaryta.
7. Iš 2021 m. gegužės 14 d. I. I. paaiškinimo (b. l. 6) matyti, kad ji nurodė, jog savaitę laiko mokosi įmonėje dirbti kasininkės floristės pareigose. Pradėjo 2021 m. gegužės 10 d., darbo sutarties kol kas nepasirašė.
8. VSDFV informacinės sistemos duomenys (b. l. 8-9) parodo, kad I. I. niekur nedirba, bei nėra įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“.
9. ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes; protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką; ar nusižengimas atitinka kvalifikaciją. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).
10. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, apibrėžiančias nelegalaus darbo sampratą.
11. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
12. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl nelegalaus darbo, nurodė, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad asmuo pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Teismas pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
14. Atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigoja atlikti fizinis asmuo (DK 21 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus.
15. Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. K., Institucijos atstovo paaiškinimus, bei administracinio nusižengimo byloje surinktus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus pirmiau išvardintus bei aprašytus rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog G. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir darbdavys neužtikrino, kad jo samdomi asmenys dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 punktą, nes 2021 m. gegužės 14 d. apie 10.30 val. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini). ritualinių paslaugų parduotuvėje prekiaujanti gėlėmis rasta dirbanti I. I., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savaitę laiko mokinasi dirbti kasininkės floristės pareigose, pradėjo 2021 m. gegužės 10 d., darbo sutarties dar nepasirašė. Administracinio nusižengimo metu VSDFV duomenų bazėje apie I. I. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), duomenų nebuvo. Šie G. K. neteisėti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. I. realiai atliko darbo funkcijas – prekiavo gėlėmis, taigi šiuose veiksmuose taip pat buvo darbo sutarties požymių, tačiau su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Nagrinėjamu atveju G. K. buvo atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojui būtų leista dirbti tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį.
17. G. K. nebaustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
18. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
19. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
20. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į tai, kad G. K. neneigė padaręs administracinį nusižengimą, jį pripažino, teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinį nusižengimą padarė, nes jo veikla – laidojimo paslaugos, yra specifinė ir žmonės atėję dirbti ir vos padirbę, bei susipažinę su darbo specifika, atsisako darbo, todėl I. I. neformino bandomojo laikotarpio, leido jai pabandyti dirbti, šiuo metu ji jau yra įforminta tinkamai ir dirba toliau, įmonėje kitų nusižengimų nenustatyta, reali žala nei darbuotojai, nei valstybei nepadaryta, todėl darytina išvada, kad dėl savo elgesio pažeidėjas G. K. padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti G. K., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus švelnesnę nuobaudą – baudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
21. G. K. išaiškinama, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
G. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinių nusižengimų bylos numerį.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.