Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Vitai Šimkienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. G., teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo I. G. (I. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ agentu, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-02-11 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-11-08 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis J. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-6642939-14, kuriame nurodė, kad I. G. (I. G.) 2014-01-27, apie 10.50 vai., Minijos g. 180, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę - automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą reikalavimus, t. y. nesustojo prieš šį ženklą. Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, kad I. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 175 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje (toliau - ATPK).

2014-02-11 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyrio vyresniojo specialisto nutarimu Nr. 30N-7350210-14 I. G. už šį pažeidimą pagal ATPK 125 straipsnį paskirta 500,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems mėnesiams.

2014-03-04 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėjimui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-02-11 nutarimo. Pareiškėjas prašo teismo pakeisti nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą švelnesne, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, jog 2014-01-27, apie 10.45 vai., išvažiuojant iš Klaipėdos konteinerių terminalo teritorijos, esančios Minijos g. 180, Klaipėdoje, sustojo prie kontrolės punkto. Po užtvaro atidarymo pravažiavo apie 150 m iki kelio sukimo į dešinę. Dėl mažo atstumo iki sankryžos, automobilio greitis buvo apie 30 km/h. Prieš posūkį pastebėjo, jog geležinkelio atšakos į Klaipėdos konteinerių terminalo teritoriją vartai yra uždaryti, lokomotyvų, vagonų ir kitų geležinkelio transporto priemonių jam iš dešinės pusės nebuvo. Pažymi, jog ženklas „STOP“ iš šios pozicijos buvo blogai matomas. Už poros metrų, atlikdamas posūkį į dešinę, įsitikino, jog prie sankryžos artėjančių automobilių nėra, neatkreipė dėmesio į ženklą „STOP“ dešinėje, nes dairėsi į kairėje pusėje esantį kelią, todėl posūkio atlikimo metu lėtai judančio automobilio visiškai nesustabdė. Pripažįsta padaręs

administracinį teisės pažeidimą, supranta, kad vairuotojas turi būti itin atidus, tačiau teisės pažeidimą padarė ne piktybiškai ir ne dėl atsakingumo stokos, bet atsitiktinai susiklosčius aplinkybėms, kurių pasėkoje nepastebėjo „STOP“ ženklo. Be to, nurodo, jog turi šeimą, sutuoktinė laukiasi kūdikio, dėl teisės vairuoti atėmimo yra tikimybė prarasti darbą. Jis yra atsakingas, teigiamai charakterizuojamas darbuotojas, daug dirba ir sportuoja, neturi kitų administracinių nuobaudų.

ATPK 300 straipsnio l dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui nedalyvaujant.

Byloje esančiu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos vyresniosios patrulės 2014-01-27 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2014-01-27, apie 11.00 vai., jai patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. B., ties Minijos g. 180, Klaipėdoje, pastebėjo automobilį Volvo, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas nesustojo prieš kelio ženklą „STOP“, kai šis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Minėtas automobilis buvo sustabdytas mėlynos-raudonos spalvos švyturėliais. Patikrinus minėtos transporto priemonės vairuotojo dokumentus, paaiškėjo, jog tai yra I. G. Pažeidėjas su teisės pažeidimu sutiko, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Dėl administracinio teisės pažeidimo I. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. 1. 9).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad I. G. rašytiniame paaiškinime neginčijo jam inkriminuoto teisės pažeidimo ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi (b. 1. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

KET XIX skyriaus normos reglamentuoja važiavimo per geležinkelių pervažas tvarką. KET 175 punktas nustato, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra - ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

KET l priedo ženklas Nr. 204 nustato, kad draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra - prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ - važiuojančioms pagrindiniu keliu. Jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra - prieš ženklą.

ATPK 125 straipsnyje nurodyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu užjos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, — užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Pažymėtina, kad KET 175 punktas reglamentuoja vairuotojo pareigas tada, kai prie pervažos artėja bėginė transporto priemonė, taip pat tuo metu, kai važiuoti per pervažą yra draudžiama. Važiavimą per geležinkelio pervažas tvarką, kai nėra kokių nors specialių sąlygų (nėra artėjančios bėginės transporto priemonės, per pervažą nedraudžiama važiuoti), reglamentuoja KET 173 punktas, kuris nustato, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės. Tiek I. G. administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek jo atžvilgiu priimtame nutarime inkriminuotas KET 175 p. numatytas pažeidimas, tačiau I. G. padarytas pažeidimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal KET 173 p. Pažeidimų perkvalifikavimas neturi esminės įtakos I. G. padarytam administraciniam teisės pažeidimui, kadangi už KET 173 str. pažeidimą, atsakomybė, kaip ir už KET 175 p. pažeidimus, nustatyta ATPK 125 str. Vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime neteisingai nurodytas pažeistas KET punktas, nereiškia, jog pažeidimo esmė neatskleista ar administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi esminių trūkumų. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo nuo pat pažeidimo padarymo momento suprato, už kokį pažeidimą jis baudžiamas - už tai, kad nesustojo prieš ženklą „STOP“. Pažymėtina, kad pažeidėjas dalyvavo tiek bylos nagrinėjime teisme, tiek priimant nutarimą Institucijai, todėl žinojo kuo yra kaltinamas.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.). Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą, I. G. veika pagal ATPK 125 str. kvalifikuota teisingai: be paties I. G. prisipažinimo, ATPK 125 str. numatyto pažeidimo padarymą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. 1. 7), policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas (b. 1. 9).

I. G. neginčija, kad jis padarė teisės pažeidimą, t. y. įvažiuodamas į geležinkelio pervažą nesustojo prieš „Stop“ ženklą, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, ir tuo pažeidė KET 173 punkto reikalavimus, padarydamas ATPK 125 str. numatytą pažeidimą, dėl jo padarymo gailisi, tačiau nurodo, jog teisės pažeidimą padarė dėl to, kad pirmumo kelio ženklo „STOP“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, nepastebėjo, ir tik dėl to nesustojo prieš šį ženklą, teismo posėdžio metu atkreipdamas dėmesį į tai, kad kelio ženklas, kurio reikalavimus jis pažeidė, blogai matėsi. Visapusiškai įvertinus bylos duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę pastebėti kelio ženklą „STOP“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, kadangi pažeidimas užfiksuotas žiemą (2014-02-14), šviesiu paros metu (apie 11 val.), esant geram matomumui, todėl objektyviai daroma išvada, kad nei tvora, nei augalija negalėjo trukdyti taip kad kliudytų pareiškėjo matomumui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančios fotonuotraukos (b. 1. 15) matyti, kad prieš pat dešinįjį posūkį yra pastatytas kelio ženklas, įspėjantis, kad netoliese yra geležinkelio pervaža be pakeliamojo užtvaro, todėl pareiškėjas, būdamas vairuotoju, turėjo pastebėti bent šį kelio ženklą, bei numatyti, kad prieš geležinkelio pervažą galimai gali būti ženklas „STOP“. Geležinkelis yra pakankamai didelės grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei zona, todėl

vairuotojas joje turėtų būti itin atidus. Be kita ko, įrodymų vertinimo aspektu paminėtina ir tai, kad iš paties pareiškėjo pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ pranešimo matyti, kad I. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo darbovietės administracija nurodo, kad kuro tiekimas vykdomas visuose uosto terminaluose ir nuolat vyksta aktyvus bendradarbiavimas su muitine, todėl I. G. tenka kiekvieną dieną skirtingu laiku važinėti į uosto terminalus, muitinės padalinius bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad teisės pažeidimas padarytas ties Minijos g. 180, Klaipėdoje, būtent prie Klaipėdos konteinerių terminalo teritorijos. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas kiekvieną dieną važiuodamas į uosto terminalus, manytina, kad ir į Klaipėdos konteinerių terminalą, prie kurio netoliese užfiksuotas teisės pažeidimas, neabejotinai turėjo žinoti apie „Stop“ ženklo, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, ties Minijos g. 180, Klaipėdoje, egzistavimą. Todėl teismas tokius pareiškėjo argumentus vertina kritiškai. Be kita ko, pareiškėjo nepastabumas nepašalina jo veiksmų priešingumo teisei, ir nėra pagrindas netaikyti administracinės atsakomybės už jo padarytą teisės pažeidimą.

Pareiškėjo skunde keliamas ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Pareiškėjas nurodė, kad jis anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas, jo pažeidimas yra atsitiktinis, institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o sunkinančių aplinkybių nenustatė, jam paskirtą piniginę baudą sumokėjo, be to, jo sutuoktinė laukiasi kūdikio, ir teisė vairuoti jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, darbdavių (tiek ankstesnio, tiek dabartinio) yra charakterizuojamas teigiamai.

Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje, arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Kokios būtent aplinkybės laikomos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti minėto straipsnio nuostatas, nedetalizuojama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra sąlygos, leidžiančios pagrįstai taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi institucijos buvo įvertintos skiriant ir individualizuojant bausmę. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad sutuoktinė laukiasi kūdikio, ir teisė vairuoti jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, o darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai taip pat nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis pagrįstai taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-3948/2011, Nr. N62-4109/2011). Asmuo, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Jokių kitų išimtinių aplinkybių pareiškėjas nenurodė.

Pažymėtina tai, kad vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pažeidimas buvo padarytas atsitiktinai, prieš kirsdamas geležinkelio atšaką į Klaipėdos konteinerių terminalo teritoriją, įsitikino, jog geležinkelio vartai uždaryti,

atšakoje bėginių transporto priemonių nebuvo, nėra išimtinės aplinkybės, kuriomis būtų galima pagrįsti ATPK 30¹ str. taikymą. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas I. G. pablogino savo ir savo artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio rezultatas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad I. G. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jos padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucija, Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., kuriame numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 str. ir 32 str., nuostatų nepažeidė, įstatymo normas pritaikė tinkamai.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog 2014-02-11 priimtas nutarimas I. G. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta ATPK 125 straipsnio sankcijos ribose numatyta minimali nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui, t. y. dviems mėnesiams, todėl tenkinti I. G. skundo nėra pagrindo (ATPK 302 str. l d. l p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsniu, 302 straipsniu, teismas

nutaria:

I. G. (I. G.) skundo netenkinti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-02-11 nutarimą, kuriuo I. G. (I. G.) už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. pažeidimą paskirta administracinė nuobauda — 500,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems mėnesiams, palikti galioti.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 7 dienas nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.