- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- ATP-361-360/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00824-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. G. (I. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2014-02-11 nutarimu I. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 str. administracine nuobauda – 500 Lt (penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems mėnesiams už tai, kad jis 2014-01-27 apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą reikalavimus, t.y. nesustojo prieš šį ženklą. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 175 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 125 str.
G. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2014-02-11 nutarimo ir prašė nutarimą pakeisti paskiriant minimalią baudą neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-14 nutartimi I. G. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pažeidėjas prašo atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, jo pasekmes, pažeidimo padarymo aplinkybes bei susiklosčiusių aplinkybių visumą, į tai, jog dėl padaryto pažeidimo, pagal pateiktus duomenis, žalos kitiems asmenims nepadaryta, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes - dėl padaryto pažeidimo gailisi, išskirtinai teigiamai charakterizuojamas darboviečių, į tai, kad teisės praradimas apsunkins jaunos šeimos gyvenimą, bus priverstas kreiptis į darbo biržą, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais jo atžvilgiu, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas bei skirti mažesnę nei ATPK 125 str. sankcijoje numatyta minimalią nuobaudą - 500 litų be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad su teismo išvadomis nesutinka. Pažymi, jog pažeidimas įvyko geležinkelio atšakoje į Klaipėdos terminalo teritoriją. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog jam išvažiuojant iš Klaipėdos terminalo teritorijos ir artėjant prie „T“ tipo sankryžos - matomi uždaryti geležinkelio atšakos į AB „Klaipėdos Terminalas“ vartai. Tačiau ženklas „STOP“ iš perspektyvos nematomas ir tampa pastebimas tik įvažiavus į sankryžą. Automobilio judėjimo metu, darant posūkį į dešinę pusę, vairuotojas privalo atsižvelgti į sankryžos kairiąją pusę, dėl judėjimui galimų pavojų įvertinimo - ir dėl to galima nepastebėti ženklo „STOP“, kuris randasi sankryžos dešiniajame kelkraštyje. Pasak apelianto, jis ir pareigūnams surašiusiems administracini protokolą bei Klaipėdos miesto apylinkes teismui pranešė, kad pripažįsta pažeidimo faktą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Tačiau atkreipdamas teismo dėmesį į aukščiau išvardintas įvykio aplinkybes mano, jog ir kiti vairuotojai gali šioje pervažioję papulti į ta pačią situacija, kaip ir apeliantas.
Taip pat nurodo, kad Kelių eismo taisyklių 1 priedo ženklas Nr. 204 nustato, kad draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra - prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ - važiuojančioms pagrindiniu keliu, jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra - prieš ženklą. ATPK 125 str. nustato, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, važiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, — užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių. Pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 175 punktas reglamentuoja vairuotojo pareigas tada, kai prie pervažos artėja bėginė transporto priemonė, taip pat tuo metu, kai važiuoti per pervažą yra draudžiama. Važiavimą per geležinkelio pervažas tvarką, kai nėra kokių nors specialių sąlygų (nėra artėjančios bėginės transporto priemonės, per pervažą nedraudžiama važiuoti), reglamentuoja Kelių eismo taisyklių 173 punktas, kuris nustato, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės. Jam administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 175 punkte numatytas pažeidimas, tačiau, mano, jog priimant nutarimą dėl jo padaryto pažeidimo yra pagrindas prašyti teismą pažeidimą kvalifikuoti pagal Kelių eismo taisyklių 173 punktą, už kurį atsakomybė nustatyta ATPK 125 str. Pareiškėjas neginčija, kad jis padarė teisės pažeidimą, t. y. įvažiuodamas į geležinkelio pervažą nesustojo prieš „Stop“ ženklą, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus.
Pažeidėjo manymu, skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam nuobaudos skyrimui, nespręstas klausimas dėl ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos taikymo. ATPK 30¹ str. 1 d. numato, kad pareigūnas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjos kaltės iš esmės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str., nes nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam nuobaudos skyrimui.
Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo motyvus konstatuoja, kad I. G. paskirta administracinė nuobauda, įvertinus faktinių aplinkybių visumą, nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui.
I. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir jis nutarimu buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą reikalavimus, t.y. nesustojo prieš šį ženklą. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 175 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 125 str. Šio pažeidimo padarymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių. Žemesnysis teismas, nagrinėdamas I. G. skundą, atsižvelgė į tai, kad I. G. dėl padaryto pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, įvertino tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir padarė išvadą, kad Institucija pagrįstai I. G. paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą bei minimaliam terminui atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Apygardos teismo nuomone tiek Institucija, tiek apylinkės teismas ATPK 30 str., kuriame numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str., nuostatų nepažeidė, įstatymo normas pritaikė tinkamai.
Apylinkės teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad skirti mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą nėra pagrindo. Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje, arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos numatyta ATPK 30¹ str. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Kokios būtent aplinkybės laikomos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti minėto straipsnio nuostatas, nedetalizuojama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra sąlygos, leidžiančios pagrįstai taikyti ATPK 30¹ str. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių žemesnės instancijos teismas nenustatė ir su šia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tiek Institucijos, tiek žemesniojo teismo įvertintos skiriant ir individualizuojant bausmę. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jo žmona laukiasi, netekęs taisės vairuoti transporto priemones neteks darbo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai taip pat nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis pagrįstai taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Jokių kitų išimtinių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė.
Pažymėtina tai, kad vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog jam išvažiuojant iš Klaipėdos terminalo teritorijos ir artėjant prie „T“ tipo sankryžos - matomi uždaryti geležinkelio atšakos į AB „Klaipėdos Terminalas“ vartai. Tačiau ženklas „STOP“ iš perspektyvos nematomas ir tampa pastebimas tik įvažiavus į sankryžą. Automobilio judėjimo metu, darant posūkį į dešinę pusę, vairuotojas privalo atsižvelgti į sankryžos kairiąją pusę, dėl judėjimui galimų pavojų įvertinimo - ir dėl to galima nepastebėti ženklo „STOP“, kuris randasi sankryžos dešiniajame kelkraštyje, todėl į tokią situaciją gali patekti ir kiti vairuotojai, nepašalina jo veiksmų priešingumo teisei ir juo labiau nėra išimtinės aplinkybės, kuriomis būtų galima pagrįsti ATPK 30¹ str. taikymą.
Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl padaryto pažeidimo perkvalifikavimo iš Kelių eismo taisyklių 175 punkto į Kelių eismo taisyklių 173 punktą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas savo nutartyje išsamiai pasisakė dėl šio argumento. Apygardos teismas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pažeidimo perkvalifikavimo visiškai sutinka ir pakartotinai nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad I. G. buvo tinkamai pritaikytos administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančios nuostatos, jam paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 str. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. G. (I. G.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.