Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje :

Z. V. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. m. d., Mažeikių r., Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti J. S. Palanga, deklaruota gyv. vieta ten pat, dirbanti E. V. akių ligų kabinete, buhaltere, neteista, administracine tvarka nebausta,

yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222str.1d., BK 300 str. 3d., BK 182 str. 2d., BK 182 str. 2d. ir BK 182 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Z. V. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą o būtent : ji, dirbdama UAB "E." ( į. k. reg. L. g. Mažeikiuose) buhaltere ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 3d. iki 2008 m. lapkričio 19 d., privalėdama vadovautis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pažeisdama šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo:

-6 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimus;

-12 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai , kurie negali būti pagrįsti dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais,

buhalterinės apskaitos dokumentuose- kasos knygoje nurašydama 325550,00Lt, tačiau jų faktiškai neįnešdama į einamąją UAB "E." banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke SNORAS ir atvirkščiai, įnešdama į banką SNORAS 34430,00Lt, tačiau jiems įforminti nesurašydama kasos išlaidų orderių ir jų neapskaitydama kasos knygoje, kasos knygoje nepagrįstai įregistruodama 15 paskolos grąžinimo V. E. operacijų už 97480,73 Lt ir 8 pinigų įnešimo į banką operacijas už 72261,230 Lt. ir iš viso tiriamuoju laikotarpiu buhalterinės apskaitos dokumentuose- kasos knygoje nepagrįstai įrašydama 495291,93 Lt( 325550+97480,73+72261,20 ), dėl ko dokumentinio tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, kur faktiškai buvo panaudoti iš bendrovės kasos nurašyti 495291,93 Lt., kadangi šios bendrovės apskaitoje užfiksuotos, tačiau faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos yra susijusios su bendrovės veikla, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimu, dėl ko laikotarpyje nuo 2001-01-03 iki 2008-11-19 negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „E." veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, taip ji apgaulingai tvarkė UAB "E." buhalterinę apkaitą

T. Z. V. kaltinama tuo, kad klastodama tikrus dokumentus, t.y. dirbdama UAB "E." (į. k. reg. L. Mažeikiuose) buhaltere ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 3d. iki 2008 m. lapkričio 19 d., klastodama dokumentus, tai yra buhalterinės apskaitos dokumentuose -kasos knygoje nurašydama pinigų sumas, šioms sumoms patvirtinti fiktyviai surašydama kasos išlaidų orderius, suklastodama tikrus banko dokumentus- Banko SNORAS PAJAMŲ ORDERIUS, juose įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad į banką įnešami UAB „E." pinigai, tačiau jų iš viso neįnešdama, tik užpildydama PAJAMŲ ORDERĮ arba įnešdama į banką pinigus, įnešamų grynųjų pinigų sumą nurodydama PAJAMŲ ORDERYJE žymiai mažesnę, negu tame pačiame PAJAMŲ ORDERYJE pridedame prie bendrovės buhalterinių dokumentų, jame ištaisydama sumą, t. y prirašydama skaičius, padidindavo įnešamų pinigų sumą tačiau pinigų faktiškai neįnešdama į einamąją UAB "E." banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke SNORAS, arba įnešdama dalį pinigų, taip klastojo šiuos dokumentus :

Eil. Nr.Pagal kasos dokumentusPastabosKasos išlaidiį orderioPinigųįnešimąpatvirtinančiodokumentoNr.DataNumerisSuma, LtKam išrašytas kasos išlaidųorderis12001.07.161094500,00Z. V.48dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra22001.07.231124300,00Z. V.363dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas nėra32001.08.101254600,00Z. V.Nėrapinigų gavėjo parašo nėra42001.09.201553200,00Z. V.419183dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas nėra52001.10.151703500,00Z. V.Nėrapinigų gavėjo parašo nėra62001.10.231741300,00L^Vi.i_^Nėrapinigų gavėjo parašo nėra72001.10.251751730,00Z. V.Nėrapinigų gavėjo parašo nėraIš viso 2001 m.:X23130,00XX12003.02.181292500,00V. E.nėrapinigų gavėjo parašo nėra22003.03.101339000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašo nėra32003.04.3014020000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašo nėra42003.05.22300,00nėra dokumentoNėraĮrašas tik kasos knygoj52003.08.132600,00nėra dokumentoNėraĮrašas tik kasos knygoj62003.08.251953200,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašo nėra72003.12.122000,00nėra dokumentoNėra|rašas tik kasos knygojIš viso 2003 m.:X39600,00XXX12004.02.054350,00nėra dokumentoNėraĮrašas tik kasos knygoj

22004.03.273300,00nėra dokumentoNėraįrašas tik kasos knyqoj32004.04.276000,00nėra dokumentoNėraĮrašas tik kasos knygoj42004.06.253245600,00Z. V.1458dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra52004.09.063511000,00Z. V.320514skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, pinigų gavėjo parašas yra62004.09.213573000,00Z. V.Nėrapinigų gavėjo parašas yra72004.11.243855000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašas yraIš viso 2004 m.:X28250,00XXX12005.01.2010000,00nėra dokumentonėra|rašas tik kasos knygoj22005.02.1973100,00V. E.nėrapinigų gavėjo parašo nėra32005.03.09125000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašas yra42005.03.30156000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašas yra52005.05.10316000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašas yra62005.06.01363000,00V. E.1384/0601dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra72005.06.10403000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašas yra82005.06.22435500,00V. E.4724/15dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra92005.07.26555000,00V. E.34/304dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra102005.08.19659700,00V. E.764435skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, pinigų gavėjo parašas yra112005.11.091036800,00Z. V.941/45dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra122005.11.221064000,00Z. V.413415dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra132005.11.231072850,00Z. V.614134dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra142005.12.281228000,00V. E.511/3842dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yraIš viso 2005 m.:X77950,00XXX12006.03.23239000,00V. E.nėrapinigų gavėjo parašas yra22006.05.0610000,00nėra dokumentonėraįrašas tik kasos knygoj32006.05.26356550,00V. E.46/1345dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra42006.06.14408000,00Z. V.nėrapinigų gavėjo parašas yra52006.08.10573000,00V. E.nėrapinigų gavėjo parašas yra62006.10.318010000,00V. E.nėrapinigų gavėjo parašas yra72006.12.2120316000,00V. E.61/3425dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yraIš viso 2006 m.:X62550,00XXX12007.01.188000,00nėra dokumentonėraĮrašas tik kasos knygoj22007.01.198000,00nėra dokumentonėra(rašąs tik kasos knygoj32007.06.12141 1 9000,00Z. V.550092skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yra42007.09.071729000,00Z. V.be numeriodokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra52007.09.2017410000,00Z. V.685114skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yra62007.10.1517810000,00Z. V.?į 710303skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yraIš viso 2007 m.:X54000,00XXX12008.01.2720415000,00V. E.nėrapinigų gavėjo parašas yra22008.02.2721410000,00Z. V.857786skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yra32008.04.3024110000,00 Z. V.nėrapinigų gavėjo parašas yra42008.06.122599000,00Z. V.977462skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yra52008.06.282605000,00Z. V.996502skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašasyra62008.08.0827110000,00Z. V.42819skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yra72008.08.192726000,00Z. V.: 66896skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yra82008.11.053079500,00Z. V.be numeriodokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas nėraIš viso 2008 m.:X74500,00XXXIš viso :X325550,00XXX

t.y. kaltinama pagal LR BK 300 str. 3d.

T. Z. V. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1 epizodas : Z. V., dirbdama UAB "E." (į. k. reg. L. Mažeikiuose) buhaltere ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 3d. iki 2008 m. lapkričio 19 d., klastodama dokumentus, tai yra buhalterinės apskaitos dokumentuose -kasos knygoje nurašydama pinigų sumas, šioms sumoms patvirtinti fiktyviai surašydama kasos išlaidų orderius, suklastodama tikrus banko dokumentus- Banko SNORAS PAJAMŲ ORDERIUS, juose įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad į banką įnešami UAB „Edzaras" pinigai, tačiau jų iš viso neįnešdama, tik užpildydama PAJAMŲ ORDERĮ arba įnešdama į banką pinigus, įnešamų grynųjų pinigų sumą nurodydama PAJAMŲ ORDERYJE žymiai mažesnę, negu tame pačiame PAJAMŲ ORDERYJE pridedame prie bendrovės buhalterinių dokumentų, jame ištaisydama sumą t. y prirašydama skaičius, padidindavo įnešamų pinigų sumą tačiau pinigų faktiškai neįnešdama į einamąją UAB "E." banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke SNORAS, arba įnešdama dalį pinigų, taip klastodama šiuos dokumentus:

Eil. Nr.Pagal kasos dokumentusPastabosKasos išlaidiį orderioPinigųįnešimąpatvirtinančiodokumentoNr.DataNumerisSuma, LtKam išrašytas kasos išlaidųorderis12001.07.161094500,00Z. V.48dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra22001.07.231124300,00Z. V.363dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas nėra32001.08.101254600,00Z. V.Nėrapinigų gavėjo parašo nėra42001.09.201553200,00Z. V.419183dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas nėra52001.10.151703500,00Z. V.Nėrapinigų gavėjo parašo nėra62001.10.231741300,00L^Vi._^Nėrapinigų gavėjo parašo nėra72001.10.251751730,00Z. V.Nėrapinigų gavėjo parašo nėraIš viso 2001 m.:X23130,00XX12003.02.181292500,00V. E.nėrapinigų gavėjo parašo nėra22003.03.101339000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašo nėra32003.04.3014020000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašo nėra42003.05.22300,00nėra dokumentoNėraĮrašas tik kasos knygoj52003.08.132600,00nėra dokumentoNėraĮrašas tik kasos knygoj62003.08.251953200,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašo nėra72003.12.122000,00nėra dokumentoNėra|rašas tik kasos knygojIš viso 2003 m.:X39600,00XXX12004.02.054350,00nėra dokumentoNėraĮrašas tik kasos knygoj

22004.03.273300,00nėra dokumentoNėraįrašas tik kasos knyqoj32004.04.276000,00nėra dokumentoNėraĮrašas tik kasos knygoj42004.06.253245600,00Z. V.1458dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra52004.09.063511000,00Z. V.320514skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, pinigų gavėjo parašas yra62004.09.213573000,00Z. V.Nėrapinigų gavėjo parašas yra72004.11.243855000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašas yraIš viso 2004 m.:X28250,00XXX12005.01.2010000,00nėra dokumentonėra|rašas tik kasos knygoj22005.02.1973100,00V. E.nėrapinigų gavėjo parašo nėra32005.03.09125000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašas yra42005.03.30156000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašas yra52005.05.10316000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašas yra62005.06.01363000,00V. E.1384/0601dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra72005.06.10403000,00V. E.Nėrapinigų gavėjo parašas yra82005.06.22435500,00V. E.4724/15dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra92005.07.26555000,00V. E.34/304dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra102005.08.19659700,00V. E.764435skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, pinigų gavėjo parašas yra112005.11.091036800,00Z. V.941/45dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra122005.11.221064000,00Z. V.413415dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra132005.11.231072850,00Z. V.614134dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra142005.12.281228000,00V. E.511/3842dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yraIš viso 2005 m.:X77950,00XXX12006.03.23239000,00V. E.nėrapinigų gavėjo parašas yra22006.05.0610000,00nėra dokumentonėraįrašas tik kasos knygoj32006.05.26356550,00V. E.46/1345dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra42006.06.14408000,00Z. V.nėrapinigų gavėjo parašas yra52006.08.10573000,00V. E.nėrapinigų gavėjo parašas yra62006.10.318010000,00V. E.nėrapinigų gavėjo parašas yra72006.12.2120316000,00V. E.61/3425dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yraIš viso 2006 m.:X62550,00XXX12007.01.188000,00nėra dokumentonėraĮrašas tik kasos knygoj22007.01.198000,00nėra dokumentonėra(rašąs tik kasos knygoj32007.06.12141 1 9000,00Z. V.550092skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yra42007.09.071729000,00Z. V.be numeriodokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra52007.09.2017410000,00Z. V.685114skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yra62007.10.1517810000,00Z. V.?į 710303skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yraIš viso 2007 m.:X54000,00XXX12008.01.2720415000,00V. E.nėrapinigų gavėjo parašas yra22008.02.2721410000,00Z. V.857786skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yra32008.04.3024110000,00 Z. V.nėrapinigų gavėjo parašas yra42008.06.122599000,00Z. V.977462skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yra52008.06.282605000,00Z. V.996502skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašasyra62008.08.0827110000,00Z. V.42819skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yra72008.08.192726000,00Z. V.: 66896skirtumas tarp kasos išl. orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum.taisytas, pinigų gavėjo parašas yra82008.11.053079500,00Z. V.be numeriodokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas nėraIš viso 2008 m.:X74500,00XXXIš viso :X325550,00XXX

tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės -325550,00 LT svetimą UAB „ E.“ turtą.

2 epizodas : T. Z. V. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

Ji, dirbdama UAB "E."( į. k. reg. L. Mažeikiuose) buhaltere ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpyje nuo 2001-01-08 iki 2004-12-13 apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą- UAB „E." turtą, t.y., išrašydama kasos išlaidų orderius, juose nurodydama, kad „Paskolos grąžinimas V. E.", tačiau realiai pinigų UAB 'E." direktorei V. E. negrąžindama ir jų neįnešdama į banko sąskaitą pagal išrašytus kasos išlaidų orderius:

Eil. Nr.Pagal kasos dokumentusKasos išlaidų orderioPinigųDataNr.Suma, LtKam išrašytaskasos išlaidųorderisįnešimąpatvirtinančiodokumento Nr.12001.01.08110000,00V. E.nėra22001.11.241965200,00V. E.nėra32002.03.14243000,00įrašas tik kasos knygojnėra42002.05.15515000,00V. E.nėra52002.05.27565000,00V. E.nėra62002.06.28689000,00V. E.nėra72002.07.10709000,00V. E.nėra82002.10.241016000,00įrašas tik kasos knygojnėra92003.12.222519000,00V. E.nėra102003.12.242529000,00V. E.nėra112003.12.272539000,00V. E.nėra122003.12.312599000,00V. E.nėra132004.01.232648000,00V. E.nėra142004.11.27390640,23V. E.nėra152004.12.13404640,50V. E.nėraIš viso grąžinta paskolos :i97480,73XX

apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą- 97 480,73 litus, priklausančius UAB" E.," padarydama UAB „ E." 97 480,73 Lt didelės vertės turtinę žalą.

3 epizodas : Z. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

Ji, dirbdama UAB "Edzaras" (į. k. reg. L. Mažeikiuose) buhaltere ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2007 m. liepos 11 d. išrašydama kasos išlaidų orderį Nr. 144 savo vardu ir kasos knygoje nurašydama 12511,70 Lt pagal mokėjimo nurodymą Nr.209609601 pasipildė 12511,70 Lt savo asmeninę banko kortelę Nr. 4797094100574336, priklausančią AB SEB bankui, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą-UAB „E." turtą - pinigus 12 511,70Lt , padarydama UAB 'E." 12 511,70 Lt turtinę žalą

Civilinio ieškovo atstovė O. K. teismo posėdyje parodė, kad UAB „E.“ 2001-01-03 vyriausia buhaltere buvo įdarbinta Z. V.. Jos pareigybė buvo tvarkyti visą buhalterinę paskaitą ir būti už ją atsakinga. Tačiau dirbdama ji neatsakingai ir nepagrįstai iš kasos nurašė 425 221,23 Lt. Kadangi yra dokumentų klastojimo požymių, šiai sumai reiškia ieškinį ir prašo ją priteisti iš kalto asmens. Į įmonės sąskaitą ji įnešė tik 147 180 Lt , o pasisavino 325 550 Lt. Tuo pačiu nurašydama nuo kasos kaip kredito grąžinimą direktorei V. E. 97 480,73 Lt., nors pagal direktorės parodymus, jai tų pinigų negrąžino ir pasisavino 72 261,20 Lt. nurašė kaip įneštus į banko sąskaitą grynais. Nors faktiškai tų pinigų neįnešė, o atliko bankinę operaciją pervesdama iš sąskaitos į sąskaitą. Žodžiu, buvo tik bankiniai pavedimai, o nurašyta buvo nuo kasos. Tuo laikotarpiu ji iš įmonės pasisavino 425 221, 23Lt. Ši suma susidarė per aštuonerius metus palaipsniui ir niekas to iš karto nepastebėjo, nes patikrinimai atlikti nebuvo, o visą buhalterinę paskaitą tvarkė viena buhalterė, ataskaitas taip pat ruošė ji ir teikė direktorei tik pasirašyti. Pastebėta buvo, kai įmonėje ėmė trūkti apyvartinių lėšų ir pati vadovė ėmė ieškoti priežasties. Ji sako, kad negalėjo suprasti kas atsitiko, taip ėmė trūkti pinigų, kad nebeturėjo kuo atsiskaityti už prekes. Tada ji nuodugniai ėmė tikrinti visus turimus pinigus ir pastebėjo didelių neatitikimų, tad buvo kreiptasi į policiją su įtarimu buhalterei ir visa medžiaga buvo atiduota tyrimui. Ieškinį 425 221 Lt sumoje palaiko pilnumoje. Ryškus apyvartinių lėšų trūkumas buvo pastebėtas 2008 k., nors pinigų trūko ir 2007 bei 2006 m., nes direktorė įmonei jau skolino savo asmeninius pinigus. Šiaip, tą pinigų trūkumą tikrai yra sunku pastebėti, nes apyvartinės lėšos gali būti prekėse, jeigu jų užpirkta daugiau, todėl direktorė to iš karto ir nesuprato.

L. R. Š. teismo posėdyje parodė, kad Z. V. pažįsta iš matyto. Kadangi dirba banke „Snoras“ ir kol dirbo kasininke, ji pastoviai įnešdavo į sąskaitą įmonės pinigus. Jeigu ji atsinešdavo pajamų orderį, tai jis visada jau būdavo užpildytas ir suma įrašyta, jai belikdavo tik viską sutikrinti, tai yra perskaičiuoti pinigus. Kasos pajamų orderį paženklina anspaudu, savo vardiniu anspaudu ir parašu. Kasos pajamų blankai laikomi viešai salėje ant kliento stalelio, jie nėra griežtos atsakomybės, nenumeruoti. Yra galimybė pasiimti kiek nori ir užsipildyti namuose.

L. V. E. teismo posėdyje parodė, kad yra UAB „E.“ savininkė. Atsitiko taip, kad Z. atėjo dirbti pas ją. Ji be jokių išlygų pavedė jai tvarkyti visą bendrovės buhalteriją. Neatrodė keista, kad tų pinigų jiems vis trūkdavo. Tiesiog turėjo užauginti įmonę ir žinojo, kad tų pinigų tikrai trūks. Pinigų jiems trūko ir trūko. Susirado pažįstamą buhalterę ir gavo signalą, kad problemos reikia ieškoti buhalterijoje. Ji Z. tikrai pasitikėjo. Patikrino, prisimena, kokią sumą įnešė, o žiūri, kad ta suma į banką nepatekusi. Pamatė, kad iš kasos išlaiduota 10 000 Lt., o į banką įnešta 1000 Lt. Žiūri, kad pinigus priėmė Š.. Pagalvojo, negi ji susitarė su buhaltere tokiu būdu vogti pinigus, nes pamanė, kad tik su banko darbuotoju susitarus galima taip padaryti. Pastebėjo, kad pinigai orderiuose yra tiesiog prirašyti, nes yra tik skaitmenys, žodžių nėra, tai prirašyta ar vienetas priekyje, ar nulis gale. Ir jai ėmė aiškėti, kur per visą laiką dingdavo įmonės pinigai. Žodžiu, ji grynus pinigus pasiimdavo sau, o už mokesčius prašydavo klientų, kad pervestų į SNORO sąskaitą, nes ji neturi pinigų mokesčiams. Mokesčiams pinigų niekada neturėjo trūkti, nes pirmiausia nunešdavo grynuosius, kad būtų mokesčiams iš ko sumokėti. Kad ji prašydavo pervesti pinigų mokesčiams sumokėti, jai liudijo įmonių – jų klienčių buhalterės. Kai peržiūrėjo kelis mėnesius atgal, neįnešta nei vieno lito, o jos žiniomis, nešdavo sistemingai. Žodžiu, į tą sąskaitą mokesčiams sumokėti jos nurodymu pervesdavo klientai, o ji grynuosius pinigus, skirtus mokesčiams sumokėti, pasiimdavo sau. Tik retkarčiais, kada klientų pervestų pinigų sąskaitoje neužtekdavo, ji įnešdavo grynais. Taip buvo ir su UAB „Ragenos“ pinigais. Pinigų jų sąskaitoje matomai pritrūko, buhalterė pervedė iš kitos įmonės, kurioje irgi dirbo buhaltere, manydama, kad niekas nieko nesupras. Paskutinį mėnesį, kada ji jau ją stebėjo, buhalterė kreipiasi į ją, sakydama, kad reikia grynųjų pinigų mokesčiams sumokėti, nors ji mato, kad mokesčius ji jau yra sumokėjusi iš klientų pervestų pinigų, tačiau neišsidavė. Pasakė, kad šį mėnesį mokesčių nemokės, nes pirmiau atsiskaitys su tiekėjais, kuriems yra skolingi ir kurie kitu atveju nebeduos prekių. Vis nesulaukė apmokėjimo iš „Mažeikių automobilių keliai“, skambina, jie sako, kad padarę pravedimą. Buhalterė labai nustebusi pranešė, kad per klaidą pinigus pravedę į „SNORĄ“. Atsiverčia „SEBO“ sąskaitos dokumentus, žiūri ir negali savo akimis patikėti, čekiukai rodo labai keistas sumas, pavyzdžiui 10 001, 50 Lt, arba 10 003,50 Lt įnešta iš kasos. Na taip negali būti, nes jeigu reikėdavo grynuosius pinigus , ji važiuodama namo pakeliui įnešdavo į „Šiaulių banką“, arba buhalterė įnešdavo į „SNORĄ“ mokesčiams sumokėti. O pasirodo, kadangi jie turėjo kreditinę kortelę su 20 000 Lt limitu SEBO banke ir tuos pinigus reikėdavo pasidengti mėnesio pabaigoje. Tą padengimą atlikdavo ji pati. Ji turėdavo nueiti į banką su kreditine kortele, ten bankininkės atlikdavo pinigų pervedimo operaciją, kadangi ten cirkuliavo ne grynieji, bet bankiniai pinigai ir jai atiduodavo čekiuką. Ji, gavusi tą čekiuką, jo nenumesdavo, o kaip kiekvieną dokumentą parnešdavo ir atiduodavo buhaltere. O ji, pasirodo, tą čekiuką pridėdavo ir išlaiduodavo iš kasos pinigus parodydama kaip įneštus į banką pinigus. Čia grynų pinigų tikrai nebuvo, tačiau ji rado dar vieną kelią gryniesiems pinigams nurašyti, kur grynų pinigų čia visai nebuvo. Tai buvo 2008 m. Paskui dar pastebėjo, kad iš SNORO banko padarytas pavedimas į jos asmeninę sąskaitą 12 000 -14 000 Lt. Kai ji atliko tą išsamų tyrimą, tai pastebėjo, kad tas pinigų plovimas vyko beveik nuo buhalterės darbo pradžios, tik tos buvo žymiai mažesnės, o paskui apetitas tiek išaugo, kad buhalterė jau nebegalėjo sustoti ir tai vyko net tada, kada ji ją stebėjo ir iki kol pranešė policijai. Žodžiu, jeigu buhalterės apetitas būtų buvęs kiek kuklesnis, ji to gal būt niekada nebūtų ir pastebėjusi, tiesiog pinigų trūko, ji kaltino save, kad nemoka organizuoti pelningos veiklos. Po prisijungimo prie SNORO banko praėjo 3-4 savaitės stebėjimo. Peržiūrėjo visus bankus, išsileido išrašus, visi neatitikimai buvo tik „SNORO“ banke. Kai galutinai viską išstudijavo, išsiaiškino ir tikrai įsitikino, kad čia yra buhalterės nesąžinė, kreipėsi į policiją su pareiškimu. Tikslios sumos, kiek pasisavino buhalterė, ji nepaskaičiavo, tačiau vien per paskutinius mėnesius, jos paskaičiavimu, gavosi, kad buhalterė pasisavino kas tai virš 28 000 Lt. Jai pasidarė baisu ir preliminariai suvedus metus, mėnesius per buhalterės darbo laiką, jai gavosi apie pusę milijono litų žala, kokią V. padarė įmonei. Tačiau tai nėra tikslus buhalterinis paskaičiavimas. Galėjo per ikiteisminį tyrimą pasakyti, kad tai 800 000 Lt. Stebėjimo laike ji su V. nekalbėjo, nenorėjo jis išgąsdinti. Ji sukluso jau tada, kai mergaitės jai pasakė, jog ji domėjosi „Ragenos“ sąskaita. Jai skaudžiausia yra ne nuostoliai, kuriuos padarė V.. Tai yra ne tie materialūs dalykai, o dvasiniai. Skaudžiausia jai yra išdavystė, kada šitaip tiki žmogumi, o jis tai žiūrėdamas į akis daro tokius dalykus. Ji yra labai dvasinga ir jai asmeniškai Z. yra labai gaila. Pas juos ji dirbo puse etato. Ji dirbo keliose įmonėse ir ji jau darbo valandų tikrai nebuvo nustačiusi. Kompiuterio ji pas juos neturėjo. Kompiuterinę bankininkystę valdė ji pati, išskyrus su ‚SNORU“, kuris neturėjo internetinio priėjimo, nes to nenorėjo buhalterė. Bendrovėje už kasą buvo atsakinga ta pati buhalterė. Kadangi įmonė buvo maža ir ta tvarka buvo visada. Jai net nekilo tokių minčių, kad dar reikėtų ir kasininko atskiro. Ji nustatė, kad pinigų grobstymas prasidėjo nuo 2001 m. Balansas buvo daromas kasmet. Jį padarydavo buhalterė, o ji jį pasirašydavo. Kai pradėjo peržiūrinėti visus buhalterinius dokumentus, tai labai daug kur pastebėjo vietoje jos parašo ne savo parašą. Žodžiu, suklastotą. Ji labai lengvai pažino, kad jos parašas tiesiog yra padarytas. Tas suklastotas parašas buvo įvairiai kur. Buvo taip, kad išlaiduotojas buhalterė, o gavėjas yra pasirašiusi ji. Žodžiu, tas jos parašas kartais buvo padėtas visai ne laiku ir ne vietoje, tad nežino ar ten ji suklysdavo kažkokiu būdu, ar kažką bandydavo atitaisyti.

Būdavo, kad išduodavo grynuosius pinigus ir jai, tada būdavo jos parašas, tikras. Kai trūkdavo bendrovei pinigų atsiskaityti už prekes, jie pinigų pastoviai skolindavosi. Skolino asmeniškai savo lėšas. Didžiausia suma buvo 30 000 Lt., paskui 39 000 Lt., kai pirko pastatą, kitos mažesnės. Skolos neatsiėmė, nes žinojo, kad pinigus investuoja į savo bendrovę su tikslu, kad pinigai niekur nedings, kad vieną dieną jie galės išsimokėti dividendus ir turėti darbą. Kad būtų tokie orderiai, kad ji atsiėmė paskolas, nepastebėjo. Kasininkė ir buhalterė buvo tas pats asmuo. Įsakymo dėl finansinių dokumentų saugojimo nebuvo. Didžiąją dalį dokumentų buhalterė laikė savo kabinete, kuriame buvo spinta, lentynos, o kitus, senesnius, buvo galima laikyti sandėlyje metalinėje spintoje. Atlyginimas buhalterės tikrai buvo nedidelis 400-700 Lt. Pinigų į jos sąskaitą nėra pravedusi niekada, jokių. Pinigai atlyginimams buvo mokami grynais. Ji ją priėmė kaip aukščiausio lygio specialistę, tad mano, kad jai buvo aišku, kad ji atsakinga už visą bendrovės buhalterinę apskaitą. Dokumentams seifo nereikia, mano, kad sąlygos buvo geros. Visur apsaugos sistema, durys, langai tvarkingi, pašaliniai asmenys ten nevaikščiojo. Įmonėje auditas atliekamas nebuvo. Kadangi tai nėra privaloma, o be to, tai kainuoja, o lėšų pastoviai trūko. Ji buvo tikra, kad buhalterė dirba atsakingai ir klaidų nedaro, ji ja pasitikėjo be išlygų. Pagal kasos dokumentų išklotinę yra matoma, kad pinigai buvo savinami 2001 m. ir 2003 m., kodėl iškrenta 2002 m., negali paaiškinti. V. tais metais irgi dirbo. Įmonės kasoje pinigai atsirasdavo iš parduotuvės. Vakare pardavėjos išimdavo iš kasos ir atnešdavo į jos kabinete esantį stalčių, kuris buvo kaip seifas, rakinamas. Rinkodaros vadovė S. B. ryte atėjusi į darbą paimdavo kasos aparato ataskaitą, pagal kurią užpildydavo kasos pajamų orderį, kurį nunešdavo ir padėdavo buhalterei ant stalo. Buhalterė paėmusi tą užpildytą kasos orderį, paimdavo iš stalčiaus grynuosius pinigus ir naudodavo juos pagal poreikį, ar tai už prekes atsiskaityti, ar įnešti į banką mokesčiams, žodžiu, juos išlaiduodavo pagal kasos išlaidų orderį. Viską pagal dokumentus sekė buhalterė, kuri ir valdė įmonės grynuosius pinigus. Ji vizualiai atskyrė visur , kur yra ne jos parašas. Jos parašas paprastas, tik dvi raidės, tačiau yra visiškai kitas braižas, ką ji mato plika akimi, Kur yra suklastotas jos parašas, ji tikrai nesuklydo. Kai pamatė iš „R.“ įplaukiusius pinigus į jos sąskaitą ir suprato, kad tai neįmanoma, bendravo su „R.“ direktoriumi, kuris to fakto nežinojo. Tačiau paskui atkėlęs buhalterinius dokumentus, pamatė, kad pagal tą sąskaitą, kuria buhalterė darė pavedimą UAB „E.“, išlaiduoti pinigai buvo ne „E.“, o visai kitam klientui už prekes. Kai ji suprato, kad buhalterė neteisėtai pravedė jų įmonei „R.“ pinigus, o įmonės pinigus pasisavino, ji „R.“ tų pinigų neskubėjo grąžinti, tačiau „R.“ direktorius kreipėsi pagalbos į advokatą J., kuris jai parašė raštą su pasiūlymu gražiuoju grąžinti pinigus, nes kitu atveju kreipsis į teismą. Jai neliko nieko kito kaip tuos pinigus „R.“ grąžinti, ką ir padarė pagal sudarytą grafiką dalimis. Ji prisiėmė profesionalią buhalterę, kuria visiškai pasitikėjo ir taip, kaip kiti jos kolegos, turintys nedidelę įmonę, atskiros kasininkės nesamdė. Joms abiems buvo savaime aišku, kad ir kasininko funkcijas atlieka buhalterė, ne automatiškai žinoma, atskirai, tačiau tas pats asmuo. Buhalterė pilnai disponavo kasa. Pinigai buvo laikomi ne jos asmeniniame stalčiuje, o nakčiai, kai išimami iš kasos, jie būdavo saugiai padėti į rakinamą stalčių jos kabinete. Ryte tuos pinigus iš stalčiaus paimdavo buhalterė. Raktas būdavo stalčiuje. Į tą kabinetą pašaliniai asmenys nevaikščiojo, pardavėjoms ten irgi nebuvo ko eiti. Į jos kabinetą buhalterė galėjo užeiti bet kada. Ryte pinigus pagal kasos ataskaitą perskaičiuodavo rinkodaros vadovė S. B.. Kas pasirašydavo ant kasos ataskaitos, nežino, tuo nesidomėjo. Pinigai visada sutikdavo su kasos aparato ataskaita. Susitikrindavo buhalterė ir niekada nėra buvę jokių nesusipratimų, kad kažko trūktų, ar kažkas neatitiktų. Pinigus jai duodavo buhalterė, kada juos turėdavo įnešti į banką, tačiau visada pagal užpildytą dokumentą. Kasoje grynųjų pinigų vidutiniškai galėjo būti apie 20 000 – 30 000 Lt. Galėjo būti ir 15 000 Lt., jeigu taip nurodyta 2002 m. balanse. Jeigu buhalterės tuo metu nebūdavo darbe, tikrai neatsitikdavo, kad staiga prisireikia grynųjų pinigų. Jeigu kam reikėdavo grynųjų pinigų, tai būdavo žinoma iš anksto ir buhalterė tuo apsirūpindavo. Pagrinde cirkuliavo bankiniai pinigai, grynieji sudarė labai mažą dalį. Patarimą, kad turėtų problemos ieškoti buhalterės darbe, gavo 2008 m. rudenį, kada ir pradėjo savarankišką tyrimą. Iki kol dirbo V., buvo įmonės darbo pradžia, turėjo kitų problemų, tačiau pinigų stygiaus ji nejautė. Pinigų ėmė trūkti, pradėjus dirbti V..

„Snoro“ sąskaita buhalterės prašymu buvo įvardinta kaip mokesčių sąskaita ir ji nežinojo, kad klientai į tą sąskaitą veda pinigus. Iki elektroninio prisijungimo prie Snoro, visus pavedimus toje sąskaitoje darė V., dokumentus pildydama ranka. Ji tą sąskaitą tvarkė pati savarankiškai. Už buhalterinių dokumentų saugojimą ji paskyrė buhalterę Z. V.. Didžiosios kasos knygos ji nematė ir nežino, ar tokia iš viso buvo. Mano, kad V. nevedė buhalterinės apskaitos. Kai dirbo kitos buhalterės, nei vieno dokumento netrūko tikrai, nes tikrindavo mokesčiai ir rasdavo tik smulkių pažeidimų, o dokumentai visi būdavo tvarkingi. Kol dirbo V., mokesčiai jų netikrindavo, tik kasos atitikimus kelis kartus. Kai po Z. atėjo nauja buhalterė, ji pasigedo tos knygos ir ėmė klausti , tačiau ji nieko atsakyti negalėjo ir pasiūlė kreiptis į V.. Va tik tada ir paaiškėjo, kokių dokumentų pas juos nėra, o buvo jie, ar ne, ji nežino. Įmonė teikdavo balansus, kuriuos sudarydavo buhalterė, o ji juos pasirašydavo. Niekada kasos aparato knygoje nėra pasirašiusi ir iš kasos pinigų nėra išėmusi. Kodėl nepasirašė 2007 m. balanso, tiksliai neatsimena. Buhalterė nepriminė, o ji nebepasidomėjo. Visos patalpos buvo užrakintos, tačiau darbuotojai atsirakinę galėjo ten įeiti. Raktas buvo laikomas seife, kad jį atsirakinti, tačiau į seifą įdėjus pinigus, kiekvienas seifą užrakins ir raktą ištrauks. Grynieji pinigai galėjo būti laikomi dvejuose seifuose, žodžiu, buvo sąlygos jiems ten laikyti, tačiau kur laikė pinigus buhalterė V., nežino, nes ji asmeniškai to seifo, kuris stovėjo sandėlyje, atidariusi nebuvo ir jo netikrino.

L. M. S. teismo posėdyje parodė, kad buvo, kad paskolino S. V. pinigų, jam reikėjo, jis turėjo, tad ir paskolino. Lig tai mašiną norėjo pirkti. Pinigų turėjo, nes yra paėmęs nemažą paskolą iš banko. Tai yra apie 250 000 Lt namo pirkimui ir tiek pat remontui. S. V. paskolino 8500 Lt eurų. Dėl paskolinimo tarėsi su M. V.. Raštelį susirašė, tačiau tai nebuvo jo reikalavimas, tai buvo Stasio iniciatyva, nes pinigai yra pinigai. Paskolino eurais ir sutarė, kad gražins eurais. Jeigu paskolos raštelis yra surašytas 2008-11-20, tai galėjo būti ir pinigai paskolinti tą dieną. Jeigu tą dieną paskolino, tai tą dieną policija juos ir atrado pas V..

Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba banke „S.“. Z. V. asmeniškai nepažinojo, tik iš matymo, nes ji įnešdavo pinigus į sąskaitą. Pinigus ji įnešdavo į UAB „E.“ sąskaitą. Kasos orderius ji atsinešdavo užpildytus, vienu egzemplioriumi. Ji sutikrina atneštus pinigus su nurodytais orderyje, pasirašo, įveda ir kopijuotą orderio egzempliorių atiduoda jai. Kasos pajamų orderis nėra griežtos atskaitomybės, jis yra laisvai prieinamas salėje visiems. Kai įvedi į programą, kompiuteris išmeta savo numerį. Orderį datuodavo ir pasirašydavo ji. Jis rašomas ant vieno egzemplioriaus, apatinis persispaudžia ir jis grąžinamas klientui. Nei numeris, nei data orderyje netaisomi, jeigu jis sugadinamas, perrašomas kitas. Numeris yra vientisas be tarpelių ir brūkšnelių. Pinigų sumą, kokią įneša, įrašo pats klientas, ji taisoma negali būti, įrašoma tik skaitmenimis. Ji pasirašydavo ant abiejų lapelių atskirai. Kasos orderio numerių su „drob“ ženklu nebūdavo, tai būdavo vientisi skaičiai, keleženkliai.

L. R. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba kasininke – kontroliere banke „S.“ Mažeikiuose. Su V. susidūrė, nes ji pastoviai įnešdavo pinigus į „E.“ sąskaitą. Pinigus įnešdavo pagal užpildytus kasos pajamų orderius, kuriuos atsinešdavo užpildžiusi. Pinigų suma su nurodyta ant kasos pajamų orderio visada susutikdavo, ji pasirašydavo ir uždėdavo antspaudą. Buvo toks atvejis, kai ji paėmė atneštus pinigus, o ant kasos orderio nebuvo V. parašo. Tą atvejį ji prisimena. Orderis taip ir liko nepasirašytas.

L. R. Mažeika teismo posėdyje parodė, kad yra UAB „R.“ direktorius. Kai kūrė UAB, V. kaip pažįstamą buhalterę pakvietė dirbti pas save. Dirbo, atrodo, normaliai, kol nenutiko su „E.“ tokie dalykai. Jis vis paklausdavo Z., ar pas juos viskas tvarkoje, ji patikindavo, kad viskas gerai, kol nesužinojo, kad ji „E.“ pravedė jų pinigus. Jis pasiėmė bankines knygas ir pastebėjo, kad „E.“ yra pravesta 5000 Lt, nesuprato už ką. Kai sužinojo, kad be jo žinios kažkam yra pravesti pinigai, ėmė Z. nepasitikėti ir ją atleido iš darbo. Kodėl pravedė „E.“ pinigus Z. taip ir nepaaiškino. Ji pasakė, kad jeigu „E.“ pinigų negrąžins, tada atiduos ji. „E.“ pravestus pinigus jam grąžino.

L. S. B. teismo posėdyje parodė, kad darbo dienai baigiantis inkasuoja suprekiautą sumą ir išima iš kasos. Tai darydavo ji. Išleidžia iš kasos čekį, užpildo kasos žurnalą ir prisega čekį, išrašo kasos pajamų orderį. Pinigis nakčiai padėdavo į pirmą stalčių, kuris buvo rakinamas, direktorės kabinete, iš kur ryte juos pasiimdavo į darbą atėjusi buhalterė. Buhalterei ryte paduodavo užpildytą kasos pajamų orderį, kurio suma sutikdavo su stalčiuje esama pinigų suma. Ji pinigų neskaičiuodavo, mano, kad juos perskaičiuodavo buhalterė, nes ji pasirašydavo kasos orderį.

Pinigai būdavo paliekami nakčiai, juk namo jų nesineši, o buhalterės iki darbo pabaigos nebūdavo, ji dirbo tik iki 12:00 val. Niekas kitas tų pinigų iš ten paimti negalėjo, kiek padėdavo, tiek ryte buhalterė ir rasdavo. Nėra buvę, kad nusutiktų pinigų suma su nurodyta suma kasos orderyje ir, kad buhalterė jo nepasirašytų. K. V. dirbo, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų jos darbe. Inventorizacija parduotuvėje buvo daroma kas pusmetį, kartais kartą ketvirtyje. Inventorizaciją atlikdavo visas kolektyvas, dalyvaudavo ir buhalterė. Elektroninės kasos žurnalas tikrai buvo, jis buvo pildomas. Ant kasos pajamų orderio pasirašydavo pardavėja, ta, kuri tą vakarą dirbdavo. Žurnalą pildė ji, o pasirašydavo tas , kas atiduodavo iš kasos išimtus pinigus. Po V. sulaikymo buvo ieškoma didžioji kasos knyga. Jos ieškojo naujoji buhalterė ir nerado.

Liudytoja G. B. teismo posėdyje parodė, kad apie V. darbą pasakyti nieko negali, nes pradirbo tik porą mėnesių, o su buhaltere per dieną matydavosi tik kelias valandas, nes ji dirbo tik pusę dienos. Su grynaisiais pinigais ji nedirbo. Buhalterės darbo vieta buvo bendroje patalpoje, kur visi darbuotojai valgydavo, gerdavo kavą. Ta patalpa jai dirbant, niekada nėra buvusi užrakinta. Kur buvo laikomi buhalteriniai dokumentai, nežino.

L. S. V. teismo posėdyje parodė, kad su V. yra tekę kartu dirbti UAB „E“. Tai buvo 2006 m. , ji dirbo pardavimo vadybininke, Z. buvo buhalterė. Su grynais pinigais ji nedirbo, tik tiek, kiek yra tekę pagelbėti pardavėjoms, kai būdavo labai daug žmonių. Tai yra pastovėti prie kasos, tačiau tai galėjo būti 2-3 kartai. Yra tekę kažką pirkti įmonei už grynuosius pinigus. Buhalterinius dokumentus kažkokius matydavo ir pas buhalterę, ir pas direktorę kabinete ant stalo. Direktorės kabinetas nebuvo rakinamas. Kur buvo laikomi ir kaip saugomi buhalteriniai dokumentai, nežino. Buhalterės darbo stalas buvo patalpoje, kur užeidavo visos darbuotojos, ten persirengdavo, gerdavo kavą. Ta patalpa per dieną buvo neužrakinta. Ji kaip ir visos būdavo užrakinamos pasibaigus darbo dienai, patalpas priduodant apsaugai. Kas priduodavo signalizaciją, tas pasirūpindavo, kad ir visi kabinetai būtų užrakinti.

Liudytoja A. G. teismo posėdyje parodė, kad dirba buhaltere UAB „M.“. 2009 m. gruodžio mėnesį UAB „E.“ direktorė paprašė, kad ji sutvarkytų jos įmonės buhalteriją, nes tuo metu ji neturėjo buhalterės. Ten vedamoje buhalterijoje ji nerado nei pradžios nei pabaigos. Nebuvo jokios apskaitos. Kažkas bandyta daryti, tačiau tik bandyta. Dalis vesta buvo rankiniu būdu, dalis kompiuteriu, tačiau ir tame kompiuteryje buvo tik pradmenys. Nei skolininkų, nei kreditorių, nei debitorių, žodžiu, visiškas chaosas. Ji du mėnesius ten kažką bandė patvarkyti, tačiau matydama, kad savo galimybėmis ji negali padėti, atsisakė. Ten praktiškai reikėjo nuo ryto iki vakaro atsidėti ir viską pradėti iš naujo, o ji turėjo savo tiesioginį darbą ir tokios galimybės neturėjo. Direktorė sakė, kad buhalterija yra netvarkinga, tačiau kad šitiek, ji neįsivaizdavo, būtų nesutikusi padėti. Kad ten buvo dirbęs profesionalus buhalteris, ji negali patikėti. Šitokios netvarkos jai nebuvo tekę matyti. Ten buhalterine apskaita nebuvo galima net pavadinti. Ar tai buvo daroma tyčia, ar iš nežinojimo, negali suprasti, tačiau ten buhalterinės apskaitos, galima sakyti, visai nebuvo. Tuo laiku ją „E.“ įdarbino buhaltere. Kasos dokumentai buvo rasti, banko išrašai irgi buvo rasti, tačiau duomenys į kompiuterį už kelis mėnesius nebuvo vedami. Pagal buhalterinės apskaitos Įstatymą būtini yra visi dokumentai. Pasižiūrėjo į praėjusių metų balansą, kuriame nurodyti kreditoriai bei debitoriai visiškai neatitiko turimų duomenų. Žodžiu, padėtis ten buvo beviltiška, todėl ji ir atsisakė, nes suprato, kad yra nepajėgi padėti. Didžioji knyga buhalterijoje yra ta knyga, kurioje fiksuojami visi įrašai. Kokia tik operacija atliekama, viskas turi eiti per didžiąją knygą. Didžioji knyga „E.“ jai nebuvo patekta.

Buvusiai buhalterei skambino ir teiravosi kasos knygos. Ji jai atsakė, kad visi dokumentai, kurie turėjo būti, liko bendrovėje, kad ji nei vieno dokumento išeidama neišsinešė, žodžiu patarė visko ieškoti vietoje. Kažkokį aktą dėl nerandamų dokumentų jie tikrai pasirašė. Pasirašė ji, direktorė V. E. ir vedėja. Finansinę atskaitomybę rado. Ten buvo susiūtas balansas, labai stora byla, pridėta visokių paaiškinimų, tačiau kai ji norėjo patikrinti ten rodomus kreditorius ir debitorius, jie neatitiko jokiems turimiems duomenims. Kasos knygos buvo, kasos knygų registro nebuvo. Registrų jokių nebuvo, analitinės apskaitos taip pat nebuvo. Suvestinių dokumentų nebuvo jokių. Ten naujai atėjusiam buhalteriui visai nebuvo to atspirties taško, nuo kurio pradėti dirbti. Kai pradėjo suvedinėti banką, tai tikrai prisimena, kad buvo didelių neatitikimų su kasa. Prisimena, iš kasos išimta buvo 12 000 Lt., į banką įnešta 2000 Lt. Išimant iš kasos nurodyta, kad įnešimui į banką. Toks didelis skirtumas buvo vienas atvejis. Kiti atvejai buvo, kad tiesiog nurašyti iš kasos pinigai ir niekur neįnešti. Kas įmonėje valdė grynuosius pinigus, iš buhalterinių dokumentų tai sunku nustatyti. Kasos orderiai buvo susegti, bet jie buvo be parašų. Tuo laikotarpiu, kai „E.“ buhaltere dirbo ji, pinigai išimti iš kasos buvo laikomi seife. Pardavėja darbo pabaigoje inkasuoja pinigus ir padeda juos į seifą. Kadangi ji ateidavo ne nuo 8 val. ir nebūdavo iki darbo pabaigos, tai pinigus visada rasdavo tiksliai suskaičiuotus ir jeigu jie iki jai ateinant būdavo paimti kokiam veiksmui atlikti, visada būdavo raštelis su tikslia suma ir paskirtimi. Ji paimdavo ir įvesdavo juos į kasą. Nesant didžiosios buhalterinės knygos, atstatyti visus duomenis yra įmanoma, bet labai sudėtinga. Jeigu būtų buvę bent kokiame juodraštyje duomenys apie kreditorius, apie debitorius, tada galima juos sukelti kur reikia, tačiau jokių duomenų jie nerado. Tada reikėjo su kiekvienu klientu, su kiekvienu kreditoriumi surašyti suderinimo aktą ir viską iš naujo atstatyti. Už buhalterinius dokumentus atsakingas yra ne direktorius, o buhalteris, juk tai yra jo darbas. Seifas buvo bendrovės patalpoje, užrakintas koridoriaus gale, užrakintas. Kompiuteriu tik buvo bandyta kažką daryti buhalterinio, bet praktiškai buvo pradžiamokslio darbas, apčiuopiamo ten nieko nebuvo. Sąskaitas vadybininkė buvo susivedusi į kompiuterį. Kiek laiko nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita, negali pasakyti. Pagal tai, ką ji rado, to nepalaikysi buhalterijos tvarkymu, o nuo kada taip buvo daroma, ji atskaitos taško nepriėjo. Net banko dokumentai už kelis mėnesius nebuvo suvesti. Jų net vesti nereikėjo, juos reikėjo tik parsisiųsti iš banko. Didžioji buhalterinė knyga yra visų buhalterinių įrašų registras. Ji sudaroma iš pirminių dokumentų. Pirminiai dokumentai buvo, bet jie nebuvo suregistruoti. Juos suregistruoti yra pagrindinis buhalterio darbas. Gali teigti, jog UAB „E.“ buhalterija buvo tvarkoma labai aplaidžiai.

Liudytoja A. Š. teismo posėdyje parodė, kad kai dirbo Žemaitijos gatvėje parduotuvėje „V.“, pinigus iš kasos visada paimdavo pati direktorė. Kartais ji atvažiuodavo dienos bėgyje, kartais po kelių dienų ir grynuosius pinigus, kurie būdavo suprekiauti, atiduodavo jai. Vėliau, kai dirbo prie paslaugų, grynuosius pinigus irgi surinkdavo direktorė. Jeigu tą dieną direktorės darbe nebūdavo, pinigus išėmusios iš kasos padėdavo į direktorės stalo pirmą stalčių, kuris buvo su užraktu. Padėdavo pinigus ir parašydavo raštelyje sumą. Dienos metu stalčius gal ir būdavo užrakinamas, tačiau raktas visada buvo spynoje. Kad kada būtų dingę pinigai iš stalčiaus, ar nesutiktų nurodyta suma, nėra buvę. Kitos vietos, kur būtų laikomi pinigai, ji nežinojo. Jos buvo pardavėjos ir jų pareiga buvo suprekiautus pinigus išimti iš kasos ir padėti į stalčių. Buhalterė grynųjų pinigų jai niekada nėra išdavusi. Buhalteriniai dokumentai tikriausiai buvo laikomi sandėlyje esančiame archyve, kuris buvo užrakintas. Kartais, kai buhalterė archyvą atsirakindavo, tai matydavo dėžes su dokumentų segtuvais. Kai vykdavo inventorizacijos, tai dokumentus pasiimdavo buhalterė. Direktorė parduotuvėje lankydavosi dažnai. Buhalterė į patalpas galėdavo patekti tik darbo metu, nes ji neturėjo prisijungimo kodo. E. pasiimdavo iš parduotuvės tos dienos suprekiautus pinigus. Ji pinigus perskaičiuodavo ir pasirašydavo kasos knygoje. Jokio neatitikimo, ar trūkumo niekada nėra buvę. Buhalterinius dokumentus yra mačiusi sandėlyje, kur buvo archyvas. Dokumentus matydavo tada, kai tą archyvą atsirakindavo buhalterė. Kad kas kitas būtų atsirakinęs tą archyvą , nėra tekę matyti. Dalį dokumentų matydavo ir buhalterės darbo vietoje. Ten būdavo sąskaitos ir kiti dokumentai, tačiau su jais dirbo buhalterė. Inventorizacijos dokumentus pasiimdavo buhalterė „V.“ parduotuvėje, o „E.“ visus dokumentus jos atiduodavo S. B.. Iš pradžių inventorizacija būdavo daroma kas mėnesį, vėliau, kadangi nebūdavo trūkumų, būdavo daroma kas 2-3 mėnesiai. Jos darbo pabaigoje inventorizaciją darydavo kartą ketvirtyje. Dalyvaudavo pardavėjos, buhalterė ir vadybininkas, tik direktorė nedalyvaudavo.

S. Z. R. teismo posėdyje parodė, kad atliko UAB „E.“ ūkinės – finansinės veiklos už 2001-2009 m. tyrimą ir nustatė, kad ne visos atliktos buhalterinės operacijos tinkamai buvo fiksuojamos. Elementarus dalykas, kada pinigai įnešami į banką ir jų suma neatitinka. Kasos išlaidos neatitinka banko pajamų. Nustatyta, kad iš kasos išlaiduoti pinigai, tačiau į banką jie neįnešti. Keletą atvejų ir atvirkštinis variantas, kad į banką įnešti, o neišlaiduoti iš kasos. Buvo atvejis, kad iš vienos sąskaitos pervesta į kitą sąskaitą, o kasoje parodytas kaip paskolos E. grąžinimas. Pagal paaiškinimą E. jokia paskola negrąžinta, ji pinigų negavusi ir jos parašo nėra. Už įrašų teisingumą bendrovėje atsako buhalteris. Čia net negalima laikyti aplaidžiu buhalterijos vedimu, nes, kad nesutaptų kasos išlaidos su banko pajamomis, nežino kokiu buhalteriu reikia būti. Ji tiesiog tam neranda paaiškinimo. Jos supratimu, šiuo atveju netinka nei apgaulė, nei aplaidumas, čia jau gal yra koks teisminis terminas. Kasoje buvo fiksuota, kad pinigai buvo grąžinti E. už suteiktą paskolą, tačiau kad jie jai negrąžinti, konstatuoja pagal tai, kad nėra gavėjo parašo. Pagal kasos taisykles šis rekvizitas yra būtinas. Tai privalu žinoti kiekvienam buhalteriui. Privalu nurodyti kam išmokėti, kokiam tikslui, išmokėjimo data ir būtiniausias rekvizitas – pinigų gavėjo parašas. Atliekant šią operaciją pirmiausia išrašomas kasos išlaidų orderis, kuris užregistruojamas kasos knygoje, pagal kurią mėnesio pabaigoje daromas suvestinis registras, kuris perkeliamas į didžiąją buhalterinę knygą. Šiuo atveju kasos išlaidų orderis buvo išrašytas ir užregistruotas kasos knygoje. Jai tyrimui suvestinis registras ir didžioji buhalterinė knyga pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad operacija neįvyko. Atliekant tyrimą jai pakako pirminių dokumentų ir tai, kas jai nebuvo pateikta, neieškojo. Tyrimas apėmė 2001-2008-11-19 laikotarpį. Reviziją darė iš pateiktų pirminių dokumentų ir pati tikrino kasos ir banko duomenis, kurie akivaizdžiai neatitiko. Jeigu būtų pateikta ir daugiau buhalterinių dokumentų , jos surašyta išvada nebūtų buvusi kitokia, nes jai pakako pirminių dokumentų išvadai surašyti. Kasos knyga tvarkoma buvo, registras daromas buvo. Kad įmonėje buvo paskirtas kasininkas, tokio dokumento įmonė nepateikė. Pagal pateiktus dokumentus, kas valdė grynuosius įmonės pinigus, sunku nustatyti. Pagal matomus parašus dažniausiai pinigus į banką įnešdavo buhalterė. Kas rašydavosi už kasininką, vizualiai neatsimena, reiktų pasižiūrėti į dokumentus. Buvo atvejų, kai išrašytas kasos išlaidų orderis ir prie jo pridėtas dokumentas neatitinkantis tikrovės. Pavyzdžiui, banko įnešimo dokumentas nepatvirtintas banko antspaudu, arba banko įnešimo dokumente pataisyta nurodytų pinigų suma. Pavyzdžiui, iš kasos išlaiduota 12 000 Lt., o įnešta į banką 2000 Lt. Banko pajamas patvirtinantys orderiai irgi buvo pataisyti, kurie skyrėsi nuo turimų banko dokumentų. Pagal buhalterijos apskaitos Įstatymą už įrašų teisingumą atsako vyriausias buhalteris. Kasos knygą pildo kasininkas. Jeigu nėra kasininko, atsako įmonės vadovas. Buhalteris kasą kontroliuoja, nes jis kiekvieną lapą mato kiekvieną dieną, nes tai yra apyvarta, tai yra vedama ir fiksuojama. Nepastebėti, kad kasos išlaidos neatitinka su banko pajamomis, buhalterijoje yra neįmanoma. Kasos išlaidų teisingumą tikrinti privalo buhalteris. Kad atitiktų įrašai su banku, atsakingas yra buhalteris. Konstatavo faktą, kad pinigai nurašyti iš kasos ir neįnešti į banką. Jeigu išlaidos nurašomos iš kasos ir neįnešamos į banką, nežino, ar galima manyti, jog tai yra rašymo neatitikimas, tai laikytina, jog tos lėšos kažkur dingsta pakeliui į banką. Buhalterijoje įrašas visada yra dvipusis. Todėl kas beatliktų tyrimą, ar kas bepasižiūrėtų buhalteriją, pirmiausia pastebės kasos išlaidavimą ir banko papildymą, čia neatitikmens negali būti. Ji turėjo banko išrašą, matė įmonės pinigų judėjimą ir tikrino pagal kiekvieną kvituką atskirai, nežiūrint yra banko spaudas, ar ne. Parsisiuntė originalius dokumentus iš banko ir įsitikino, kad tie nurodyti pinigai banko tikrai nepasiekė. Kadangi pinigai į banką nebuvo įnešti, tad banko spaudo ant įnešimo kvituko ir nebuvo, nes jo ir negalėjo būti. Kiekvienas pinigų judėjimas turi įtakos įmonės veiklai. Nematant operacijos, ji negali žinoti nei sąnaudų, nei pajamų, nei kas yra įmonės kreditoriai, nei koks yra įmonė metinis pelnas. Tikrino kasos išlaidų atitikimą su banko pajamomis. Jos išvada tikrai nebūtų buvusi kitokia jei ir būtų pateikta didžioji buhalterinė knyga, nes joje turi būti registrai pirminių dokumentų, kurie jai buvo pateiki. Būtent, tai kas paaiškėjo, viskas atsispindėjo pirminiuose dokumentuose.

K. V. E. įnešė pinigus kaip paskolą į kasą, yra parašai. Kasininko parašo nėra, tačiau juk niekas neteigia, kad paskola nebuvo suteikta. Nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį užvaldyta 495 000 Lt. įmonės pinigų. Už kiekvienus metus atskirai ji neskaičiavo. Tiek pinigų nebuvo paskolinta, kiek nurodyta, kad jų sugrąžinta. Išvadoje rašoma, kad kasos knygose operacijai įforminti bendrovė surašė kasos išlaidų orderius, kuriose nepasirašė pinigų gavėjas V. E., o dėl kasos išlaidų orderio Nr. 264 ir 404, kuriose pinigų gavėjo parašas yra, V. E. paaiškino, kad tai yra ne jos parašas ir jai pinigai nebuvo išmokėti. Išvadą surašė remdamasi pateiktais dokumentais ir bendrovės direktorės paaiškinimu. Išvadoje teigia, kad iš įmonės kasos pinigų išimta daugiau, nei įnešta į banką. Teigia, kad buhalterinė apskaita buvo vedama ne pagal taisykles, nes nėra fudentaliosios lygybės. Pinigų nebuvimas kasoje įmonei yra nuostolis. Žinoma, įmonei tai nenaudinga. Tai yra akivaizdus turto praradimas. Pagal kasos taisykles įmonei privalu turėti asmenį, atsakingą už kasą. Jis paskiriamas įmonės vadovo įsakymu. Jeigu jis nepaskiriamas, už grynųjų pinigų valdymą atsakingas įmonės vadovas. Pinigai, kurie išimami iš elektroninės parduotuvės kasos ir įnešami į kasą, vadinami kasos pajamomis. Pasirašo tas, kas pinigus priima. Buhalterio rūpestis yra tų dokumentų registras ir kasos operacijų registras taip pat. Kasos pajamų orderius gali pildyti ir kiti darbuotojai, tai yra kiekvienos įmonės vidaus tvarka. Bet kasos ir banko atitikmuo yra tik buhalterio rūpestis ir nepastebėti buhalteriui to, ką jie rado šioje įmonėje, nežino tada, kokia buvo to buhalterio specializacija. Kai pirma pinigai įnešami į banką, o tik paskui išlaiduojami iš kasos, arba visai neišlaiduojami, tai irgi yra tik buhalterio aplaidumas. Ji savo išvadą tvirtina ir atsako už jos teisingumą pilnai.

Motyvuojamoji dalis

NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS IR ĮRODYMŲ VERTINIMAS

Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą atskiroje dalyjeb.l. 2-3K. V. asmens duomenysb.l. 7-8Z. V. asmens duomenysb.l. 9-10M. V. asmens duomenysb.l. 11-12Nekilnojamojo turto registro išrašaib.l. 14-16AB SEB banko 2008-06-03 raštasb.l. 21Prašymas išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelęb.l. 24Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolasb.l. 25-26Fotolentelėb.l. 27-28Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolasb.l. 29-30Fotolentelėb.l. 31-32Pažyma apie Z. V. valstybinį socialinį draudimą nuo 1999-01-01 iki 2009-12-31b.l. 34-35Pažyma apie S. V. valstybinį socialinį draudimą nuo 1999-01-01 iki 2009-12-31b.l. 362010-08-17 liudytojo apklausos protokolasb.l. 372010-08-19 liudytojo apklausos protokolasb.l. 382010-08-23 įtariamojo apklausos protokolasb.l. 46-47Dokumentų grąžinimo aktasb.l. 53-582006 m. balansasb.l. 782006 m. pelno (nuostolių) ataskaitab.l. 792007-07-12 aiškinamasis raštasb.l. 802006 m. balansasb.l. 812005 m. pelno (nuostolių) ataskaitab.l. 822006-09-10 aiškinamasis raštasb.l. 832004 m. balansasb.l. 842004 m. pelno (nuostolių) ataskaitab.l. 852005-09-10 aiškinamasis raštasb.l. 862003-12-31 balansasb.l. 872003-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitab.l. 88Paaiškinamasis raštasb.l. 892002-12-31 balansasb.l. 902002-12-31 pelno (nuostolio) ataskaitab.l. 91Paaiškinamasis raštas b.l. 922002-01-01 balansasb.l. 932001-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitab.l. 94Paaiškinamasis raštasb.l. 95-96AB Parex banko 2009-04-20 raštasb.l. 98AB SEB banko 2009-04-24 raštasb.l. 99AB DnB NORD banko 2009-04-21 raštasb.l. 101Atsakymas į užklausąb.l. 102AB Ūkio banko 2009-04-15 raštasb.l. 103AB SEB banko 2009-03-18 raštasb.l. 105AB Šiaulių banko 2009-03-17 raštasb.l. 106AB SEB banko 2009-03-25 raštasb.l. 109AB Parex banko 2009-03-25 raštasb.l. 110D. B. A/S Lietuvos filialo 2009-03-18 raštasb.l. 112„Swedbank“, AB 2009-03-19 raštasb.l. 113AB Šiaulių banko 2009-04-08 raštasb.l. 115AB banko „Snoras“ 2009-04-08 raštasb.l. 116D. B. A/S Lietuvos filialo 2009-04-07 raštasb.l. 117UAB „Edzaras“ 2009-03-12 raštasb.l. 119Sąskaitos išrašas 2003-01-01–2003-12-31b.l. 120-200.

Pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta , jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą , pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu , vadovaudamiesi įstatymu . Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu - 2006 01 17 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudž. byloje Nr. 2K-44/2006 .

K. Z. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos B. K. 222 str.1d., nes teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų- visų aukščiau nurodytų liudytojų parodymų visuma , specialistės išvadomis, pačios kaltinamosios Z. V. paaiškinimais teismo posėdžių metu ir kitų visų aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų visuma, susieta į vientisą įrodymų grandinę, įrodyta, kad Z. V., būdamas atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą , ją tvarkė apgaulingai , dėl ko laikotarpyje nuo 2001 01 03 iki 2008 11 19 negalima iš dalies nustatyti UAB „ E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros

Teismas atsisakė skirti buhalterinę ekspertizę, nes jokių naujų duomenų ir dokumentų kaltinamosios gynyba nepateikė ir buhalterinei ekspertizei skirti nebuvo teisinio pagrindo, be to, nebuvo pagrindo abejoti FNTT specialistės išvada ir paaiškinimais, kurią jie davė įspėti dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą .

Z. V. dėl kaltinimo pagal LR BK 300str. 3d. išteisintina, nes tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai( o duotu atveju būtent tik buhalterinės apskaitos dokumentai ir buvo suklastoti ir įtraukti į buhalterinę apskaitą ), kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal LR BK 222 straipsnį ( 2005 12 29 LR A. T. Senato nutarimo „ Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ p. 31 ).

K. Z. V. jai inkriminuotos ir jos padarytos veikos pagal LR BK 182 str. 2 d, BK 182 str. 2d. ir LR BK 182 str. 1d. teismo laikytinos kaip viena tęstine veika ir perkvalifikuotinos pagal LR BK 182 str. 2d., nes ši veika susideda iš tapačių , vienarūšių veiksmų , jungiami vieno sumanymo ( vieningos tyčios ), įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko , sukčiavimo būdu savo naudai pasisavinant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui , padarant veiką tuo pačiu būdu- klastojant buhalterinės apskaitos dokumentus, nusikaltimo padarymo vieta ta pati , nusikaltimo dalyką sudarė tik pinigai ir žala padaryta tam pačiam asmeniui , todėl, esant šių požymių visumai, Z. V. veika ( trys epizodai ) kvalifikuotina kaip tęstinė veika pagal LR BK 182 str. 2d., kuri yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma : liudytojų V. E. parodymais, kai ji pati stebėjo buhalterę apie tris savaites ir patvirtino, kad ji stebėjo, kai pasirašydavo dokumentus prieš V. juos išnešant į banką“ Snoras“, o tie pinigai į banką nepatekdavo – tai stebėjo per internetinę bankininkystę, ji pati matė, kaip dokumentuose iš kasos išlaiduota 10 000 lt, o į banką įnešta 1000 lt.; įrodyta specialistės Z. R. išvada ir jos paaiškinimais teismo posėdžio metu, kai ji savo duotą išvadą visiškai patvirtino, pačios Z. V. paaiškinimais teismo posėdžio metu, liudytojų D. B., R. B.. R. M., S. B., A. G., A. Š. parodymais teismo posėdžių metu.

BAUSMĖS SKYRIMAS IR KITI KLAUSIMAI

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai Z. V., siekė tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekė, kad paskirtosios bausmės būtų teisingos ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą , nusikaltimo tikslus ir motyvus , nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą , žalingų pasekmių turinį ir sunkumą , į kaltinamosios šeimyninę padėtį , taipogi įvertinant kaltinamosios asmenybę , atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai padarytas tiesiogine tyčia .

K. Z. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta .

Teismas, skirdamas bausmę , atsižvelgia į Z. V. asmenybę : neteista (t.5,b.l.172 ), administracine tvarka nebausta (t.5,b.l.172) psichinės sveikatos centro priklausomybių ligų ir psichiatro kabineto įskaitoje įrašyta nėra ( t.5b.l. 174 ).

Įvertinus visas aplinkybes ir įrodymus, laikytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus bausmę, vadovaujantis bausmių skyrimo taisyklėmis, nustatytomis LR BK VIII skyriuje. Skiriant bausmę, taipogi atsižvelgtina į tai, kad įvykdyti apysunkis ir sunkus nusikaltimai, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir į žalingas pasekmes ir į baudžiamojo įstatymo reikalavimą kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ( LR BK 55 str.) ,todėl laikytina, kad tikslinga skirti baudžiamojo įstatymo numatytas bausmes – pagal LR BK 222 str. 1d. - baudą, skiriant baudos dydį, vadovaujamasi LR BK 47 str. ir LR BK 61 str. nuostatomis ; pagal LR BK 182 str. 2d. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai.

Tačiau iš 2012 01 17 komisijinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)12 ( 03 ) nustatyta, kad Z. V. dvejos nesveikatos yra pagal LR VRM ir SAM 1995 11 02 Įsakymą Nr. 969/578 nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos – atitiktyje, todėl Z. V. pagal LR BK 182 str. 2d. skirtina laisvės atėmimo bausmė ir ji atleistina nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistosios asmenybę ir ligos pobūdį ( LR BK 76 str. ).

13 620 eurų grąžintini S. V. kaip jo pasiskolinti pinigai pagal liudytojo M. S. parodymus ir jų paskolos raštelį , kuris nenuginčytas ir priešingai neįrodyta. Iš Z. V. išimti 2720 lt laikytini įsigytais iš nusikalstamos veikos ir konfiskuotini( LR BK 72 str. ).

UAB „ E.“ civilinis ieškinys 425 221,23 lt sumai ( civilinio ieškovo UAB „ E.“ atstovė O. K. ieškinio reikalavimą sumažino iki šios sumos ) tenkintinas, nes įrodytas, ir ši suma priteistina iš Z. V. UAB „ E.“ naudai.

UAB „ E.“ atstovui advokatui G. G. sumokėtos atstovavimo išlaidos 3600 lt pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos UAB „ E.“ iš Z. V. ( LR (duomenys neskelbtini) str. )

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR B. P. Kodekso 297 str. –307 str., (duomenys neskelbtini) str. 5d.1p.,teismas

nusprendė:

Z. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos B. K. 222 str.1d. ir ją nuteisti skiriant 500 MGL ( t.y. 65 000 lt. ) dydžio baudą .

Z. V. inkriminuotas veikas pagal LR BK 182 str.2d., BK 182 str. 2d. ir BL 182 str. 1d. perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal LR BK 182 str. 2d., pripažinti Z. V. kalta pagal Lietuvos Respublikos B. K. 182 str.2d. ir ją nuteisti ketveriems metams ( 4 m. ) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Z. V. dėl veikos įvykdymo pagal LR B. K. 300 str.3d. išteisinti , nes nepadaryta atskirai kvalifikuojama veika, turinti nusikaltimo pagal LR BK 300 str. 3d.požymių ( padaryta dėl klastojimo ir panaudojimo įeina į LR BK 222 str. 1d. sudėtį).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 3d., Z. V. paskirtas bausmes subendrinti, visiškai jas sudedant ir Z. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę ketverius metus ( 4m. ) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose ir 500 MGL ( t.y. 65 000 lt. ) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, jos išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2008 11 20 iki 2008 11 21 imtinai.

Vadovaujantis LR BK 76 str., Z. V. dėl sunkių nepagydomų ligų atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Bausmės pradžią Z. V. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

UAB „ E.“ civilinį ieškinį 495 291,93 lt sumai tenkinti iš dalies ir priteisti iš Z. V. keturis šimtus dvidešimt penkis tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną litą dvidešimt tris centus ( 425 221,23 lt ) UAB „ E.“, į/k , buveinė l., Mažeikiai , naudai.

Priteisti iš Z. V. tris tūkstančius šešis šimtus litų ( 3600 lt ) proceso išlaidų UAB „ E.“ naudai.

Konfiskuoti Z. V. priklausančius du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt litų (2720 lt ), saugomus depozitinėje sąskaitoje.

Trylika tūkstančių šeši šimtai dvidešimt eurų ( 13 620 eurų ) , saugomų depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nuosavybėn S. V..

Palikti galioti 2011 01 21 teismo nutartimi taikytą laikiną apribojimą Z. V. nuosavybės teise priklausančiam turtui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme .