Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškimą atsakovei bankrutuojančiai L. M. individualiai įmonei „Iola“, dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi L. M. individualiai įmonei „Iola“ (toliau ir – įmonė) iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto.Klaipėdos apygardos teisme gautas bankrutavusios L. M. IĮ „Iola“ bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“ įgalioto asmens I. L. prašymas dėl leidimo nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės L. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Nurodė, kad 2017 m. sausio 23 d. įmonės savininkei registruota pašto siunta išsiųstas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį, tačiau nei savininkė, nei kreditoriai tokio noro neišreiškė. L. M. IĮ „Iola“ savininkė bankroto administratorei neperdavė jokio įmonės turto ir dokumentų, todėl išieškojimas turėtų būti nukreiptas į savininkei priklausantį turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi tenkino prašymą ir leido nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės L. M. turtą.Trečiasis asmuo L. M. 2017 m. lapkričio 16 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė: atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties paduoti, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį, pripažinti negaliojančiu 2017 m. spalio 30 d. varžytinių aktą Nr. 1, kuriuo bankroto administratorius pardavė ir perdavė S. N. ½ dalį 88,52 kv. m. bendro ploto patalpas – buto, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio duomenys neskelbtini.Nurodė, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 straipsnio procesines teisės normas, L. M. nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti 2017 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje ir išreikšti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, nes jai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Trečiasis asmuo, pasidomėjęs sužinojo, kad buvo informuojamas apie bankroto bylą trimis formaliais pranešimais viešo paskelbimo būdu (2016 m. rugpjūčio 25 d. dėl pareiškimo iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo, 2016 m. rugsėjo 22 d. dėl teismo posėdžio datos bylose, nagrinėjamose rašytinio proceso tvarka ir 2016 m. rugsėjo 22 d. dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu), tačiau šių pranešimų trečiasis asmuo faktiškai nebuvo negavęs. Apie trečiajam asmeniui labai svarbų klausimą – asmeninio nekilnojamojo turto pardavimą individualios įmonės skoloms padengti – pirmosios instancijos teismas bandė procesinius dokumentus, įskaitant šaukimą į 2017 m. balandžio 18 d. teismo posėdį, įteikti paskutinėje žinomoje trečiojo asmens gyvenamoje vietoje – duomenys neskelbtini. Trečiasis asmuo nuo 2014 m. balandžio 1 d. nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje. Atitinkamai trečiojo asmens neinformavimas apie bankroto bylą pažeidė teisę į teisminę gynybą, todėl atskirasis skundas teikiamas nepraėjus 7 dienoms nuo realios galimybės susipažinti su skundžiama nutartimi atsiradimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties ir jį grąžino.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta 2017 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus septyniems mėnesiams nuo skundžiamos nutarties paskelbimo dienos, sprendė, kad nėra įstatyminio pagrindo atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti, todėl atsisakytina jį priimti, atskirasis skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 307 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 335 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo L. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį, patenkinti trečiojo asmens L. M. 2017 m. lapkričio 16 d. atskirajame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties pateiktą prašymą atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti trečiojo asmens prašymą atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą dėl to, kad yra praleistas CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Kadangi trečiajam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą, todėl nurodytas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundui paduoti skaičiuojamas nuo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties paskelbimo dienos, negali būti taikomas. Apskritai apie bankroto bylą trečiajam asmeniui nebuvo žinoma tol, kol su juo nesusisiekė jo nekilnojamąjį turtą iš varžytynių 2017 m. spalio mėn. nupirkęs pirkėjas.Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas dėl teisės į teisingą teismą užtikrinimo teismo procese ir įvertinant bylos procesinių dokumentų turinį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, byloje dalyvaujančių asmenų informavimą apie teisminį procesą, bylos nagrinėjimą ir teismo procesinių dokumentų priėmimą, nepagrįstai apribojo trečiojo asmens teisę į tinkamą teismo procesą. CPK 307 straipsnyje ir kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų reikalavimų. Civilinio proceso įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi, atsižvelgiant į juose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslus bei bendruosius principus. Tik toks įstatymų taikymas užtikrina veiksmingą, o ne formalų teisės į teismą įgyvendinimą. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams. CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kuomet nepažeidžiamos CPK 123, 247, 292 straipsnių įtvirtintos nuostatos, t. y. kai prašymą atnaujinti terminą paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti apeliantei terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirasis skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Įstatyme nėra reglamentuota, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl teismas kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, šį klausimą sprendžia savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir apelianto pateiktus įrodymus.Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nurodo, jog jai negali būti taikomas CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundui paduoti. Nurodytas trijų mėnesių terminas negali būti skaičiuojamas nuo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties paskelbimo dienos, kadangi teismo posėdyje nebuvo apeliantės, nes jai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Nurodo, kad apskritai apie iškeltą bankroto bylą sužinojo tik, kai 2017 m. spalio mėnesį iš varžytynių buvo parduotas trečiojo asmens nekilnojamasis turtas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 2 ir 3 dalis visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine.Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 2, 4 dalys).Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalį, kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo.Taigi CK, CPK, ĮBĮ nuostatomis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu juridiniam asmeniui pripažįstamas dokumentų išsiuntimas juridinio asmens registruotos buveinės adresu. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Juridinių asmenų registro 2016 m. rugpjūčio 4 d. duomenimis L. M. IĮ „Iola“ buveinės bei įmonės savininkės adresas sutampa – duomenys neskelbtini. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2016 m. balandžio 12 d. raštu bei pakartotinai – 2016 m. gegužės 27 d. raštu atsakovės L. M. IĮ „Iola“ ir įmonės savininkės registracijos adresu registruotu paštu siuntė pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė per 30 d. nesumokės skolos biudžetui (1 t., b. l. 25-28). Pranešimai grįžo neįteikti, nurodant, kad siunta neatsiimta pašte (1 t., b. l. 29). Pareiškėjas pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 16 d. (1 t. b. l. 2). Taip pat pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 11 d. siuntė L. M. IĮ „Iola“ savininkei L. M. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nuorašą (adresu – duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5-7). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. priėmė pareiškimą ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. atsakovei jos buveinės adresu ir atsakovės savininkės adresu (Juridinių asmenų registro 2016 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis – duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą ir nustatė atsakovei 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui ir dokumentams apie įmonės turimą turtą, skolininkus ir kreditorius pateikti (1 t., b. l. 33-36). Atsižvelgiant į tai, kad teismo siųstas pranešimas grįžo neįteiktas, pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylą terminą. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi įmonei iškelta bankroto byla, nutartyje teismas pažymėjo, kad procesiniai dokumentai, kurie grįžo neįteikti siuntus įmonės ir savininkės adresu, įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimas negautas (1 t., b. l. 43-45).Įmonės bankroto administratorius 2017 m. kovo 2 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą leisti išieškoti iš įmonės savininkės L. M. turimo nekilnojamojo turto (1 t., 182-183). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 9 d. registruotu paštu (adresu duomenys neskelbtini) siuntė L. M. pranešimą apie bankroto administratoriaus prašymą, siūlė iki 2017 m. kovo 24 d. atsiliepimą į jį. Teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi prašymo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka paskirtas 2017 m. balandžio 18 d. 9 val. Teismas 2017 m. kovo 28 d. išsiuntė (adresu duomenys neskelbtini) L. M. šaukimą apie paskirtą posėdžio datą. Gyventojų registro 2017 m. balandžio 3 d. duomenimis trečiojo asmens L. M. paskutinė gyvenamoji vieta – duomenys neskelbtini.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. M. IĮ „Iola“ ir jos savininkei L. M. įstatymu nustatyta tvarka buvo siunčiami įspėjimas apie kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat ir pranešimas apie 2017 m. balandžio 18 d. paskirtą posėdį. Nors šie dokumentai grįžo neįteikti, vadovaujantis minėtomis CK, CPK ir ĮBĮ nuostatomis jie pripažįstami kaip įteikti tinkamai. Todėl laikytina, kad dar iki bylos nagrinėjimo teisme trečiajam asmeniui L. M. turėjo būti žinoma apie pareiškėjo kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atitinkamai, laikytina, kad apeliantei turėjo būti žinoma ir apie 2017 m. balandžio 18 d. posėdį, kurio metu buvo nagrinėjamas įmonės bankroto administratoriaus prašymas.Apeliantės argumentas, kad ji nuo 2014 m. balandžio 1 d. nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje, todėl objektyviai negalėjo gauti procesinių dokumentų, atmestinas. Pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimis, L. M. tiek bankroto bylos iškėlimo metu, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. apeliantė nebuvo deklaravusi išvykimo iš Lietuvos Respublikos, nors pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., t. y. apeliantės nurodytais duomenimis, jos išvykimo iš Lietuvos Respublikos metu) turėjo tai atlikti. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliantė, kaip individualios įmonės savininkė, turėjo žinoti apie įmonės turimus įsiskolinimus, tačiau išvykdama iš Lietuvos Respublikos ir nesudarydama galimybės nei kreditoriams, nei teismui įteikti jai bei įmonei siunčiamus dokumentus, pati prisiėmė riziką dėl siunčiamų dokumentų neįteikimo pasekmių. Nustačius, kad teismo procesiniai dokumentai apeliantei buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau dėl jos pačios aplaidumo nepasiekė apeliantės. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnis). Jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Apeliantė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties pateikė 2017 m. lapkričio 16 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po nutarties paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė praleido CPK nustatytus terminus, nors byloje nustatyta, kad teismo procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Be to, įvertinus tai, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, operatyvumo bei koncentruotumo principas, nagrinėjamu atveju apeliantės prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti tenkinimas visiškai neatitiktų šių principų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jų remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, atitinkamai atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.Apeliantė pateikė prašymą atlyginti 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Netenkinus atskirojo skundo, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.